12836657-6496-45f6-a862-6255cd44f348 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo AB „Orlen Lietuva“ atstovams L. V. ir S. M.,atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos atstovui Sauliui Vainauskui,trečiajam suinteresuotam asmeniui B.

J.,trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos TelÅ¡ių teritorinio skyriaus atstovui Gintarui Å akiniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „Orlen Lietuva“ skundÄ atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių teritoriniam skyriui ir B. J. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

Pareiškėjas AB „Orlen Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė) prašo:

1) panaikinti 2011-08-10 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-175 (toliau – ir Aktas) II dalį „Profesinės ligos patvirtinimas“;

2) panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-05-08 iÅ¡vadÄ Nr. 3EK(13.2)-277 (toliau – ir IÅ¡vada);

3) įpareigoti KomisijÄ B. J. profesinės ligos pripažinimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo.PaaiÅ¡kino, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių teritorinio skyriaus (toliau – VDI TelÅ¡ių teritorinis skyrius) vedėjas 2011 m. sudarė profesinės ligos priežasčių tyrimo komisijÄ tuo metu dirbusio AB „Orlen Lietuva“ darbuotojo B. J. profesinės ligos priežastims nustatyti. Å i komisija tyrė B. J. darbovietėse sudarytas jo darbo sÄ lygas, įvertino higieninių tyrimų rezultatus, profesinius rizikos veiksnius, privalomųjų sveikatos tikrinimų duomenis ir 2011-08-10 surašė profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-175 I dalį.AB „Orlen Lietuva“ 2011-10-12 gavo VDI TelÅ¡ių teritorinio skyriaus 2011-10-11 raÅ¡tÄ Nr. (6)SD-20426 „Dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktų“, iÅ¡ kurio sužinojo, kad 2011-09-26 Akto II dalimi darbo medicinos gydytojas patvirtino, jog B.

J. ligos – (duomenys neskelbtini) – yra profesinės kilmės. Nesutikdamas su tuo, kad Akto II dalyje nurodytos B. J. ligos yra profesinės kilmės, pareiÅ¡kėjas 2011-12-02 raÅ¡tu Nr. D2(6.17-8)-17519 pateikė skundÄ Komisijai, kuriame prašė panaikinti Akto II dalį. Bendrovės nuomone, nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kenksmingų veiksnių darbo aplinkoje ir profesinės ligos. Komisija IÅ¡vadoje nurodė, kad profesinė liga nustatyta pagrįstai, tačiau Å¡is ikiteisminio ginčo institucijos sprendimas nepaÅ¡alino AB „Orlen Lietuva“ abejonių dėl B.

J. nustatytų ligų priskyrimo profesinėms ligoms.IÅ¡ Akto I dalies matyti, kad profesinės ligos tyrimo komisija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, jog B. J. prieÅ¡ darbo pradžiÄ tinkamai pasiruoÅ¡davo atlikti darbus ir juo vykdydamas laikėsi visų darbams keliamų saugos bei sveikatos darbe reikalavimų. Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka periodiÅ¡kai tikrino trečiojo suinteresuoto asmens sveikatÄ , tinkamai organizavo darbuotojo saugos ir sveikatos instruktažus, o darbuotojas juos iÅ¡klausė.

B. J. visada buvo aprÅ«pintas tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. PareiÅ¡kėjas tinkamai organizavo trečiojo suinteresuoto asmens darbo ir poilsio laikÄ . IÅ¡ Akto I dalies 14 punkto, kuriame nurodyti profesinės rizikos veiksniai, matyti, kad AB „Orlen Lietuva“ užtikrino, jog B. J. darbo vieta, aplinka, darbo priemonės reikalavimus. Trečiojo suinteresuoto asmens darbo aplinkoje buvę kenksmingi veiksniai: triukÅ¡mas, mechaniniai virpesiai, darbo poza nesiekė teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

B. J., tikrinant sveikatÄ , nė karto nesiskundė, gydytojai patvirtindavo, kad darbuotojas gali dirbti. Profesinės ligos tyrimo komisija, iÅ¡tyrusi trečiojo suinteresuoto asmens darbo sÄ lygas, Akto I dalyje 16.2 punkte nenustatė jokių profesinės ligos vystymosi priežasčių. Tvirtina, kad nepakanka vien fakto, kad darbo aplinkoje veikė tam tikri rizikos veiksniai, bÅ«tina iÅ¡analizuoti bei įrodyti, kokiÄ konkrečiai įtakÄ jie turėjo trečiojo suinteresuoto asmens sveikatai bei profesiniams susirgimams iÅ¡sivystyti.

Pagal Darbuotojų apsaugos nuo triukÅ¡mo keliamos rizikos nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. A1-103/V-265 (toliau – Darbuotojų apsaugos nuo triukÅ¡mo keliamos rizikos nuostatų), 7 punktÄ , darbdavys privalo imtis veiksmų darbuotojų apsaugai nuo veikiančio triukÅ¡mo, kai nustatomos atitinkamos ribinės ekspozicijos vertės. Aptariamu atveju nustatytos kasdienio veikiančio triukÅ¡mo vertės darbo vietoje yra 79,3 dB(A); 80,1 dB(A); 77,5 dB(A); 72,0 dB(A), kai leistina – 87 dB(A).

DarbuotojÄ veikė ženkliai mažesnio dydžio veiksnys, nei leistinas, todėl jis negalėjo sukelti B. J. klausos ligos. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2004-03-02 įsakymu Nr. A1-55/V-91 patvirtintus Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatus (toliau – Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatai), visÄ kÅ«nÄ veikianti vibracija neturi virÅ¡yti 1,15 m/s2 ribinės kasdienės veikimo vertės, o darbo vietoje nustatytos tik 0,32 m/s2; 0,57 m/s2; 0,2 m/s2; 0,15 m/s2.

Rankas veikianti vibracija neturi virÅ¡yti 5,0 m/s2 ribinės kasdienės veikimo vertės, o darbo vietoje nustatytos tik 1,36 m/s2; 0,14 m/s2; 0,12 m/s2; 0,16 m/s2, taip pat ženkliai mažesnės vertės, nei leistina.Akto I dalies 14 punkte nurodyta, kad iÅ¡matuotas veiksnys „darbo poza“ (atliekant technikos priežiÅ«rÄ , paruoÅ¡imÄ ir kitus darbus) atitinka leistinÄ ribinę vertę. Veiksnys „krovinių perneÅ¡imas ir kėlimas“ Aklo I dalyje net nėra įvertintas, o darbo medicinos gydytojas jį nurodo, kaip veiksnį, lėmusį profesinės ligos atsiradimo priežastį.

Mano, kad nurodytas rizikos veiksnys neturėjo bÅ«ti iÅ¡tirtas, nes Å¡ilumvežio maÅ¡inistas neatlieka tokios funkcijos.IÅ¡ profesinės ligos nustatymo dokumentų nematyti, kad nustatant profesinę ligÄ , bÅ«tų įvertinti sveikatos apsaugos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų (toliau – Profesinių ligų nustatymo kriterijai) 6.2, 6.3, 6.4, 6.5, 6.6, 6.9, 6.10 punktuose nurodyti veiksniai. PareiÅ¡kėjo nuomone, nėra aiÅ¡ku, ar B. J. ligos nėra atsiradusios dėl ne profesinių priežasčių, tokių kaip amžius, kÅ«no svoris, buitinės traumos, dėl kitų sveikatos pakitimų ir pan.

Tvirtina, kad profesinė liga negali iÅ¡sivystyti per mėnesį ar kelis, todėl periodinius sveikatos patikrinimus atliekantis darbo medicinos gydytojas pastebėtų besivystančiÄ ligÄ . Nebuvo įvertinta, kokį poveikį B. J. ligai galėjo turėti jo amžius (2011 m. buvo 56 metai). PareiÅ¡kėjo AB „Orlen Lietuva“ atstovai teismo posėdyje palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija prašė palikti galioti Profesinės ligos tyrimo komisijos priimtÄ sprendimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad B. J. nustatyta tvarka buvo atliktas tyrimas dėl profesinių ligų. Komisija iÅ¡analizavo Akte pateiktus duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens profesijÄ , darbo staÅ¾Ä , darbo veiklos raidÄ , pakartotinai peržiÅ«rėjo ir iÅ¡nagrinėjo B. J. ambulatorinės ligos istorijÄ . Ä®vertinus Akto I ir II dalis bei atliktus tyrimus, tai kad klausos pakenkimas atsirado darbo metu ir laipsniÅ¡kai stiprėjo, objektyvÅ«s tyrimai rodo III laipsnio pakenkimÄ , audiometrijos kreivės yra simetriÅ¡kos ir tipines triukÅ¡mo pakenkimui; tai, kad darbo aplinkoje nustatytas triukÅ¡mas ir vibracija veikė daug metų; triukÅ¡mas ir vibracija nesiekė leistinų normų, tačiau fiksuojami dydžiai visada nustatomi visai ties leistinomis ribomis; tai, kad veiksniai nesiekė teisės aktais nustatytų dydžių neeliminuoja jų ilgamečio poveikio sveikatai; tai, kad darbo pobÅ«dis mažai keitėsi, Komisija pripažino nepagrįstais AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡yme dėl pakartotino B.

J. profesinės ligos ištyrimo pateiktus teiginius ir nusprendė patvirtinti profesinę ligos kilmę.Pažymėjo, kad aplinkybės, jog nebuvo nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų darbuotojo atžvilgiu, buvo Komisijos įvertintos, tačiau jos nei patvirtina nei paneigia priimtų sprendimų. Pateikiami triukšmo normatyvai ne visai korektiški, nes akcentuojamas pats didžiausias lygis – 87 dB(A), tačiau cituojamuose Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatuose yra dar du svarbūs lygiai – 80 dB(A) ir 85 dB(A), nuo kurių prasideda priemonių triukšmui mažinti taikymas.

Pripažinta, kad 80 dB(A) triukÅ¡mas daugumai žmonių turėtų nesukelti klausos pakenkimų, tačiau tai neeliminuoju jų ilgamečio poveikio sveikatai, o ypač tam jautresniems žmonėms. AnalogiÅ¡ka situacija ir su skunde cituojamais Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatais, kai pateikiamos maksimalios reikÅ¡mės, nutylint kitas svarbias dokumente apibrėžiamas reikÅ¡mes (visÄ kÅ«nÄ veikianti vibracija – 0,5 m/s2, o rankas veikianti – 2.5 m/s2), taip sukuriant regimybę, kad veiksniai ženkliai mažesnės vertės, nei leistina.

Komisijos ekspertai įvertino B. J. gyvenimo anamnezę, darbo veiklos raidÄ , profesinės ligos klinikÄ bei tyrimus. Tvirtina, kad atsakovo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Teismo posėdyje atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių teritorinis skyrius prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

Trečiojo suinteresuotos asmens nuomone, Aktas surašytas nepažeidžiant profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės 2004-04-28 nutarimu Nr. 487 patvirtintuose Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose (toliau – Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai) bei vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-10-01 įsakymu Nr. 1-269/V-125 patvirtintame Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamente (toliau – Reglamentas).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių teritorinio skyriaus atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo B. J. prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir jam priteisti 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Trečiajam suinteresuotam asmeniui skaudu, kad AB „Orlen Lietuva“, kuriai jis 17 metų lojaliai dirbo ir dėl jos kaltės neteko dalies profesinio darbingumo, ne tik drįso dvejus metus trukdyti gauti vienintelį pragyvenimo Å¡altinį, bet ir toliau aiÅ¡kina, kad B.

J. galėjo susirgti dėl įvairiausių priežasčių. IÅ¡ pateiktų dokumentų akivaizdu, kad tik dirbdamas pas pareiÅ¡kėjÄ , trečiasis suinteresuotas asmuo susirgo dviem profesinėmis ligomis – (duomenys neskelbtini).Bendrovė nesÄ Å¾iningai ir neprotingai įtikinėja teismÄ , kad Akte ir IÅ¡vadoje nurodyti triukÅ¡mo bei vibracijos veiksniai, o taip pat darbo poza, krovinių perneÅ¡imas bei kėlimas tariamai negalėjo B. J. susargdinti profesinėje veikloje, nes triukÅ¡mo ir vibracijos lygis ženkliai nesiekė nustatytų leistinų ribų, darbo poza atitiko leistinÄ ribinę vertę, o krovinių perneÅ¡imas ir krovimas net nebuvo įvertintas Akto I dalyje.

IÅ¡ dokumentų matyti, kad profesinės rizikos veiksniai manevruojant Å¡ilumvežį net pagal pareiÅ¡kėjo epizodinius (vos dukart) matavimus buvo nustatyti didesni nei pusę normos ar net artimi maksimaliai leidžiamiems: iki leistino triukÅ¡mo lygio trečiajam suinteresuotam asmeniui trÅ«ko nuo 17 iki 5 procentų, o iki ribinės vibracijos lygio – nuo 50 iki 38 procentų. AB „Orlen Lietuva“ nevisapusiÅ¡kai tyrė profesinės rizikos veiksnius, nes niekada nematavo triukÅ¡mo ir vibracijos lygio, kai Å¡ilumvežis dirbdavo visu pajėgumu, t. y. manevruodamas su 30 ar daugiau pilnai užpildytų cisternų, ir kas pusvalandį įsijungiant bei 2 minutes dirbant kompresoriui, o atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VDI TelÅ¡ių teritorinis skyrius suklydo apskaičiuodamas garsinio signalo skleidžiamÄ triukÅ¡mo laikÄ â€“ kurtinantis garsinis signalas Å¡ilumvežio kabinoje automatiÅ¡kai suveikia ne kas 30–35 minutes, o kas 15–40 sekundžių, todėl per visÄ darbo pamainÄ Å¡is signalas veikia ne 2 minutes, o ilgau nei pusantros valandos.Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė nuo Profesinės ligos tyrimo komisijos nuslėpė keturias B.

J. profesinės rizikos nustatymo korteles, o Komisija Akto I dalyje trečiajam suinteresuotam asmeniui nepalankiai nenurodė ir neįvertino faktinės aplinkybės, kad Å¡ilumvežio kabinoje signalizuojant kas 15–40 sekundžių, garso lygis yra 92 dB(A) arba net 15 procentų didesnis nei leidžiamas 80 dB(A).Skunde pareiÅ¡kėjas stebisi, kad į darbuotojo funkcijas neįėjo krovinių perneÅ¡imas ir kėlimas, bet tuo pačiu ir neprieÅ¡tarauja Akto I dalies 14 punkto teiginiui, jog iÅ¡matuotas veiksnys „darbo poza“ (atliekant technikos priežiÅ«rÄ , paruoÅ¡imÄ ir kitus darbus) atitinka leistinÄ ribinę vertę.

Tai dar kartÄ patvirtina jo nesÄ Å¾iningumÄ , nes puikiai žinodamas, kad tik lokomotyvų maÅ¡inistai buvo atsakingi už Å¡ilumvežių techninę bÅ«klę ir turėjo patys atlikti TP2 ir TP3 einamuosius remontus (pvz., 15 kg svorio stabdžių kaladžių keitimÄ labai nepatogioje (gulimoje ant nugaros ir aukÅ¡tyn rankas iÅ¡keltoje) pozoje, 50 kg sveriančių variklio galvučių išėmimas ir grÄ Å¾inimas atgal pasilipus ant Å¡ilumvežio virÅ¡aus 3 metrų aukÅ¡tyje), jau nekalbant apie tepalų ir kitų skysčių papildymÄ ar keitimÄ kas ketvirtÄ pamainÄ , laipteliais užsineÅ¡ant 20 kg svorio bakÄ ant Å¡ilumvežio aikÅ¡telės 1,7 m aukÅ¡tyje.

AB „Orlen Lietuva“ apsimeta nežinanti, kad maÅ¡inistai kilnojo ir neÅ¡iojo krovinius. Å ias faktines aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir duomenys, nurodyti pareiÅ¡kėjo nuslėptose profesinės rizikos nustatymo lentelėse, kuriose nurodoma, kad Å¡ilumvežio remonto metu buvo matuojamas ir anglies monoksidas, kurį įkvepia maÅ¡inistas.Net esant tokiems ilgalaikiams ir neabejotinai B. J. sveikatÄ Å¾alojusiems profesinės rizikos veiksniams, pareiÅ¡kėjas sugalvojo dar vienÄ nepagrįstÄ priekaiÅ¡tÄ , kad esÄ per 1–2 mėnesius buvo neįmanoma susirgti profesine liga, nors iÅ¡ trečiojo suinteresuoto asmens ligos istorijos aiÅ¡kiai yra matyti, kad bent jau klausos pakenkimas jam buvo nustatytas tiriant audiografu daugiau nei prieÅ¡ dvejus metus.

Atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens VDI TelÅ¡ių teritorinio skyriaus nustatytos reikÅ¡mingos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aplinkybės leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp B. J. profesinės rizikos veiksnių – ilgalaikio triukÅ¡mo, krovinių pervežimo ir kėlimo, mechaninių virpesių bei darbo pozos – ir nustatytų dviejų lėtinių profesinių ligų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Akto II dalį.Pažymėjo, kad dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡keltos administracinės bylos B.

J. turėjo konsultuotis su advokatu ir praÅ¡yti jo parengti atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ . Už suteiktas teisines paslaugas trečiasis suinteresuotas asmuo advokatui sumokėjo 500 Lt honorarÄ , kurį praÅ¡o priteisti iÅ¡ Bendrovės. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo B. J. palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .Skundas atmestinas.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl Komisijos 2014-05-08 iÅ¡vados Nr. 3EK(13.2)-277, kuria B. J., dirbusiam AB „Orlen Lietuva“ Å¡ilumvežio maÅ¡inistu, buvo nustatyta profesinės ligos diagnozė.

PareiÅ¡kėjas taip pat prašė panaikinti Profesinės ligos tyrimo komisijos 2011-08-10 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-175 II dalį „Profesinės ligos patvirtinimas“ ir įpareigoti KomisijÄ B. J. profesinės ligos pripažinimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais nustatyta, kad B. J. nuo 1994-11-22 dirba AB „Orlen Lietuva“. Nuo 1994-11-22 iki 1995-01-30 jis dirbo Transporto cecho Vidinių geležinkelių aptarnavimo bare traukinių derintoju, nuo 1995-01-31 iki 2001-03-14 – Transporto cecho Vidinių geležinkelių aptarnavimo bare Å¡ilumvežio maÅ¡ininiu, nuo 2001-03-15 iki 2009-07-31 – Transporto cecho geležinkelio eismo grupėje Å¡ilumvežio maÅ¡inistu, o nuo 2009-08-01 – Geležinkelio transporto ir infrastruktÅ«ros bare Å¡ilumvežio maÅ¡ininiu.

B. J. dirba pamaininį darbÄ pagal darbo grafikÄ Nr. 121 brigadoje „c“. Pamainos pradžia – 8.20 val., pamainos trukmė – 11.15 val. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė 45 min. (t. 1, b. l. 102, 103, 119–133). Profesinės ligos tyrimo komisija 2011-08-20 surašė profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-175 I dalį, kurioje AB „Orlen Lietuva“ nurodė kaip įmonę, kurioje dirbant profesinės rizikos veiksniai galėjo sukelti profesinę ligÄ (t. 1, b. l. 61–66). 2011-09-26 VÅ¡Ä® Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninės 2-asis ambulatorinių konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas nustatė profesinės ligos diagnozę – (duomenys neskelbtini), ir užpildė 2011-08-20 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-175 II dalį „Profesinės ligos patvirtinimas“ (t. 1, b. l. 67).

PareiÅ¡kėjas su 2011-12-02 skundu kreipėsi į KomisijÄ ir prašė panaikinti Akto II dalį. Bendrovės nuomone, iÅ¡vada dėl profesinių ligų patvirtinimo negali bÅ«ti vertinama kaip motyvuota ir pagrįsta atliktų tyrimų duomenimis bei suraÅ¡yta objektyviai įvertinus kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, o nei iÅ¡ Komisijos tyrimo metu, nei iÅ¡ Akto II dalyje padarytų iÅ¡vadų nėra pagrindo teigti, kad tokie veiksniai, kaip triukÅ¡mas, virpesiai, darbo poza, krovinių perneÅ¡imas ir kėlimas, veikę darbuotojÄ darbo vietoje, AB „Orlen Lietuva“, turėjo tiesioginį ryšį su nustatytomis ligomis, ir kad B.

J. konstatuotos ligos yra profesinės kilmės (t. 1, b. l. 9–11). Komisija, 2014-04-04 posėdyje įvertinusi B. J. ligos istorijÄ bei Akto I ir II dalis, nusprendė, kad profesinė liga trečiajam suinteresuotam asmeniui nustatyta pagrįstai (t. 1, b. l. 58–60). Å is sprendimas buvo įformintas Komisijos 2014-05-08 iÅ¡vadoje Nr. 3EK(13.2)-277 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ (t. 1, b. l. 56–57). Bendrovė su Akto II dalimi bei IÅ¡vada nesutinka, tvirtina, kad tarp B. J. diagnozuotų susirgimų ir galimai kenksmingų darbo aplinkos veiksnių nėra priežastinio ryÅ¡io, kadangi Å¡ie veiksniai nevirÅ¡ijo leistinų ribinių dydžių visose veikimo kryptyse, o trečiajam suinteresuotam asmeniui diagnozuotos ligos nepagrįstai pripažintos profesinėmis.

AB „Orlen Lietuva“ nuomone, nustatant B. J. profesines ligas, buvo pažeista teisės aktuose nustatyta profesinių ligų tyrimo ir pripažinimo tvarka.Profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrÄ sias nuostatas įtvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Å io įstatymo 2 straipsnio 29 punkte profesinė liga apibrėžiama kaip Å«mus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

Profesinės ligos tyrimo ir nustatymo procedūroje dalyvaujantys subjektai ir šios procedūros pagrindinės taisyklės nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.

AnalogiÅ¡ka nuostata buvo įtvirtinta nuo 2011-03-01 galiojusios minėto įstatymo redakcijos 44 straipsnio 2 dalyje. Priimant AktÄ galiojusios redakcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje buvo įtvirtinta, kad tai, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licencijÄ Å¡iai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sÄ raÅ¡u. Pagal to paties straipsnio 10 dalį, profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimÄ profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija.

Ä® Å¡iÄ komisijÄ Ä¯eina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligÄ Ä¯taręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sÄ lygas ir teikia tyrimui reikalingÄ informacijÄ .

Komisijos suraÅ¡ytÄ profesinės ligos patvirtinimo aktÄ pasiraÅ¡o komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasiraÅ¡ytinai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga, iÅ¡siunčiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms institucijoms. Komisijos, tyrusios profesinę ligÄ , sprendimus bei iÅ¡vadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 12 dalis).

Pagal to parties įstatymo 13 straipsnį, ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas teismui. IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad nustatytÄ procedÅ«rÄ sudaro du etapai: profesinės ligos priežasčių tyrimas ir profesinės ligos nustatymas bei patvirtinimas. Profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimÄ profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija, o teisė priimti sprendimus dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo arba nepatvirtinimo, t. y. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto II dalies „Profesinės ligos patvirtinimas“, yra suteikta Komisijai.

Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas nesutinka su Akto II dalimi „Profesinės ligos patvirtinimas bei Komisijos 2014-05-08 iÅ¡vada Nr. 3EK(13.2)-277, kurioje B. J. nustatyta profesinės ligos diagnozė. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas tam, kad darbuotojo sveikatos Å«mus ar lėtinis sutrikimas bÅ«tų pripažintas profesine liga, teisės aktų nustatyta tvarka turi bÅ«ti nustatyta, kad diagnozuotÄ darbuotojo sveikatos sutrikimÄ , kuris yra įtrauktas į Sveikatos apsaugos ministerijos 1992-02-05 įsakymu Nr. 21-5-831 patvirtintÄ Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä (toliau – Profesinių ligų sÄ raÅ¡as), sukėlė vienas ar keli kenksmingi ir (ar) pavojingi jo darbo aplinkos veiksniai ir kad tarp tų nustatytų veiksnių ir diagnozuotos į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktos ligos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje. Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuriai įstatymu suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su profesinės ligos nustatymu. Teismas, spręsdamas ginčus dėl Komisijos sprendimo pagrįstumo, turi patikrinti, ar komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimÄ laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedÅ«rų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumÄ , ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad iÅ¡ profesinės ligos nustatymo dokumentų nematyti, kad nustatant profesinę ligÄ , bÅ«tų įvertinti Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6.2, 6.3, 6.4, 6.5, 6.6, 6.9, 6.10 punktuose nurodyti veiksniai.

Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6 punkte įtvirtinta, kad nustatant profesinę ligÄ , vertinama: ligos anamnezė (6.1 punktas); gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sÄ lygos ir kt.) (6.2 punktas); darbo veiklos raida (profesija, darbo pobÅ«dis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje) (6.3 punktas); profesinės ligos klinika (specifiniai ir/ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, miÅ¡rus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt. (6.4 punktas); laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai (6.5 punktas); privalomų sveikatos tikrinimų duomenys (6.6 punktas); diferencinė diagnostika (6.7 punktas); asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys (6.8 punktas); panaÅ¡ių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje (6.9 punktas); mokslu pagrįsti priežastinių ryÅ¡ių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai 96.10 punktas).Akto I dalyje nurodyta, kad B.

J. įtariamų profesinių ligų priežasčių tyrimÄ Profesinės ligos tyrimo komisija pradėjo turėdama duomenų apie trečiajam suinteresuotam asmeniui įtariamas profesines ligas pagal pirmines diagnozes pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 (TLK 10) M511 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija) ir H833 (profesinis vidinės ausies pažeidimas veikiant triukÅ¡mui) (t. 1, b. l. 61). Ä® Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä yra įtrauktos triukÅ¡minė liga (kochlearinė neuropatija; 3.5 punktas) ir kaklo ir juosmens-kryžmens radikulopatijos (4.2 punktas).

Komisija jos kompetencijai priskirtÄ klausimÄ , susijusį su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendė po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka buvo atlikta įtariamos profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo procedÅ«ra. IÅ¡ Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad ji nagrinėjo duomenis dėl abiejų įtariamų profesinių ligų. Komisija iÅ¡analizavo Akte pateiktus duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens profesijÄ , darbo staÅ¾Ä , darbo veiklos raidÄ , pakartotinai peržiÅ«rėjo ir iÅ¡nagrinėjo B.

J. ambulatorinės ligos istorijÄ . IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad įvertinęs 2009-04-21 atliktÄ audiogramÄ (t. 1, b. l. 71), gydytojas nustatė simetriÅ¡kÄ ir bÅ«dingÄ triukÅ¡mo poveikiui klausos pakenkimÄ . Jau 2011 m. trečiasis suinteresuotas asmuo skundėsi dėl klausos ir stuburo juosmeninės dalies (t. 1, b. l. 68, 69). 2011-06-10 B. J. buvo konsultuotas neurologo-radiologo. Ä®tarta profesinė radikulopatija, buvo atlikti tyrimai (t. 1, b. l. 74). B. J. 2011-09-26 Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninėje nustatyta profesinė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 68).

B. J. profesijos rizikos veiksniai, jam dirbant AB „Orlen Lietuva“, nurodyti veikimas triukÅ¡mu, vibracija, darbo pozos (t. 1, b. l. 61–66, 67). Teismo nuomone, Komisija IÅ¡vadoje dėl profesinės ligos diagnozės B. J. nustatymo pateikė tinkamai atlikusi kompleksinę dokumentų ir duomenų analizę, kuria pagrindė padarytas iÅ¡vadas. Pateikdama iÅ¡vadÄ , Komisija vadovavosi ligos anamneze, klinika, objektyviais tyrimų metodais, įvertino ilgametį B. J. darbo Bendrovėje staÅ¾Ä , t. y. duomenimis, kurie Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6 punkto prasme turi bÅ«ti vertinami sprendžiant dėl profesinės ligos nustatymo.

Taigi, Komisija, nagrinėdama ginÄÄ , nustatė trečiojo suinteresuoto asmens profesinės ligos, įtrauktos į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , diagnozę, kuriÄ sukėlė Å¡ilumvežio maÅ¡inisto profesinės rizikos veiksniai – klausos susilpnėjimas sukeltas triukÅ¡mo, stuburo ligos, sukeltos krovinių perneÅ¡imo ir krovimo, mechaninių virpesių ir darbo pozos. Ginčo dėl to, kad Å¡ilumvežio maÅ¡inistų darbo vietose profesinė rizika nevirÅ¡ija leistinų ribinių verčių, nekyla, tačiau nors rizikos veiksniai ir nevirÅ¡ijo ribinių verčių, poveikį, atsižvelgiant į ilgÄ Å¡io rizikos veiksnio poveikio trukmę, esant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tai ligai ir nesant traumų ar gretutinių ligų, vertintinas kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, sukėlęs profesinę ligÄ .

Taigi, tarp nustatytos profesinės ligos ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių yra priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjo vertinimas, kad nevirÅ¡ijant ribinių triukÅ¡mo ar vibracijos dydžių negali iÅ¡sivystyti profesinė liga nėra teisingi. Visų pirma, tie patys veiksniai skirtingai veikia atskirus žmones, todėl vieniems poveikio nedarantys veiksniai dėl skirtingų organizmo ypatybių kitiems gali įtakoti profesinės ligos atsiradimÄ . Antra, ribinių dydžių matavimas visada yra momentinis procesas, todėl galimos įvairios realių sÄ lygų kiekvienÄ darbo dienÄ paklaidos.

Taigi, vien ribinių dydžių atitikimas teisės aktų reikalavimams negali lemti priežastinio ryÅ¡io nebuvimo. PareiÅ¡kėjas taip pat akcentavo, jog Akto II dalyje nepagrįstai profesinės ligos priežastimi nurodytas krovinių neÅ¡imas. B. J. atsiliepime į skundÄ bei paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžio metu iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta, jog Å¡ilumvežio maÅ¡inistai tame tarpe turėjo ir kilnoti sunkius daiktus. Paminėti veiksmai susiję su atliekamu darbu, todėl, nesant kitų darbuotojų, turėjo bÅ«ti atlikti Å¡ilumvežio maÅ¡inistų.

Be to, Komisijos atstovas patvirtino, jog nagrinėjant apeliacijÄ Ä¯ šį veiksnį nebuvo kreipiamas dėmesys, nes ir kitų veiksnių poveikio įvertinimas buvo pakankamas profesinės ligos kilimui nustatyti.  Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ esmės grindžiamas nesutikimu su Akto II dalimi ir IÅ¡vada, tačiau jis pagrįstas vien prielaidomis, kad B. J. nustatytÄ profesinę ligÄ galėjo sukelti kiti veiksniai (amžius, kÅ«no svoris, traumos, kiti sveikatos pakitimai) tačiau Å¡alių prielaidos negali bÅ«ti pagrindas tenkinti skundÄ .

Komisija kitų veiksnių (traumų, ligų, galėjusių turėti įtakos diagnozuotai profesinei ligai) nenustatė, o Bendrovė priešingų įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad prašomame panaikinti Komisijos akte nurodytas išvadas padarė specialias medicinines žinias turintys ekspertai, todėl jos gali būti paneigtos arba jomis gali būti suabejota tik tuo atveju, jeigu būtų pateiktos kitos specialistų išvados, kurios neatitiktų nustatytųjų. Tokių duomenų nagrinėjamoje byloje nėra.

Nesant kitų AB „Orlen Lietuva“ pozicijos pagrįstumÄ patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti Komisijos specialistų, turinčių medicininį iÅ¡silavinimÄ , padarytomis iÅ¡vadomis. Ä®vertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatuoja, kad Profesinės ligos tyrimo komisija ir Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog diagnozuotus Bendrovės darbuotojo sveikatos sutrikimus, kurie yra įtraukti į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , sukėlė kenksmingi jo darbo aplinkos veiksniai ir tarp tų nustatytų veiksnių bei diagnozuotų ligų yra priežastinis ryÅ¡ys.

PraÅ¡oma panaikinti Profesinės ligos tyrimo komisijos 2011-08-10 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-175 II dalis „Profesinės ligos patvirtinimas“ ir Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2014-05-08 iÅ¡vada Nr. 3EK(13.2)-277 yra teisėtos ir pagrįstos, todėl nėra pagrindo jų panaikinti bei įpareigoti Komisija B. J. profesinės ligos pripažinimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo. AB „Orlen Lietuva“ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Trečiasis suinteresuotas asmuo B.

J. prašė atlyginti jam už konsultacijų suteikimÄ bei atsiliepimo į skundÄ parengimÄ patirtas 144,81 Eur (500 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

Pagal Å¡io straipsnio 6 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.B.

J. atstovavo advokatas Vidas PeikÅ¡tenis, kurio įgaliojimus patvirtina 2014-07-08 teisinių paslaugų sutartis Nr. 1621 (t. 1, b. l. 50). Patirtoms iÅ¡laidoms pagrįsti trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2014-07-08 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 740918, kuris patvirtina, kad B. J. advokatui Vidui PeikÅ¡teniui sumokėjo 500 Lt (t. 1, b. l. 51), taigi jis advokatui už suteiktas paslaugas atsiskaitė. IÅ¡ 2014-07-08 teisinių paslaugų sutarties Nr. 1621 matyti, kad advokatas patarė, parengė ir pateikė teismui atsiliepimÄ ir Å¡ias paslaugas įvertino 500 Lt.PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo metu galiojančios redakcijos Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 7 punkte reglamentuojama, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas teismui buvo pateiktas 2014-07-09. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2014 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 682,3 Eur (http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=bfa1cb0e-fe9a-4b8e-b4cd-beeaef99cf38).

Asmens konsultavimas bei atsiliepimo iÅ¡siuntimas traktuojami kaip atsiliepimo parengimo sudedamieji elementai ir negali bÅ«ti laikomos savarankiÅ¡komis paslaugomis, už kurių teikimÄ patirtos iÅ¡laidos gali bÅ«tiatskirai priteisiamos.Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ bei sprendžiamų klausimų pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad 144,81 Eur (500 Lt) suma už konsultacijas, atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ir pateikimÄ yra pagrįsta, todėl turi bÅ«ti atlyginta.

Taigi, B. J., nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme, turėjo 144,81 Eur pagrįstų iÅ¡laidų, kurios apgynus jo teises turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsniais, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė: SkundÄ atmesti.Priteisti B. J. iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“ 144,81 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ euro centÄ ) teismo iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                        Rytis Krasauskas Mefodija Povilaitienė JÅ«ra Marija Strumskienė