2019-01-09 Nr. AB-1097-3-61-3-01421-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2987-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01421-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-63 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, atlikdamas paskirtą bausmę kalėjime, pradėjo rašyti eilėraščius politinėmis temomis, aprašė laisvės atėmimo vietų darbuotojų elgesį. Prieš išvykstant iš kilmės valstybės, pareiškėjas internete publikavo savo knygą (duomenys neskelbtini), kurioje griežtai kritikuojami eiliniai sistemos darbuotojai ir (duomenys neskelbtini) prezidentas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Prezidentas). Taip pat šiame leidinyje yra tiesioginių raginimų kovoti su diktatūra, pateikiami kaltinimai (duomenys neskelbtini) valdžiai dėl 2011 m. teroro akto (duomenys neskelbtini) metro. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl tokių veiksmų jis gali tapti samdinių ar specialiai apmokytų žmonių auka, kad būtų išvengta liaudies neramumų, kurie gali kilti perskaičius eilėraščius knygoje.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. kovo 11 d. dalyvavo mitinge (duomenys neskelbtini) (pastaba: pareiškėjas dalyvavo protesto akcijoje, kuri vyko (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)), kuriame viešai išreiškė nepasitenkinimą valdžia, vaizdo medžiaga buvo patalpinta internete, socialiniame tinkle YouTube (toliau – ir Socialinis tinklas). Pareiškėjo įsitikinimu, dėl savo kūrybos, skatinančios asmenis sukilti prieš autoritarinį Prezidento valdymą, jis bus nužudytas arba įkalintas.

4. Pareiškėjas įsitikinęs, kad Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertino jų visumos. Nors atsakovas pripažino 2017 m. kovo 11 d. (duomenys neskelbtini) vykusiame mitinge pareiškėjo išreikštą viešą nepasitenkinimą Prezidentu bei jo publikuojamos kūrybos griežtus pasisakymus prieš valstybės vadovą ir valdymo aparatą nustatytais faktais, tačiau padarė priešingą ir nelogišką išvadą, kad asmeniui, kuris viešai reiškia savo politinius įsitikinimus ir ragina visuomenę sukilti prieš esamą (duomenys neskelbtini) režimą bei valdžią, nekyla grėsmė patirti persekiojimo veiksmų.

5. Pareiškėjas teigė, kad aplinkybės, kurias jis nurodė prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl nepagrįstai atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatas.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad turi pagrįstą baimę, jog dėl jo raginimo visuomenę sukilti prieš Prezidento vykdomą politiką kilmės valstybėje jam gresia teisėsaugos institucijų persekiojimas, bylų politiniais motyvais inicijavimas, kitokio pobūdžio represinės priemonės. Tai, pareiškėjo vertinimu, yra pakankamas pagrindas suteikti pareiškėjui jei ne pabėgėlio statusą, tai bent papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

7. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–23).

8. Departamentas paaiškino, kad atliko pareiškėjo atvejo tyrimą bei 2018 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. (15/6-10) 13PR-63RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu priimtas ginčijamas Sprendimas, detaliai nurodė, į kokius kriterijus atsižvelgiant vertino pareiškėjo pasakojimą, kuriuos pareiškėjo teiginius atmetė ir nelaikė nustatytais faktais. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas iš esmės, įvertintos visos esminės aplinkybės, susijusios su jo išvykimo iš kilmės šalies priežastimis ir baime grįžti į kilmės šalį.

9. Departamentas įvertino pareiškėjo nurodytą ir kilmės šalies informaciją, pareiškėjo įkeltą vaizdo medžiagą Socialiniame tinkle. Pareiškėjas nebuvo sulaikytas nei 2017 m. kovo 11 d. protesto (duomenys neskelbtini) metu, nei po jo. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, buvo pagrindas konstatuoti, kad faktas, jog pareiškėjas buvo ieškomas dėl dalyvavimo minėtoje protesto akcijoje yra labiau netikėtinas nei tikėtinas, todėl faktas, kad pareiškėjas buvo ieškomas, nebuvo vertinamas jo naudai ir nebuvo nagrinėjamas sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas taip pat įvertino kilmės šalies informaciją bei praėjusį laiko tarpą nuo protesto iki dabar ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo baimė patirti nurodytus veiksmus (areštas ar kitos sankcijos) dėl dalyvavimo protesto akcijoje nėra visiškai pagrįsta.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų. Detalūs motyvai, kodėl pareiškėjui nesuteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį yra pateikti Išvadoje. Teisės aktai neįpareigojo atsakovo įrodinėti neiginius, šiuo atveju, paneigti pareiškėjo hipotetinį teiginį, kad nėra duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotą išvadą, jog grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirs kankinimų, žiauraus ar nežmoniško elgesio.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 42–47).

12. Teismas, įvertinęs Prieglobsčio bylos medžiagą, sprendė, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė dviem aspektais – dėl savo kūrybos, kurioje griežtai kritikuoja valdžios atstovus ir Prezidentą, ir dėl dalyvavimo 2017 m. kovo 11 d. proteste, kuriame viešai išreiškė nepasitenkinimą valdžia.

13. Teismas nustatė, kad Departamentas atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą, nes jis neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas taip nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitiko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.

14. Teismas kilusiam ginčui spręsti taikė Įstatymo 86–87 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teismas nurodė, kad šiose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, kurios egzistavimas būtinas pabėgėlio statusui (laikinai apsaugai) gauti.

15. Detaliai aprašęs bylos faktines aplinkybes ir įvertinęs Departamento surinktus duomenis, teismas sutiko su Departamento išvadomis. Teismas akcentavo, kad vien tai, jog pareiškėjas kuria ir viešina politinio pobūdžio eiles, kuriose kritikuoja valdžią, ar tai, kad 2017 m. kovo 11 d. dalyvavo proteste ir viešai išreiškė nepasitenkinimą valdžia, savaime nereiškia, kad dėl to kilmės valstybėje bus persekiojamas. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie baimės būti persekiojamam realumą ir pagrįstumą, t. y. apie jo individualų persekiojimą dėl kūrybos ar dalyvavimo 2017 m. kovo 11 d. proteste, todėl šią pareiškėjo baimę teismas vertintino kaip neapibrėžtą, hipotetinio pobūdžio ir nepagristą.

16. Teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.

17. Teismas nenustatė teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą ir dėl papildomos apsaugos buvo būtina vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

III. 18. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 50–55).

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad Departamentas ir teismas byloje pripažinę nustatytais materialiniais faktais aplinkybes dėl pareiškėjo kūrybos politinio pobūdžio, kurioje kritikuojama kilmės valstybės valdžia ir Prezidentas, jos viešinimo fakto, dėl pareiškėjo dalyvavimo 2017 m. kovo 11 d. vykusiame proteste, kuriame taip pat viešai pareiškėjas kritikavo valdžią, o vaizdo įrašas viešinamas internete, turėjo kartu pripažinti, kad pareiškėjo baimė grįžimo į kilmės valstybę atveju būti persekiojamam valstybinių institucijų dėl jo turimų politinių įsitikinimų yra visiškai pagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba jis negali grįžti į kilmės valstybę dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis ten bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (Įstatymo 87 str. 1 d. 1 p.).

20. Pareiškėjo vertinimu, nei Departamentas, nei teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino pareiškėjo prieglobsčio byloje esančios reikšmingos informacijos apie asmenų, turinčių priešišką nusistatymą esamai politinei valdžiai (duomenys neskelbtini), persekiojimą. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam sąlyga nereikalauja, kad prieglobsčio prašytojas įrodytų, jog iki prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pateikimo faktiškai patyrė kokius nors persekiojimą atitinkančius veiksmus.

21. Nagrinėjamu atveju Departamento surinkta medžiaga ir viešai prieinama informacija apie situaciją kilmės valstybėje leidžia teigti, jog pareiškėjo veiksmai, atlikti iki jo išvykimo iš kilmės valstybės, sudaro rimtą pagrindą spręsti, jog jo baimė patirti valstybės persekiojimą dėl jo turimų politinių įsitikinimų grįžimo į kilmės valstybę atveju yra visiškai pagrįsta, o ne hipotetinio pobūdžio. Teismui netinkamai kvalifikavus ir įvertinus pareiškėjo prieglobsčio byloje surinktą faktinę medžiagą, atitinkamai negalėjo būti padarytas teisingas sprendimas ir dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo.

22. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 70–73) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Ginčijamu sprendimu Departamentas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo prašymą bei jo nagrinėjimo metu surinktus duomenis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio – pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos – Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: pareiškėjo baimė būti persekiojamam, įkalintam dėl jo kūrybos, dalyvavimo ir viešų pasisakymų 2017 m. kovo 11 d. (duomenys neskelbtini) mieste vykusioje protesto akcijoje nėra visiškai pagrįsta; nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad grįžus į kilmės valstybę pareiškėjas bus kankinamas arba su juos žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, žeminamas jo orumas, ar jis tokiu būdu bus baudžiamas.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį bei papildomą apsaugą, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

26. Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

27. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

28. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

30. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė grėsme būti persekiojamam, įkalintam dėl jo politinio pobūdžio kūrybos ir viešų pasisakymų protesto akcijoje, nes šiais veiksmais kritikuojama (duomenys neskelbtini) valdžia, ypač valstybės vadovas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Departamentui teiktus paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl grėsmės būti persekiojamam dėl kūryboje ar viešoje protesto akcijoje išreikštų politinių įsitikinimų. Pažymėtina, kad visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, jo teigimu, grėsmę būti persekiojamam dėl politinių pažiūrų, be pareiškėjo paaiškinimų, nėra pavirtintos jokiais kitais įrodymais, bei, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimų visumą apie jo veiklą kilmės šalyje, nepatvirtina realios grėsmės būti čia persekiojamam politiniais motyvais.

32. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas, teisėjų kolegijos vertinimu, visapusiškai išanalizavo pareiškėjo atvejį, vertino bendrą situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, kaip (duomenys neskelbtini) valdžios struktūros reaguoja į politiškai aktyvią opoziciją. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

33. Pareiškėjas baimę grįžti į kilmės valstybę siejo su jam gresiančiu pavojumi (įkalinimu, represijomis) dėl paviešintų politinių pažiūrų. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad bendrai problemiška situacija pareiškėjo kilmės valstybėje politinės opozicijos atžvilgiu, savaime nereiškia (o ir byloje nėra jokių įrodymų), kad pareiškėjui kyla grėsmė ar pagrįsta grėsmės tikimybė patirti kilmės valstybės teisėsaugos institucijų veiksmus, kurie nesuderinami su žmogaus teisių ir laisvių imperatyvais. Pareiškėjo įsitikinimas, kad jis yra aktyvus kilmės valstybės oficialios valdžios politinis oponentas, yra subjektyvus ir nesudaro pagrindo ginčo situacijos vertinti kitaip, nei tai atliko Departamentas ir teismas.

34. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus, laikydamasis nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė