2025-06-04 Nr. AB-9852-3-61-3-01032-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1991-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01032-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. vasario 20 d. sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą; panaikinti Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52644, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. vasario 20 d. iki 2030 m. vasario 19 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. pateikdamas prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo, pareiškėjas neslėpė apie savo darbą (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje. Migracijos departamentas, žinodamas minėtą aplinkybę, išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto dėl darbo pobūdžio – dirbo Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas 2017 m. kovo 7 d. pasirašė darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini), visą šį laiką dirbo Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, todėl ne savo iniciatyva kirsdavo sieną, o vykdydamas savo tiesiogines darbo funkcijas ir darbdavio nurodymus.

2.2. Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, kuris nesusijęs su darbu Baltarusijos valstybinėse institucijose ar strateginiuose sektoriuose, struktūromis. Pareiškėjas nedirbo su slapta medžiaga ir slapta informacija, todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti jo laikiną gyvenimą Lietuvoje keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Taip pat pareiškėjo darbas gamykloje dėl savo pobūdžio negali būti prilyginamas darbui valstybės institucijoje, kontroliuojamoje Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, todėl nesuponuoja keliamos grėsmės valstybės saugumui.

2.3. Atsakovas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas ilgą laiką gyveno ir dirbo Lietuvoje, t. y., nuo 2017 m. jam buvo išduodami leidimai laikinai gyventi. Pareiškėjas nesukūrė šeimos Lietuvoje, bet per tokį ilgą laiką palaikė pastovius socialinius ryšius, Lietuvoje įgijo draugų, čia gyveno ir dirbo. Nepagrįstas atsakovo vertinimas, kad pareiškėjas dėl darbo pobūdžio nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, todėl laikytina, kad asmuo nėra pasiekęs aukšto tvarios ir ilgalaikės integracijos lygio, be to, asmens šeimos nariai Lietuvoje niekada negyveno ir negyvena, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Pareiškėjas, gavęs skundžiamus sprendimus, yra sudėtingoje padėtyje, jis staiga, be jokios rimtos priežasties, netenka savo pragyvenimo šaltinio, pajamų, yra priverstas nutraukti socialinius ryšius su Lietuva, kurioje jau ilgą laiką gyvena. Tai neadekvati, neteisinga ir neproporcinga priemonė.

2.4. Ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes yra nepagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės nemotyvuotos, buvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, išdėstytos faktinės aplinkybės formalaus pobūdžio, nesusietos su taikomomis teisės normomis. Šiuo atveju atsakovas skundžiamus sprendimus priėmė vienašališkai ir formaliai, argumentai bendro pobūdžio ir visiškai nesusiję su pareiškėju.

2.5. Pareiškėjas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, jokios žalos valstybei ir viešiesiems finansams padaryta nebuvo, visą buvimo Lietuvoje laiką sąžiningai atliko savo darbo funkcijas, nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų, nebuvo teistas ir savo veiksmais nesukėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Skundžiami sprendimai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Pareiškėjo vertinimu, svarbu tai, kad, išduodant leidimą laikinai gyventi, buvo žinoma apie jo darbą ir, žinodamas šią aplinkybę, atsakovas nematė kliūties išduoti leidimo laikinai gyventi. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnybos potencialiai galėtų siekti verbuoti pareiškėją, dirbantį tarptautinių krovinių vežimo vairuotoju.

2.6. Iš ginčijamų sprendimų neaišku, kuo vadovaujantis atsakovas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas laikomas keliantis grėsmę Lietuvos saugumui, be Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pareigūnų formalios ir nepagrįstos išvados, jokių kitų įrodymų, kuriais remdamasis atsakovas nusprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, sprendimuose nėra nurodyta. Atsakovas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimui priimti, nustatymo, todėl sprendimai priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

2.7. Skundžiami sprendimai grindžiami vien tik spėjimais ir įtarimais, nepagrįstai darant išvadą, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje ir todėl ateityje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas pažymi, kad neturėjo nieko bendra su Baltarusijos valdžios struktūromis, jo darbas gamykloje apsiribojo tik santechniko funkcijų vykdymu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas ateityje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, jog tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. Šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, o sprendimai priimti remiantis akivaizdžiai bendro pobūdžio informacija.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Visapusiškai įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą bei remiantis neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, laikytina, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes.

4.2. Visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos priimant ginčijamus sprendimus ir konstatuota, kad, nors pareiškėjui nuo 2018 m. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, jis dėl darbo pobūdžio nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, todėl laikytina, jog pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto tvarios ir ilgalaikės integracijos lygio, be to, pareiškėjo šeimos nariai Lietuvoje niekada negyveno ir negyvena, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

4.3. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi ir uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

4.4. Taip pat buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialiniai, ekonominiai. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje ir atitinkamai priėmė ginčijamus sprendimus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.

6. VSD atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

6.2. Pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje – (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, kelia kontržvalgybinių rizikų. Viešųjų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) automobilių gamykla yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. (Duomenys neskelbtini)automobilių gamykla 2021 m. birželio mėn. buvo įtraukta į ES sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš Aleksandro Lukašenkos autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos.

6.3. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją. Ši aplinkybė, nepriklausomai nuo vykimo tikslo, kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėju, kaip buvusiu strateginio sektoriaus įmonės darbuotoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024 ir kt.). VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

6.4. Iš Migracijos departamento sprendimų turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, jog pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje dėl ekonominių tikslų negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Baltarusija. Pareiškėjui nuo 2018 m. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, tačiau asmuo dėl darbo pobūdžio nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti nuolatinių ir ilgalaikių socialinių ryšių. Stiprius ryšius su Baltarusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo interesais.

6.5. Migracijos departamentas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl, VSD nuomone, sprendimų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 25S49263 (toliau – ir Sprendimas 1) bei Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 25S52644 (toliau – ir Sprendimas 2) pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad:

9.1. pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo 2018 m. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pildydamas Migracijos departamento klausimyną, pareiškėjas nurodė, jog 2000–2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje santechniku.

9.2. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 6 d. gavo VSD išvadą Nr. 18-1533, kurioje nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Viešųjų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) automobilių gamykla yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. (Duomenys neskelbtini) automobilių gamykla 2021 m. birželio mėn. buvo įtraukta į ES sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš Aleksandro Lukašenkos autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos. VSD vertinimu, asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD turimais duomenimis, asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

9.3. Migracijos departamento duomenimis nustatyta, kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, periodiškai vyksta į Baltarusiją, pavyzdžiui, paskutinio leidimo laikinai galiojimo metu asmuo Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto 2023 m. – 162 kartus, 2024 m. – 116 kartų, 2025 m. (iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos 2025 m. sausio 24 d.) – 8 kartus.

9.4. Migracijos departamentas įvertino asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad asmuo 2018–2025 m. turėjo leidimus laikinai gyventi, asmuo nuo 2017 m. su pertrūkiais dirba Lietuvoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

9.5. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir gavęs VSD raštą Nr. 18-1533, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. vasario 18 d. priėmė Sprendimą 1, ir vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, 2025 m. vasario 20 d. priėmė Sprendimą 2 (toliau kartu – Sprendimai).

10. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjas, pildydamas anketą nurodė, kad 2000–2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje. Viešųjų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) automobilių gamykla yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. (Duomenys neskelbtini) automobilių gamykla 2021 m. birželio mėn. buvo įtraukta į ES sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš Aleksandro Lukašenkos autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos. Teisėjų kolegija įvertino, darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, jog jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas net 11 metų dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, todėl tai patvirtina jo lojalumą ir patikimumą Baltarusijos Respublikos valdžiai ir didina grėsmės galimybę valstybės saugumui.

11. VSD yra nurodęs, kad Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (toliau – ir KGB) – prieš Lietuvą aktyviausiai veikianti ir pati didžiausia Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyba, kuri turi itin plačius įgaliojimus, naudojasi Baltarusijos piliečiais, kurie dirba arba anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, įmonėse, turi (turėjo) verslo ryšių su šiomis institucijomis ir pan. Atsižvelgęs į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, teismas nurodė, jog tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios galėjo / gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

12. Teisėjų kolegija vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103- 415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.) ir nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jo darbas (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo laikiną gyvenimą Lietuvoje keliančiu grėsmę valstybės saugumui, nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad surinkti faktiniai duomenys patvirtina, jog asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, periodiškai vyksta į Baltarusiją, pavyzdžiui, paskutinio leidimo laikinai galiojimo metu asmuo Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto 2023 m. 162 kartus, 2024 m. – 116 kartų, 2025 m. (iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos 2025 m. sausio 24 d.) – 8 kartus. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjas vedęs (2024 m. rugpjūčio 14 d. prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi). Todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad yra nemaža tikimybė, jog pareiškėjas į Baltarusijos Respubliką vykdavo ne tik darbo reikalais, bet ir pas šeimą, t. y. visos šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo galimą pažeidžiamumą. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad sienos kirtimai yra jo darbo pasekmė, darbdavio nurodymų vykdymas, teismo įvertinti kaip nepagrįsti.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta sutartis patvirtina tik jo įsidarbinimą UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nepagrindžia tokį dažną sienos kirtimą. Paskutinio leidimo laikinai gyventi laikotarpiu (2023–2025 m.) užfiksuoti 286 sienos kirtimai. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo socialinius ryšius su Lietuva, nebuvo nustatyta informacijos apie pareiškėjo šeimos narius, gyvenančius Lietuvoje. Nustatyta, kad nors pareiškėjui nuo 2018 m. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, jis dėl darbo pobūdžio nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, todėl pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto tvarios ir ilgalaikės integracijos lygio, be to, pareiškėjo šeimos nariai Lietuvoje niekada negyveno ir negyvena, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas nusprendė, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

14. Teismas įvertino, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, pagrįstai rėmėsi VSD pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nuodugniai įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika – šeiminius (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialinius ir ekonominius. Pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Teismas akcentavo, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje ir atitinkamai priėmė Sprendimus.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde nepagrįstai teigė, kad Sprendimai pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Nagrinėjamu atveju atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi ir uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jis neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, jokios žalos valstybei ir viešiesiems finansams padaryta nebuvo, visą buvimo Lietuvoje laiką, jis sąžiningai atliko savo darbo funkcijas, nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų, nebuvo teistas ir savo veiksmais nesukėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui ar net viešajai tvarkai, vertinant priimtų Sprendimų teisėtumą, atmestini kaip nepagrįsti, nepaneigiantys Sprendimuose padarytų atsakovo išvadų. Šiame kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai nepaneigė VSD nustatytų aplinkybių, Migracijos departamento Sprendimuose padarytų išvadų. Teismas pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus ir nedarančius įtakos sprendimo pagrįstumui. Pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius.

18. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nusprendė, jog nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Darbo pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

19. Išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija neturėjo pagrindo nesutikti su Migracijos departamento atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog atsakovas nevertino jo individualios situacijos, atmetami kaip nepagrįsti. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, kurį palaiko Baltarusija.

20. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi bei uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento Sprendimuose įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimai atitiko VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimų nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Pareiškėjas nenurodė skunde jokių argumentų dėl nesutikimo su Sprendimu 2, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, todėl teismas dėl to išsamiau nei nurodyta šiame sprendime, nepasisakė. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimų panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi iš naujo.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

22. Pareiškėjas teigia, kad, pateikdamas prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo, pateikė duomenis apie savo darbą (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje. Pareiškėjo vertinimu, vien tik jo buvęs darbas (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, kurioje dirbo santechniku, nesusijęs su darbu Baltarusijos valstybinėse institucijose ar strateginiuose sektoriuose, struktūrose. Pareiškėjas nedirbo su slapta medžiaga ir informacija, todėl tokio pobūdžio darbas nėra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo laikiną gyvenimą Lietuvoje keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

23. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto dėl darbo pobūdžio. Teismas nevertino, kad pareiškėjas ilgą laiką gyveno ir dirbo Lietuvoje, o jo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, ši specialybė Lietuvoje įtraukta į trūkstamų specialybių sąrašą.

24. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas sprendimas pagrįstas vien tik spėjimais ir įtarimais, nėra nurodyta individualaus pobūdžio, objektyvių aplinkybių, reikšmingų tokiam sprendimui priimti, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Darbo pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neįvertino visų byloje išdėstytų aplinkybių ir įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi bei uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju neįvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės ir tai, kad Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, juose pateikti motyvai nepakankami, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti sprendimą.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

28. Atsakovo vertinimu, teismas, remdamasis pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtų įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. VSD teigia, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas. VSD vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 25S49263, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ir 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 25S52644, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl ginčijamų Sprendimų panaikinimo atmetė.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino visų byloje išdėstytų aplinkybių ir įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi bei uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju neįvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės ir tai, kad Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, juose pateikti motyvai nepakankami, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti sprendimą.

