2025-06-03 Nr. CB-3293-2-06-3-00133-2023-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2074

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00133-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 28 d. paduotu atsakovo A. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą,

n u s t a t ė :

Atsakovas A. K. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei A. K. ir atsakovams I. R., UAB „Pamario troba“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Luminor Bank AS“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, A. K., Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė Ilona Mineikienė.

Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą ieškovės ir atsakovo, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė santuokos nutraukimo pasekmes, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir iš naujo paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniu skundu atsakovas A. K. pateikė prašymus:

1. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties dalį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl buto (duomenys neskelbtini) padalijimo, ir tenkinti atsakovo A. K. priešieškinio reikalavimą ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir pripažinti atsakovui A. K. 3/5 dalį buto, o ieškovei A. K. 2/5 dalį buto (duomenys neskelbtini) ir po santuokos nutraukimo visą butą, 209 000 Eur vertės, natūra priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui A. K., ieškovei iš atsakovo priteisiant 83 600 Eur kompensaciją;

2. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo A. K. ieškovei A. K. priteista bendra 108 302,38 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, ir priteisti iš atsakovo ieškovei bendrą 87 402,38 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį;

3. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties dalį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo A. K. priešieškinio reikalavimas pripažinti sandorius dėl turto (duomenys neskelbtini) apsimestiniais, nuosavybės teisių pripažinimo ir turto padalijimo bei alternatyvus reikalavimas dėl lėšų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą, pripažinti negaliojančiais kaip apsimestinius sandorius – 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2019 m. sausio 22 d. nuosavybės teisės liudijimą, 2019 m. sausio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2020 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartį ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartį, ir pripažinti, kad 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi butas (duomenys neskelbtini) ir 1/120 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo įgyti ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos nutraukimo padalyti šį 123 276 Eur vertės turtą ieškovei A. K. ir A. K. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį, o netenkinus šio reikalavimo – atsakovui A. K. iš atsakovės I. R. priteisti 52 384,73 Eur už pusės sutuoktinių bendrų lėšų panaudojimą buto (duomenys neskelbtini) ir 1/120 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įgijimui ir įrengimui;

4. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti 2020 m. rugpjūčio 21 d. turto dalies ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei iš atsakovo ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) ir 1/240 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje paliktas nepakeistas, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą panaikinti 2020 m. rugpjūčio 21 d. turto dalies ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei iš atsakovo ½ dalį buto ir 1/240 dalį žemės sklypo;

5. Pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už kasacinio skundo parengimą.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padalydami sutuoktinių bendrą butą Vilniuje ir nenukrypdami nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismai netinkamai nustatė esminę aplinkybę, kad už butą Vilniuje nebuvo atsiskaityta atsakovo asmeninėmis lėšomis, nors atsakovas, pardavęs asmeninį turtą ir gavęs asmenines lėšas į banko sąskaitą, dalį jų pervedė ieškovei į jos banko sąskaitą, o ieškovė šiomis lėšomis bankiniu pavedimu sumokėjo dalį buto Vilniuje kainos. Teismai dėl akivaizdžios įrodymų vertinimo klaidos nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nors buvo pagrindas taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalį. Akivaizdi teismų klaida vertinant įrodymus turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui, nes butas Vilniuje buvo padalytas neteisingai, neatsižvelgiant į atsakovo asmeninių lėšų prisidėjimą apmokant už butą Vilniuje.

2. Teismai, spręsdami priešieškinio reikalavimą dėl sandorių, susijusių su turto Klaipėdoje (buto ir žemės sklypo dalies) įsigijimu ir perleidimu, pripažinimo apsimestiniais bei alternatyvų reikalavimą dėl pusės sutuoktinių investuotų lėšų į šį turtą priteisimo, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžią ir praleisto termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo turto Klaipėdoje pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo dienos (2012 m. lapkričio 12 d.), todėl atsakovas praleido ieškinio senatį. Teismai nevertino, kad ½ dalį turto Klaipėdoje 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė perleido (padovanojo) atsakovui, todėl CK 1.130 straipsnio 2 dalies pagrindu senaties terminas nutrūko ir atsakovui nuo to momento nebuvo teisinio intereso reikšti ieškinio dėl sandorių negaliojimo (atsakovas turtą valdė nuosavybės teise ir jo teisės nebuvo pažeistos). Apie savo teisių pažeidimą atsakovas sužinojo tik 2023 m. sausio 11 d., kai ieškovė pateikė ieškinio reikalavimą grąžinti jai dovaną CK 3.70 straipsnio 4 dalies pagrindu. Todėl nuo tada skaičiuojamas ieškinio senaties pradžios momentas. Teismai, konstatavę praleistą ieškinio senatį, nepagrįstai senaties praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis, net nevertino vėlesnio atsakovo turto valdymo nuosavybės teise fakto, vykusio mediacijos proceso, kurio metu senaties terminas sustabdomas, bei kitų reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai senaties termino neatnaujino.

3. Teismai, spręsdami priešieškinio reikalavimą dėl sandorių, susijusių su turto Klaipėdoje įsigijimu ir perleidimu, pripažinimo apsimestiniais ir alternatyvų reikalavimą dėl pusės sutuoktinų investuotų lėšų turto Klaipėdoje įgijimui ir įrengimui priteisimo, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis) ir nurodė, kad atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kurios neegzistavo (lot. probatio diabolica). Teismai nurodė, kad nors už turto Klaipėdoje įgijimą ir įrengimą santuokos metu buvo sumokėta iš ieškovės banko sąskaitos, tai atsakovas turėjo įrodyti, kad turtui Klaipėdoje įgyti ir pagerinti buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Teismai taip pat padarė akivaizdžią įrodymų vertinimo klaidą ir, nors byloje yra akivaizdūs rašytiniai įrodymai apie turto Klaipėdoje įrengimui skirtų išlaidų apmokėjimą bendromis sutuoktinių lėšomis iš ieškovės sąskaitos ir šių aplinkybių ieškovė bei atsakovė I. R. neginčijo (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), teismai nepagrįstai sprendė, kad tokių įrodymų byloje nėra. Tokie pažeidimai turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui, nes netinkamai įvertinę įrodymus, netinkamai šalims paskirstę įrodinėjimo pareigą teismai nepagrįstai sprendė, kad turtas Klaipėdoje nebuvo įgytas ir įrengtas bendromis sutuoktinių lėšomis ir sandoriai nėra apsimestiniai ir kad nėra pagrindo tenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti kompensacijos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. K. 500 (penkis šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 38, kodas ZO35876.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė