128a672e-c8f4-4644-b981-3ce4f5ce152f · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-177-676/2017(Proceso Nr. 2-06-3-07887-2016-6)Procesinio sprendimo kategorija: 3.6.10.5.2.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 10 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. A., civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“, tretiesiems asmenims V.

R., R. A., dėl turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 177,54 EUR turtinės žalos atlyginimo, 18,77 EUR palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; nurodė, kad 2014-08-07 vandeniu užpiltas ir sugadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu, vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju.

Nurodo, kad užpylimas įvyko dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje, Å¡achtoje suaižėjusio ir trÅ«kusio bendro naudojimo vertikalaus nuotekų vamzdžio. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta atsakovė. IeÅ¡kovė apskaičiavo nuostolį ir iÅ¡mokėjo 613 LT (177,54 EUR) draudimo iÅ¡mokÄ . 2014-08-27 pretenzija ieÅ¡kovė ragino atsakovę per 15 dienų atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ , tačiau žala iki Å¡iol neatlyginta.

Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Nurodė, kad ieÅ¡kovei civilinės atsakomybės sÄ lygų neįrodžius, atsakovė nėra ir niekaip negali bÅ«ti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui buto savininko (naudotojo) kaltės; patalpų savininkai turi prievolę rÅ«pintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, apie pastebėtus defektus praneÅ¡ant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais; nei buto Nr. (duomenys neskelbtini), nei Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai niekada nesikreipė į atsakovę ir nepranešė apie jų patalpose esančios bendrosios inžinerinės įrangos bÅ«klę.

Nagrinėjamu atveju vamzdžių apžiÅ«ra įprastiniu vizualiniu bÅ«du buvo apsunkinta dėl objektyvių priežasčių: apžiÅ«rai bÅ«tinas atitinkamo buto savininko sutikimas, apžiÅ«ra nėra galima be žalos atskirų ginčo butų savininkams padarymo, be to, kitų netiesioginės apžiÅ«ros bÅ«dų taikymas panaudojant specialiÄ Ä¯rangÄ Å¾enkliai didintų administravimo iÅ¡laidas. Be to, sudarytoje lokalinėje sÄ matoje nurodomi darbai, nesusiję su apraÅ¡ytu žalos įvykiu, prie ieÅ¡kinio pridėtas turto apžiÅ«ros aktas, atliktas pačios ieÅ¡kovės, bei jo priedai yra neiÅ¡samÅ«s, keliantys abejonių, kadangi suraÅ¡ytas formaliai, neaiÅ¡kiai užfiksuojant galimÄ Ä¯vykį.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė V.KoÅ¡man ieÅ¡kinį prašė atmesti.Suinteresuotas asmuo R. A. teismo posėdžio metu sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais ir ieÅ¡kinį prašė tenkinti.IeÅ¡kinys atmestinas.Ä®rodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 str. 1 d.).

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.). Ä®vertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaro iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nustatoma, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ daro neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

LAT, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (LAT 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V.

R. (T.1, b.l. 5), butas buvo apdraustas ieÅ¡kovės bÅ«sto draudimu (T.1, b.l. 6-7). 2014-08-07 trÅ«kus bendro naudojimo kanalizacijos stovui sulietos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). 2014-08-09 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad 2014-08-09 13.30 val. paskambinus į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, pateko į butÄ ., ieÅ¡kant užliejimų priežasties, tualeto patalpoje iÅ¡griauta mÅ«ro siena ir Å¡achtoje rastas įtrÅ«kęs palei perdangÄ fekalinės kanalizacijos Å¡pižinis vamzdis, pro kurį vanduo pateko į kitas patalpas (vamzdis vertikalus) (T.1, b.l. 8-9). 2014-08-09 turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad sulietos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), medžio plauÅ¡o dailylenčių lubų apdaila 1,10 kv. m plote – medžio plauÅ¡o dailylentės pakartotinai sulietos, atlyginant žaloje Nr. (duomenys neskelbtini) (tada nerasta užliejimo priežastis); sulietos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) medžio plaušų dailylentės 6,28 kv. m plote – matomos deformacijos ant dailylenčių, matomos vandens bėgimo žymės; sulietos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) lubų plastikinės dailylentės 3,25 kv. m plote – apžiÅ«ros metu sugadinimų ant lubų plastikinių dailylenčių neužfiksuota (T.1, b.l. 10-11).

Pagal lokalinę sÄ matÄ sugadinto turto remonto (atkÅ«rimo) kaina yra 613 LT (177,54 EUR) (T.1, b.l. 12). IeÅ¡kovė apskaičiavo nuostolį ir iÅ¡mokėjo 613 LT (177,54 EUR) draudimo iÅ¡mokÄ (T.1, b.l. 13-14, 27-28). IeÅ¡kovė 2014-08-13 paklausimu užklausė atsakovės, kuri yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, informacijos dėl avarijos (T.1, b.l. 15); atsakovė atsakydama dėl įvykio (duomenys neskelbtini), informavo, kad jos turimais duomenimis, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrieji inžineriniai tinklai, kuriuos prižiÅ«ri pastato administratorius , įtakos įvykusiai avarijai neturėjo (T.1, b.l. 16).

IeÅ¡kovė 2014-08-27 raÅ¡tu dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo paprašė atsakovės per 15 dienų pervesti 613 LT (177,54 EUR) į ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (T.1, b.l. 17). Atsakovė 2015-01-05 raÅ¡te dėl turtinės prievolės įvykdymo nurodė, kad siÅ«lymas įvykdyti piniginę prievolę yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti vykdomas (T.1, b.l. 18). Trečiasis asmuo R. A. informavo, kad jokios avarijos jo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo ir iÅ¡ jo buto žemiau esančio (duomenys neskelbtini) užpylimo taip pat nebuvo, avarija įvyko ne jo bute, bet prie jo buto (T.1, b. l. 19-21).

IeÅ¡kovė 2015-05-07 raÅ¡tu dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo paprašė atsakovės per 15 dienų pervesti 177,54 EUR į ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (T.1, b.l. 88). 2015-09-02 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovė paprašė atsakovės patikslinti informacijÄ dėl 2014-08-07 (duomenys neskelbtini), įvykusio užpylimo, nes atsakovės pateikti duomenys prieÅ¡tarauja objektyviems įrodymams (T.1, b.l. 22). Atsakovė 2015-10-14 raÅ¡tu dėl pareiÅ¡kimo paaiÅ¡kino, kad avarinei tarnybai gavus praneÅ¡imÄ ir nuvykus į įvykio vietÄ buvo bandoma paÅ¡alinti gedimÄ bute (duomenys neskelbtini), tačiau atlikti veiksmų nepavyko, kadangi inžinerinė įranga buvo neprieinama, todėl vandens tiekimas butui buvo laikinai apribotas (T.1, b.l. 23). 2014-07-16 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti darbai, kadangi praleidžiama per tualeto sujungimÄ , kai naudojamasi tualetu, apipilami kaimynai apačioje, bute viskas sausa (T.1, b.l. 69). 2014-05-18 statinio bÅ«klės akte nurodyta, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų paÅ¡alinimo vamzdynų bÅ«klė buvo įvertinta patenkinamai (T.1, b.l. 76-77). 2015-06-12 statinio bÅ«klės akte nurodyta, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų paÅ¡alinimo vamzdynų bÅ«klė atitinka privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, tačiau buvo rekomenduojama pakeisti Å¡alto vandens ir nuotekų vamzdynÄ (T.1, b.l. 112-113).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ .

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Ä®statymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (6.246 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad bÅ«tų nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis 1 dalis). Pagal delikto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ .

IÅ¡ byloje esančio Turto sunaikinimo, sugadinimo akto nustatyta, kad 2014-08-07 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trÅ«ko bendro naudojimo kanalizacijos stovas. IÅ¡ įvykio apraÅ¡ymo duomenų nustatyta, kad 2014-08-09 13.30 val. buvo įeita į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kant užliejimų priežasties, tualeto patalpoje iÅ¡griauta mÅ«ro siena ir Å¡achtoje rastas įtrÅ«kęs palei perdangÄ fekalinės kanalizacijos Å¡pižinis vamzdis, pro kurį vanduo pateko į kitas patalpas (vamzdis vertikalus).

IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad buvo nuardyta siena, dengusi vamzdžio stovÄ , tam, kad bÅ«tų galima prieiti prie trÅ«kusio vamzdžio (T. 1, b.l. 37). IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovė privalėjo prižiÅ«rėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynÄ . Namo administratorius vamzdžių, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir akivaizdžiai nematomų, keitimo savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus (Klaipėdos apygardos teismo 2016-1115 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1848-796/2016).

Vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 5 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-08-12, Nr. 2015-12236) 4.2 punktu, namo administratorius sudaro ir tvarkonamo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä (toliau - objektų apraÅ¡as); nutarimo 4.3 punkte nurodyta, kad namo administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuojanamo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiÅ«rÄ .

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 st. 15 d. 2 p. numatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus).Atsakovė tinkamai atliko savo pareigÄ prižiÅ«rėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus; atsakovės iniciatyva buvo atliekamos statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros.

Minėta, kad 2014-05-18 statinio bÅ«klės akte nurodyta, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų paÅ¡alinimo vamzdynų bÅ«klė buvo įvertinta patenkinamai (T.1, b.l. 76-77); 2015-06-12 statinio bÅ«klės akte nurodyta, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų paÅ¡alinimo vamzdynų bÅ«klė atitinka privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, tačiau buvo rekomenduojama pakeisti Å¡alto vandens ir nuotekų vamzdynÄ (T.1, b. l. 112-113). Nagrinėjamu atveju, trÅ«kęs vamzdis buvo uždengtas mÅ«rine siena, vamzdžio bÅ«klė negalėjo bÅ«ti įvertina, todėl teiginys, jog atsakovė nevykdė savo, kaip namo administratorės, pareigų tikrinti butuose esančių vamzdynų bÅ«klę, yra nepagrįstas.

Šiuo atveju, negalėjo būti pastebėta bei tinkamai patikrinta bendrojo naudojimo vamzdžio būklė tiek atsakovės darbuotojų, tiek bute gyvenančių trečiųjų asmenų. Tai patvirtina byloje pateiktos buto fotonuotraukos, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat pačios ieškovės atstovo surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. CK 6.247 str. reglamentuoja, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1848-796/2016).

Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiÅ«rėtojo prievolė iÅ¡laikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus. Statybos techniniame reglamente apibrėžta, kad gyvenamojo namo priežiÅ«ra apima namo bÅ«klės nuolatinį stebėjimÄ , pastato konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymÄ , smulkų defektų Å¡alinimÄ , bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimÄ , jų profilaktikÄ , derinimÄ , paruoÅ¡imÄ Å¡ildymo sezonui.

Daugiabučių namų administratoriams yra nustatyta pareiga atlikti nuolatinius stebėjimus ir kasmetines apžiÅ«ras (Reglamento 15.1 p. ir 15.2 p.). Pažymėtina, jog siekiant įvertinti vamzdžio bÅ«klę, vamzdį skirianti mÅ«rinė siena turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta, todėl atlikti tinkamÄ vamzdyno bÅ«klės įvertinimÄ trukdė trečiųjų asmenų įrengta papildoma apdaila, kuri standartinėje buto įrangoje nėra numatyta. Kaip nustatyta bylos duomenimis, atsakovė dėl užmÅ«ryto bendrojo naudojimo vamzdžio negalėjo jo apžiÅ«rėti, nustatyti jo bÅ«klės ir įvertinti, ar jį reikia keisti.

Vamzdžio apžiÅ«ra įprastiniu vizualiniu bÅ«du buvo sunki, kadangi apžiÅ«rai bÅ«tinas buto savininko sutikimas, apžiÅ«ra nėra galima be žalos buto savininkams padarymo. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti nuotekų vamzdžio, esančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), užmÅ«rytoje sienoje pažeidimų, todėl jos elgesys Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip didelis nerÅ«pestingumas ar neveikimas, kuris tiesiogiai sÄ lygojo žalos atsiradimÄ .

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė tinkamai atliko savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė neatliko savo pareigos elgtis atsargiai ir rÅ«pestingai.Byloje esantys duomenys neįrodo atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Kadangi netenkintinas pagrindinis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės iÅ¡vestinių reikalavimų dėl palÅ«kanų priteisimo.Atmetus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra, todėl Å¡is klausimas nespręstinas.Vadovaudamasis CPK 285 – 287 str., teismas n u s p r e n d ž i a :                ieÅ¡kinį atmesti.   Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Raimondas Dilys