1286bbff-4592-48c0-adc9-e7a11db3e040 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-528-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01834-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.3.1.14. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų L. B. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Z. Å . apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Z.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei S. J. dėl nuostolių atlyginimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovės S. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Z. Å . dėl patirtų iÅ¡laidų priteisimo ir dokumentų iÅ¡reikalavimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė I. Z. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės S. J. 14 985,99 Lt (4340,24 Eur) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad 2011 m. spalio 28 d. jis (kaip pardavėjas) ir atsakovė (kaip pirkėja) pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ jis pardavė, o atsakovė įsigijo ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato - vienbučio gyvenamojo namo bei ½ dalį gręžtinio vandens Å¡ulinio (gręžinio), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsigytoje namo dalyje gyvena nuo Å¡io turto įsigijimo iki Å¡iol, tačiau namo bei sklypo priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidų nemoka, visas iÅ¡laidas apmoka ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti bendrÄ 14 985, 99 Lt sumÄ jo patirtų iÅ¡laidų (nuostolių) atsakovei priklausančios žemės sklypo bei žemės dalies iÅ¡laikymui, kuriÄ sudaro tokios iÅ¡laidos, patirtos nuo 2011-10-28 iki 2014-06-01: ½ dalis visų iÅ¡laidų elektrai – 2683,02 Lt; ½ dalis komunalinių atliekų tvarkymo iÅ¡laidų – 320,00 Lt; ½ dalis iÅ¡laidų medienai, skirtai namo ir vandens Å¡ildymui – 3333,34 Lt; ½ dalis iÅ¡laidų žemės sklypo apželdinimui ir teritorijos sutvarkymui – 674,21 Lt;

½ dalis patirtų iÅ¡laidų žemės sklypo, kuriame stovi gyvenamasis namas, aikÅ¡telės ir laiptų iÅ¡klojimui klinkerio trinkelėmis laiptų apdailai - 7975,42 Lt. IeÅ¡kovas ir atsakovė nebuvo sudarę santuokos, partnerystė neregistruota, jungtinės veiklos sutartis sudaryta nebuvo, jie vedė bendrÄ Å«kį nuo 2011 m., o 2012 m. gimė vaikas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė prašė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsakovė nurodė, kad viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių ji ginčo turtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo pirko, buvo ta, jog nuo 2010 metų jÄ ir ieÅ¡kovÄ siejo artimi santykiai.

Nuo 2011 metų rudens ji ir ieÅ¡kovas pradėjo gyventi kartu kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį iki 2013 metų pavasario. Jiems gyvenant kartu, kaip Å¡eimai, nebuvo susitarimo dėl namo iÅ¡laikymo. Tuo laiku ji iÅ¡laikė jų su ieÅ¡kovu bendrÄ vaikÄ , mokėdavo auklei, pirko bei gamino valgį sau, vaikams ir ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas rÅ«pinosi gyvenamÄ ja aplinka. Prie namo iÅ¡laikymo prisidėdavo ir ji, 2011 metais pirko kurÄ Å¡ildymui, apmokėdavo kitas ieÅ¡kovo vardu iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, nes ieÅ¡kovas tuo metu turėjo finansinių sunkumų.

Pažymėjo, kad kai kurių iÅ¡laidų, susijusių su namo iÅ¡laikymu, pagrįsti pirkimo dokumentais neturi galimybės, kadangi jiems su ieÅ¡kovu gyvenant kaip Å¡eimai, nematė reikalo rinkti iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Mano, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, o ieÅ¡kovas siekia atkerÅ¡yti už tai, jog ji kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 661 Eur (2 281,37 Lt) iÅ¡laidų; įpareigoti ieÅ¡kovÄ perduoti namo įrenginių sutartis ir techninius projektus bei vartojimo sutartis, tam, kad ji galėtų pasidaryti minėtų dokumentų kopijas: gyvenamojo namo Vilniaus rajone, Sudervės k., S. B.

J. g. 2, projektÄ (techninį ir darbo); statybos užbaigimo dokumentus; dujų rezervuaro ir dujų Å¡ildymo sistemos, nuotekų valymo sistemos, signalizacijos, elektros projektus; gręžtinio vandens Å¡ulinio techninius dokumentus ir projektÄ ; techninius ir garantinius įrenginių dokumentus: dujų rezervuaro pasÄ , 2013 m. gruodžio mėn. įsigyto hidroforo dokumentus, kieto kuro katilo, dujų katilo, signalizacijos sistemos ir nuotekų valymo sistemos techninius dokumentus; aptarnavimo, priežiÅ«ros ir vartojimo sutartis.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nustojus vesti bendrÄ Å«kį, ji ir toliau prisidėdavo prie namo iÅ¡laikymo - mokėjo draudimo įmokas, prisidėdavo prie bendrų pirkinių, pirkdavo įvairius buityje reikalingus daiktus ir pan. Pažymėjo, jog pats ieÅ¡kovas nuo to laiko, kai jie nustojo gyventi kaip Å¡eima, neprisidėjo prie jų bendro turto iÅ¡laikymo, prieÅ¡ingai, elgėsi piktybiÅ¡kai bei trukdė tinkamai rÅ«pintis turtu. IeÅ¡kovė patyrė Å¡ias iÅ¡laidas: už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. už jų namui tiektÄ elektrÄ sumokėjo 691,24 Lt, todėl pusę Å¡ios sumos, t. y. 345,62 Lt turėtų padengti ieÅ¡kovas; už nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo paslaugas sumokėjo 550 Lt, ieÅ¡kovas turėtų padengti pusę Å¡ios sumos, t. y. 275 Lt, kadangi nuotekų valymo sistema yra bendra visam namui; 2014 m. lapkričio 6 d. už dujinio katilo patikrinimÄ buvo sumokėta 100 Lt bei suremontuota Å¡ildymo sistema.

Namo Å¡ildymo sistemos remontas bei reikiamų detalių pirkimas kainavo 867,61 Lt, dėl to ieÅ¡kovas turėtų atlyginti pusę iÅ¡laidų, t. y. 483,80 Lt. Z. Å . savavaliÅ¡kai atjungė namo nuotekų valymo sistemÄ bei išėmė name orapÅ«tę, todėl atsakovė turėjo pirkti naujÄ orapÅ«tę, kuri kainavo 470 Lt, bei už nuotekų valymo sistemos sutvarkymÄ , naujos orapÅ«tės pajungimÄ sumokėti 242 Lt. Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos atsirado iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo piktavaliÅ¡kų veiksmų, visas iÅ¡laidas, t. y. 712 Lt turėtų atlyginti ieÅ¡kovas.

Atsakovė nurodė, kad visos dėl jų bendro turto sudarytos sutartys bei techniniai dokumentai yra Z. Š. žinioje, be jų atsakovė negali užsakyti kai kurių būtinų namo priežiūros darbų. Jai priklauso ½ dalis turto namo, todėl ji turi teisę turėti šių dokumentų kopijas, tačiau Z. Š. atsisako perduoti jai reikiamų dokumentų, sutarčių kopijas. Kadangi ieškovas atsisako pateikti dokumentų kopijas, teismo prašė išreikalauti iš Z. Š. namo įrenginių sutartis ir techninius dokumentus bei pasirašytas vartojimo sutartis, kad galėtų pasidaryti šių dokumentų kopijas.

Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas prašė atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog ji patyrė bÅ«tinas iÅ¡laidas gyvenamojo namo iÅ¡laikymui bei kad buvo gavusi ieÅ¡kovo raÅ¡ytinį sutikimÄ daryti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus darbus. IeÅ¡kovo įsitikinimu nuo 2011 metų trejus metus atsakovė visiÅ¡kai nesidomėjo, nesirÅ«pino jų bendro namo priežiÅ«ra, neiÅ¡manė kaip valdyti namo inžinerines sistemas. Atsakovė, nors ir nurodė, esÄ 2014 metų rudenį ieÅ¡kovas tyčia sugadino ir suniokojo bendrÄ turtÄ , dėl ko ji patyrė papildomų iÅ¡laidų, tačiau neįrodė, kÄ konkrečiai sugadino ieÅ¡kovas.

Atsakovė nurodė esÄ 2014 metų rudenį atliko katilinės remontÄ , tačiau ieÅ¡kovui neparodė katilinėje pakeistų detalių ir mechanizmų, Å¡ių detalių ir mechanizmų nepateikė teismui kaip įrodymo, kad jos buvo faktiÅ¡kai pakeistos. Atsakovė pateikė banko pervedimų iÅ¡raÅ¡us, įrodinėdama, kad už elektros mokėjimus patyrė 691 Lt iÅ¡laidų, bet Å¡ios sumos nepagrindė AB „L.“ iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis. Banko pervedimų iÅ¡raÅ¡ai nepagrindžia iÅ¡laidų dydžio, nes atsakovė galėjo nekontroliuojamai avansu deklaruoti ateityje suvartotinÄ elektrÄ .

Atsakovė neįrodė, kad už vienÄ m3 dumblo, iÅ¡siurbto iÅ¡ namo nuotekų valymo talpos, buvo bÅ«tina sumokėti 550 Lt UAB (duomenys neskelbtini), nes pagal UAB (duomenys neskelbtini) valstybės patvirtintus įkainius paÅ¡alinti vienÄ m3 dumblo kainuoja 150 Lt. Atsakovė neįrodė, kad namo katilinėje pakeitė sugedusį karÅ¡to vandens cirkuliacinį siurblį, kurio vertė 487,90 Lt. Atsakovė ieÅ¡kovo neinformavo apie gedimÄ , ieÅ¡kovui nesuteikė galimybės dalyvauti siurblio pakeitimo metu ir neprašė pinigų itin brangiam siurbliui įsigyti, nepateikė siurblio techninio paso, garantinio talono su gaminio numeriu, nepateikė sÄ skaitos faktÅ«ros su nurodyta jos pavarde, nepateikė siurblio keitimo paslaugos apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų.

Tai įrodo, kad siurblys faktiÅ¡kai nebuvo pakeistas. Atsakovė neįrodė, kad buvo bÅ«tina iÅ¡valyti dÅ«mtraukį ir dar 2 kartus per mėnesį, sumokant 240 Lt sumÄ . IeÅ¡kovo manymu atsakovė fiktyviai iÅ¡rašė mokėjimo kvitus už neatliktas valymo paslaugas. Atsakovė neįrodė, kad buvo bÅ«tina atlikti dujinio katilo patikrÄ , sumokant 100 Lt. Dujinis katilas Å¡ildymui nebenaudojamas nuo 2008 metų dėl to, kad namo Å¡ildymas suskystintomis dujomis tris kartus brangesnis nei Å¡ildymas kietu kuru.

IeÅ¡kovas nedavė sutikimo Å¡ildyti namÄ suskystintomis dujomis ir nebuvo informuotas, kad tokia patikra bus atlikta. Atsakovė pasamdė įmonę „B.“, kuri galimai atliko didelio masto katilinės remontÄ už 867 Lt. Pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ matosi, kad dėl atsakovės kaltės - ji dėl nemokėjimo naudotis katiline perkaitino vandens paÅ¡ildymo sistemÄ - katilinėje įvyko hidraulinis sprogimas, sugadinęs iÅ¡metimo blokelį, oro reguliatorių, termostatinį traukos reguliatorių ir iÅ¡siplėtimo indÄ .

Apie atsakovės sukeltÄ avarijÄ ieÅ¡kovas nebuvo informuotas, ieÅ¡kovui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti katilinės remonte, pinigų už remontÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo praÅ¡oma. Å ios iÅ¡laidos atsirado dėl atsakovės kaltės, dėl to pastaroji turėtų jas atlyginti. Atsakovė neįrodė, kad buvo bÅ«tina atlikti nuotekų valymo įrenginio aptarnavimÄ ir įsigyti orapÅ«tės membranÄ . Dalyvauti nuotekų valymo įrenginio aptarnavime ieÅ¡kovas nebuvo pakviestas, rakto nuo nuotekų valymo įrenginio elektrinės orapÅ«tės dėžės atsakovė neturėjo, todėl užraktas buvo sulaužytas savavaliÅ¡ko aptarnavimo metu.

Atsakovė neįrodė, kad bÅ«tina įsigyti naujÄ nuotekų valymo įrenginio orapÅ«tę už 470 Lt ir sumokėti už jos pajungimÄ 242 Lt. Pažymėjo, kad 2014 m. spalio 3 d. radęs veikiančiÄ elektrinę orapÅ«tę atvirame ore ir nustatęs, kad orapÅ«tės apsauginės dėžės užraktas sulaužytas, ieÅ¡kovas atjungė elektrinę orapÅ«tę ir jÄ paÅ¡alino iÅ¡ nerakinamos apsauginės dėžės, apie pavojų informavo el. paÅ¡tu bei pareikalavo, kad atsakovė sutaisytų užraktÄ .

Dėl ieÅ¡kovui nesuprantamų priežasčių atsakovė nupirko naujÄ orapÅ«tę už 470 Lt, už jos pajungimÄ sumokėjo 242 Lt, sutaisė užraktÄ ir užrakino orapÅ«tės dėžę savo pakabinama spyna. Atsakovė žinojo, jog yra veikianti orapÅ«tė, bet nupirko naujÄ orapÅ«tę ir nepagrįstai reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovo padengti visas iÅ¡laidas naujai orapÅ«tei įsigyti ir pajungti. Be to, ji įsigijo nereikalingÄ orapÅ«tės membranÄ už 60 Lt, nors nauja orapÅ«tė turi veikiančiÄ membranÄ .

IeÅ¡kovas pažymėjo, jog atsakovės reikalavimas įpareigoti ieÅ¡kovÄ perduoti jai prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus dokumentus nėra aiÅ¡kiai suformuluotas, tokio reikalavimo neįmanoma įvykdyti. Gyvenamojo namo dalis yra ieÅ¡kovo nuosavybė, tad jis neprivalo niekam perduoti Å¡io namo dokumentų. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo techninio projekto kopija atsakovei įteikta dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant namo pirkimo-pardavimo sutartį, ir atsakovė neįrodė, jog tokia kopija jai nebuvo pateikta. Taip pat atsakovė nepagrįstai reikalauja dokumentų, kurie yra sudėtinė namo techninio projekto dalis arba dokumentų, kurie neegzistuoja.

Be to, neprotinga reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo dokumentų, praėjus daugiau kaip deÅ¡imčiai metų po namo statybos, kadangi daug statybinių medžiagų, mechanizmų ir įrenginių buvo įsigyta be techninių pasų ir garantinių dokumentų arba laikui bėgant Å¡ie dokumentai tiesiog neiÅ¡liko. Atsakovė nekonkretizavo sutarčių, kurias siekia iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo, nepateikė įrodymų, kad minėtos sutartys egzistuoja. IeÅ¡kovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu nepagrįstai reikalauja perduoti jai dujų rezervuaro techninį pasÄ , kadangi ieÅ¡kovas dujų rezervuaro atsakovei nepardavė.

Dujų rezervuaras, kaip ieÅ¡kovo nuosavybė, užregistruotas Valstybinėje darbo inspekcijoje. I. Z. Å . pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė teismo nustatyti S. V. Å . bendravimo tvarkÄ su tėvu Z. Å ., sudarant sÄ lygas Z. Å . minimaliai bendrauti su S. V. Å . kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. ten, kur gyvena vaikas, bei priteisti iÅ¡ atsakovės S. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1352-855/2014 nustatė nepilnametės dukters S. V.

Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina. Pažymėjo, kad jo bendravimas su dukra iki 2014 m. gruodžio 3 d. buvo normalus, jie nemažai laiko praleisdavo drauge, juos siejo Å¡ilti emociniai ryÅ¡iai, santykiai, jie gyveno tame pačiame vienbučiame name (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 metų pavasario ieÅ¡kovas su atsakove neranda bendros kalbos, o nuo 2014 m. gruodžio 3 d. atsakovė piktavaliÅ¡kai neleidžia ieÅ¡kovui pasimatyti su dukra. Tai trukdo jam bendrauti su dukra jos gyvenamoje ar kitoje vietoje. 2014 m. gruodžio 3 d. dėl atsakovės S. J. pareikÅ¡tų nepagrįstų piktavaliÅ¡kų skundų, jo bendravimas su vaiku nutrÅ«ko.

Vilniaus rajono apylinkės teismas ieÅ¡kovui skyrė kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ 14 dienų terminui, kuris buvo du kartus pratęstas vienam mėnesiui ir penkioms dienoms. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas neturi galimybių su dukra bendrauti, dukros motina tam ne tik nesudaro sÄ lygų, bet ir įvairiais bÅ«dais trukdo matytis su mažamete dukra, kartu leisti laikÄ , dalyvauti jÄ auklėjant. IeÅ¡kovas mano, kad bendravimo su vaiku vieta turi bÅ«ti nustatyta jo arba atsakovės gyvenamoje vietoje, arba kitoje vietoje Vilniaus rajone ar Vilniaus mieste.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nesutinka, kad bÅ«tų atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė siekiant nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarkÄ . Nesutinka, kad vaikas bÅ«tų apklaustas dėl bendravimo su juo tvarkos, nes mano, kad vaikui gali bÅ«ti padaryta įtaka. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. rudens S. V. Å . pradėjo lankyti darželį ir nuolat sirgti, dėl to ieÅ¡kovo nuomone, jis objektyviai su vaiku negali susitikti niekur kitur kaip tik vaiko gyvenamojoje vietoje. Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo iÅ¡ dalies sutiko.

Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog prieÅ¡ nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ bÅ«tina objektyviai įsitikinti, ar atsakovas nekelia pavojaus Å¡alių nepilnametei dukrai. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovo ir dukros bendravime bent vienerius metus turėtų dalyvauti psichologas, kuris stebėdamas jų ryšį nustatytų, ar tėvo ir dukros bendravimo nauda yra didesnė už žalÄ arba turėtų bÅ«ti nustatytas atsakovo ir vaiko bendravimas ne namuose, o vieÅ¡oje vietoje – žaidimų kambariuose ar kitose vieÅ¡ose Å¡alių sutartose vietose.

Abejoja, ar Å¡alys galėtų taikiai susitarti dėl susitikimų vietos. Atsakovės įsitikinimu, vaikÄ yra nesaugu palikti su tėvu ne vieÅ¡oje vietoje. IeÅ¡kovui niekas ir niekada nedraudė bendrauti su dukra ir tik dėl jo paties veiksmų - naudoto smurto, jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pats nelankė vaiko ir juo nesidomėjo, nes nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. bei nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. pats neatvyko į susitikimus su vaiku.

