12899e2a-bb56-47f3-964d-c45d9158dca9 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1247-910/2018 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00014-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 1.3.2.11; 1.3.5.4; 1.3.5.5; 1.3.5.9; 1.3.5.10; 1.3.9.2.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) R.

B. ir apeliantės (atsakovės) biudžetinės įstaigos Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrui dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, neišmokėto darbo užmokesčio ir su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusių išmokų priteisimo, nustatė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti darbo sutarčių nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį neteisėtu, panaikinti Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymÄ Nr. P-140 ir 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymÄ Nr. P- 141, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. jam buvo įteikti įspėjimai apie darbo sutarčių nutraukimÄ , 2015 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ pastatų priežiÅ«ros specialisto ir Å«kvedžio pareigų dėl to, jog po struktÅ«rinių pertvarkymų naikinamos abi ieÅ¡kovo pareigybės. Å irvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. patvirtino naujus centro nuostatus, o 2015 m. rugpjūčio 28 d. - naujÄ centro struktÅ«rÄ , tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo atliekamos funkcijos liko, tik buvo sujungtos vienoje pareigybėje.

IeÅ¡kovo pareigybių apraÅ¡ymuose ir naujai patvirtintame darbininko pareigybės apraÅ¡yme nurodytos iÅ¡ esmės tapačios funkcijos. Per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį atsakovė nevykdė pareigos siÅ«lyti bet kokį kitÄ darbÄ , ieÅ¡kovas neturėjo jokios informacijos apie laisvas darbo vietas po patvirtintų struktÅ«rinių pertvarkymų. Naujai sukurta pareigybė, atsirasianti po pertvarkymo, ieÅ¡kovui taip pat nebuvo pasiÅ«lyta. IeÅ¡kovui įteiktas įspėjimas neatitinka įspėjimui dėl atleidimo iÅ¡ darbo keliamų reikalavimų, nes buvo neinformatyvus, ieÅ¡kovui nesuteikta informacija, kaip bus vykdomi struktÅ«riniai pertvarkymai, kodėl naikinamos jo pareigybės, kaip bus siÅ«lomos laisvos darbo vietos.

3. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes reorganizaciniai įstaigos pakeitimai ieÅ¡kovo darbovietėje buvo struktÅ«rinio pobÅ«džio, ieÅ¡kovas buvo tinkamai įspėtas, laisvų darbo vietų, atitinkančių ieÅ¡kovo kvalifikacijÄ nebuvo. Po struktÅ«rinių pertvarkymų liko du padaliniai, nebeliko Å«kvedžio ir pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigybių, atsirado direktoriaus pavaduotojo pareigybė. Dėl Socialinių paslaugų centre vykusių pertvarkymų buvo panaikintos pareigybės, struktÅ«riniai padaliniai, funkcijas galėjo atlikti mažiau darbuotojų.

Darbininko pareigybės naujojoje struktÅ«roje neiÅ¡liko, o naujoji vairuotojo-darbininko pareigybė su Å«kvedžio ar pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigybėmis nesusijusi. Ä®spėjimai dėl atleidimo iÅ¡ darbo įteikti ieÅ¡kovui laikantis įstatymo reikalavimų, apie struktÅ«rinius pokyčius ieÅ¡kovas žinojo, nes Å¡ie duomenys buvo vieÅ¡i. IeÅ¡kovui papildomi darbo siÅ«lymai teikiami nebuvo, nes nebuvo kitų laisvų darbo vietų, atitinkančių ieÅ¡kovo kvalifikacijÄ . Panaikinus ieÅ¡kovo buvusias pareigybes, ieÅ¡kovo darbo vietos neliko, o naujoje specialisto pareigybėje numatyta, kad specialistas turi bÅ«ti įgijęs aukÅ¡tÄ jį inžinerinį iÅ¡silavinimÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas turi veterinarijos felčerio kvalifikacijÄ .

4. Å venčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino: pripažino neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Å«kvedžio ir pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigų; panaikino Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymus Nr. P-141 ir P-140 „Dėl R. B. atleidimo iÅ¡ darbo“ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄ Ä¯ Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Å«kvedžio ir pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigas ar lygiavertes pareigas; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2016 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, iÅ¡skaičiuojant jam dėl atleidimo iÅ¡mokėtÄ vieno mėnesio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; nustatė, kad vykdymo procese iÅ¡ Å¡ios priteistos sumos turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos ieÅ¡kovo nuo 2016 m. sausio 18 d.

Å irvintų rajono apylinkės teisme gautos su darbo santykiais susijusios pajamos; atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl penkių procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1200 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės 9,81 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

5. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atsakovės pateiktÄ apeliacinį skundÄ , 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo klausimas, panaikino ir ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo teisinių pasekmių taikymo klausimÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui; kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ ; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teismo sprendimas pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmestinas, tačiau sprendė, jog neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių pritaikymas prieÅ¡tarauja įstatymui ir teismų praktikai, nes teismas, parinkdamas darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ ir nuspręsdamas, jog darbuotojas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į eitas pareigas, negalėjo nurodyti darbdaviui grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ neapibrėžtas „lygiavertes pareigas“.

Toks teismo nurodymas prieÅ¡tarauja teismų praktikai, pagal kuriÄ teismas negali sukurti tokių darbo santykių, dėl kurių Å¡alys nebuvo susitarusios, sudarydamos darbo sutartį. Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jį į eitas pareigas nėra teismo tinkamai įvertintas ir motyvuotas, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas jau nuo 2016 m. sausio 18 d. dirba kitoje darbovietėje, byloje nerinkti įrodymai ir netirta, ar ieÅ¡kovo darbo užmokestis naujoje darbovietėje nėra didesnis.

Tikėtina, kad, esant panaÅ¡ioms darbo sÄ lygoms, ieÅ¡kovo darbo teisių gynimas, priteisinat DK 300 straipsnyje numatytas kompensacijas, labiau atitiktų abiejų ginčo Å¡alių interesus ir padėtų atkurti socialinę taikÄ . Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo teisinių pasekmių klausimo pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė, todėl Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

6. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas 2017 m. rugpjūčio 4 d. patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8024,14 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; 412,90 Eur neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos; 1867,01 Eur delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį; 6679,69 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ir po 15,73 Eur už kiekvienÄ sekančiÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ ; visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

7. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė į bylÄ neteikė jokių duomenų apie jam mokėtÄ darbo užmokestį ir atsiskaitymÄ atleidimo dienÄ , ieÅ¡kovas Å¡ių duomenų taip pat neturėjo. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo nagrinėti bylos dalį dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisinių pasekmių, ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė priteistinos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumos skaičiavimus, kurie buvo paremti darbo sutartyse numatytomis darbo užmokesčio sÄ lygomis.

Atsakovė, teismo įpareigojimu atsiliepdama į ieÅ¡kovo skaičiavimus, pateikė duomenis apie ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovės pateikti duomenys apie ieÅ¡kovui mokėtÄ darbo užmokestį prieÅ¡tarauja darbo sutarties sÄ lygoms. Su ieÅ¡kovu sudarytose darbo sutartyse nurodoma, kad darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 9,6 BMA darbo užmokestį. Jokių kitų sÄ lygų, galimybių mažinti darbo užmokestį darbo sutartyse nenumatyta, tačiau atsakovė ieÅ¡kovui nemokėjo darbo sutartyse nustatyto darbo užmokesčio, nors ieÅ¡kovas nedavė raÅ¡ytinio sutikimo mažinti darbo sutartyse sutartÄ darbo užmokestį.

Dėl to atsakovė pažeidė ieÅ¡kovo teisę į tinkamÄ darbo užmokestį. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovė ieÅ¡kovui nuo pat darbo pradžios mokėjo mažesnį, nei sutartas darbo sutartyse, darbo užmokestį. Atsakovė, pakeisdama Å¡alių darbo sutartyje sulygtÄ darbo apmokėjimo sÄ lygÄ , nesilaikė nustatytos darbo sutarties sÄ lygų keitimo tvarkos, dėl to ieÅ¡kovui buvo neiÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovė ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėjo 8024,14 Eur darbo užmokesčio ir 412,90 Eur iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.

Kartu su neiÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteisiami delspinigiai, skaičiuojami iki 2015 m. gruodžio 10 d. - 1867,01 Eur, taip pat vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ iki 2017 m. liepos 31 d. - 6679,69 Eur ir po 15,73 Eur už kiekvienÄ sekančiÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ . DK 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas darbo santykiams yra treji metai, jeigu kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų.

IeÅ¡kovui ieÅ¡kinio senaties terminas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skaičiuojamas nuo 2015 m. gruodžio 10 d., kai buvo atliktas paskutinis tęstinio pobÅ«džio pažeidimo veiksmas įvykių sekoje, t. y. ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas ne visas darbo užmokestis, atsiskaitant su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Taigi ieÅ¡kinį dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ieÅ¡kovas teikia nepraleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino.

8. Atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė reikalavimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo atmesti; reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo palikti nenagrinėtus; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį byloje, kurioje Å venčionių rajono apylinkės teismas jau 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo priėmęs sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ su juo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį neteisėtu, panaikinti Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymai Nr. P-140 ir P-141, ir Å¡i sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Procesas byloje toli pažengęs, todėl ieÅ¡kovo pateiktas iÅ¡ esmės naujas ieÅ¡kinys pažeidžia CPK 7 straipsnyje numatytÄ proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ .

Be to, patikslintas ieÅ¡kinys neatitinka ir CPK 42 straipsnio nuostatų, nes ieÅ¡kovas pakeitė ir ieÅ¡kinio pagrindÄ , ir dalykÄ . Atsakovės teigimu, jokio bÅ«tinumo keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ bylos nagrinėjimo metu nekilo, nes ieÅ¡kovui buvo žinomos darbo sutarčių sÄ lygos, mokamas darbo užmokestis, iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Dėl to dar pateikdamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas galėjo kelti patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus reikalavimus. Be to, DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu Å¡is kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Dėl to nauju pagrindu pateikti naujo pobÅ«džio reikalavimai negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 punktas). IeÅ¡kovui taip pat negali bÅ«ti priteista iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , nes jo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už darbo užmokestį, kurį jis gavo Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre. IeÅ¡kovas nuo pat darbo sutarties sudarymo momento žinojo apie darbo užmokesčio abiejose pareigybėse dydžius, dėl kurių ir buvo sutarta sudarant sutartis, nuolat gaudavo darbo užmokestį už 0,5 etatinio vieneto darbÄ , keičiant darbo sutartis iÅ¡ terminuotų į neterminuotas, keičiant darbo apmokėjimo dydžio koeficientÄ su tuo sutiko, apie mokamÄ darbo užmokestį, jo apskaičiavimÄ Å¾inojo iÅ¡ jam teiktų kas mėnesį atsiskaitymo lapelių, kuriuose buvo nurodomas apskaičiuotas darbo užmokestis.

IeÅ¡kovas apskaičiuotÄ darbo užmokestį kas mėnesį, taip pat darbo užmokestį einant atostogų, vykstant į komandiruotes gaudavo bankiniais pavedimais ir niekada neginčijo mokamo darbo užmokesčio dydžio. IeÅ¡kovui buvo žinoma apie darbo užmokesčio dydį kas mėnesį jį iÅ¡mokant, tai patvirtino ir patikslintame ieÅ¡kinyje, todėl praÅ¡ymas dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, o praÅ¡ymas dėl delspinigių priteisimo už visÄ praÅ¡omÄ laikotarpį pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytÄ terminÄ .

Atsakovė nurodė, kad praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Å venčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 412,90 Eur neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos atmetė; ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės 8024,14 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 1867,01 Eur delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, 6679,69 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ir po 15,73 Eur už kiekvienÄ sekančiÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ paliko nenagrinėtus; iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad su reikalavimais dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus;

Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pripažinus neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Å«kvedžio ir pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigų ir panaikinus Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymus Nr. P-141 ir P-140 „Dėl R. B. atleidimo iÅ¡ darbo“ teismas laikė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės 2014 m. sausio 6 d. sudarytos darbo sutartys Nr. 267 ir Nr. 268 nutrauktos Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 450 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų; atsakovės praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkino.

Dėl grÄ Å¾inimo / darbÄ , iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ 11. Teismas ieÅ¡kovo atžvilgiu taikė DK 300 straipsnio 4 dalį ir sprendė dėl DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Teismas laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis).

12. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovę laikotarpiu nuo 2014 m sausio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d., taigi pagal DK 300 straipsnio 4 dalies, 140 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas jam priklausytų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Atsakovė nurodė, kad atleidimo dienÄ su ieÅ¡kovu visiÅ¡kai atsiskaitė. IÅ¡ atsakovės pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui dalimis vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. sausio 10 d. ir nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. sausio 17 d., t. y. iki įsidarbinimo valstybės įstaigoje. IeÅ¡kovas neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, kad, atleidžiant iÅ¡ darbo, su juo buvo visiÅ¡kai atsiskaityta - iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė paÅ¡alpa.

13. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo darbo užmokestį. Be to, ieškovas nuo 2016 m. sausio 18 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Teismas konstatavo, kad ieškovo pajamos, gautos (duomenys neskelbtini) vertintinos kaip darbo užmokestis, gautas kitoje darbovietėje po neteisėto atleidimo iš Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro. Šis užmokestis, vadovaujantis DK 300 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti išskaičiuojamas iš kompensacijos, priteistinos ieškovo naudai.

14. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui negali bÅ«ti priteista iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , nes (duomenys neskelbtini) jo vidutinis darbo užmokestis buvo 502,43 Eur (neatskaičius mokesčių), o Å irvintų rajono socialinių paslaugų centre už dvi pareigybes - 268,51 Eur (neatskaičius mokesčių), tai rodo, kad ieÅ¡kovo gaunamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) yra beveik dvigubai didesnis už darbo užmokestį, kurį jis gavo Å irvintų rajono socialinių paslaugų centre už dvi pareigybes.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėms, teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo 15. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo priskirtini ginčams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, kurie ikiteismine tvarka privalomai nagrinėtini Darbo ginčų komisijoje.

16. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , skaičiuotinÄ nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie pažeistas jo teises, kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo. Tačiau privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieÅ¡kovas dar gali pasinaudoti, pateikdamas Darbo ginčų komisijai motyvuotÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ praÅ¡ymo nagrinėti individualų darbo ginÄÄ padavimo terminÄ .

Remdamasis nurodytais argumentais, teismas Å¡iuos ieÅ¡kovo reikalavimus paliko nenagrinėtus CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - ieÅ¡kovui nesilaikius DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir esant galimybei ja pasinaudoti. Dėl senaties termino taikymo 17. Teismas rėmėsi ieÅ¡kovo atstovės paaiÅ¡kinimais, jog ieÅ¡kovas apie tai, kad jam buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sužinojo tik po to, kai Vilniaus apygardos teismas grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti Å venčionių rajono apylinkės teismui.

Jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bÅ«tų skaičiuojamas nuo 2015 m. gruodžio 10 d., kai buvo atliktas paskutinis veiksmas tęstinio pobÅ«džio pažeidimo įvykių sekoje, t. y. ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas ne visas darbo užmokestis, atsiskaitant su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , ar nuo jo nurodomo sužinojimo apie pažeidimÄ dienos - duomenų iÅ¡ Sodros gavimo momento, ieÅ¡kovo pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su tuo susijusių iÅ¡mokų bÅ«tų pateiktas nepraleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino.

Kartu teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo palikti nenagrinėtais dėl DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinės individualaus ginčo nagrinėjimo tvarkos pažeidimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 18. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pateikė įrodymus apie patirtas 2100 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡nagrinėjus bylÄ , pagrindiniai ieÅ¡kinio reikalavimai yra patenkinti: teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu patenkintas reikalavimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu bei 2015 m. gruodžio 8 d.

įsakymų Nr. P-141 ir P-140 panaikinimo, ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista 1200 Eur dydžio iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Å ios sprendimo dalys paliktos nepakeistos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi. Dėl to teismas sprendė klausimÄ dėl ieÅ¡kovo patirtų 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, byloje buvo sprendžiami kompleksinių teisinių paslaugų reikalaujantys klausimai, todėl ieÅ¡kovo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas teismas priteisė iÅ¡ atsakovės, sumažindamas jų dydį iki 450 Eur.

19. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vertindamas, ar Å¡iuo atveju yra pagrindas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės teisme patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi paliko galioti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ , panaikindamas tik sprendimo dalį, kurioje iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo klausimas, perduodamas Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas ne tik atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo, bet paliko galioti ir pirmiau nurodytÄ sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista 1200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas Å¡ioje byloje tiesiogiai susijęs su savivaldybės kompetencijai priskirta vieÅ¡ojo administravimo sritimi socialinių paslaugų srityje, į tai, kad byloje kilęs teisinis ginčas savivaldybės juridiniam asmeniui nėra tiek sudėtingas, jog atstovavimas naudojantis esamais vidiniais resursais nebÅ«tų buvęs pakankamas, sprendė, kad atsakovė - savivaldybės įstaiga - Å¡ioje byloje turėjo galimybę iÅ¡naudoti pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti save, nepasitelkdama advokato.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad atsakovė Å¡iuo atveju neturi teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo atlyginti teisme patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 20. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimÄ pakeisti: priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 7409,41 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 417,89 Eur neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, 1591,05 Eur delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, 13 372,34 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2015 m. gruodžio 11d. iki 2017 m. liepos 31 d. ir po 32,46 Eur už kiekvienÄ sekančiÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ ; taip pat priteisti 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme; kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 20.1. IeÅ¡kovas ginčijo faktÄ , kad atleidimo dienÄ su juo buvo tinkamai atsiskaityta. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas iÅ¡dėstė savo pozicijÄ , kad jam neiÅ¡mokėtas pagal darbo sutartis sutartas darbo užmokestis, atitinkamai netinkamai apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis bei nevisiÅ¡kai iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kuri, teismui nusprendus, jog ieÅ¡kovas negrÄ Å¾inamas į darbÄ , ieÅ¡kovui privalomai iÅ¡mokama. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovui atsakovės apskaičiuota iÅ¡eitinė iÅ¡moka buvo mokama iki ieÅ¡kovas įsidarbino Å irvintų rajono apylinkės teisme, t. y. iki 2016 m. sausio 18 d.

Tačiau, netinkamai apskaičiavus ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį, iÅ¡eitinė iÅ¡moka taip pat buvo apskaičiuota netinkamai, t. y. iÅ¡mokėta mažesnė suma, negu ieÅ¡kovui priklausė pagal darbo sutarčių sÄ lygas. Taigi ieÅ¡kovas akivaizdžiai ginčijo faktÄ , kad su juo atleidimo iÅ¡ darbo metu buvo tinkamai atsiskaityta. 20.2. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu pateikė argumentus, kad atsakovė jam mokėjo darbo užmokestį, kuris prieÅ¡taravo sulygtoms darbo sutarčių sÄ lygoms, t. y. mokėjo mažesnį, negu buvo sutartas.

IeÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydis priklauso nuo fakto, ar ieÅ¡kovui buvo mokamas tinkamas darbo užmokestis, nustatymo. Teismui palikus nenagrinėtus ieÅ¡kovo reikalavimus dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, objektyviai nebuvo galima nustatyti, ar ieÅ¡kovui priteistinas vidutinio darbo užmokesčio skirtumas už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir neiÅ¡mokėta iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalis. 20.3. Teismas netinkamai skaičiavo ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį. Aktualiu laikotarpiu galiojusi Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka numatė, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Taigi ieškovo vidutinis darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas iš laikotarpio už 2015 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. Tačiau iš nurodytų sumų matyti, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis skaičiuotas iš 2015 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. Kadangi ieškovas buvo atleistas 2015 m. gruodžio 10 d., atitinkamai ieškovo vidutinis darbo užmokestis paskaičiuojamas mažesnis. 20.4. Ieškovo patikslintame ieškinyje keliami reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų yra tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. neteisėto atleidimo teisinių pasekmių nustatymu.

Nuo ieÅ¡kovo darbo užmokesčio dydžio tiesiogiai priklauso kitos jam mokėtinos kompensacinės iÅ¡mokos, kurios ieÅ¡kovui yra priteistinos pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, t. y. iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydis ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Atsižvelgiant į formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , siekiant objektyvaus ir teisingo bylos iÅ¡sprendimo, teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovo reikalavimai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų sumų palikti nenagrinėti, naikintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016). 20.5.

Nors teismas sprendime nepasisakė dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, nes reikalavimÄ Å¡ioje apimtyje paliko nenagrinėtÄ , ieÅ¡kovo nuomone, senaties terminas nėra praleistas. Atsakovės pažeidimas (dalies darbo užmokesčio nemokėjimas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d.) laikytinas tęstiniu pažeidimu, atsakovė neteisėtus veiksmus tęsė kiekvienÄ kitÄ dienÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ dienÄ .

Atsakovės įsiskolinimas ieÅ¡kovui didėjo kiekvienÄ dienÄ skaičiuojant ir delspinigius. Taigi ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio senaties terminas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skaičiuojamas nuo 2015 m. gruodžio 10d., kai buvo atliktas paskutinis veiksmas tęstinio pobÅ«džio pažeidimo įvykių sekoje, t. y. ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas ne visas darbo užmokestis atsiskaitant su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . 20.6. Teismas sprendime patvirtino, kad su ieÅ¡kovu 2014 m. sausio 6 d. sudarytose darbo sutartyse, vėlesniuose jų pakeitimuose dėl Å«kvedžio ir pastatų priežiÅ«ros specialisto funkcijų vykdymo buvo nurodyta, jog Å¡alių susitarimu ieÅ¡kovui mokamas 8,2 - 9,6 BMA dydžio darbo užmokestis.

Atsakovė, pakeisdama Å¡alių darbo sutartyje sulygtÄ darbo apmokėjimo sÄ lygÄ , nesilaikė nustatytos darbo sutarties sÄ lygų keitimo tvarkos, dėl to ieÅ¡kovui buvo neiÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir kompensacinės iÅ¡mokos, t. y. neiÅ¡mokėta 7409,41 Eur darbo užmokesčio ir 417,89 Eur iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. 20.7. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ bei dalį neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, taip pat nepagrįstai paliko nenagrinėtu reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas sumas, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme yra nepagrįstai sumažintos.

21. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 21.1. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo teikiamais argumentais, kad teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtÄ klausimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo. Teismas teisingai taikė D K 299 straipsnyje bei CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas teisės normas ir pagrįstai Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimÄ paliko nenagrinėtÄ .

IeÅ¡kovui pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės pakeitus ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , buvo pažeisti civilinio proceso įstatymų reikalavimai. Be to, patikslintas ieÅ¡kinys neatitinka ir CPK 42 straipsnio nuostatų, nes ieÅ¡kovas pakeitė ir ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , ko nenumato Å¡is įstatymas. 21.2. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovui, sudariusiam su atsakove darbo sutartį, darbo sutarties sÄ lygos buvo aiÅ¡kios, ieÅ¡kovas yra visapusiÅ¡kai iÅ¡silavinęs, sudarydamas su atsakove darbo sutartį, suprato jos sÄ lygas, kurios atitiko jo valiÄ , kad atlyginimas mokamas proporcingai dirbamam darbo laikui.

Dirbdamas pas atsakovę, ieÅ¡kovas gaudavo atlyginimÄ , kiekvienÄ mėnesį darbdaviui pateikiant atsiskaitymo lapelius, kuriuose buvo nurodomas darbo užmokesčio skaičiavimas, dėl jo pretenzijų atsakovei nekėlė. Darbo užmokestis, ieÅ¡kovui praÅ¡ant, buvo pakeltas, tai įtvirtinta darbo sutartyje. Atsakovei nusprendus nutraukti darbo sutartį, jokių reikalavimų, susijusių su neteisingu darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimu, ieÅ¡kovas nekėlė, reikalavimus pareiÅ¡kė tik supratęs, kad pagal įstatymų reikalavimus, jam įsidarbinus kitoje darbovietėje, nėra galimybės iÅ¡ atsakovės prisiteisti kompensacijos. 21.3.

IeÅ¡kovas po Å¡io teismo sprendimo kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, delspinigius už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Å iame praÅ¡yme ieÅ¡kovas nurodė, kad termino kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ nepraleido, kartu praÅ¡o praleistÄ terminÄ atnaujinti. Å ios aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pripažįsta Å venčionių rajono apylinkės teismo sprendimÄ . 21.4.

IÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių aiÅ¡ku, kad apie iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį ieÅ¡kovui buvo žinoma nuo 2014 m. vasario mėnesio. Apie kiekvienÄ mėnesį mokamÄ darbo užmokestį, ieÅ¡kovas sužinodavo kitÄ mėnesį, kai jam bÅ«davo iÅ¡mokamas atlyginimas. Remiantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl nesumokėtos atlyginimo dalies priteisimo už kiekvienÄ mėnesį prasidėjo kiekvienÄ mėnesį, kai ieÅ¡kovui mokant atlyginimÄ buvo iÅ¡mokėta jam priklausanti atlyginimo dalis. 21.5.

Kadangi ieÅ¡kovui buvo žinoma apie darbo užmokesčio dydį kas mėnesį jį iÅ¡mokant, kÄ patvirtino ir patikslintame ieÅ¡kinyje, praÅ¡ymas dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d. pateiktas praleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o praÅ¡ymas dėl delspinigių priteisimo už visÄ praÅ¡omÄ laikotarpį pateiktas praleidus 6 mėnesių terminÄ . Kadangi teismas minėtų ieÅ¡kovo reikalavimų iÅ¡ esmės nenagrinėjo, byloje nebuvo nustatytos esminės aplinkybės, sÄ lygojančios ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymÄ . 21.6.

Teismas pagrįstai vertino byloje esančius dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kokio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atleidžiamam iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui, ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas. Be to, 2016 m. sausio 18 d. ieÅ¡kovas įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, kuris didesnis už tÄ , kurį jis gavo dirbdamas pas atsakovę. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovui negali bÅ«ti priteistas darbo užmokesčio skirtumas už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , nes priverstinės pravaikÅ¡tos faktiÅ¡kai nebuvo.

22. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo, praÅ¡ydama panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡spręsti šį klausimÄ iÅ¡ esmės - ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į jo patenkintų reikalavimų dalį, jÄ mažinant dėl piktnaudžiavimo procesu; proporcingai ieÅ¡kovo atmestų reikalavimų daliai priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas - 2838,50 Eur; taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 22.1. Sprendimo dalis, kuriuo teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priteisė 450 Eur ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, nepaskirstydamas turėtų iÅ¡laidų pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles, yra neteisėtas ir naikintinas, priimtinas kitas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes pirmosios instancijos sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, kurios turėjo esminę įtakÄ neteisėto sprendimo priėmimui, teismas sprendime nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo suformuluotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos (CPK 329 straipsnis, 330 straipsnis). 22.2.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisimo, pažeidė CPK 176, 185 straipsnių nuostatas, neįvertinęs įrodymų visumos, iÅ¡galvotais pagrindais ir motyvais, padarydamas nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nepagrįstai samdė advokatÄ , advokato pasitelkimas atstovauti savivaldybės įstaigai teisme Å¡iuo atveju nebuvo bÅ«tinas, o teisme turėtos atsakovo atstovavimo iÅ¡laidos neatitinka bÅ«tinumo kriterijaus, ir negali bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo. 22.3.

Teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, nesirėmė įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo padarė nesivadovaudamas visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, todėl nukrypo nuo teismų praktikos, reglamentuojančios įrodymų vertinimÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014 ir kt). 22.4.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nereikia spręsti visa apimtimi, nes dalis reikalavimų buvo iÅ¡spręsta ankstesniu sprendimu, neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas ir paneigė įstatymais garantuotÄ teisę atsakovės teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

23. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 23.1. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje aiÅ¡kiai pasisakė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo: paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 1200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovo naudai bei priteisė ieÅ¡kovui 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Dėl to atsakovės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo ir skundžiamoje sprendimo dalyje teismas turėjo iÅ¡spręsti visų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas. 23.2. Å iuo atveju byloje pareikÅ¡ti skirtingo pobÅ«džio reikalavimai - tiek turtinio, tiek neturtinio pobÅ«džio. Pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas - atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisėtu. Visi kiti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Å¡iuo pagrindiniu ir yra neteisėto atleidimo pasekmės, t. y.

DK 300 straipsnio 3 dalies ar 4 dalies taikymas bei tinkamas atsiskaitymas su ieÅ¡kovu. Kadangi pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas buvo patenkintas, bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti skirstomos vertinant Å¡iÄ aplinkybę, o ne matematiÅ¡kai skaičiuojant proporcijas. 23.3. Be to, teismas sprendime nenurodė, kad atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atvirkščiai, teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad CPK neriboja galimybės bÅ«ti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog kiekvienos Å¡alies samdant advokatus patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios kitos Å¡alies.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Sprendžiant, ar praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar proceso Å¡alys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis. Taigi teismas besÄ lygiÅ¡kai neatmetė atsakovės reikalavimo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos, o vertino aplinkybes, ar yra pagrindas atsakovei priteisti praÅ¡omas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 23.4.

IeÅ¡kovas nekeitė ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko. IeÅ¡kovas pateikė teismui ne naujÄ ieÅ¡kinį, o patikslintÄ ieÅ¡kinį. Teisės normos suteikia teisę ieÅ¡kovui įstatymų nustatyta tvarka ginti subjektines teises bei teisėtus interesus ne tik pateikiant pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko arba pagrindo pakeitimo, bet ir sujungiant į vienÄ ieÅ¡kinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 straipsnio 1 dalis) bei padidinant ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kiant naujus reikalavimus, kurie susiję su byloje jau nagrinėjamais reikalavimais (CPK 5 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl abiejų ginčo šalių pateiktų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų.

26. Byloje nustatyta, kad pagal 2014 m. sausio 6 d. sudarytas darbo sutartis Nr. 267 ir Nr. 268 ieÅ¡kovas dirbo biudžetinėje įstaigoje Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centre pastatų priežiÅ«ros specialistu (0,5 etato) ir Å«kvedžiu (0,5 etato). 2015 m. rugpjūčio 28 d. ieÅ¡kovui buvo įteikti įspėjimai apie darbo sutarčių nutraukimÄ DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, nurodant, jog po Socialinių paslaugų centro struktÅ«rinių pertvarkymų naikinamos abi ieÅ¡kovo pareigybės. Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d.

įsakymu Nr. P-140 ir 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. P-141 ieÅ¡kovas nuo 2015 m. gruodžio 10 d. atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovas 2016 m. sausio 7 d. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu, grÄ Å¾inti jį į darbÄ , priteisti iÅ¡ Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

27. Å venčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino: pripažino neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Å«kvedžio ir pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigų; panaikino Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymus Nr. P-141 ir P-140 „Dėl R. B. atleidimo iÅ¡ darbo“ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄ Ä¯ Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Å«kvedžio ir pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigas ar lygiavertes pareigas; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2016 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, iÅ¡skaičiuojant jam dėl atleidimo iÅ¡mokėtÄ vieno mėnesio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; nustatė, kad vykdymo procese iÅ¡ Å¡ios priteistos sumos turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos ieÅ¡kovo nuo 2016 m. sausio 18 d.

Å irvintų rajono apylinkės teisme gautos su darbo santykiais susijusios pajamos; atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl penkių procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1200 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovės 9,81 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundÄ , 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikino Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo klausimas, ir ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo teisinių pasekmių taikymo klausimÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui; kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ ; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

29. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovas 2017 m. rugpjūčio 4 d. patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8024,14 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; 412,90 Eur neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos; 1867.1 Eur delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį; 6679,69 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ir po 15,73 Eur už kiekvienÄ sekančiÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ ; visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

30. Å venčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu pripažino, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės 2014 m. sausio 6 d. sudarytos darbo sutartys Nr. 267 ir Nr. 268 nutrauktos Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 412,90 Eur neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos atmetė; ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės 8024,14 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 1867.1 Eur delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, 6679,69 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ir po 15,73 Eur už kiekvienÄ sekančiÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ paliko nenagrinėtus; iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad su reikalavimais dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 450 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų; atsakovės praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkino.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas palikimo nenagrinėtų 31. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir kitų susijusių iÅ¡mokų. Pasak ieÅ¡kovo, Å¡ie reikalavimai tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pasekmių nustatymu, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , nagrinėtini teisme.

32. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimų priteisti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, reiÅ¡kiamų kartu su reikalavimu pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priskirtinumo teismams, suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiÅ¡kia kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas iÅ¡ankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali bÅ«ti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 193-248/2016).

34. Vertinant, ar reikalavimai tarpusavyje susiję taip, kad taikant CPK 24 straipsnio 1 dalį visi jie gali bÅ«ti nagrinėjami tiesiogiai teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į reikalavimų teisinę prigimtį, faktinį pagrindÄ bei aplinkybę, ar vieno reikalavimo tenkinimas ar tenkinimo apimtis priklauso nuo kito reikalavimo tenkinimo.

35. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas reikalavimus priteisti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį, delspinigius už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ pareiÅ¡kė tiesiogiai teismui, nagrinėjančiam bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo. Nurodyti reikalavimai susiję su atleidimo iÅ¡ darbo pasekmių iÅ¡sprendimu. Pagal ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo metu galiojusio DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Å¡iuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Jeigu iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo papildomai pareikÅ¡tus reikalavimus bÅ«tų nustatyta, kad jam iÅ¡ tiesų mokėtas ne visas darbo sutartimis sulygtas darbo užmokestis, bÅ«tų pagrindas spręsti tiek dėl kompensacijų pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisimo, tiek ieÅ¡kovui priklausančios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio perskaičiavimo. Å i aplinkybė taip pat bÅ«tų reikÅ¡minga sprendžiant dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skirtumo, ieÅ¡kovui nuo 2016 m. sausio 18 d.

įsidarbinus kitoje darbovietėje, priteisimo (DK 300 straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ nurodytos kompensacijos tarpusavyje turi bÅ«ti suderintos, vieno reikalavimo tenkinimas gali turėti įtakos kitos kompensacijos dydžiui ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237-695/2015 ir joje nurodyta praktika; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016).

36. Dėl to nors darbo ginčai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už pavėluotÄ darbo užmokesčio mokėjimo nepatenka į tiesiogiai teisme nagrinėtinų ginčų kategorijÄ ir jiems taikomas DK 287 straipsnyje nurodytas privalomas nagrinėjimas ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje, Å¡iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aptartÄ reikalavimų sÄ sajumÄ su teisme nagrinėjamu neteisėto atleidimo pasekmių klausimu, ieÅ¡kovo reikalavimai dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nagrinėtinas tiesiogiai teisme.

37. Toks nagrinėjimas, be kita ko, atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), taip pasiekiamas greitesnis teisinės taikos atkūrimas (CPK 2 straipsnis).

38. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė darbo teisės ir civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčų priskirtinumÄ teismams ir ginčų nagrinėjimÄ iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarka, nesivadovavo kasacinio teismo Å¡iuo teisės klausimu formuojama praktika, ir ieÅ¡kovo reikalavimus dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nepagrįstai paliko nenagrinėtus. Dėl to teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinio reikalavimai palikti nenagrinėti, panaikinama.

39. Apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡nagrinėti nurodytų ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡ esmės, nes faktinės aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, pirmiausia turėtų bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. PrieÅ¡ingu atveju asmeniui, nesutinkančiam su tam tikrų aplinkybių nustatymu, jų vertinimu, bÅ«tų atimta teisė į apeliacijÄ . IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl paliktų nagrinėtų ieÅ¡kinio reikalavimų, Å¡i bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 40. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai priteisti neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį ir vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisinių pasekmių, nusprendė taikyti DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ pažeistų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ - negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ , laikyti, kad ieÅ¡kovo darbo sutartys nutrauktos teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, spręsti dėl DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo.

42. Pažymėtina, jog Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta ieÅ¡kovo į darbÄ negrÄ Å¾inti ir laikyti, kad jo ir Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro 2014 m. sausio 6 d. sudarytos darbo sutartys Nr. 267 ir Nr. 268 nutrauktos priimamu teismo sprendimu nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos, nė viena iÅ¡ darbo ginčo Å¡alių neskundė apeliacine tvarka. Dėl to nurodyta Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo dalis įsiteisėjo, pasibaigus jos apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

43. Apeliacine tvarka apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti ieškinio reikalavimai dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytų išmokų priteisimo.

44. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, kad, taikant DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytas neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pasekmes, ieÅ¡kovui priklausančios pagal DK 140 straipsnį 1 dalį iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio, taip pat vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ skirtumo, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo įsidarbinimÄ kitoje darbovietėje, nustatymo klausimai susiję su tuo, kaip bus iÅ¡spęstas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl jam neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies.

Pirmosios instancijos teismas, palikęs nenagrinėtÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, negalėjo tinkamai iÅ¡spręsti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui priklausančių iÅ¡mokų, nurodytų DK 300 straipsnio 4 dalyje, klausimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalies ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ skirtumo priteisimo, negali bÅ«ti laikoma teisėta bei pagrįsta.

45. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį.

46. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 204 straipsnio 1 dalis). Pagal nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio tvarkos apraÅ¡o (toliau - ApraÅ¡as) nuostatas skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (ApraÅ¡o 7.1 punktas).

Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi bÅ«ti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (ApraÅ¡o 7.2 punktas). Apskaičiuotas vienos dienos darbo užmokestis dauginamas iÅ¡ metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (ApraÅ¡o 9 punktas). Metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (ApraÅ¡o 10 punktas) (inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2014).

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį skaičiavo ne pagal 2015 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais ieÅ¡kovo gautas darbo pajamas, be to, nesivadovavo ApraÅ¡o 7.2, 9, 10 punktų nuostatomis. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , pažeidimo pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydį, kurio tinkamas nustatymas turi esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovo reikalavimams priteisti jam pagal DK 300 straipsnio 4 dalį priklausančias iÅ¡mokas iÅ¡spręsti.

48. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovui, dirbusiam atsakovės įstaigoje nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d., pagal DK 300 straipsnio 4 dalies, 140 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas priklausytų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Kartu teismas nustatė, kad atsakovė iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui dalimis vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. sausio 10 d. ir nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. sausio 17 d., t. y. iki ieÅ¡kovo įsidarbinimo kitoje darbovietėje.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytas neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pasekmes, neteisėtai atleistam darbuotojui priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Å ios iÅ¡mokos dydis apskaičiuojamas pagal darbuotojo nepertraukiamÄ jį darbo staÅ¾Ä toje darbovietėje. DK 300 straipsnio 4 dalyje neįtvirtinta, kad nurodyta iÅ¡eitinė iÅ¡moka mokama iki atleisto darbuotojo įsidarbinimo kitoje darbovietėje. Pagal DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatas į neteisėtai atleisto darbuotojo įsidarbinimÄ kitoje darbovietėje atsižvelgiama tik sprendžiant dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131 -686/2017; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-310-403/2018).

Kasacinio teismo, pasisakant dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ santykio, yra nurodyta, kad neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pasekmių taikymo atveju turi bÅ«ti priteisiamos abi iÅ¡mokos - tiek DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡moka, tiek vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).

50. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai priteisti neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį ir vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ skirtumÄ , negali bÅ«ti laikoma teisėta bei pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad, neiÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo reikalavimo dėl jam pagal darbo sutartis priklausiusio darbo užmokesčio dydžio, nėra galimybės tinkamai nustatyti ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydį, teismo sprendimo dalis dėl ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytas iÅ¡mokas panaikinama ir Å¡i bylos dalis taip pat grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl ieÅ¡kinio senaties terminų darbo santykiuose nustatymo, skaičiavimo, taikymo taisyklių 51. Nagrinėjant grÄ Å¾intÄ bylos dalį iÅ¡ naujo, turės bÅ«ti pasisakyta ir dėl atsakovės praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, delspinigių priteisimo.

52. Pirmosios instancijos teismas apskųstame teismo sprendime dėl ieškinio senaties termino taikymo nepasisakė, nes reikalavimus, kuriems buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, paliko nenagrinėtus.

53. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl ieškinio senaties terminų darbo santykiuose nustatymo, skaičiavimo, taikymo taisyklių išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-701/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 86-701/2017. Dėl ieškovo priverstinės pravaikštos laikotarpio šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje 54.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo faktas konstatuotas Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. gegužės 2 d., Vilniaus apygardos teismui Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikus nepakeistÄ . Neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo pažeistų ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«das nustatytas Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo dalimi, kuria nuspręsta ieÅ¡kovo į darbÄ negrÄ Å¾inti ir laikyti, kad jo ir Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro 2014 m. sausio 6 d. sudarytos darbo sutartys Nr. 267 ir Nr. 268 nutrauktos priimamu teismo sprendimu nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi nurodytos teismo sprendimo dalies nė viena iš darbo ginčo šalių neskundė apeliacine tvarka, ši sprendimo dalis įsiteisėjo pasibaigus jos apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 279 straipsnio 1 dalis), t. y. nuo 2017 m. gruodžio 1 d.

55. Susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje darytina iÅ¡vada, kad, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas nuo 2016 m. sausio 18 d. įsidarbino kitoje darbovietėje, priteisimo pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, ieÅ¡kovo priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpis yra nuo jo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovo darbo sutartys pripažintos nutrauktomis teismo sprendimu, įsiteisėjimo dienos.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimu 56. Panaikinus teismo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo reikalavimų priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir su vėlavimu atsiskaityti susijusias iÅ¡mokas, taip pat sprendimo dalį dėl iÅ¡mokų, mokėtinų neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju, ir grÄ Å¾inant Å¡iÄ bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo, ginčo Å¡alių apeliaciniuose skunduose pareikÅ¡ti reikalavimai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nespręstini iÅ¡ esmės. Salių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, taip pat ir patirtos Å¡io apeliacinio proceso metu, turės bÅ«ti paskirstytos galutinai iÅ¡sprendus jų ginÄÄ , t. y. iÅ¡nagrinėjus perduotÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bylos dalį.

57. Kartu pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuodama pirmosios instancijos teismo pozicijÄ nepriteisti atsakovei patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalies, nepagrįstai remiasi įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimu. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , pažeidė CPK 176, 1854 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.

58. Bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp ginčo Å¡alių skirstomos pagal CPK 93, 94, 98 straipsnyje įtvirtintas taisykles, be kita ko, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , taikymo. Dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlygintino dydžio sprendžiama vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintais kriterijais.

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos turi atitikti realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus. Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

60. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

61. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad, sprendžiant darbo ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, reikalavimas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu yra pagrindinis, o reikalavimai dėl neteisėto atleidimo pasekmių taikymo (iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo) - iÅ¡vestiniai. Nesutiktina su atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo byloje, Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti skirstomos aritmetiÅ¡kai apskaičiuojant patenkintų piniginių reikalavimų dalį. Teismas, įvertinęs konkrečioje darbo ginčo byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ turi teisę spręsti atsižvelgdamas į tai, kaip iÅ¡spręstas pagrindinis reikalavimas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

62. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi, panaikinusi Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisinių pasekmių taikymo klausimas, ir grÄ Å¾inusi Å¡iÄ bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ sprendimo dalį (taip pat ir dėl 1200 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės) paliko nepakeistÄ . Be to, apeliacinės instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Taigi dalies ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas iÅ¡spręstas pirmiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

63. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalį dėl neteisėto atleidimo pasekmių taikymo grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė papildomÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies bei su tuo susijusių iÅ¡mokų (delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ) priteisimo, Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti paskirstytos pagal galutinį bylos rezultatÄ , iÅ¡nagrinėjus ir papildomÄ reikalavimÄ bei su juo susijusius iÅ¡vestinius.

64. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, taip pat naikinama ir grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstytos pagal galutinį bylos rezultatÄ , iÅ¡nagrinėjus ir reikalavimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtus. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija nutaria: tenkinti ieÅ¡kovo ir atsakovo apeliacinius skundus iÅ¡ dalies.

Panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo dalis, kuriomis ieÅ¡kinio reikalavimai priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neiÅ¡mokėtÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį atmesti, ieÅ¡kinio reikalavimai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo palikti nenagrinėti, taip pat sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, ir Å¡iose dalyse grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ieÅ¡kovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro (juridinio asmens kodas 278326070) 2014 m. sausio 6 d. sudarytos darbo sutartys Nr. 267 ir Nr. 268 nutrauktos Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos, palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Mikonienė RÅ«ta Petkuvienė Laima Ribokaitė