1285877b-a520-4789-b914-bc3804e5da86 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

                                       Baudžiamoji byla Nr. 1-770-387/2010Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00033-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10.;1.2.18.8.(S)VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASISÄ®SAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 25 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, susipažinęs su baudžiamÄ ja byla, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, (duomenys neskelbtini) direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str . 1 d., 222 str. 1 d., padarymu, n u s t a t ė :

 Kaltinamasis R. V. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2006-02-28 bÅ«damas juridinio asmens UAB „Kryžmė“, į. k. 126313170, reg. adresu Minties g. 42-116, Vilnius, įregistruotos 2003-09-08, direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata – už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas, 14 straipsnio 2 d. nuostata – už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, 20 str. 1 d. nuostatÄ â€“ jei dingsta arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas Å«kio subjekto vadovui raÅ¡o pasiaiÅ¡kinimÄ .

Ūkio subjekto vadovas priima sprendimÄ dėl jų atkÅ«rimo Vyriausybės nustatyta tvarka; bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumÄ iki metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje, už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatÄ - visos Å«kinės-finansinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįstos apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nuostatÄ â€“ apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėn. 30 d.; 16 str. 1 d. nuostatÄ â€“ Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 79 str. 3 d. „PVM mokėtojai PVM sÄ skaita-faktÅ«ra privalo įforminti prekių tiekimÄ ar paslaugų teikimÄ fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko Å¡alies teritorijoje“,veikdamas tyčia laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2006-02-28 neorganizavo UAB „Kryžmė“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužtikrino buhalterinių įrašų teisingumo, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobÅ«dį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti įmonės veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ , sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti, t. y. jis, pagal 2006-02-06 Žemės sklypo ir autoserviso pirkimo pardavimo sutartį įkeičiant bankui parduodamas UAB „Kryžmė“ priklausantį autoservisÄ (baigtumas 83 proc.), plane pažymėtÄ indeksu 1L1g, esantį Vievininkų k., Elektrėnų sav. už 150 000 Lt, neiÅ¡rašė PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, Å¡ios Å«kinės operacijos neapskaitė įmonės apskaitos registruose ir nuo faktinės pardavimo sumos neiÅ¡skyrė, deklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ 27 000 (dvideÅ¡imt septynių tÅ«kstančių) Lt,po ko siekdamas nuslėpti nusikalstamÄ veikÄ , organizavo tariamÄ pagal 2007-05-22 pirkimo-pardavimo sutartį pardavimÄ 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) paprastųjų 100 Lt nominalios vertės UAB „Kryžmė“ vardinių akcijų bei tariamai pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktÄ perdavė visÄ iki pardavimo momento tariamai sutvarkytÄ ir su UAB „Kryžmė“ susietÄ dokumentacijÄ R.

Z.,mokesčių administratoriui patikrinimui nepateikė jokių pirminių UAB „Kryžmė“ buhalterinių apskaitos dokumentų, jų registrų už 2006-02-01 - 2006-02-28 laikotarpį,tokiu bÅ«du laikotarpyje nuo 2006-02-01 - 2006-02-28 vykdydamas veiklÄ UAB „Kryžmė“ vardu, sÄ moningai apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „Kryžmė“ įmonės buhalterinės apskaitos vedimÄ dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „Kryžmė“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros bei apskaičiuoti mokesčius už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2006-02-28.

Taip pat R. V. turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ už 2006 metų vasario mėnesį žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o bÅ«tent:jis, laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2006-02-28, bÅ«damas juridinio asmens UAB „Kryžmė“, į. k. 126313170, reg. adresu Minties g. 42-116, Vilnius, įregistruotos 2003-09-08, direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata – už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas, 14 straipsnio 2 d. nuostata – už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, bÅ«damas atsakingas už pateikiamų finansinių atskaitomybių teisingumÄ , tyčia pažeisdamas to paties įstatymo 4 str. nuostatÄ , kuri numato, kad “Buhalterinė apskaita turi bÅ«ti organizuota taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tyčia turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti 27 000 (dvideÅ¡imt septynių tÅ«kstančių) Lt (150 000 X 18 % = 27 000) Lt pridėtinės vertės mokesčio, įrašė į UAB “Kryžmė” 2006 metų vasario mėnesio PVM deklaracijÄ (forma FR0600) žinomai neteisingus duomenis, kad įmonė jokių pajamų negavo, nors per 2006 m. vasario mėnesį įmonė gavo 150 000 Lt pajamų, nuo kurių privalėjo iÅ¡skirti, deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetÄ 27 000 (dvideÅ¡imt septynis tÅ«kstančius) Lt PVM, Å¡iuos neteisingus duomenis patvirtino savo, kaip įmonės direktoriaus paraÅ¡u ir Å¡iÄ neteisingÄ 2006 metų vasario mėnesio PVM deklaracijÄ pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui.

Kaltinamojo R. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, įrodyta rašytine bylos medžiaga: Kaltinamojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad UAB „Kryžmė“ direktoriaus pareigose dirbo maždaug nuo 2003 metų, įmonės įsteigimo iki įmonės akcijų pardavimo 2007 metais, tikslios datos nepamena. Įmonės akcininkai buvo A. R., K. V., pastarasis yra jo sūnus.

Ä®monės apskaitÄ vedė pagal jo pateikiamus dokumentus buhalterė R. L., kuri savo kabineto neturėjo. Jis konkrečiai veždavo dokumentus jai į namus adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Parodė, kad kaip įmonės UAB „Kryžmė“ direktorius suprato ir žinojo, kad yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , savalaikį ir teisingÄ dokumentų iÅ¡raÅ¡ymÄ . Pagal 2006-02-06 Žemės sklypo ir autoserviso pirkimo pardavimo sutartį, įkeičiant bankui parduodamas UAB „Kryžmė“ priklausantį autoservisÄ (baigtumas 83 proc.), plane pažymėtÄ indeksu 1L1g, esantį Vievininkų k., Elektrėnų sav. už 150 000 Lt, neiÅ¡rašė PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, Å¡ios Å«kinės operacijos neapskaitė įmonės apskaitos registruose ir nuo faktinės pardavimo sumos neiÅ¡skyrė, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ , tačiau nesutinka su 27 000 Lt suma, kadangi ji yra neteisingai apskaičiuota.

Ji turėtų bÅ«ti apie 22 000 tÅ«kstančius, nes mano, kad netiksliai atlikti aritmetiniai skaičiavimai. Duodamas parodymus kaltinamasis R. V. sutiko, kad privalėjo iÅ¡raÅ¡yti pardavimo dokumentus. Minėtas autoservisas buvo parduotas pagal pardavimo sutartį ir PVM sÄ skaita-faktÅ«ra nebuvo iÅ¡raÅ¡yta, kadangi nei jis nei pirkėjas R. Z. apie tai nepagalvojo. Paprasčiausiai R. Z. kaip fiziniam asmeniui Å¡is dokumentas nebuvo reikalingas, o R. V. ir nepagalvojo. Tai įvyko ne tyčia, ne siekiant nuslėpti įmonės veiklÄ , tačiau iÅ¡ aplaidumo.

Kadangi buhalterė R. L. tvarkė įmonės buhalterijÄ pagal jo pateikiamus dokumentus, o Å¡iuo atveju jai nepateikė PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, todėl Å¡i Å«kinė operacija ir nebuvo įtraukta į įmonės registrus.Parodė, jog organizavo įmonės UAB „Kryžmė“ akcijų pardavimÄ akcininkų A. R. ir K. V. sprendimu. Tačiau nesutinka, kad tai padarė siekdamas nuslėpti nusikalstamÄ veiklÄ . Kadangi 2005 metais buvo masinis autoservisų darbuotojų iÅ¡važiavimas dirbti į užsienį, tai UAB „Kryžmė“ liko be darbuotojų.

Buvo nutarta parduoti akcijas. Jas nupirko du vyriškiai. R. V. sutiko, kad pinigus už įmonės akcijas 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt mokėjo kitas vyriškis, ne R. Z., tačiau jo vardo tiksliai nepamena. R. Z. tik pasirašė ant pirkimo-pardavimo dokumentų. Visi UAB „Kryžmė“ dokumentai buvo sutvarkyti, sunumeruoti ir susegti segtuvuose buhalterės R. L.. Dokumentus iš buhalterės buvo atsivežęs pas save į namus adresu (duomenys neskelbtini). Dokumentus pasiėmė iš namų ir susitikus prie ‚Maxima“ parduotuvės su jo anksčiau minėtais vyrais R. ir R.

Z., perdavė juos. Dokumentų segtuvų buvo tikrai daugiau negu deÅ¡imt ir jie visi buvo jo sudėti kartoninėje dėžėje. Dar kartu visi perskaičiavo perduodamus segtuvus. UAB „Kryžmė“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ spausdino pats, greičiausiai namie. Šį perdavimo-priėmimo aktÄ pasirašė R. Z.. Todėl mokesčių administratoriui patikrinimui ir nepateikė jokių pirminių UAB „Kryžmė“ buhalterinių apskaitos dokumentų, jų registrų už 2006-02-01 - 2006-02-28 laikotarpį, kadangi jie visi buvo perduoti aukščiau minėtiems asmenims.Taip pat sutiko, kad įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ už 2006 metų vasario mėnesį žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tačiau tai padarė ne tyčia, ne siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, o per neapsižiÅ«rėjimÄ .

IÅ¡ tikrųjų buhalterė R. L. užpildė PVM deklaracijÄ už 2006 metų vasario mėnesį ir pateikė jÄ valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu bÅ«du. Tačiau ji tai padarė nieko nežinodama apie parduotÄ UAB „Kryžmė“ priklausantį autoservisÄ . Kaip jau minėjo, Å¡iuo atveju R. V. jai nepateikė PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kadangi ji buvo neiÅ¡raÅ¡yta, todėl Å¡i Å«kinė operacija ir nebuvo įtraukta į įmonės registrus, o konkrečiai ir į PVM deklaracijÄ už 2006 m. vasario mėnesį.

Parodė, jog tikslo nuslėpti mokesčius tikrai nebuvo, kadangi ar taip ar taip pinigų įmonėje nebuvo. Net jei ir bÅ«tų deklaravę, tai nebÅ«tų buvę pinigų deklaruotiems mokesčiams sumokėti. Visi pinigai už parduotÄ autoservisÄ buvo pervesti UAB „Kryžmė“ kreditoriams. Nei pačiai įmonei, nei jam asmeniÅ¡kai naudos jokios nebuvo. Visi gauti pinigai už autoservisÄ buvo panaudoti padengti susidariusioms UAB „Kryžmė“ skoloms. Liudytojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis nurodė, kad autoservisÄ kartu su žemės sklypu, kuriame jis yra, pirko pagal 2006-02-06 žemės sklypo ir autoserviso pirkimo pardavimo sutartį.

Žemės sklypas priklausė A. R., o autoservisas priklausė UAB „Kryžmė“. Pradžioje buvo sutarta, kad kol bus iÅ¡siaiÅ¡kinta situacija dėl įkeisto autoserviso pardavimo, paskolų gavimo ir banko dokumentų sutvarkymo, šį autoservisÄ nuomos iÅ¡ UAB „Kryžmė“. AutoservisÄ nuomojo nuo 2005 metų gruodžio 01 d. iki pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. Pradžioje UAB „Kryžmė“ norėjo autoservisÄ parduoti kažkur už 250 000 Lt. Pradėjus gilintis į visÄ autoserviso įrangÄ , jo nebaigtÄ statybÄ , privažiavimus, prieÅ¡gaisrinius reikalavimus ir kitas detales, paaiÅ¡kėjo, kad autoservisas yra tik apie 70 procentų baigtumo.

Be to įmonė turėjo daug įsiskolinimų ir Hansabankas beveik buvo paskelbęs Å¡io autoserviso varžytines, kadangi jis buvo įkeistas Å¡iam bankui. Be to, kaip ir daugelyje autoservisų, Å¡iame autoservise įranga buvo suteikiama pagal panaudos sutartį. Staklės, ratų montavimo-balansavimo įranga, hidrauliniai stovai, presai ir kita įranga buvo įkeista Nord LB Lizingui. Sutinka, kad Ober Haus įvertinus bendrÄ autoserviso bÅ«klę, jo vertė galėjo bÅ«ti apie 400 000 Lt. Tačiau niekas neįvertino įmonės skolų ir tuometinės įmonės bÅ«klės. Galutinai su R.

V. buvo sutarta, kad moka 150 000 Lt už autoservisÄ , o su bankais buvo suderinta dėl UAB „Kryžmė“ įsiskolinimų dengimo. Truputį vėliau R. V. paprašė papildomai sumokėti ir už žemę. IÅ¡kilus ginčui tarp R. Z. ir R. V., R. Z. pasakė, kad už žemę gali primokėti 2 000 Lt. Jei juos tai tenkina, tai perka, o jei ne, tai iÅ¡viso nutraukia sandorį. R. V. sutiko. Liudytojos buvusios UAB „Kryžmė“ buhalterės R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji nuroė, kad UAB „Kryžmė“, įm. kodas 126313170, reg. adresu Minties g. 42-116, Vilnius.

Ofiso tokio kaip ir nebuvo. Å ios įmonės buhaltere dirbo nuo 2004 metų iki 2006 metų pavasario. UAB „Kryžmė“ buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė tiek pas save namuose adresu (duomenys neskelbtini), tiek pas įmonės direktorių R. V. namie (duomenys neskelbtini). Ä®monės pagrindinė veikla buvo autoserviso paslaugos, skerdienos prekyba. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kartÄ per savaitę ar kartÄ per dvi savaites, priklausomai nuo dokumentų gausumo. Su R. V. susitikdavo Vilniuje, arba ji užvažiuodavo pas jį į namus ir pasiimdavo reikalingus dokumentus, arba R.

V. dokumentus užveždavo į jos namus. Buhalterinė apskaita bÅ«davo tvarkoma ne kažkokios buhalterinės apskaitos programos pagalba, o suvedama Exel programa kompiuteryje. Konkrečiai R. L. tvarkė pirkimo pardavimo dokumentus, bankÄ , kasÄ , skaičiavo darbo užmokesčius, pildė deklaracijas ir teikė jas mokesčius skaičiuojančioms institucijoms. Deklaracijos bÅ«davo teikiamos Sodrai originalai, o VMI deklaracijos teikiamos buvo internetu. Visos reikalingos suvestinės buvo atspausdinamos ir susegamos su visais dokumentais.

Å iuo metu jokių duomenų apie UAB „Kryžmė“ buhalterijos vedimÄ pas save kompiuteryje nebeturi, kadangi keitė kompiuterį ir tie duomenys buvo tiesiog nebereikalingi. Kad 2006 metai buvo parduotas UAB „Kryžmė“ priklausantis autoservisas, ji nieko nežinojo. Ji R. V. UAB „Kryžmė“ dokumentų pardavimui netvarkė. IÅ¡eidama iÅ¡ darbo UAB „Kryžmė“ ji visus dokumentus perdavė R. V.. Tiksliau tokio atskiro perdavimo kaip ir nebuvo, nebuvo suraÅ¡yta jokio perdavimo akto.

Visi UAB „Kryžmė“ dokumentai būdavo pas R. V. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Dokumentų perdavimas vykdavo sekančiai: jai R. V. perduotus dokumentus suvesdavo į kompiuterį ir nuvežusi į R. V. namus juos susegdavo į segtuvus. Dokumentai buvo segami į spalvotus kartoninius segtuvus. Kiek tokių segtuvų buvo, pasakyti tiksliai negali, bet apie dešimt, gal kiek daugiau. Dokumentai buvo segami pagal grupes, tai yra atskirai kasa, atskirai bankas, atskirai pardavimai ir taip toliau. Segtuvai bute buvo sudėti kaip ir tokiam darbo kambaryje, butas buvo iš kokių trijų keturių kambarių.

Darbo kambarys buvo už pereinamos svetainės. Einami segtuvai buvo sudėti darbo kambario spintos lentynoje, o senesnių metų buvo sudėti į dėžę. Dėžė su dokumentais buvo darbo kambaryje prie stalo. Dokumentai segtuvuose buvo nenumeruoti. Tikrai R. V. jos neprašė sutvarkyti UAB „Kryžmė“ buhalterinių dokumentų pardavimui ir jų sunumeruoti. Apie įmonės pardavimÄ ji sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. UAB „Kryžmė“ dokumentus namie turėdavo tik tiek, kiek reikėdavo laiko juos suvesti į kompiuterį.

Suvedusi grÄ Å¾indavo R. V. jau nurodytomis aplinkybėmis. Tokio atskiro buhalterinių dokumentų susegimo, numeravimo ir perdavimo R. V. tikrai nebuvo. Apie UAB „Kryžmė“ akcijų pardavimÄ ir dokumentų perdavimÄ naujam įmonės savininkui nieko pasakyti negali, nes kaip ir minėjo, nieko nežino. Kam, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo parduota UAB „Kryžmė“ akcijos ir perduoti dokumentai nieko nežino. R. V. apibÅ«dintų kaip energingÄ , sÄ Å¾iningÄ Å¾mogų. 2010-03-31 dokumentų apžiÅ«ros metu apžiÅ«rėtais UAB „Kryžmė“ dokumentais ir paimtu paaiÅ¡kinimu iÅ¡ Vilniaus apskr.

VMI specialistės Z. K., kuri paaiÅ¡kino, kad UAB “Kryžmė“ parduodama autoservisÄ turėjo iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 79 str. 3 d. „PVM mokėtojai PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ privalo įforminti prekių tiekimÄ ar paslaugų teikimÄ fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko Å¡alies teritorijoje.“ UAB „Kryžmė“ atsakingi asmenys pažeidė minėto įstatymo 79 str. 3 dalį.

Nuo pardavimo faktinės (150 000 Lt) sumos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio nuostatomis „apmokestinamÄ jÄ vertę, nuo kurios turi bÅ«ti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (iÅ¡skyrus patį PVM) kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas, arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo“, ir to paties įstatymo 19 straipsnio nuostatomis „prekių tiekimo ir įsigijimo <....> atveju <...> taikomas standartinis PVM tarifas“ turėjo bÅ«ti apskaičiuotas 2008 metais galiojęs 18 procentų PVM tarifas, kuri sudaro 27 000 (dvideÅ¡imt septynis tÅ«kstančius) Lt (150 000 X 18 % = 27 000).

Remiantis iÅ¡dėstytu UAB „Kryžmė“ nuo faktinės pardavimo sumos turėjo iÅ¡skirti, deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetÄ 27 000 (dvideÅ¡imt septynis tÅ«kstančius) Lt. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad R. V. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., yra įrodyta visiÅ¡kai – jis apgaulingai tvarkė UAB „Kryžmė“, įm. k. 126313170, buhalterinę apskaitÄ , dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti minėtos bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2006-02-28 bei, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į PVM deklaracijÄ už 2006 m. vasario mėnesį žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pateikė jÄ Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo pobÅ«dį bei aplinkybes. Kaltinamasis anksčiau neteistas, į psichiatro ir narkologinę įskaitas neįraÅ¡ytas. R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis savo kaltę pripažįsta tik dalinai, traktuodamas savo veikÄ kaip aplaidžiÄ , tad teigti, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailisi nėra pagrindo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Kryžmė“ faktiÅ¡kai buvo parduota nenustatytam asmeniui, nes „dokumentinis pirkėjas“ buvo asmuo, kuris kelis kartus teistas, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos.

Å i aplinkybė parodo neatsakingÄ R. V. požiÅ«rį į mokesčių mokėjimÄ bei įgalina daryti prielaidÄ , kad parduodant įmonę faktiÅ¡kai buvo siekta apsisaugoti nuo galimų prievolių. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu bei vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam baudas, kurių dydis yra BK 47 str. 2, 3 d. d. numatytas baudos vidurkis. Jis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimÄ , tad ir baudų dydžiai atitinkamai parenkami 50 ir 100 MGL.

Parenkant bausmės dydį, taikytinas nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs MGL dydis, t.y. 125 Lt. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str. str., teismas,-n u s p r e n d ė :R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 str. 1 d., ir paskirti 100 MGL, t. y. 12500 Lt baudÄ .R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 220 str. 1 d., ir paskirti 50 MGL, t. y. 6250 Lt baudÄ .Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. d. subendrinti paskirtas bausmes daliniu bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę R.

V. paskirti 120 MGL, t. y.15000 (penkiolika tÅ«kstančių) Lt, baudÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti R. V., jog:1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo Å¡io įsakymo įsiteisėjimo dienos (LR Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.3. Padavus praÅ¡ymÄ , reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.     4. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 5.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 6. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.7. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, esančiÄ AB „Swedbank“. Ä®mokos kodas 6801. Ä®mokos kvitÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ , 415 kab.

Teisėjas                                                                                                                   Algimantas Valantinas