Jei susitikimai įvykdavo, jis su vaiku bendraudavo tik apie 2 minutes, o tada eidavo tvarkyti daržo arba keldavo konfliktus. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikta bendravimo su vaiku tvarka neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, todėl Skyrius neprieÅ¡tarauja dėl Z. Å . bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, tačiau mano, kad bendravimas turėtų bÅ«ti nustatytas ne namų, o neutralioje aplinkoje.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su vaiku, bendravimo tvarka turėtų bÅ«ti nuosekli, Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka Å¡alims tinkama, kadangi teismas atsižvelgė į itin konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius. Å alių nuolatiniai konfliktai kenkia vaikui, todėl nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo vietÄ vaiko gyvenamojoje vietoje yra netikslinga, nes vieÅ¡oje vietoje yra mažesnė Å¡alių konfliktų galimybė. Pažymėjo, kad vaikas kenčia ne nuo ieÅ¡kovo veiksmų, o nuo Å¡alių konfliktiÅ¡kų santykių.

Vaiko ir tėvo susitikimuose neturėtų dalyvauti nei Vaiko teisių apsaugos specialistas, nei psichologas, nes tokio asmens dalyvavimas bÅ«tinas tik tada, kai siekiama atkurti vaiko ir tėvo ryšį, o Å¡iuo atveju vaikas pažįsta tėvÄ ir atkurti ryÅ¡io nereikia. Vaiko nuomonė dėl bendravimo su tėvu buvo iÅ¡klausyta pirmo vaiko susitikimo su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoju metu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį.Teismas nustatė ieÅ¡kovo Z.

Å . bendravimo su dukra S. V. Å . tvarkÄ : Z. Å . su dukra S. V. Å . bendrauja kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. neutralioje aplinkoje – prekybos centre „O.“ esančiame vaikų kambaryje – pramogų parke (duomenys neskelbtini), arba prekybos centre „A.“ esančiame vaikų kambaryje (duomenys neskelbtini), į kuriuos S. V. Å . atveža atsakovė S. J., kuri apmoka už dukros S. V. Å . vaikų kambaryje praleistÄ laikÄ . Ä®pareigojo ieÅ¡kovÄ komunikacijos priemonėmis informuoti atsakovę prieÅ¡ 2 dienas iki susitikimo, kai ieÅ¡kovas neturės galimybės atvykti į numatytÄ susitikimÄ su dukra S. V.

Å .. Ä®pareigojo atsakovę dukros S. V. . ligos atveju ir turint tai patvirtinančius įrodymus komunikacijos priemonėmis informuoti ieÅ¡kovÄ prieÅ¡ susitikimÄ , kad jis neįvyks dėl dukros ligos. D. S. V. Å . ligos neįvykusio susitikimo laikas perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį po ligos, įpareigojant atsakovę S. J. informuoti ieÅ¡kovÄ apie susitikimo laikÄ komunikacijos priemonėmis. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės S. J. 671,96 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, t. y. 671,96 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014 m. birželio 10 d. iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 104,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui Z.

Å .. Likusioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio teismas netenkino.Teismas spręsdamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisė iÅ¡ Z. Å . 660,74 Eur nuostolių atlyginimo, 1653,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas S. J. bei įpareigojo Z. Å ., per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo dokumentų perdavimo dienos, S. J. Å¡iuos dokumentus: Gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), projektÄ (techninį ir darbo); nuotekų valymo sistemos projektÄ ; elektros projektÄ ; dujų rezervuaro techninį pasÄ .

Likusioje dalyje atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio teismas netenkino.Teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo konstatavo, jog tarp Å¡alių susiklosčiusi itin konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius jaučia Å¡alių mažametis vaikas, dėl to, siekiant iÅ¡vengti galimų konfliktų ateityje, netikslinga nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo tvarkÄ , kurioje dalyvautų psichologas ar Vaiko teisių apsaugos specialistas, netikslinga nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo vietÄ vaiko gyvenamojoje vietoje.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ byloje, siekiant užtikrinti vaiko ir Å¡alių interesus, ieÅ¡kovas turi bendrauti su dukra neutralioje (vieÅ¡oje) vietoje, pvz. prekybos centruose (duomenys neskelbtini), esančiuose vaikų žaidimų kambariuose. Teismas sprendimo dalyje dėl ieÅ¡kovo nuostolių atlyginimo nustatė, jog Å¡alys iki 2013 m. gegužės mėn. gyveno faktinėje Å¡eimoje, augino bendrÄ dukrÄ ir vedė bendrÄ Å«kį. IÅ¡laidos, kurios patirtos, kai Å¡alys gyveno kartu kaip Å¡eima ir vedė bendrÄ Å«kį, laikomos bendromis Å¡eimos iÅ¡laidomis, nepriklausomai nuo to, kuris iÅ¡ Å¡eimos narių jas apmokėjo.

Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo iÅ¡laikyme dalyvavo ne tik ieÅ¡kovas, bet ir atsakovė, pirkdama malkas ir drausdama namÄ . Gyvenant kartu, Å¡alys ne tik vedė bendrÄ Å«kį, bet ir bendru sutarimu valdė bei tvarkė bendrosios dalinės nuosavybės teise turėtÄ turtÄ , todėl teismas pripažino nepagrįstu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės pusę ieÅ¡kovo nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gegužės mėn. apmokėtų gyvenamojo namo ir žemės sklypo iÅ¡laikymo, pagerinimo iÅ¡laidų, komunalinių mokesčių ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas iÅ¡skyrė laikotarpį nuo 2013 m. gegužės mėn., kai Å¡alys nebegyveno faktinėje Å¡eimoje, o atsakovė gyveno gyvenamajame name ir naudojosi visomis komunalinėmis paslaugomis. Nustatė, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. birželio 1 d. sumokėjo 563,19 Eur elektros iÅ¡laidų; 115,85 Eur komunalinių atliekų tvarkymo iÅ¡laidų ir 664,85 Eur 2013 m. birželio 6 d. iÅ¡laidų už medienÄ . Pripažino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. birželio 1 d.

Å¡alims, kaip bendrasavininkams, buvo įstatyminė pareiga lygiomis dalimis apmokėti gyvenamojo namo komunalinius mokesčius ir medienos, skirtos namo ir vandens Å¡ildymui, iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 281,60 Eur (563,19 Eur / 2) elektros iÅ¡laidų apmokėjimo; 57,93 Eur (115,85 Eur/ 2) komunalinių atliekų tvarkymo ir 332,43 Eur (664,85 Eur / 2) sumokėtų už medienÄ , iÅ¡ viso dėl 671,96 Eur nuostolių priteisimo buvo patenkintas. Patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , t. y. nuo 671,96 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, nuo 2014 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas sprendimo dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų nustatė, jog atsakovė akcinei bendrovei „L.“ sumokėjo už gyvenamajam namui tiektÄ elektrÄ laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. 200,20 Eur; už nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo paslaugas uždarajai akcinei bendrovei „H.

S.“ sumokėjo 159,29 Eur. IeÅ¡kovas gyveno name iki 2014 m. gruodžio 3 d. ir naudojosi visomis komunalinėmis paslaugomis, todėl teismas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Å¡alims priklausė lygiomis dalimis apmokėti gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, ieÅ¡kovui tenka pareiga sumokėti atsakovei 179,75 Eur. 2014 m. spalio 23 d. atsakovė pirko naujÄ karÅ¡to vandens cirkuliacinį siurblį, kadangi esamas siurblys sugedo, už kurį sumokėjo 141,31 Eur. 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo iÅ¡valytas namo dÅ«mtraukis, sumokėta 70,09 Eur, 2014 m. spalio 31 d. buvo iÅ¡valytas namo kaminas, sumokėta 57,92 Eur.

Kadangi karšto vandens cirkuliacinio siurblio pakeitimas ir kamino/dūmtraukio valymas yra būtinos išlaidos bendram turtui prižiūrėti ir išlaikyti, patirtos išlaidos – protingos, iš ieškovo buvo priteista pusė šios sumos, t. y. 134,66 Eur. 2014 m. lapkričio 6 d. patikrintas dujinis katilas, sumokėta 28,96 Eur bei suremontuota šildymo sistema. Namo šildymo sistemos remontas ir detalių pirkimas kainavo 251,28 Eur. Teismas nurodė, kad būtinybė šio katilo remontui buvo paties ieškovo skundai Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, teigiant jog gyvenamajame name esanti ir veikianti vandens pašildymo, namo apšildymo sistema techniškai netvarkinga.

Šildymo sistema ir dujinis katilas yra bendri įrenginiai, veikiantys name, todėl yra būtinos išlaidos, susijusios su būtina namo priežiūra, o patirtos išlaidos – protingos, dėl to ieškovas privalo atlyginti pusę atsakovės turėtų išlaidų, t. y. 140,12 Eur. Atsakovei iš ieškovo buvo priteista pusė, t. y. 454,53 Eur (100,10 Eur +79,65 Eur + 134,66 Eur + 140,12 Eur) nuostolių atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog orapūtės keitimo, jos pajungimo, nuotekų valymo išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo Z.

Å . veiksmų, todėl visos iÅ¡laidos (206,21 Eur) priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teismas sprendimo dalyje dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo, nustatė, jog atsakovė, bÅ«dama gyvenamojo namo bendrasavininke, turi teisę turėti praÅ¡omų dokumentų kopijas. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės teiginius apie tai, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyti dokumentai jai buvo perduoti, todėl dalis praÅ¡omų ir pas ieÅ¡kovÄ esančių dokumentų, t. y. gyvenamojo namo projektas (techninis ir darbo), nuotekų valymo sistemos ir elektros projektai, dujų rezervuaro techninis pasas, turi bÅ«ti perduotini atsakovei 1 (vieno) mėnesio terminui nuo dokumentų perdavimo dienos, kad atsakovė galėtų pasidaryti Å¡ių dokumentų kopijas.

Atsakovės reikalavimai dėl statybos užbaigimo dokumentų, dujų rezervuaro ir dujų Å¡ildymo sistemos projekto, signalizacijos projekto, gręžtinio vandens Å¡ulinio projekto, hidroforo, kieto kuro ir dujų katilų, signalizacijos ir nuotekų valymo techninių ir garantinių dokumentų, aptarnavimo ir priežiÅ«ros ir vartojimo sutarčių, perdavimo atsakovei buvo atmesti, teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog Å¡ių dokumentų ieÅ¡kovas neturi, o atsakovei neįrodžius dokumentų turėjimo fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai I. Z. Å . pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį – atmesti, mažinti atsakovės naudai priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas pirmosios instancijos teisme ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apelianto naudai.Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nustatė aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, įrodymai iÅ¡tirti Å¡aliÅ¡kai ir nevisapusiÅ¡kai, įrodinėjimo pareigos paskirstytos neteisingai, nenurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė įrodymus.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog Å¡alys laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. gyveno name kaip Å¡eima ir vedė bendrÄ Å«kį.

Apelianto teigimu, Å¡alys nebuvo sudarę santuokos, bendro sutuoktinių turto nebuvo, todėl negali kilti prievolės iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, turėjo bÅ«ti taikomos CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.76 straipsnio nuostatos, numatančios, jog, jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . Bendro turto vertė dėl pagerinimo yra padidėjusi, todėl ieÅ¡kinio reikalavimo atmetimas reiÅ¡kia, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo kito bendraturčio sÄ skaita.

Tuo tarpu kuro ir elektros apmokėjimas nėra turto pagerinimas, o jo iÅ¡laikymas pagal faktÄ , todėl atsakovė privalėjo kompensuoti savo dalies Å¡ildymo ir elektros iÅ¡laidas. Apelianto teigimu, Å¡i pirmosios instancijos teismo dalis dėl nuostolių atlyginimo turi bÅ«ti keistina ir ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos įrodymu vertinimu, jog atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos iÅ¡laidos skirtos turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, bet ne jo vertei padidinti.

Apeliantas remiasi CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, pagal kuriÄ namo bendraturtis neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Apelianto manymu, pirmosios instancijos netinkamai įvertino Å¡ias aplinkybes:

1) dėl mokėjimo už elektros energijÄ , kadangi atsakovė Å¡ių iÅ¡laidų nepagrindė sÄ skaitomis;

2) dėl karšto vandens cirkuliacinio siurblio keitimo, neišsiaiškinus, ar namo katilinėje buvo sugedęs ir ar buvo pakeistas karšto vandens ciurkuliacinis siurblys;

3) dėl dujinio katilo patikros būtinumo;

4) dėl namo šildymo sistemos remonto, dūmtraukio ir kieto kuro katilo valymo. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė byloje aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui:

1) dumblo išsiurbimo iš nuotekų valymo talpos išlaidas;

2) gyvenamojo namo nuotekų valymo orapūtės išlaidas;

3) poreikį keisti orapūtę, nors buvo veikianti orapūtė ir atsakovė apie tai žinojo;

4) nuotekų valymo įrenginio aptarnavimo poreikį ir reikalingumÄ Ä¯sigyti orapÅ«tės membranÄ . Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas priimtas be motyvų. Teismo teiginiai, jog Å¡alių santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki negali bÅ«ti vertinamas kaip teismo sprendimo motyvas, nes teismas nenurodė ir nedetalizavo įrodymų, kuriais grindžiama teismo iÅ¡vada, nenurodė taikomos teisės normos, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo dokumentus, todėl įrodinėjimo pareiga tenka bÅ«tent jai. Apelianto teigimu, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti ieÅ¡kovÄ perduoti atsakovei prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus dokumentus neteisėtas ir nepagrįstas dėl Å¡ių priežasčių:

1) atsakovė pateikė perteklinį reikalavimÄ perduoti dokumentus tam, kad galėtų vilkinti bylÄ ir kad kuo ilgiau negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui įsiskolinimo;

2) atsakovės motyvas, kad namo dokumentai reikalingi tam, kad nenukentėtų bendras turtas ir būtų name gyventi saugiau, yra nelogiškas;

3) atsakovė turėjo tikslÄ iÅ¡provokuoti ieÅ¡kovo raÅ¡ytinį atsakymÄ , kurį galėtų pateikti prokuratÅ«rai kaip įrodymÄ dėl kardomosios priemonės sÄ lygų pažeidimo;

4) atsakovė nepagrįstai reikalauja dokumentų, kurie yra sudėtinė namo techninio projekto dalis arba dokumentų, kurie apskritai neegzistuoja;

5) atsakovė nepagrįstai nurodo, kad neturėdama reikiamų techninių dokumentų, ji negali užsakyti bÅ«tinų namo priežiÅ«ros darbų ir jai sudėtinga apmokėti už elektrÄ ;

6) atsakovė nepagrįstai reikalauja perduoti dujų rezervuaro techninį pasÄ , nes Å¡is užregistruotas kaip ieÅ¡kovo nuosavybė. Teismo sprendimo dalies dėl įpareigojimo pateikti gyvenamojo namo darbo projektÄ , nuotekų valymo sistemos projektÄ ir elektros projektÄ Ä¯vykdymas neįmanomas, nes neaiÅ¡ku, kokia yra Å¡ių projektų paskirtis ir ar tokie dokumentai iÅ¡ viso yra. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendimo dalyje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – neteisingai nustatė bylos aplinkybes, o įrodymai iÅ¡tirti Å¡aliÅ¡kai ir nevisapusiÅ¡kai, pažeidžiant įrodymų leistinumo principÄ . Apeliantas nesutikdamas su Å¡ia sprendimo dalimi akcentavo Å¡ias aplinkybes:

1) teismas neįvertino atsakovės S. J. atsiliepime į ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-490-892/2017 nurodytų aplinkybių, kuriame atsakovė pati nurodo, kad šalių dukra nuolat serga, todėl teismas objektyviai negalėjo nustatyti susitikimų vietos niekur kitur kaip tik vaiko gyvenamoje vietoje;

2) teismas pernelyg tendencingai sprendime charakterizavo ieÅ¡kovÄ iÅ¡ neigiamos pusės, nors duomenų, kad, vaikui bendraujant su tėvu, grėstų pavojus, byloje nėra;

3) teismas rėmėsi psichiatrės patvirtintu iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų ir dviprasmiÅ¡komis rekomendacijomis apie tai, jog tėvo ir dukros pasimatymus tikslingiau bÅ«tų rengti ne namuose, o kitoje saugioje aplinkoje, nors psichiatrė teismo posėdžio metu teigė, jog tokio dokumento nesurašė ir ji nėra teismo ekspertė, kad galėtų rekomenduoti, kur vaikui geriau matytis su tėvu. Be to psichiatrė yra nusistačiusi prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ bei ,bendraudama su vaiku, galėjo pakenkti vaiko psichikai.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendime atliktu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, kadangi iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo apeliantui neaiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas, realiai tenkinęs ieÅ¡kinio dalį dėl bendravimo tvarkos 100 procentų, sprendė, jog ieÅ¡kinys tenkinamas 50 procentų dėl bendravimo su tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nemotyvavo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, neatsižvelgė į aplinkybes, jog byla ilgÄ laikÄ buvo sustabdyta atsakovės praÅ¡ymu, kas padidino advokatams skirtas iÅ¡laidas.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti atsakovei 400,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Atsakovė nurodė, kad teismas sprendimo dalyje dėl ieÅ¡kovo reikalavimų atlyginti nuostolius pagrįstai iÅ¡skyrė laikotarpius, už kuriuos atsakovui buvo priteistos turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, už kuriuos ne. Å alys gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrÄ Å«kį, tuo metu vienas iÅ¡ sugyventinių daugiau lėšų skyrė turto iÅ¡laikymui, kitas Å¡eimos iÅ¡laikymui, taip pat prisidėjo savo darbu, skirtu Å¡eimos poreikiams patenkinti. Kol Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, neįmanoma atidalinti jų turėtų iÅ¡laidų.

Tuo tarpu apelianto reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už klinkerio plyteles yra nepagrįstas, nes atsakovei dar perkant apelianto namo dalį, jau šios plytelės buvo nupirktos. Dėl kamino valymo, nuotekų priežiūros išlaidų, apeliantas nurodo, jog anksčiau šiuos darbus atlikdavo pats, todėl atsakovės manymu, tai vienareikšmiškai patvirtina, kad šiuos namo priežiūros darbus atlikti buvo būtina. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apeliantas neturi perduoti atsakovei dokumentų.

Å ie dokumentai reikalingi tinkamai namo priežiÅ«rai, namÄ statė atsakovas, todėl jam yra žinomos aplinkybės, kaip iÅ¡dėstytos visos sistemos ir tuo atveju, jei atsakovas iÅ¡ tiesų neturėtų iÅ¡saugojęs dokumentų, jam turi bÅ«ti žinoma, kas projektavo ir įrenginėjo sistemas, todėl galėtų atkurti dokumentus. Atsakovė pažymėjo, jog apeliacinio skundo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nėra aiÅ¡ki, nes apeliantas skunde nesuformulavo jokio reikalavimo, ko siekia apeliaciniu skundu.

Apeliantas ieÅ¡kinyje buvo suformulavęs praÅ¡ymÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ , nurodydamas laikÄ , kada jis nori bendrauti su vaiku, bet nedetalizavo vietos. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kuria buvo siekiama atsakyti į klausimus, kokia tvarka, forma vaikui geriausia bendrauti su apeliantu, tačiau apeliantas nevyko į ekspertizę, ir be apelianto dalyvavimo jos nebuvo įmanoma atlikti. Dėl to teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarkÄ , teisėtai rėmėsi byloje esančiais įrodymais, nes pats apeliantas nesudarė jokios galimybės nustatyti tinkamiausiÄ bendravimo tvarkÄ .

Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais dėl neteisingai priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pažymi, kad ieÅ¡kinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsirado dėl paties apelianto veiksmų. Apeliantas nėra pateikęs įrodymų byloje, kad jam buvo ribojama teisė bendrauti su vaiku, todėl atsakovei negali tekti bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios dėl apelianto veiksmų. Atsakovė mano, kad Trakų rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinys dėl bendravimo tvarkos tenkintas 50 procentų, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje buvo nurodęs tik pageidaujamÄ bendrauti laikÄ , tačiau nekonkretizavo pačios tvarkos.

Byloje, nustatant laikinÄ jÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , laikas buvo nustatomas pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , tačiau ginčas tarp Å¡alių kildavo dėl bendravimo tvarkos. Be to atsakovė mano, kad teismui yra pateikti visi bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtinantys dokumentai, todėl apelianto argumentai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo yra nepagrįsti.         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo CPK ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas Z. Š. ir atsakovė S. J. yra nepilnametės S. V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvai. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1352-855/2014 nepilnametės S. V. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina – ieškove S. J. (2 t., b. l. 124-128). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2857-661/2014 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistu.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. ir 2016 m. liepos 12 d. nutartimis nustatytos laikinos ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurias ieÅ¡kovo Z. Å . susitikimuose su vaiku buvo įpareigotas dalyvauti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas – psichologas arba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. I. Z. Å . pateikė teismui ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė nustatyti bendravimo tvarkÄ su jo nepilnamečiu vaiku – S. V.

Å ., sudarant jam sÄ lygas bendrauti su S. V. Å . kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies, nustatydamas tėvo ir dukros bendravimo tvarkÄ . Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde ir nurodė, jog teismas nustatydamas skundžiamame teismo sprendime bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nustatė aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, o įrodymus iÅ¡tyrė Å¡aliÅ¡kai ir nevisapusiÅ¡kai, pažeisdamas įrodymų leistinumo principÄ , tačiau apeliaciniame skunde aiÅ¡kiai nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko.

Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu proceso dalyvis (apeliantas), paduodamas apeliacinį skundÄ , nesuformuluoja apeliacinio skundo dalyko (materialinio teisinio reikalavimo) arba apeliacinio skundo dalykas (materialinis teisinis reikalavimas) yra abstraktus, apeliacinės instancijos teismui tampa nežinomos nagrinėjimo ar jos dalies ribos. BÅ«tent apeliacinio skundo dalykas ir pagrindas iÅ¡ esmės apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Tų ribų apimti ir yra nagrinėjama konkreti byla. Apeliantas Å¡iuo atveju apeliacinio skundo dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos aiÅ¡kiai nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko, įvardindamas pirmosios instancijos teismo procesinius pažeidimus ir įsitikinimÄ , kad jeigu teismas bÅ«tų tinkamai įvertinęs įrodymus, bÅ«tų priėmęs kitokį sprendimÄ , tačiau koks konkrečiai – nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismas pagal CPK 376 straipsnį Å¡eimos bylose privalo bÅ«ti aktyvus, kad užtikrintų vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų Å¡eimos narių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008), įvertina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, nes pirmos instancijos teismas teisingai nustatė reikÅ¡mingas aplinkybes tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgė į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , prioritetÄ teikdamas vaiko interesams.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovo argumentus dėl bendravimo su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, esant Å¡alių itin konfliktiÅ¡kiems santykiams, atsižvelgė į iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pozicijÄ , jog Å¡alių nuolatiniai konfliktai kenkia vaikui, įvertino aplinkybes dėl vaiko galimų ligų, nustatė susitikimų kompensavimo mechanizmÄ . Teisėjų kolegija, apibendrinama iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tinkamai nustatė ir įvertino visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl sprendimas Å¡ioje dalyje paliktas nepakeistu.

Dėl ieškovo Z. Š. reikalavimų atlyginti jo patirtas išlaidas (nuostolius) Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ (CK 4.76 straipsnis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatÄ aiÅ¡kina kaip bendraturčių pareigÄ , Å¡iems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visoms Å¡alims sprendimo bÅ«do (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).

Byloje nagrinėjamu atveju Å¡alys yra ne tik bendraturčiai, bet tam tikrÄ laikotarpį gyveno nesusituokę ir susilaukė bendro vaiko. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, tai yra santuokÄ sudariusių asmenų, turtinius santykius, o bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, tai yra sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių Å¡eimos teisės normos nereglamentuoja, todėl byloje svarbu buvo nustatyti, kokie santykiai siejo ginčo Å¡alis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai nesusituokę asmenys gyvena drauge (jei bendras gyvenimas yra ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ ), kartu tvarko Å«kį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria bendrÄ turtÄ , pripažįstama egzistuojant asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011, 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinę veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ arba žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys tvarko bendrÄ Å«kį, dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo yra ir darbas bendrame Å«kyje. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai įrodymų leistinumo taisyklių taikymo aspektu Å¡ios kategorijos bylose reiÅ¡kia, kad teismai turi atsisakyti įrodymų leistinumo ribojimo, kai yra pagrindas konstatuoti, jog gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrÄ Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės bus neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklÄ patvirtinančio raÅ¡ytinio susitarimo, nors Å¡alių tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, Å¡alių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leistų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008).

Taigi, tokia teismų pozicija lemia, jog nėra reikalaujama, kad bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukÅ«rimo bÅ«tų raÅ¡ytinis ir nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Å iuo atveju, Å¡alys laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gegužės mėn. gyveno kartu, augino bendrÄ dukrÄ ir vedė bendrÄ Å«kį, siekė bendro tikslo – tuometinės jų faktinės Å¡eimos (pagrįstos partnerystės santykiais), turint nepilnametę dukterį, bendros gerovės, kartu iÅ¡laikė ir prižiÅ«rėjo jiems dalinės nuosavybės teisę priklausantį turtÄ .

Kiekviena iÅ¡ Å¡alių pagal savo iÅ¡gales tiek pinigais, tiek ir savo darbu prisidėjo prie Å¡eimos gerovės kÅ«rimo, bendrų poreikių tenkinimo. IeÅ¡kovas tuo metu daugiau lėšų skyrė jų bendro turto iÅ¡laikymui ir pagerinimui, o atsakovė prižiÅ«rėdavo turimÄ bendrÄ vaikÄ , mokėdavo atlyginimÄ auklei, gamindavo valgį ne tik sau ir vaikams, bet ir ieÅ¡kovui, t. y. labiau prisidėjo prie buities tvarkymo ir vaiko priežiÅ«ros. Bylos duomenimis, atsakovė prisidėjo prie turto saugojimo ir iÅ¡laikymo, pirkdama malkas ir drausdama gyvenamÄ jį namÄ (t.1, b. l. 46-52).

IeÅ¡kovas yra pateikęs teismui įvairius pirkimų kvitus (t. 1, b. l. 72-183), iÅ¡ kurių matyti, kad įvairios prekės buvo perkamos bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas iki 2013 m. gegužės mėn., kai Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, atsakovei bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl nemokamų mokesčių už jai priklausančio turto dalį, reikalavęs mokėti lygiomis dalimis turėtas turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas ar reiÅ¡kęs panaÅ¡aus pobÅ«džio pretenzijas, t. y. neigęs partnerystės ir konkliudentinio susitarimo buvimÄ .

Apibendrinus visas Å¡ias aplinkybes, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Å¡alims minėtu laikotarpiu galima taikyti bendros jungtinės veiklos (partnerystės) taisykles pagal jų konkliudentinius veiksmus. Tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju bendrosios jungtinės veiklos pradžia sietina ne su turto įsigijimu, bet su momentu, kai Å¡alys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį, ir baigėsi, kai Å¡alys nustojo vesti bendrÄ Å«kį.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ginčo Å¡alis siejo faktiniai Å¡eimos santykiai (partnerystės) vedant bendrÄ Å«kį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. jo turėtų gyvenamojo namo ir žemės sklypo iÅ¡laikymo iÅ¡laidų bei komunalinių mokesčių. Pažymėtina ir tai, kad dalis apelianto ginčo laikotarpiu nurodomų iÅ¡laidų yra susiję su Å¡alių bendro ginčo turto pagerinimu, t. y. gyvenamojo namo aikÅ¡telės ir laiptų iÅ¡klojimu klinkerio trinkelėmis ir laiptų apdaila (kas iÅ¡ esmės yra bendraturčių bendro turto vertės padidinimas).

CK 4.77 straipsnyje nustatyta, kad viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, norint padidinti daiktÄ ar jo vertę – kitų bendraturčių sutikimas tokiems daikto pakeitimams. Å iuo atveju atsakovė kategoriÅ¡kai neigė, kad tokį sutikimÄ ieÅ¡kovui buvo davusi, motyvuodama tuo, kad tokio sutikimo bendraturčiui ir nebÅ«tų davusi, nes minėtu laikotarpiu patirdavo dideles iÅ¡laidas dėl mažamečio vaiko iÅ¡laikymo, mokėjo kreditÄ bankui ir neturėjo papildomų piniginių lėšų. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, jog tokio sutikimo atsakovės bÅ«tų kada nors prašęs ir jį gavęs (CPK 178 straipsnis).

Buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nebuvo davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Å iuo atveju ieÅ¡kovo nurodyti turto pagerinimai (trinkelių sudėjimas ir apdaila) nėra susiję su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais, o laikytini turto pagerinimo darbais, todėl apeliantui neįrodžius trinkelių dėjimo ir apdailos bÅ«tinumo, neįrodžius bendraturtės sutikimo atlikti Å¡iuos darbus gavimÄ , ieÅ¡kovo reikalavimams tenkinti nebuvo teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, apibendrinama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apelianto skundo dalis dėl ieškovo reikalavimų atlyginti nuostolius nuo 2011 m. spalio 28 d. iki laikotarpio 2013 m. gegužės mėn. netenkintina ir teismo sprendimas šioje dalyje paliktas nepakeistu. Dėl atsakovės S. J. priešieškinio reikalavimų atlyginti patirtas išlaidas (nuostolius). Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo ir išlaikymo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.75, 4.76 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems poreikiams atlikti, įskaitant pareigas mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015).

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys nuo 2013 m. gegužės mėn. nebevedė bendro Å«kio, tačiau buvo bendraturčiai, dėl to turėjo įstatyminę pareigÄ proporcingai turimo turto daliai apmokėti vienas kito patirtas pagrįstas iÅ¡laidas, susijusias su jų bendro turto eksploatavimu ir iÅ¡laikymu. Dėl iÅ¡laidų už gyvenamajam namui tiektÄ elektros energijÄ . Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, jog ji elektros energijos tiekėjui AB „L.“ už tiektÄ elektros energijÄ laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo 200,20 Eur sumÄ , pateikė teismui atliktus mokėjimo nurodymus laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 27 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. (tomas Nr. 2, b. l. 19-25).

Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas, kad ieÅ¡kovas gyvenamajame name gyveno iki 2014 m. gruodžio 3 d. ir naudojosi visomis teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, pripažino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. ieÅ¡kovui priklausė lygiomis dalimis apmokėti visus pagrįstus gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, taip pat ir už elektros tiekimÄ , todėl reikalavimÄ tenkino. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, teigdamas, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra nepagrįstos, nes atsakovė pateikė teismui tik banko pervedimų iÅ¡raÅ¡us, tačiau pačių AB „L.“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų nepateikė, todėl Å¡ie iÅ¡raÅ¡ai nepagrindžia tikrojo iÅ¡laidų dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 176 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

Å iuo atveju teismui buvo pateikti pakankami įrodymai, jog atsakovė nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. turėjo iÅ¡laidų už bendraturčių bendram namui tiekiamÄ elektros energijÄ , prie kurių padengimo ieÅ¡kovas neprisidėjo. Teismui pateiktuose mokėjimo nurodymuose, kuriuose gavėju nurodytas AB „L.“, nurodoma, jog Å¡ie mokėjimai yra už (duomenys neskelbtini), esantį turtÄ , nurodomas atsiskaitymo laikotarpis ir papildoma informacija, jog mokėjimas buvo atliktas pagal sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o informacijÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovas pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, atskirsdamas į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir motyvuodamas, kad atsakovė galėjo sumokėti nurodytais mokėjimais daugiau negu reikėjo, turėjo Å¡iuos argumentus pagrįsti, pateikti teismui įrodymus, jog atsakovė už ginčijamÄ laikotarpį (nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.) sumokėjo elektros tiekėjui AB „L.“ per didelę sumÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodomų iÅ¡laidų nepatyrė ar patyrė mažesnes iÅ¡laidas.

Pažymėtina, kad apeliantas, bÅ«damas bendraturčiu, turėjo teisę kreiptis į elektros energijos tiekėjÄ AB „L.“ ir gauti visÄ reikiamÄ informacijÄ . Byloje įrodymų, paneigiančių atsakovės iÅ¡laidų pagrįstumÄ , nepateikta (CPK 178 straipsnis). Ä®vertinus visa kas nurodyta, sutiktina su pirmos instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl iÅ¡laidų pagrįstumo ir darytina iÅ¡vada, jog Å¡i apeliacinio skundo dalis yra nepagrįsta. Dėl iÅ¡laidų už karÅ¡to vandens cirkuliacinio siurblio pakeitimÄ Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo nurodžiusi, jog ji 2014 m. spalio 23 d. už 141,31 Eur pirko naujÄ karÅ¡to vandens cirkuliacinį siurblį (duomenys neskelbtini), kadangi esamas name siurblys sugedo.

Kaip įrodymÄ dėl patirtų iÅ¡laidų, pateikė teismui mokėjimÄ kvitÄ (čekį) iÅ¡ parduotuvės UAB „C.“ (tomas Nr. 2, b. l. 29). Apeliantas nurodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra nepagrįstos, kadangi jis nebuvo informuotas apie siurblio keitimÄ name, jam nepateiktas naujai įsigyto siurblio techninis pasas, nepateiktas garantinis talonas su gaminio numeriu, nepateikta sÄ skaita-faktÅ«ra, dėl to galbÅ«t siurblys nebuvo pakeistas, o atsakovės pateiktas pirkimo čekis nepagrindžia iÅ¡laidų turėjimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatė, kad 2014 m. spalio 23 d. atsakovė pirko naujÄ karÅ¡to vandens cirkuliacinį siurblį (duomenys neskelbtini), nes esamas siurblys sugedo, dėl to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo pusę siurblio pirkimo iÅ¡laidų, tačiau dėl ieÅ¡kovo iÅ¡sakytų argumentų nepasisakė, nors atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį Z. Å . buvo nurodęs iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir apeliaciniame skunde (tomas Nr. 2, b. l. 65-69).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateiktas čekis neįrodo faktinio prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindo pagrįstumo. Byloje nesant įrodymų, kad karÅ¡to vandens siurblys buvo įsigytas ir įmontuotas bÅ«tent bendraturčių namo katilinėje, įrodymų apie sugedusį namo siurblį, siurblio keitimÄ , o čekiui esant neinformatyviam, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , darytina iÅ¡vada, jog atsakovė neįrodė iÅ¡laidų pagrįstumo, todėl sprendimo dalis keistina ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmetamas (t. y. 70,66 Eur sumažinama teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistų nuostolių, o 5 procentų metines palÅ«kanos skaičiuojamos nuo sumažintos sumos).

Dėl iÅ¡laidų už dujinio katilo patikrinimÄ Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo nurodžiusi, jog 2014 m. lapkričio 6 d. name buvo patikrintas dujinis katilas, už kÄ atsakovė sumokėjo 28,96 Eur ir pateikė teismui 2014 m. lapkričio 6 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0003649. Apeliantas nurodė, kad patikrinimas nebuvo bÅ«tinas, ieÅ¡kovas nedavė sutikimo patikrai, o tokia patikra iÅ¡ tikrųjų neatlikta. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas reikalavimÄ dėl Å¡ių ieÅ¡kovo nesutikimo argumentų nepasisakė, iÅ¡laidų pagrįstumas buvo įrodytas atsakovės paaiÅ¡kinimais ir jos pateikta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡io apeliacinio skundo reikalavimo, pažymi, kad bendraturčiai privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio sprendimo bÅ«du, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011).

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo atlyginti atsakovei patirtas iÅ¡laidas, Å¡ios iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti įvertintos, ar buvo bÅ«tinos ir pagrįstos, vykdant bendro turto savininkų pareigÄ iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti turtÄ , t. y. kiek atsakovės atlikti darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų vykdymu. IÅ¡laidos bendram daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip iÅ¡leidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra iÅ¡saugoti turtÄ nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo.

Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai - daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).

Å iuo atveju dujų katilas yra vienas iÅ¡ namo Å¡ilumos gamybos Å¡altinių. Vartotojas, turintis ir besinaudojantis dujine Å¡ildymo sistema, kaip protingas ir atsakingas padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, turi pareigÄ pasirÅ«pinti nuolatine (periodine) Å¡ios namo įrangos priežiÅ«ra, neleidžiant jai pablogėti ar padaryti žalos namui. Dėl to, gyvenamajame name turint tokiÄ Ä¯rangÄ , ji turi bÅ«ti tvarkingai periodiÅ¡kai prižiÅ«rima ir iÅ¡laikoma. Dujų katilÄ prižiÅ«rėti reikia specialių žinių, todėl atsakovė pagrįstai kreipėsi į specialistus ir apmokėjo už suteiktas paslaugas.

Kita vertus apeliantas nepateikė kitokio Å¡ios problemos (dujų katilo patikrinimo) sprendimo bÅ«do, iÅ¡skyrus motyvus, jog Å¡iuo metu dujinis Å¡ildymo katilas nebenaudojamas ir buvo reikalingas jo, kaip bendraturčio, sutikimas katilo patikrai. Pažymėtina, kad tai, jog dujinis katilas laikinai nenaudojamas, neatleidžia nuo bÅ«tinybės jį prižiÅ«rėti. Apibendrinus visa, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė pagrindė iÅ¡laidas kaip privalomÄ sias turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, ieÅ¡kovo sutikimas tokiems darbams atlikti nebuvo reikalingas, neįrodytas sÄ skaitos-faktÅ«ros fiktyvumas, todėl Å¡i apeliacinio skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl iÅ¡laidų už namo Å¡ildymo sistemos remontÄ . Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, jog 2014 m. lapkričio 6 d. atliktas gyvenamojo namo Å¡ildymo sistemos remontas, už kurį sumokėta 251,28 Eur, ir pateikė 2014 m. lapkričio 6 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , 2014 m. lapkričio 6 d. kasos pajamų orderio kvitÄ bei 2014 m. lapkričio 6 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (t. 2, b. l. 33-35). Pirmosios instancijos teismas spendimo dalyje dėl Å¡io reikalavimo pripažino, kad tai yra bÅ«tinos iÅ¡laidos, susijusios su bÅ«tina namo priežiÅ«ra, o patirtos iÅ¡laidos – protingos, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino.

Apeliantas nurodė, kad poreikio atlikti šį Å¡ildymo sistemų remontÄ nebuvo ir iÅ¡laidos atsirado dėl atsakovės kaltės – nemokėjimo naudotis katiline, perkaitinus vandens paÅ¡ildymo sistemÄ â€“ katilinėje įvyko hidraulinis sprogimas, todėl atsakovė turi pilnai atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl poreikio atlikti Å¡ildymo sistemų remontÄ nebuvimo, nes, iÅ¡laidos atsirado dėl atsakovės kaltės (nemokėjimo naudotis katiline, perkaitinus vandens paÅ¡ildymo sistemÄ katilinėje įvyko hidraulinis sprogimas), todėl pati atsakovė turi atlyginti visas iÅ¡laidas.

Å iuos argumentus paneigia paties apelianto raÅ¡ytas 2014 m. spalio 30 d. skundas Vilniaus apskrities PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybai (t. 7, b. l. 103-104). Å iame skunde ieÅ¡kovas nurodė, jog gyvenamajame name veikia techniÅ¡kai netvarkinga vandens paÅ¡ildymo ir namo apÅ¡ildymo sistema, naudojant tokiÄ sistemÄ yra pažeidžiami prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimai, nesaugu, todėl reikia uždrausti atsakovei naudotis netvarkinga Å¡ildymo sistema. 2014 m. lapkričio 6 d. atliktas Å¡ildymo sistemos remontas.

Taigi, apeliantas skirtingai traktuoja tas pačias aplinkybes skirtinguose dokumentuose: skunde Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo valdybai teigdamas apie techniÅ¡kai netvarkingÄ Å¡ildymo sistemÄ , o pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, jog poreikio Å¡ildymo sistemų remontui nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog Å¡ildymo sistemų remontas buvo bÅ«tinas, siekiant iÅ¡vengti ne tik netvarkingos sistemos naudojimo, bet taip pat ir iÅ¡saugoti turtÄ bei iÅ¡vengti kitų neigiamų pasekmių atsiradimo (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, katilinėje įvykusios avarijos padarinių Å¡alinimas pagrįstai pripažintas bÅ«tinu dėl turto iÅ¡saugojimo, o apelianto argumentacija dėl avarijos kaltininko laikytina subjektyviu situacijos vertinimu. Ä®vertinus nurodytus argumentus, Å¡ioje dalyje apelianto skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl iÅ¡laidų už namo kamino dÅ«mtraukio iÅ¡valymÄ Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 1 d. ir 2014 m. spalio 31 d. du kartus buvo iÅ¡valytas namo dÅ«mtraukis (kaminas), dėl ko patirtos iÅ¡laidos (70,09 Eur ir 57,92 Eur), o iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė 2014 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitÄ ir 2014 m. spalio 31 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ Nr. 65 (tomas Nr. 2, b. l. 30-31).

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog kamino (dÅ«mtraukio) valymas yra bÅ«tinos iÅ¡laidos bendram turtui prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti, o patirtos iÅ¡laidos protingos, nurodo, kad kamino valymus nebuvo bÅ«tina atlikti, nes jis pats turi dÅ«mtraukio valymo įrangÄ ir namo kaminÄ valydavo pats. SÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos fiktyviai, viename kvite nenurodytas paslaugos atlikimo adresas. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog kamino (dÅ«mtraukio) valymo iÅ¡laidos yra bÅ«tinos iÅ¡laidos bendram turtui prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti, atitinka bÅ«tinumo ir protingumo kriterijus.

Kamino (dÅ«mtraukio) valymas yra bÅ«tinas siekiant palaikyti jo naudingas ir vertingas namui savybes, neleisti netvarkingam kaminui/dÅ«mtraukiui padaryti namui ir jame gyvenantiems asmenims žalos. Å iuo atveju atsakovė pateikė pakankamus įrodymus - kvitus (t. 2, b. l. 30-31), kurie patvirtina paslaugų už kamino valymÄ užsakymÄ ir atsiskaitymÄ . Nors viename kvite konkretus paslaugų suteikimo adresas nenurodytas, tačiau nurodytas konkretus paslaugų (kamino valymo) gavėjas – atsakovė S. J.. Dėl to remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tikėtina, jog 2014 m. spalio 31 d. atliktas Å¡alių namo kamino valymas.

Byloje nepateikta įrodymų, jog apeliantas turi dÅ«mtraukio valymo įrangÄ ir ja periodiÅ¡kai nuo 2014 metų valė namo kaminÄ ar tokių paslaugų bendraturčiams nereikėjo (CPK 178 straipsnis). Apibendrinus nurodytas aplinkybes, Å¡ioje dalyje apelianto skundas yra laikytinas nepagrįstu. Dėl iÅ¡laidų už namo nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo paslaugas Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, jog už 2014 m. rugsėjo 23 d. atliktÄ namo nuotekų valymÄ sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 159,29 Eur, pateikė 2014 m. rugsėjo 23 d. atliktų darbų aktÄ , 2014 m. rugsėjo 23 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«ra HDS Nr. 596 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymÄ (tomas Nr. 2, b. l. 26-28).

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismas spendimo dalimi, kuria pripažinta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Å¡alys privalėjo lygiomis dalimis apmokėti gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, taip pat ir už nuotekų valymo paslaugas, nurodė, kad paslaugÄ galima buvo nupirkti iÅ¡ kito tiekėjo ženkliai pigiau. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, nes uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 23 d. atliktų darbų akte nurodytos suteiktos paslaugos ne už vienÄ susiurbtÄ 1 kub.m. dumblo (kaip nurodė ieÅ¡kovas), bet už įmonės vienos hidroninaminės maÅ¡inos darbÄ objekte.

Nežinant, kiek tiksliai hidroninaminė maÅ¡ina susiurbė dumblo (nuotekų) ir kokiÄ sumÄ tektų sumokėti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) už vienos hidroninaminės maÅ¡inos darbÄ , negalima palyginti, ar esmingai skiriasi tiekėjų paslaugos kainos. Vertinant protingo žmogaus požiÅ«riu, negalima tikėtis, kad paslaugų teikėjas, pasitelkęs specialiÄ Ä¯rangÄ , darbuotojus ir specialų automobilį (hidroninaminę maÅ¡inÄ ), dirbtų už 5,5 Eur. Net ir paties ieÅ¡kovo teigimu, kuris užfiksuotas elektroniniame susiraÅ¡inėjime su atsakove (t.2, b. l. 84), name buvo dumblo, susikaupusio per 2 metus.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas tuo laikotarpiu, kai dar gyveno name, bÅ«damas Å¡io namo bendraturčiu, bÅ«tų ėmęsis aktyvių veiksmų namo nuotekų valymui užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmos instancijos teismo sprendimu dėl iÅ¡laidų pagrįstumo, o apelianto skundas laikytinas nepagrįstu. Dėl iÅ¡laidų už naujos orapÅ«tės (valymo įrenginio) įsigijimÄ bei pajungimÄ CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Esant bendrajai nuosavybei, CK 4.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiÅ¡kia, kad tarp Å¡ių bendraturčių susiklosto vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendraturčius sieja bendroji dalinė nuosavybė, todėl pagal CK 4.75 straipsnį, jų bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Ši taisyklė reiškia, kad visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimas turi būti grįstas interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendraturčiai nesutarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, naudojant namo įrenginį – orapūtę. Byloje nėra įrodymų, jog orapūtės apsauginės dėžės sugadinimas atsirado dėl atsakovės veiksmų ir kad orapūtės išėmimas nebuvo būtinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad optimaliausiam naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe variantui pasiekti bÅ«tinas bendraturčių kooperavimas, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus ir reikalauti iÅ¡ kito bendraturčio tik pareigų, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Atsakovė, ieÅ¡kovui išėmus orapÅ«tę, negalėdama naudotis namo nuotekų valymo sistema, privalėjo įsigyti naujÄ orapÅ«tę ir jÄ sumontuoti, todėl patirtos iÅ¡laidos vertintinos kaip pagrįstos ir bÅ«tinos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog orapÅ«tės keitimo, pajungimo ir nuotekų valymo įrenginių techninio aptarnavimo iÅ¡laidos patirtos dėl ieÅ¡kovo veiksmų ir yra protingo dydžio, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ . Dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo Pirmiau nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Bendraturčiai turi siekti bendradarbiavimo, kooperuotis, derinti savo interesus ir klausimus, susijusius su bendru turtu, jo saugumu, eksploatavimu ir iÅ¡laikymu.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog atsakovė, bÅ«dama gyvenamojo namo bendraturtė, CK 4.75 straipsnio pagrindu turi teisę turėti dokumentų kopijas, o ieÅ¡kovas bÅ«damas bendraturčiu, turėdamas bendro turto dokumentus turi bendradarbiauti, kooperuotis su kitu bendraturčiu, siekdamas optimalaus ir teisingo bendro turto saugojimo, eksploatavimo ir iÅ¡laikymo. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti atsakovei gyvenamojo namo projektÄ (techninį ir darbo), nuotekų valymo sistemos projektÄ , elektros įvado projektÄ , dujų rezervuaro techninį pasÄ .

Apeliantas tvirtina, kad negalės įvykdyti teismo sprendimo, nes dokumentų neturi. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pripažino, jog turi gyvenamojo namo techninį projektÄ , kurį buvo davęs atsakovei 2011 metais, parduodant jai turto dalį. Byloje nėra įrodymų, kad turi kitus dokumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas įpareigojo pateikti (CPK 178 straipsnis). Vienas iÅ¡ dokumentų, kurį pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti atsakovei, yra dujų rezervuaro techninis pasas.

Pažymėtina, kad dujų rezervuarai priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, todėl turi bÅ«ti užregistruoti Valstybinėje darbo inspekcijoje (Potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatymo 10 straipsnis). Sumontavus rezervuarÄ , bÅ«tina gauti techninės priežiÅ«ros įstaigos leidimÄ rezervuarÄ eksploatuoti. Å io rezervuaro savininkas turi turėti rezervuaro techninius dokumentus ir esant poreikiui paruoÅ¡ti pateikti įrenginių priežiÅ«rÄ atliekančių įstaigų darbuotojams (Potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Kadangi apeliantas, kurio vardu dujų rezervuaras užregistruotas Valstybinėje darbo inspekcijoje, pagal įstatymÄ privalo turėti įrangos techninį pasÄ , todėl jo argumentai dėl dokumentų neturėjimo ir negalėjimo įvykdyti teismo sprendimÄ laikytini nepagrįstais. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas pripažino, kad gyvenamojo namo techninį projektÄ turi, tačiau neigė, jog turi gyvenamojo namo darbo projektÄ . Pažymėtina, kad techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti.

Darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tÄ sa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Statinio projektas, sujungiantis techninį ir darbo projektus, vadinamas techniniu darbo projektu (STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“). Å iuo atveju Nekilnojamojo turto registro duomenimis (tomas Nr. 1, b. l. 6-8), Z. Å . nuosavybės teisės į ginčo gyvenamÄ jį namÄ buvo įregistruotos pagal 2007 m. rugsėjo 21 d.

Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , todėl bÅ«tent ieÅ¡kovas ir turėjo turėti namo techninį ir darbo projektÄ (gyvenamojo namo techninį darbo projektÄ ), tam kad Å¡is galėtų bÅ«ti pateiktas kartu su kitais dokumentais Pripažinimo tinkamu naudoti statinių komisijai. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad 2011 metais jau buvo pateikęs atsakovei gyvenamojo namo techninį projektÄ , tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, tokie duomenys neužfiksuoti ir turto pirkimo-pardavimo sutartyje.

Pasisakant dėl gyvenamojo namo nuotekų valymo sistemos ir elektros instaliacijos projekto pateikimo, pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų apie minėtų projektų buvimÄ , o pirmosios instancijos teismas pakankamai nemotyvavo, ar ieÅ¡kovas tokius dokumentus turi. Nesant tikėtinų įrodymų byloje apie projektinės dokumentacijos egzistavimÄ ir patenkinus tokį reikalavimÄ , teismo sprendimÄ gali bÅ«ti neįmanoma įvykdyti (CPK 18 straipsnis), todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir Å¡ioje dalyje teismo sprendimas keistinas, atmetant atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuotekų valymo sistemos ir elektros projektų pateikimo.

Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , teismo sprendimas keistinas, nustatant įpareigojimÄ Z. Å . per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti S. J. 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo dokumentų perdavimo dienos, Å¡iuos dokumentus: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., projektÄ bei dujų rezervuaro techninį pasÄ , tam kad atsakovė galėtų pasidaryti Å¡ių dokumentų kopijas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pirmos instancijos teisme patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 41 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 130,33 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) dėl nuostolių atlyginimo bei 144,81 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 316,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinėje instancijoje ieÅ¡kovas patyrė 48,50 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų už apeliacinį skundÄ . Atsakovė patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 62,65 Eur žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus bei 2142,35 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 2205 Eur.

Apeliacinėje instancijoje atsakovė patyrė 400 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ir paskirstydamas Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgė į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių iÅ¡laidos pagrįstos įrodymais, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatytų sumų.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog patenkino 33 procentus ieškinio reikalavimų (50 proc. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir 15,50 proc. dėl nuostolių atlyginimo), 75 procentus priešieškinio reikalavimų (100 proc. dėl nuostolių atlyginimo ir 50 proc. dėl dokumentų išreikalavimo), paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė patenkintų reikalavimų dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodydamas, jog tenkinama 50 proc. ieškovo reikalavimų.

Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti dukros S. V. Å . bendravimo tvarkÄ su tėvu Z. Å . buvo patenkintas visiÅ¡kai, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, jog Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys buvo patenkintas 100 procentų. Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl atsakovės patirtų iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ laiko nepagrįstais. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ .

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi bÅ«ti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ , yra taikomas ir realumo kriterijus. Vadovaujantis AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka Å¡alių sutartÄ užmokestį. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato iÅ¡raÅ¡ytas apskaitos dokumentas, kuris gali bÅ«ti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sÄ skaita už teisines paslaugas;

PVM sÄ skaita faktÅ«ra; kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovė iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti pagrindžia mokėjimų nurodymais ir sÄ skaitomis už teisines paslaugas. Nors ne kiekvienas atsakovės atliktas mokėjimas pagrįstas sÄ skaita už teisines paslaugas, tačiau teismui pateikti mokėjimų nurodymai įrodo atsakovės patirtas atstovavimo iÅ¡laidas.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė teismo sprendimÄ , turi bÅ«ti svarstoma dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pakeitimo (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Kaip minėta, ieÅ¡kovas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patyrė 316,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovė - 2205 Eur. Patenkinus 57,75 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų (100 proc. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir 15,50 proc. dėl nuostolių atlyginimo) ir 69,66 proc. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų (89,31 proc. dėl nuostolių atlyginimo ir 50 proc. dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 182,57 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo - 1536 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Atitinkamai pakeičiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ atlyginimo valstybei, kurios sudaro 87,55 Eur. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ir atsakovės proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalis, valstybės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 48,98 Eur (44,05 proc.), o ieÅ¡kovo - 38,57 Eur (55,95 proc.) paÅ¡to iÅ¡laidoms atlyginti. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 48,50 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų už apeliacinį skundÄ , o atsakovė - 400 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Atsakovės patirtos atstovavimo iÅ¡laidos, įvertinus maksimalų rekomenduojamÄ atlygio dydį, nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , atsižvelgus į apeliacinio skundo turinį, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, pripažintinos protingo dydžio ir pagrįstos, todėl atsakovė turi teisę į visos Å¡ių iÅ¡laidų sumos atlyginimÄ . Teisėjų kolegija vertinimu, teisinga Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme paskirstyti lygiomis dalimis, dėl to iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 24,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei - 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 175,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Siekiant teisinio aiÅ¡kumo, teisėjų kolegija teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėsto nauja redakcija. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :                              A. Z. Å . apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              P. T. rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį ir jį iÅ¡dėstyti taip:        „IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti visiÅ¡kai, reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies.   Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.   N. Z.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra S. V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ : Z. Å . su dukra S. V. Å . bendrauja kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. prekybos centre „O.“ esančiame vaikų kambaryje – pramogų parke (duomenys neskelbtini), arba prekybos centre „A.“ esančiame vaikų kambaryje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. S. J. atveža dukrÄ ir sumoka už vaikų kambaryje praleistÄ laikÄ .Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ Z.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) komunikacijos priemonėmis informuoti atsakovę S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ 2 dienas iki susitikimo, jei ieÅ¡kovas neturės galimybės atvykti į numatytÄ susitikimÄ su dukra S. V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) Ä®pareigoti atsakovę S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros S. V. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) ligos atveju ir turint tai patvirtinančius įrodymus komunikacijos priemonėmis informuoti ieÅ¡kovÄ Z. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ susitikimÄ , kad susitikimas neįvyks dėl dukros ligos.D.

S. V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) ligos neįvykusio susitikimo laikas perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį po ligos, įpareigojant atsakovę S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) informuoti ieÅ¡kovÄ Z. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) apie susitikimo laikÄ komunikacijos priemonėmis.Priteisti iÅ¡ S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 671,96 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, t. y. 671,96 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-06-10 iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 182,57 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas Z.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini)Likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkinti.Priteisti iÅ¡ Z. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) 590,08 Eur nuostolių atlyginimo ir 1536 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas S. J., a. k. (duomenys neskelbtini)Ä®. Z. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo dokumentų perdavimo dienos, S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Å¡iuos dokumentus:Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektÄ (techninį ir darbo); dujų rezervuaro techninį pasÄ .Likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti.Priteisti iÅ¡ Z.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) 48,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Priteisti iÅ¡ S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 38,57 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei mokamos, pervedant pinigus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.         Įsiteisėjus teismo sprendimui, Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi pritaikytÄ laikinÄ nepilnamečio vaiko S. V.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) bei ieÅ¡kovo Z. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ panaikinti.“         Priteisti iÅ¡ apelianto Z. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 175,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.              Teisėjai                                                                                                               Loreta Braždienė                                                                                                                                  Laima Ribokaitė                                                                                                                                  Tomas Venckus                                                                                                  Â