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendimuose remiasi VSD pateikta informacija ir aplinkybėmis, tačiau taip pat atliko ir individualų pareiškėjo situacijos, t. y. jo šeiminių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą.

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakydamas į klausimyno klausimus, pareiškėjas nurodė, kad 2000–2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje santechniku. Vertindamas asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas 2018–2025 m. turėjo leidimus laikinai gyventi, asmuo Lietuvoje dirba su pertraukomis nuo 2017 m. iki dabar. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra. Pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, periodiškai vykstą į Baltarusiją, pavyzdžiui, 2023 m. –162 kartus, 2024 m. – 116 kartų, 2025 m. (iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos 2025 m. sausio 24 d.) – 8 kartus.

37. Pareiškėjas iš esmės teigia, kad (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje dirbo santechniku, todėl jis nesusijęs su darbu Baltarusijos valstybinėse institucijose ar strateginiuose sektoriuose. Pareiškėjas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad VSD duomenimis, (duomenys neskelbtini) automobilių gamykla yra viena didžiausių strateginio sektoriaus įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, priekabas ir specialius furgonus Rytų Europoje. (Duomenys neskelbtini) automobilių gamykla 2021 m. birželio mėn. buvo įtraukta į ES sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš Aleksandro Lukašenkos autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, o 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos strateginio sektoriaus įmonėje, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1327-575/2025; 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-1188/2025).

38. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

39. Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas 2018–2025 m. (iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos 2025 m. sausio 24 d.) turėjo leidimus laikinai gyventi, tačiau periodiškai vyksta į Baltarusiją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto dėl darbo pobūdžio – dirba (duomenys neskelbtini) Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks dažnas pareiškėjo vykimas į Baltarusijos Respubliką gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus, todėl, išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pažymėtina, kad toks dažnas (žr. šios nutarties 36 p.) Lietuvos ir Baltarusijos sienos kirtimas parodo, jog asmuo nėra nutraukęs ryšių su kilmės šalimi ir patvirtina, jog Baltarusijos režimas nelaiko jo nelojaliu. Pareiškėjas dėl darbo pobūdžio negyveno nepertraukiamai Lietuvoje, nepalaikė pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, jį su Lietuvos Respublika sieja tik tai, kad jis laikinai dirbo Lietuvoje. Šiuo atveju sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, jo ryšiai, suponuojantys pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos tarnybų atžvilgiu, yra pripažintini reikšmingesne aplinkybe nei jo darbas Lietuvos Respublikoje, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvos Respublikoje ir paneigti nustatytą realią ir bylos duomenimis pagrįstą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sukeliančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, vertinančios galinčią kilti (kylančią) grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija. Tai, kad pareiškėjas 2000–2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje santechniku, savaime nereiškia, jog grėsmė dėl pareiškėjo ryšių su buvusia darboviete yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Pažymėtina, kad sprendžiant šį klausimą, atliekamas iš esmės tik perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, kurio metu vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, siekiant nustatyti, ar pagrįsta manyti, jog užsieniečio darbas Baltarusijos Respublikos strateginio sektoriaus įmonėje kelia grėsmę valstybės saugumui.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Taigi šiuo atveju nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo (pareiškėjo) galimos grėsmės valstybės nacionalinio saugumo interesams, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Sprendimų turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadas, kurios yra grindžiamos ir VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija, tačiau taip pat vertino ir kitas aplinkybes, nagrinėjo pareiškėjo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas surinko jam prieinamus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD išvada, t. y. buvo atliktas individualus jo (pareiškėjo) situacijos visapusiškas vertinimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat visapusiškai ir objektyviai įvertino tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

43. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimai nėra pakankamai motyvuoti ir dėl to pažeistas VAĮ 10 straipsnis, nes Sprendimuose nurodytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, teisės aktai, argumentai, dėl kurių padarytos šioje nutartyje aptartos išvados.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją bei pateikė konkrečias išvadas, dėl kurių netenkino pareiškėjo skundo. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neįvertino visų byloje išdėstytų aplinkybių ir įrodymų, neįvertintos pareiškėjo individualių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi ir uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.

45. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento Sprendimų panaikinimo pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius