2022-04-14 Nr. ANB-670-4-17-3-00212-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-35-489/2022

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00212-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 14.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens A. S. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. P. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarimu nubausta pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį 700 Eur bauda be gyvūnų konfiskavimo ir pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. P. skirta galutinė nuobauda – 700 Eur bauda be gyvūnų konfiskavimo. A. P. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį už tai, kad 2020 m. spalio 9 d. atlikus neplaninį patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ji tinkamai nesirūpino laikomais gyvūnais, jos veika lėmė žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir GGAĮ) 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 16, 17, 18 punktus, dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas, būtent:

1.1. gyvenamajame name rasti 29 šunys, laikomi po vieną narvuose, kelioniniuose boksuose, kuriuose vienam augintiniui skiriama per mažai minimalaus grindų ploto. Taip A. P. pažeidė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai gyvūnų veisėjams), 9 punkto ir GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto ir 16 punkto reikalavimus;

1.2. vonios patalpoje, boksuose buvo laikomi 3 šunys, iš jų bulterjero patelė (aukštis ties ketera 0,40 m) buvo laikoma kelioniniame bokse, kurio aukštis 0,37 m, mini haskio patelės (aukštis ties ketera 0,42 m) buvo laikomos 0,45 m aukščio narve, tai šunims sukėlė ypatingą kančią. Taip A. P. pažeidė GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto, 6 straipsnio reikalavimus;

1.3. gyvenamajame name narvuose ir kelioniniuose boksuose laikomi 29 šunys neturėjo indų su vandeniu, nustatytas nepakankamas gyvūnų girdymas, jie neturėjo nuolat vandens. Taip A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 43 punkto ir GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 17 punkto reikalavimus;

1.4. 20-yje narvų ir boksų nebuvo guolių, taip A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 29 punktą. Taip pat 8 narvų grindų pagrindas grotuotas, taip šunims buvo sukeltas nepatogumo jausmas, kančia. Taip A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 23.2 punkto ir GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto reikalavimus;

1.5. lauke esančiuose 7 voljeruose buvo laikomi 26 šunys. Voljeruose yra per mažas būdų ir (ar) slėptuvių skaičius, kur šunys vienu metu galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, neužtikrintas konkurencinės kovos tarp gyvūnų nebuvimas, jiems sukeltas nepatogumo jausmas, kančia. Taip A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 22 punkto, 23.1 punkto, 29 punkto ir GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto, 18 punkto reikalavimus;

1.6. dalies lauko voljerų tinklas atitrūkęs, su aštriais kampais, 2 narvai uždengti suskilusiais šiferio lakštais, gyvūnai laikomi jiems netinkamuose, žalinguose įrenginiuose esant galimybei susižeisti. Taip A. P. pažeidė GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto reikalavimus. Dalies šunų oda pleiskanota, su šašais, kailis praretėjęs, letenos ištinusios, ant letenų šonų pragulos, dalis šunų turi senų randų, išaugęs šios veislės šunims nebūdingas poplaukis. Dėl netinkamos priežiūros daugelis šunų rasti su prilipusiomis prie kojų padų, kailio išmatomis. Taip A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 49 punkto, 50 punkto reikalavimus. Dėl netinkamų laikymo sąlygų daugelio šunų psichika jautri, taip neužtikrinta gyvūnų augintinių socializacija. Taip A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 51 punkto reikalavimus;

1.7. nustatyta, kad šuns, kurio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), letenos ištinusios, yra lėtinis uždegiminis, alerginis procesas, ausų landos visiškai užakusios, kremzlės deformuotos. Po kaire ausimi nustatyta pūliuojanti fistulė, abiejose ausyse rasti seniai susiformavę polipai, visiškai uždarantys ausų landas. Akių vokai patinę, nustatytas pūlingas konjuktyvitas. Neženklintas prancūzų buldogo patinas sunkiai gali vaikščioti, atsisako maisto ir vandens, stipriai viduriuoja krauju, besituštinant iškrenta tiesioji žarna, kurioje matomos erozijos. Kitas neženklintas dvejų metų prancūzų buldogo patinas stipriai netekęs svorio, yra dehidratacijos požymių, tuštinasi vien krauju. Nustatytas stiprus bakterinės kilmės uždegimas. Šuns, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), gleivinės anemiškos, gyvūnas išliesėjęs, stipri dehidratacija, išretėjęs, nežvilgus kailis, oda pleiskanoja, nustatyta ūmi diarėja su krauju ir gleivėmis, šuns psichika jautri. Šuniui, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta šlapiuojanti žaizda viršugalvyje, kairės ausies deformacija, diarėja, konjuktyvitas, odos pažeidimai dėl nuolatinio ašarojimo. Nustatyta, kad neženklintos prancūzų buldogo mišrūno patelės, gim. 2020 m. rugsėjo 26 d., gaišimo priežastis yra ūmus plaučių uždegimas, katarinis skrandžio uždegimas, širdies išsiplėtimas, abiejuose širdies skilveliuose kraujo krešuliai, anemija (šuns nugaišimo data 2020 m. spalio 13 d.). Taip A. P. pažeidė GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.

A. P. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

1.8. nebuvo pateikti duomenys apie 40 šunų privalomą vakcinavimą nuo pasiutligės, taip A. P. pažeidė GGAĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus;

1.9. A. P. vardu buvo registruoti 24 šunys, iš jų tik vienas, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), rastas laikymo vietoje. Kitų 23 šunų laikymo vietoje nerasta, gyvūnų augintinių apskaitos dokumentų patikrinimo metu nebuvo pateikta, taip A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 57 punkto reikalavimus;

1.10. rasti mikroschemomis suženklinti 23 šunys: (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo registruoti Gyvūnų augintinių registre (toliau – ir GAR) A. P. vardu, taip pat buvo nustatyta, kad valdoje buvo laikomas 31 šuo, neženklintas ir neregistruotas GAR. Patikrinimo metu gyvūnų augintinių apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, taip A. P. pažeidė GGAĮ 10 straipsnio 4 dalies reikalavimus;

1.11. A. P. laikė šunis įrangoje ir lauko voljeruose, taip pat laikė žymiai didesnį skaičių šunų, negu buvo nurodžiusi 2013 m. spalio 21 d. savo veiklos aprašyme, tam neturėdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriaus išduoto verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio (Nr. 71), ir taip pažeidė Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 3 punkto reikalavimus ir Reikalavimų gyvūnų veisėjams 8 punkto reikalavimus.

2. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartimi pakeista Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, skyrimo, – A. P. už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, skirta 1025 Eur bauda su paimtų šunų konfiskavimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 1025 Eur bauda su paimtų šunų konfiskavimu. Panaikinta nutarimo dalis, kuria nutarta, nutarimui įsiteisėjus, gyvūnus, paimtus ir perduotus laikinai globoti, grąžinti A. P.. Kita Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną A. S. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties dalį dėl prancūzų buldogo mišrūno (patelė), mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos jauniklių, prancūzų buldogo mišrūno (patinas), mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), prancūzų buldogo mišrūno (patelė), mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), prancūzų buldogo mišrūno (patelė), mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir priimti naują nutartį – grąžinti A. S. priklausančius: prancūzų buldogo mišrūną (patelė), mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos jauniklius, prancūzų buldogo mišrūną (patinas), mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), prancūzų buldogo mišrūną (patelė), mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), prancūzų buldogo mišrūną (patelė), mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašyme nurodo:

4.1. Teismas nurodė, kad A. P. žinioje buvę gyvūnai, prancūzų buldogo veislės mišrūnai, kurių mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – prancūzų buldogo veislės mišrūnai), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, šunų nuosavybę patvirtinantys dokumentai (jų kopijos) buvo pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriui (toliau – ir Institucija), o vėliau perduoti Kauno apylinkės teismui kartu su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pareiškėjui priklausantys prancūzų buldogo veislės mišrūnai buvo paimti ir perduoti VšĮ „DogSpotas“ laikinai globoti, ten vėliau jie išdalyti skirtingiems globėjams, apie tai neinformuojant A. S.. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti duomenys, kad kalė, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), laukėsi šuniukų. 2020 m. spalio 27 d. ši kalė pristatyta į veterinarijos kliniką, joje nuspręsta atlikti cezario pjūvį. Po cezario pjūvio operacijos išgyveno du šuniukai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.53 straipsnio 1 dalimi, daikto duodami vaisiai, gyvūnų prieauglis priklauso jų savininkui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. Dėl to prancūzų buldogo veislės mišrūnės jaunikliai taip pat nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.

4.2. Teismų praktikoje bylose, kuriose taikomas turto konfiskavimas, asmenimis, kurių teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėję nutarimas ar nutartis, laikomi turto savininkai, kai jie nebuvo įtraukti į procesą. Esant duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir kai byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. Daikto, nuosavybės teise priklausančio ne pažeidėjui, o kitam asmeniui, konfiskavimas de facto (faktiškai) reiškia atsakomybės taikymą asmeniui, nesusijusiam su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Teismas, priėmęs sprendimą konfiskuoti daiktą, priklausantį asmeniui, kuris nėra padaręs teisės pažeidimo, tokiu sprendimu panaikina daikto savininko prigimtinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Priimant sprendimą, kuriuo yra panaikinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginama prigimtinė teisė į nuosavybę, būtina nustatyti, ar konfiskuojamo daikto savininkas kokiu nors būdu yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo padarymu, be to, būtina tokiam asmeniui suteikti teisę įrodyti, kad su inkriminuojamu pažeidimu jis nėra susijęs.

4.3. 2020 m. spalio 28 d. Institucijos direktorės raštu A. S. į jo atsakymą buvo atsakyta, kad nuspręsta pareiškėjui jam priklausančių prancūzų buldogo veislės mišrūnų negrąžinti ir šį prašymą perduoti nagrinėti teismui. Kauno apylinkės teismas neįtraukė į procesą suinteresuoto asmens, prancūzų buldogo veislės mišrūnų savininko, t. y. A. S., nepranešė jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip nesudarė galimybės ginti savo nuosavybės teises. Apie skundžiamų teismų sprendimų priėmimą pareiškėjas sužinojo tik iš savo motinos. A. S. dalyvavo viename Kauno apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas, tačiau neturėjo jokių proceso dalyvio teisių, negalėjo lygiateisiškai dalyvauti procese, po apklausos buvo iškart pašalintas iš teismo posėdžių salės, todėl pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai ginti teisėtus savo interesus byloje. Pareiškėjas teisme pažymėjo, kad dėl jo nuosavybės teise priklausančių prancūzų buldogo veislės mišrūnų grąžinimo yra pateikti prašymai, prašė į tai atsižvelgti, tačiau Kauno apylinkės teismas to neįvertino ir taip pareiškėjui užkirto kelią toliau tinkamai ginti savo teisėtus interesus. Kauno apylinkės teisme pareiškėjui taip pat nebuvo suprantamai paaiškinta, kad teismas gali konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausančius gyvūnus ir kad jis proceso metu turi tokias pačias teises, kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

4.4. Pareiškėjas, įvertinęs tai, kad jam, kaip teisėtam gyvūnų savininkui, nebuvo nustatyti jokie GGAĮ reikalavimų pažeidimai, ir tai, kad jo seseriai E. A. vos po kelių dienų po patikrinimo su Institucijos sutikimu buvo grąžintas jai priklausantis šuo, kuris patikrinimo metu buvo perimtas iš A. P., pagrįstai tikėjosi, kad jam taip pat bus grąžinti jam priklausantys prancūzų buldogo veislės mišrūnai kartu su jaunikliais. Kauno apylinkės teismas žinojo ir sprendime pažymėjo aplinkybę, kad E. A. grąžintas jai priklausantis šuo, tačiau pareiškėjui priėmė priešingą sprendimą ir jam priklausančių prancūzų buldogo veislės mišrūnų ir jauniklių negrąžino. Tiek E. A., tiek A. S. atvejais dėl gyvūnų atsiradimo pas A. P. ir vėliau jų perėmimo laikinai globoti visos faktinės aplinkybės, palikimo pagrindai ir priežastys buvo tie patys, tačiau gyvūnų grąžinimas jiems išspręstas skirtingai, pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

4.5. Kauno apygardos teismo prielaida, kad pareiškėjas žinojo ir matė šunų laikymo sąlygas bei kitas patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes, yra abstrakti ir nekonkreti. Nesuprantama, kokias šunų laikymo sąlygas, kaip pažymėjo teismas, matė pareiškėjas, nes pareiškėjas apklausiamas nenurodė matęs tokių šunų laikymo sąlygų, kurios buvo inkriminuotos byloje. Patikrinimo akte ir prieduose (nuotraukose) apskritai nebuvo užfiksuoti pareiškėjui priklausantys prancūzų buldogo veislės mišrūnai. 2020 m. spalio 21 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VMVT-KAUN-ANR_P-244-2020 taip pat nėra nurodyta, ar būtent šie gyvūnai yra inkriminuojamo administracinio nusižengimo dalykas ir kuo konkrečiai yra grindžiamas kaltinimas būtent dėl šių gyvūnų. Byloje nebuvo ištirta ir nustatyta, kokiomis konkrečiai sąlygomis pareiškėjui priklausantys šunys buvo laikomi, ar jie realiai patyrė žiaurų elgesį. Kauno apylinkės teismas pareiškėjo neįtraukė į bylą, nesuteikė procesinio statuso byloje, tačiau teismui netaikius gyvūnų konfiskavimo tai iš esmės nepažeidė pareiškėjo teisių. Kauno apygardos teismas, pakeisdamas sprendimą, atėmė iš pareiškėjo teisę ginti savo nuosavybę. Kauno apygardos teismas padarė abstrakčias kaltinančias prielaidas dėl pareiškėjo ir neleido šiam gintis nuo teismo padarytų prielaidų nagrinėjant bylą.

4.6. Pagal byloje esančius veterinarijos gydytojų išrašus iš ligos istorijos akivaizdu, kad prancūzų buldogo veislės mišrūnams nebuvo nustatytos jokios patologijos ir nediagnozuotos veterinarinės ligos, kurios galėtų sukelti gyvūnui kančią, suluošti jį ar sukelti žūtį. Pareiškėjui priklausantys gyvūnai nėra ANK 346 straipsnio 18 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo dalykas. Neištyrus individualių pareiškėjui priklausančių gyvūnų laikymo bei priežiūros faktinių aplinkybių ir nesurinkus pagrįstų duomenų, kad pareiškėjui priklausantys šunys yra inkriminuoto administracinio nusižengimo dalykas, Kauno apygardos teismas pažeidė visapusiško įrodymų ištyrimo principą ir neteisėtai nusprendė konfiskuoti A. S. priklausančius šunis.

5. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Mantas Staškevičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo atmesti pareiškėjo prašymą. Atsiliepime nurodo:

5.1. Pareiškėjas pateikia neteisingą informaciją, nes į Kauno apylinkės teisme vykusį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesą buvo įtrauktas net dviem būdais. Kauno apylinkės teismas gavo ir vertino pareiškėjo prašymą grąžinti jo vardu registruotus šunis. Taip pat pareiškėjas buvo apklaustas kaip liudytojas Kauno apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas visiškai nebuvo įtrauktas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesą, nebuvo išklausytas ir į jo teises ir interesus visiškai nebuvo atsižvelgta, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas pareiškėjui buvo palankus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo motinos 2021 m. vasario 17 d. apeliaciniame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarimo nebuvo užsiminta apie pareiškėjo interesą atgauti jam tariamai priklausiusius šunis. Be to, tai, kad pareiškėjas žinojo apie vykstančius teisminius procesus, rodo ir faktai, kad pareiškėjas pats paliudijo, jog dalyvavo šunų paėmimo iš jo motinos metu. Pareiškėjas taip pat aktyviai veikė savo motinos ir, tikėtina, savo interesais, nes pareiškėjo šunis faktiškai laikė jo motina, tam, kad Kauno apylinkės teismas grąžintų pareiškėjo motinai iš jos paimtus gyvūnus augintinius, pvz., suorganizavo papildomų patalpų savo motinos gyvūnams laikyti išnuomojimą. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas žinojo apie teisminius procesus, susijusius su jo motinos vykdyta šunų veisimo veikla, ir pažeidimus, pats juose dalyvavo. Nors pareiškėjui tiesiogiai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką, matyti, kad apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjas žinojo, dalyvavo jo motinos šunų paėmimo dieną, dažnai bendravo su jo šunis laikiusia motina, todėl nėra pagrindo pareiškėjo teiginiams, jog byloje nebuvo užtikrinta savininko teisių gynyba.

5.2. Gyvūnas yra unikalus, specifinis, kintantis (kiekybiškai ir kokybiškai) turtas, kurio apsaugojimo prievolė įstatymuose nustatyta ne tik gyvūno laikytojui ir savininkui, bet ir valstybės institucijoms, kurioms įstatymu yra paskirta gyvūnų gerovės ir apsaugos kontrolės prievolė. GGAĮ 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus, žiauriai elgiasi su jais, ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka gyvūnai gali būti konfiskuojami. To paties įstatymo 2 straipsnio 8 dalis gyvūnų laikytoją apibrėžia plačiau nei gyvūnų savininką ir nurodo, kad gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Teisinis reguliavimas patvirtina, kad nėra svarbu, ar gyvūnai paimti iš gyvūno savininko ar iš gyvūno laikytojo, nes gyvūnų paėmimas susijęs su būtinybe apsaugoti gyvūnų sveikatą ir gerovę nuo gyvūno savininko ar faktinio gyvūno laikytojo, kuris, nors ir nebūdamas gyvūno savininkas, tačiau, gyvūno savininkui patikėjus gyvūną laikyti, laiko tą gyvūną, ir jiems abiem tenka analogiška GGAĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos pareigos.

5.3. Svarbios byloje faktinės aplinkybės – pareiškėjas faktiškai nesirūpino savo šunimis, nors formaliai ir buvo šių šunų savininkas. Pareiškėjo gyvūnai buvo rasti laikomi ne pas pareiškėjo motiną, kuri laikė ir naudojo veisti didelį skaičių tokios pačios šunų veislės mišrūnų. Pareiškėjo šunų laikymo ir priežiūros sąlygos institucijų buvo įvertintos pagal teisės aktus kaip neatitinkančios minimalių reikalavimų. Pareiškėjas žinojo formaliai jo šunų laikymo sąlygas, jam buvo matomi kai kurie toje pačioje vietoje kaip jo šunys laikytų gyvūnų sveikatos sutrikimai. Nors pareiškėjas reikalauja grąžinti šuns Nr. (duomenys neskelbtini) jauniklius, tačiau pats neturi teisės užsiimti šunų veisimo veikla, nes neturi tam teisės aktuose nustatytų leidimų. Prašomi grąžinti jaunikliai buvo išveisti iš šuns patelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neturėjo ir negalėjo būti naudojama versliniam veisimui, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo naudojama su pareiškėjo žinia jo motinos šiai paskirčiai, ir dar pažeidžiant gyvūnų gerovės ir sveikatos reikalavimus. Veisimo veiklos produkcija (pareiškėjo prašomi grąžinti šuniukai) buvo skirta ne pareiškėjui, o parduoti, tokį pardavimą kaip įprastinę veiklą vykdė pareiškėjo motina. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad 2020 m. spalio 15 d. pateikė prašymą Institucijai dėl jam priklausančių prancūzų buldogo veislės mišrūnų grąžinimo, tačiau tuo metu pareiškėjas neturėjo pagrindo prašyti grąžinti šuns Nr. (duomenys neskelbtini) ateityje gimusius jauniklius. Be to, pareiškėjo prašomas grąžinti šuo Nr. (duomenys neskelbtini), skirtingai nei kiti trys suaugę šunys, kuriuos prašo grąžinti, niekada nebuvo registruotas GAR ir atitinkamai niekada nebuvo oficialiai registruotas pareiškėjo vardu – pareiškėjas tik formaliais dokumentais siekia patvirtinti, kad kažkada toks šuo jam priklausė. Kauno apygardos teismas patikrinęs teisingai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą ir pareiškėjo, kaip prašomų grąžinti šunų savininko, statusą vertino kaip formalų, taip pat tinkamai taikė ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad už ANK 346 straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.

5.4. Pareiškėjo reikalavimų dėl šunų grąžinimo patenkinimas prieštarautų teisingumui, nes pareiškėjas neturėtų įgyti nuosavybės teisės į gyvūnus, kurie yra veiklos, vykdytos šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, rezultatas. Tai prieštarautų CK 4.41 straipsnyje nustatytoms nuosavybės teisės į gyvūną įgyvendinimo sąlygoms ir sukurtų precedentą, kaip tretieji asmenys be neigiamų pasekmių tarsi teisėtai gali įgyvendinti nuosavybės teisę į gyvūnų prieauglį formaliai remiantis CK 4.53 straipsnio 1 dalimi, nors sudarė sąlygas su jiems priklausančiais gyvūnais elgtis priešingai teisei.

5.5. Nesutinkama su pareiškėjo teiginiais dėl asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo. Gyvūnų grąžinimas pareiškėjo seseriai E. A. ir pareiškėjui buvo sprendžiami visiškai individualiai, atsižvelgiant į keletą iš esmės skirtingų aplinkybių, kurios buvo reikšmingos priimant skirtingus sprendimus dėl šunų grąžinimo E. A. ir jų negrąžinimo pareiškėjui. Pareiškėjas pats paliudijo, kad dalyvavo šunų paėmimo iš jo motinos metu, tačiau prašymą grąžinti šunis pateikė tik 2021 m. sausio 15 d. Pareiškėjas, būtent sužinojęs, kad jo seseriai grąžintas vienas iš jų motinos paimtų šunų, nedelsdamas sugalvojo ir pats kreiptis dėl kelių jo vardu registruotų šunų grąžinimo. E. A. 2020 m. sausio 13 d. prašymas Institucijoje gautas 2020 m. sausio 14 d. Gyvūnų globos organizacija „Lesė“ gyvūnų perdavimo aktu 2020 m. sausio 15 d. Nr. 20/5 pareiškėjo seseriai grąžino tik vieną apie 1,5 m. amžiaus visai neseniai E. A. vardu GAR registruotą šunį. Šis šuo išsiskyrė tuo, kad buvo ne prancūzų buldogo veislės mišrūnas, bet įvardytas kaip haskių veislės mišrūnas ar Aliaskos Klee Kai veislės mišrūnas. Be to, E. A. pateikė šuns įsigijimo ir registravimo dokumentus.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens A. S. prašymas atmestinas.

Dėl neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens teisių pažeidimo

7. Pareiškėjo A. S. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nenurodomos konkrečios ANK normos, kurių reikalavimų pažeidimu yra grindžiamas esminis proceso teisės pažeidimas, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad A. P. byloje padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai grindžiami tuo, jog jis, kaip dalies iš A. P. konfiskuoto turto savininkas, nebuvo įtrauktas į administracinio nusižengimo bylos teiseną, jam nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas, nebuvo sudaryta galimybė tinkamai ginti savo nuosavybės teises, teisėtus interesus, prigimtinę teisę į asmens nuosavybės neliečiamumą byloje. Pareiškėjas nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino jo prašymo grąžinti šunis, neįtraukė į procesą A. S., kaip suinteresuoto asmens, neišaiškino, jog teismas gali konfiskuoti šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančius gyvūnus, atitinkamai apygardos teismas pažeidė visapusiško įrodymų ištyrimo principą ir nepagrįstai nusprendė konfiskuoti A. S. priklausančius šunis.

8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdama atnaujintą administracinio nusižengimo bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teisėjų kolegija yra saistoma toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdama atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisėjų kolegija iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindama, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar pagal nustatytas faktines aplinkybes buvo aiškiai tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Todėl teisėjų kolegija iš naujo nevertins įrodymų ir jų pagrindu padarytų teismų išvadų, tarp jų ir dėl A. S. žinomų jo gyvūnų laikymo sąlygų, kurios buvo užfiksuotos per neplaninį patikrinimą ir ginčijamos pareiškėjo.

9. Pagal ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui ar nutarčiai priimti) teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turi neįtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėję nutarimas ar nutartis, jų atstovai.

10. Teismų praktikoje administracinių nusižengimų bylose, kuriose taikomas turto konfiskavimas, asmenimis, kurių turtines teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėję nutarimas ar nutartis, laikomi tokio turto savininkai. Tokiais atvejais, esant duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir kai byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-18/2012, 2AT-82-303/2016, 2AT-55-699/2017, 2AT-40-495/2019, 2AT-44-976/2019). Paprastai, pripažinus tokį pažeidimą esminiu proceso teisės pažeidimu, jo sukeltos teisinės pasekmės taisomos apygardos teisme, iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 9 d. buvo atliktas neplaninis šunų veisėjos A. P. veiklos patikrinimas, jo metu šunų veisimo vietoje buvo rasti 55 vnt. šunų (iš jų: 3 prieaugliai apie 1,5 mėn. amžiaus; 1 šuniukas 2 savaičių; 53 prancūzų buldogo veislės ir jų mišrūnų, 1 mini haskio patelė ir 1 bulterjero patelė; lauko voljeruose laikomi 26 šunys, gyvenamajame name (72 kv. m ploto) ankštuose narvuose ir kelioniniuose boksuose laikomi 29 šunys). Kaip matyti iš teismų sprendimų, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P. paimtų šunų konfiskavimas paskirtas nustačius ir tai, kad 4 mikroschemomis paženklinti šunys (Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė jos sūnui A. S..

12. Išties, šioje byloje nustatę, kad dalis šunų nuosavybės teise priklauso ne A. P., o jos sūnui A. S., teismai privalėjo spręsti klausimą dėl šio asmens įtraukimo į procesą, suteikimo jam galimybės ginti savo turtines teises kaip asmeniui, kurio teises ar teisėtus interesus gali pažeisti įsiteisėję nutarimas ar nutartis. Nors ANK nuostatos atskirai nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, teisių ir pareigų administracinio nusižengimo byloje, pirmiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad asmeniui, neįtrauktam į administracinę teiseną, kurio teisėms ar pareigoms administracinio nusižengimo bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turi būti suteikiama galimybė teikti duomenis apie turto perleidimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui aplinkybes arba tai, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu.

13. Nors išties A. S. nebuvo atskirai pripažintas asmeniu, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia teismo sprendimas konfiskuoti pas jo motiną rastą turtą (4 šunis), jam apie rašytinio proceso tvarka vykusį A. P. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą pagal A. P. atstovo advokato Sauliaus Majausko ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriaus apeliacinius skundus nebuvo pranešta, tačiau tik toks apeliacinės instancijos teismo neveikimas, nors iš dalies pažeidė teisingo teismo proceso vyksmą ir A. S., kaip šunų savininko, turtinių teisių gynybą, nėra esminis, nes neturėjo įtakos neteisėtai Kauno apygardos teismo nutarčiai priimti A. P. administracinio nusižengimo byloje.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. turėjo galimybę ir naudojosi teisinėmis priemonėmis ginti savo nuosavybę, dar 2020 m. spalio 16 d. jis pateikė prašymą Institucijai dėl jam priklausančių prancūzų buldogo veislės mišrūnų, perduotų į VšĮ „DogSpotas“, grąžinimo, šis prašymas yra byloje, abiejų grandžių teismams, nagrinėjusiems bylą, jis buvo žinomas. Nors atskirai A. S. abiejų bylą nagrinėjusių teismų nebuvo įtrauktas į bylą, tačiau ANK nuostatos tiesiogiai nenustato tokio pobūdžio procesinių veiksmų. A. S. pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjime dalyvavo kaip liudytojas, jo apklausos metu jis teikė duomenis apie jo pateiktą prašymą Institucijai dėl šunų grąžinimo ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas detaliau priimtame sprendime nesvarstė A. S. prašymo grąžinti jam priklausančius šunis, kadangi šis teismas priėmė sprendimą netaikyti administracinio poveikio priemonės, t. y. paimtų iš A. P. gyvūnų konfiskavimo. Atitinkamai išnagrinėjęs A. P. bylą apeliacine tvarka ir priėmęs sprendimą taikyti turto konfiskavimą, Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į byloje esantį minėtą A. S. prašymą, papildomai motyvavo savo sprendimą dėl šunų konfiskavimo. Taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui A. S. suinteresuotumas atgauti pas jo motiną A. P. laikytus ir iš jos paimtus šunis buvo žinomas, o apeliacinės instancijos teismui pakartotinai sprendžiant administracinio poveikio priemonės, taikymo klausimą, A. S. turto konfiskavimo klausimai buvo aptarti.

15. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje vykusio proceso metu nebuvo užtikrinta neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens A. S., kaip dalies konfiskuotino turto savininko, teisių gynyba, nevyko teisingas teismo procesas ir taip buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo nutarimui ar nutarčiai priimti.

Dėl ANK 29 straipsnio nuostatų taikymo

16. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose, iš jų ANK 426 straipsnio 5 dalyje, nurodytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte nurodytų sąlygų, taip pat kad turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo iš minėtų punktų remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.

18. Šiuo atveju pažymėtina, kad A. P. vykdytos teisės aktus pažeidžiančios verslinio veisimo veiklos specifika nulemia tai, jog veisimui naudoti gyvūnai ir jų palikuonys iš esmės atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje aprašyto konfiskuotino turto požymius, o pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį už ANK 346 straipsnio 18 dalyje nustatytą nusižengimą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, padarė, kai, kaip teigė A. S., jis savo šunis buvo A. P. palikęs laikinai globoti, taigi A. S. prašomi grąžinti šunys (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka konfiskuotino turto požymius pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog A. S., perduodamas sau nuosavybes teise priklausančius šunis savo motinos žinion, žinojo, kokios bus šių gyvūnų laikymo ir veisimo sąlygos, t. y. kad jie patirs tokias sąlygas, dėl kurių jiems gresia žūtis ar suluošinimas. Teismas padarė išvadą, kad yra aplinkybės, nurodytos ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Šioms išvadoms teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. dažnai lankydavosi pas motiną, dalyvavo ir 2020 m. spalio 9 d. atlikto neplaninio veisėjos A. P. veiklos patikrinimo metu, kai buvo nustatytos teisės aktų neatitinkančios gyvūnų laikymo sąlygos. Šios laikymo sąlygos gana akivaizdžios, nereikalaujančios specialiųjų žinių gyvūnų patiriamoms kančioms konstatuoti (dalies šunų oda pleiskanota, su šašais, praretėjusiu kailiu, ištinusiomis letenomis, daugelis šunų rasti su prie kojų padų ir kailio prilipusiomis išmatomis, buvo naudojami narvai, kurie nebuvo niekuo pakloti arba nebuvo naudojamas kraikas ir kt.). Be kita ko, A. S. priklausantys šunys yra tokios pačios veislės, t. y. prancūzų buldogų veislės mišrūnai kaip ir A. P. veisiami šunys. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 16 d. Institucijai pateiktame prašyme pareiškėjas A. S. prašo grąžinti 4 šunis, nenurodydamas aplinkybių dėl šuns (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), kurią įvardija kaip (duomenys neskelbtini)) artėjančio vados prieaugio, o jau 2020 m. spalio 27 d. išrašo iš ligos istorijos duomenimis nustatyta, kad ta pati (duomenys neskelbtini) atsivedė 2 jauniklius. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad būtent pareiškėjo motina faktiškai ne tik laikė, bet ir veisė pareiškėjo šunis, kadangi A. S. šunų veisimu neužsiėmė, aplinkybių dėl artėjančios naujos vados atsivedimo nenurodė, o tai taip pat būtų aktualu ir žinoma faktiniam gyvūnų augintojui.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs A. P. administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, tinkamai pritaikė ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, jas taikė išlaikydamas pusiausvyrą tarp turto savininko A. S. interesų ir siekio apriboti ar atimti galimybę kitiems asmenims daryti naujus administracinius nusižengimus.

22. Teisėjų kolegijai pagal paduoto prašymo argumentus nenustačius, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai padarė esminius proceso ar materialiosios teisės pažeidimus, pareiškėjo A. S. prašymas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas