2025-11-12 Nr. AB-19366-3-61-3-01232-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-356-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01232-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurio dalis priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi, ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) 2022 m. vasario 8 d. raštą Nr. 1SS-208-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. spalio 1 d. prašymą (toliau – ir Prašymas II).

2. Pareiškėja nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėja yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir Sklypas), savininkė. 2018 m. gegužės 3 d. Sklypo kadastrinius matavimus daręs matininkas Mantas Navikas paaiškino, jog dalis Sklypo dokumentuose suprojektuoto ir susisiekti su Sklypu naudojamo 5 metrų pločio kelio (privažiavimo) galimai yra privatizuota aplinkinių žemės sklypų savininkų ir patenka į privačių žemės sklypų ribas. Matininkas pareiškėjai paaiškino, kad NŽT Druskininkų skyrius (toliau – ir Skyrius) šią situaciją turėtų teisiškai įvertinti ir imtis atitinkamų veiksmų pažeistoms pareiškėjos teisėms apginti.

Su Sklypu ribojasi žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas I), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas II) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas III). Kelias, skirtas pasiekti pareiškėjos Sklypą, suprojektuotas Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „Dainavos“ kolektyvinio sodo 1980 m. užstatymo projekte (toliau – ir Projektas, Generalinis planas, Genplanas), kuris pagal Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-5026-780/2021 priimtą 2021 m. birželio 10 d. sprendimą (toliau – ir RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimas) yra vienintelis sodininkų bendrijos „Dainava“ teritorijoje galiojantis teritorijų planavimo dokumentas.

Sodų bendrijos „Dainava“ (toliau – ir sodų bendrija) pirmininko 2018 m. gruodžio 10 d. pažymoje (toliau – ir Pirmininko pažyma) nurodyta, jog sodų bendrijoje keliai buvo suprojektuoti, įrengti ir naudojami pagal Varėnos raj. Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „Dainavos“ kolektyvinio sodo užstatymo projektą (M 1:1000). Projekte numatytas kelių plotis sodų bendrijoje išlaikytas iki šiol. Pagrindinių vietinės reikšmės kelių plotis sodų bendrijoje „Dainava“ yra 6 metrai.

Šalutinių kelių, kuriais privažiuojama prie konkrečių žemės sklypų, plotis siekia 5–6 metrus. Kelio, vedančio iki žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), plotis yra šiek tiek didesnis nei 5 metrai. Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) 2018 m. spalio 16 d. rašte Nr. S12- 3763-17.25 (toliau – ir Savivaldybės raštas) nurodyta, kad kelio plotis galėtų būti apie 5 metrus. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja 2018 m. gegužės 10 d. Skyriui pateikė prašymą Nr. 50FP-521 patikrinti gretimų žemės sklypų duomenis (toliau – ir Prašymas I), ar nėra privatizuotas 5 metrų pločio kelias, kuriuo privažiuojama iki Sklypo.

Pareiškėjos manymu, pagal Prašymą Skyrius turėjo nurodyti, ar Projekte suprojektuotas į Sklypą vedantis kelias arba jo dalis yra privatizuotas (-a) kaimyninių žemės sklypų savininkų, jeigu taip, kada ir pagal kokius dokumentus tai padaryta, ar kelias privatizuotas teisėtai ir, jeigu kelias vedantis į Sklypą, ar jo dalis privatizuota neteisėtai – informuoti, kokių veiksmų ir kokia tvarka bus imtasi Sklypo savininkų interesų pažeidimams pašalinti, kad jie galėtų naudotis teisėto pločio keliu. Skyrius 2018 m. rugsėjo 11 d. pateikė pareiškėjai 2018 m. liepos 13 d.

Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 50ZN-37-(14.50.64.), kuriame nurodyta, jog Sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, ir 2018 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 50SD-1382-(14.50.92) (toliau – ir Skyriaus išvada), kuriame nurodė, jog turimuose archyviniuose dokumentuose privažiavimo kelio į Sklypą plotis nėra nurodytas, Skyrius nenustatė, kad privažiavimo plotis turėjo būti 5 m ir kad galimai buvo privatizuotas privažiavimas į Sklypą. Tuo pačiu nurodyta, kad patikrinimo vietoje metu nustatyta, jog pagal Situacijos schemoje Nr. 1 taškuose 1 ir 2 tarp Sklypo I ir Sklypo III privažiavimo plotis pagal teritorijų planavimo dokumentuose patvirtintas žemės sklypų ribas yra 4,21 m, taškuose 8–9 privažiavimo plotis yra 4,08 m, o taškuose 11–10 – 2,96 m ir kad Sklypo I dalis yra naudojama privažiavimui.

Pareiškėja 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi į NŽT, prašydama įvertinti situaciją ir nustatyti, ar privažiavimas prie Sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas – imtis veiksmų pareiškėjos teisių pažeidimams pašalinti (Prašymas II). NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1SS-2314-(10.5.) (toliau – ir 2018 m. lapkričio 14 d. raštas), atsakydama pareiškėjai, nurodė, kad nesant Genplano koregavimo, nėra galimybės nurodyti privažiavimo kelio pločio.

2.2. Pareiškėja 2019 m. kovo 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė patikslintą skundą dėl 2018 m. lapkričio 14 d. rašto ir Skyriaus išvados panaikinimo ir įpareigojimo NŽT įvertinti susiklosčiusią situaciją bei nustatyti, ar privažiavimas prie pareiškėjos Sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas – imtis veiksmų pareiškėjos teisių pažeidimams pašalinti. RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimu patenkino pareiškėjos skundą – panaikino Skyriaus išvadą, NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raštą ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą, nustatyti, ar privažiavimas prie Sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas – imtis veiksmų tokiam pažeidimui pašalinti.

2.3. NŽT Rašte neatsižvelgė į RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendime nurodytas aplinkybes, todėl Raštas dėl tų pačių priežasčių, kaip ir Skyriaus išvada bei 2018 m. lapkričio 14 d. raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų dėl motyvų aiškumo, adekvatumo ir pakankamumo. Šalių ginčas tęsiasi jau ketverius metus, tačiau NŽT elgesys prieštarauja gero administravimo principui.

2.4. Pareiškėjos Prašymas II iš esmės grindžiamas būtent Projekto, kaip pirminio teritorijų planavimo dokumento, pažeidimu, dėl kurio tiesia linija į pareiškėjos Sklypą vedęs Projekte numatytas kelias yra tapęs piltuvėlio formos ir susiaurėjęs daugiau nei dvigubai. Nors Projekte nustatyto į pareiškėjos Sklypą vedančio kelio plotis atitinka ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 8 dalį, šiuo metu dokumentuose užfiksuotas kelias yra siauresnis net už šias minimalias kelio pločio ribas.

2.5. Oficialiai Projekte numatytas 5 metrų kelias būtinas užtikrinti, kad iki Sklypo esant reikalui galėtų atvykti priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų institucijų (tarnybų) transportas.

2.6. Rašte buvo ignoruojami Projekto sprendiniai, teigiant, kad jie neegzistuoja, nors tokią NŽT poziciją akivaizdžiai paneigė RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimas, Savivaldybės raštas ir Pirmininko pažymoje nurodyti argumentai. Rašte nėra argumentų, kodėl NŽT, rengdama 2018 m. lapkričio 14 d. raštą, pagal Projektą galėjo nustatyti ir įvertinti Sklypo, Sklypo I, Sklypo II bei Sklypo III ribų linijų ilgius, sklypų plotus ir konfigūracijas, tačiau negali įvertinti Projekte suprojektuoto kelio. NŽT, kuri turi rūpintis tinkama valstybinės žemės naudojimo priežiūra, atsakė negalinti nustatyti savo pačios kontroliuojamų kelių.

2.7. NŽT, ignoruodama RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendime nustatytą įpareigojimą pagal mastelį nustatyti Projekte esantį kelio plotį, pažeidė VAĮ įtvirtintą išsamumo principą.

2.8. Pagal RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimą NŽT turėjo pateikti teisinį faktinės situacijos vertinimą, kai faktinė kelio naudojimo situacija neatitinka teisinių sklypų ribų, įvertinti Projekto, visų aplinkinių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumą, išperkamos žemės projektų ir anksčiau galiojusių bei dabar galiojančių teisės aktų požiūriu, o surašydama žemės naudojimo patikrinimo aktus, atsižvelgti į ilgalaikį kelio naudojimą.

2.9. Pamatavus Projekte nubraižyto kelio plotį liniuote ir gautą rezultatą įvertinus Projekte nurodyto mastelio (1:1000) atžvilgiu, atstumas yra 5 mm, o vietomis – iki 5,5 mm, taigi realus kelio plotis turi būti ir faktiškai yra mažiausiai 5 m (5 mm x 1000 = 5000 mm = 5 m). Tai visiškai atitinka dokumentuose ir Rašte nustatytą aplinkybę, jog faktinis pravažiavimo, esančio tarp žemės Sklypo I ir Sklypo III plotis ties (duomenys neskelbtini) g. yra apie 5,06 m, o tarp Sklypo ir Sklypo II – apie 5,39 m bei jau panaikintoje Skyriaus išvadoje užfiksuotą kelio plotį, kurį faktiškai ir teisiškai pareiškėja bei ankstesni Sklypo savininkai naudoja ir visuomet nuo pat sodų bendrijos „Dainava“ įkūrimo 1980 m. naudojo patekimui į Sklypą. Vėliausiai suprojektuotas Sklypas III, kurio kadastriniai matavimai atlikti 2004 m., suprojektuotas laikantis Projekte nustatytų kelio ribų – Sklypo III riba eina pagal Projekte suprojektuotą kelią.

2.10. Rašte nurodyta GeoMatininke esanti informacija apie privažiavimo pločius tarp sklypų, tačiau neįvardintos priežastys, dėl kurių faktinis kelio plotis yra didesnis už plotį, nustatytą pagal sklypų ribas, nors RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimu NŽT buvo įpareigota tokias priežastis ištirti ir išsiaiškinti.

2.11. NŽT Rašte turėjo konstatuoti ir teisiškai įvertinti, jog Sklypo III savininkų įrengta tvora net 1,10 m pločio valstybinės žemės (kelio) plote, be to, jame įrengta elektros skydinė, tačiau to nepadarė.

2.12. Rašte nurodoma, kad Generaliniame plane nėra nurodyti nei žemės sklypų plotai, nei žemės sklypų ribų linijų ilgiai, tačiau NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. rašte detaliai aptariami Projekte numatytų sklypų kraštinių ilgiai. NŽT turėjo visas galimybes nustatyti, ar po Sklypo I ir Sklypo II kadastrinių matavimų kelio plotis atitinka Projektą, o tuo atveju, jei jo neatitinka – nustatyti priežastį ir imtis atitinkamų veiksmų, tačiau to nepadarė.

2.13. Rašte nurodyta reikšminga aplinkybė, jog Skyriaus archyve saugomoje sodininkų bendrijos byloje yra Generalinio plano kopija, kurioje įrašyti sodininkų bendrijose esančių kelių pločiai, tačiau NŽT nepaaiškino, kodėl ir kaip nustatė nurodytus pločius, kodėl skiriasi Projekte ir Projekto kopijoje nurodyti kelio pločiai.

2.14. Projekte į pareiškėjos Sklypą vedantis kelias yra, tačiau šiuo metu dokumentuose jis siaurėjančios – piltuvėlio – formos. NŽT neanalizavo 2021 m. gruodžio 21 d. aktų, visiškai galiojančių teritorijų planavimo dokumentų (Projekto) ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre užfiksuotų duomenų požiūriu, nevertino minimalaus kelio pločio pagal teisės aktus, faktinių ir teisinių kelio ribų neatitikties teisinės pusės, nepaisant to, kad Sklypo I ir Sklypo II kadastriniai matavimai registruoti vietinėje koordinačių sistemoje, kurie nukrypsta netgi nuo žemės sklypų privatizavimo schemų.

2.15. Sklypų schemos buvo braižomos sklypui, o ne keliui, todėl jos nei paneigia, nei patvirtina Projekte numatyto kelio sprendinius. Pavienių žemės sklypų schemos nėra dokumentai, pagal kuriuos nustatomas privalomas visai sklypų grupei tenkančio kelio plotis, schemos buvo sudaromos tik atskirų žemės sklypų privatizavimo tikslais. Kelio pločio klausimas turi būti sprendžiamas pagal teritorijų planavimo dokumentą – Projektą ir laikotarpyje nuo 1992 m. galiojusį teisinį reguliavimą, pagal kurį kelias privalėjo būti ne mažesnis nei 5 m.

2.16. NŽT Rašte turėjo įvertinti, ar Sklypo I, Sklypo II ir Sklypo III plotų bei konfigūracijos pakeitimai yra teisėti ir ar jie reiškia, kad teisėtai pakeistos Projekte nustatyto į pareiškėjos Sklypą vedančio kelio ribos, o jei ne, – nurodyti, kokių veiksmų NŽT ketina imtis šiems valstybinės žemės naudojimo pažeidimams pašalinti. NŽT Rašte turėjo įvertinti, ar pakeistas sutampančios Sklypo II ir Sklypo III ribų ilgio santykis yra teisėtas ir pagrįstas.

2.17. Rašte liko neįvertintas klaidingai nustatytos besiribojančios Sklypo ir Sklypo I kraštinės kadastrinių matavimų teisinis ir faktinis poveikis Projekte suprojektuotam keliui.

2.18. Privažiavimui numatytas kelias, nurodytas Projekte, buvo ir tebėra naudojamas visą laiką, todėl jis negalėjo kadastriniais matavimais būti priskirtas Sklypui I, Sklypui II ir Sklypui III ar parduotas.

2.19. Pirmenybė yra teikiama Projekte nurodytiems kelio pločio duomenims, o ne remiamasi nuo Projekto nukrypstančiais gretimų sklypų kadastriniais matavimais, kurių paskirtis apskritai nėra užfiksuoti kelio plotį.

2.20. Rašte nurodytas faktas, jog Sklypo I kadastrinių matavimų duomenys neatitiko Projekte nustatytų jo ribų, iš esmės reiškia, kad NŽT pripažino, jog derindama Sklypo I kadastrinius matavimus be oficialaus Projekto pakeitimo nukrypo nuo Projekto sprendinių dėl kelio pločio, be kita ko, NŽT visiškai netyrė fakto, ar greta Sklypo, Sklypo I, Sklypo II, Sklypo III ir kelio iki 2000 m. buvo laisvos privatizuotinos ar minėtų sklypų savininkų naudojamos žemės.

2.21. NŽT, nustačiusi, kad kadastriniai matavimai neatitiko Projekte suformuotų žemės sklypų ir kelio ribų, turėjo ištirti, kodėl Skyriuje ir NŽT buvo suderintos Projekto sprendinių neatitinkančios kadastrinių matavimų bylos ir aiškiai nurodyti pareiškėjai tokio suderinimo faktinį bei teisinį pagrindus, tačiau to nepadarė. NŽT, neįvykdžiusi tinkamos valstybinės žemės naudojimo kontrolės, negali teigti, kad Projekto ribų nesilaikymas (t. y. galimai NŽT suderinti neteisėti kadastriniai matavimai) Sklypo I savininkui sudarė pagrindą iš valstybės įsigyti 0,0112 ha viešojo kelio, o Sklypo II savininkui – galimai 1,10 metrų šio kelio, atitinkamai šia dalimi susiaurinant Sklypo pasiekiamumą, nes iš ne teisės nekyla teisė.

2.22. NŽT Rašte pateiktas pasiūlymas geranoriškai susitarti dėl servituto nustatymo nesuderinamas su gero valdymo principu, kuris, be kita ko, numato, kad valdžios institucijos turėtų taisyti savo pačių padarytas klaidas.

2.23. NŽT, nagrinėdama Prašymą II, turėjo atsakyti, ar pareiškėjos naudojamo kelio dalis yra privatizuota, o jei taip – ar tai padaryta teisėtai, privalėjo faktiškai nustatytus ilgųjų kelio kraštinių atstumus vertinti kompleksiškai su Projekto duomenimis ir Sklypo I, Sklypo II bei Sklypo III kadastrinių matavimų bylų duomenimis ir suformavimo aplinkybėmis, atsižvelgdama į jų atlikimo metu buvusius teritorijų planavimo dokumentus, išperkamos žemės projektus ir anksčiau galiojusių bei galiojančių teisės aktų nustatytą privalomą kelio plotį, bei tirti, kuris subjektas – ar gretimų sklypų savininkai, ar asmuo, formavęs sklypų ribas, ar derinęs ir tikrinęs dokumentus, ar kiti – nesilaikė Projekto sprendinių ir neteisėtais kadastriniais matavimais sudarė prielaidas pažeisti Sklypo naudotojų teises. NŽT taip pat turėjo aiškintis, ar Sklypo I savininkų 2000 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P38/2000-0018 privatizuotas 0,0112 ha valstybinės žemės plotas, taip pat ir Sklypo II savininkų galimai privatizuota 1,10 m. kelio dalis, dėl kurių galimai susiaurėjo Projekte nustatytas kelias, pateko į išperkamos žemės sampratą ir pan.

2.24. Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl motyvų aiškumo, adekvatumo ir pakankamumo. Tarnyba neatliko tyrimo dėl į pareiškėjos Sklypą vedančio kelio susiaurėjimo priežasčių, todėl pažeistas VAĮ 1 straipsnis ir 3 straipsnio 2, 9, 13 punktai.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Pareiškėja 2018 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Skyrių, prašydama patikrinti gretimų sklypų duomenis, ar nėra privatizuotas privažiavimas prie pareiškėjos Sklypo (valstybinė žemė).

4.2. NŽT, vykdydama RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimą pakartotinai išnagrinėjo Prašymą II ir parengė Raštą. Skyrius 2021 m. gruodžio 22 d. atliko žemės sklypų ir pravažiavimo kelio faktinių duomenų patikrinimą vietoje, surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktus Nr. FD-1513-(5.63), Nr. FD-1523-(5.63.), Nr. FD-1524-(5.63.), Nr. FD-1521-(5.63.) (toliau – ir Aktai) ir parengė situacijų schemas (toliau – ir situacijos schemos).

4.3. Atsižvelgęs į Prašymo II nagrinėjimo metu nustatytus faktus, kompleksiškai įvertinęs žemės sklypų suformavimo dokumentus, atsakovas Raštu pranešė pareiškėjai, kad informacija apie privažiavimo kelio, esančio tarp žemės Sklypo I, Sklypo III ir Sklypo, Sklypo II, plotį yra nurodyta skirtingai, t. y. Generaliniame plane kelio plotis nenurodytas, Generalinio plano kopijoje kelio plotis nurodytas 4 m, Sklypo I sodo plane kelio plotis nenurodytas, Sklypo sodo plane kelio plotis nenurodytas, Sklypo III plane kelias net kaip gretimybė nenurodytas, Sklypo III plane kelio plotis nurodytas 3,35 m, Savivaldybės rašte nurodyta, kad kelio plotis galėtų būti apie 5 m, Pirmininko rašte – šiek tiek daugiau nei 5 m.

4.4. Esant tokiems duomenų nesutapimams bei skiriantis Generalinio plano ir sodų planų (privatizavimo schemų) sprendiniams, negalima nustatyti, koks tikslus privažiavimo kelio plotis turėtų būti. Sodininkų bendrijos valdyba ir sodininkų bendrijos pirmininkas privatizuojant žemės sklypus neužtikrino, kad būtų tinkamai parengti sodų sklypų planai (privatizavimo schemos) ir patikslintas Generalinis planas.

4.5. Žemės sklypų savininkai turėtų nesudaryti vienas kitam kliūčių patekti į savo žemės sklypus, taip pat bendru sutarimu (sandoriu) gali nusistatyti kelio servitutą, o, esant nesutarimams ar trukdymams naudotis keliu, kiekvienas žemės sklypo savininkas savo galimai pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

4.6. Raštu yra visapusiškai išnagrinėtas pareiškėjos Prašymas II, pateikti aiškūs ir nedviprasmiški atsakymai, paaiškinta, kaip pareiškėja gali įgyvendinti savo teises, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti Prašymą II. Raštas yra išsamus ir pateiktas kompleksiškai išnagrinėjus turimus dokumentus, remiantis teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais ir faktine situacija.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos J. K. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėja 2018 m. gegužės 18 d. Skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prie jai nuosavybės teise priklausančio Sklypo sumažintas kelio plotis, kuris turi būti 5 m ir prašė patikrinti gretimų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, ar nėra privatizuotas privažiavimas prie pareiškėjos Sklypo (valstybinė žemė).

6.2. Skyrius 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) pranešė pareiškėjai apie 2018 m. liepos 10 d. atliktą valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir Sklypo I, Sklypo II ir Sklypo III patikrinimus (Nr. 50ŽN-37-(14.50.64.), Nr. 50ŽN-34-(14.50.64.) ir Nr. 50ŽN-35-(14.50.64.)) ir nurodė, kad žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų, kad Sklype I esanti tvora yra žemės sklypo ribose, bet ne ant sklypo ribos. Tuo pačiu nurodė, kad, kompleksiškai išnagrinėjęs žemės sklypų privažiavimą pagal (duomenys neskelbtini) gatvę pagal situacijos planą Nr. 2, Skyrius nenustatė, kad privažiavimo plotis turėjo būti 5 m. Išnagrinėjęs Sklypo I, Sklypo II ir Sklypo III archyvinius dokumentus Skyrius, nurodė taip pat nenustatęs, kad galimai buvo privatizuotas privažiavimas į pareiškėjos Sklypą ir pasiūlė privačia tvarka kartu su Sklypo I savininku nusistatyti kelio servitutą notarine sutartimi.

6.3. Pareiškėja Prašyme II nurodė su Skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) nesutinkanti. Pareiškėja, be kita ko, nurodė nesutinkanti su Skyriaus išvada, kurioje nepagrįstai teigiama, kad pagal Skyriuje turimus archyvinius dokumentus nėra nurodytas privažiavimo kelio į pareiškėjos Sklypą plotis. Pagal Projekte nurodytą mastelį privažiavimo kelias prie Sklypo yra 5 m. Pareiškėja atkreipė dėmesį į Savivaldybės rašte pateiktą informaciją, akcentavo, kad kelio pločio atstumus Skyrius privalėjo vertinti kompleksiškai su Projekto duomenimis ir pateikti aiškų atsakymą, kaip bus užtikrinta, kad pareiškėjai tektų Projekte numatytas 5 metrų pločio kelias.

6.4. NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raštu išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą II ir padarė išvadą, kad privatizuojant Sklypą, Sklypą I, Sklypą II, Sklypą III nebuvo vadovaujamasi patvirtinto Genplano sprendiniais, t. y. sklypų plotai ir konfigūracijos pakeistos be Genplano koregavimo. Nesant Genplano koregavimo, NŽT neturi galimybės nurodyti, koks yra privažiavimo kelio plotis ir pasiūlė pareiškėjai kartu su Sklypo I, Sklypo II ir Sklypo III savininkais geranoriškai susitarti dėl servituto nustatymo, siekiant užtikrinti normalų privažiavimą prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų.

6.5. Nesutikdama su Skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 50SD-1382-(14.50.92) ir NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raštu, pareiškėja kreipėsi į teismą. Pareiškėjos ginčą dėl minėtų raštų teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėję Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3652-402/2019 pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėjos apeliacinį skundą dėl pastarojo sprendimo išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2021 m. vasario 24 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.

6.6. Pareiškėjos ginčą dėl minėtų raštų teisėtumo ir pagrįstumo iš naujo išnagrinėję Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5026-780/2021 (RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimas) panaikino Skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 50SD-1382-(14.50.92.), NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raštą ir įpareigojo pareiškėjos Prašymą II išnagrinėti iš naujo ir nustatyti, ar privažiavimas prie pareiškėjos Sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas, – imtis veiksmų tokiam pažeidimui pašalinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2021 m. spalio 6 d. nutartimi RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

6.7. NŽT, vykdydama įsiteisėjusį RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą II ir priėmė skundžiamą Raštą.

6.8. Be to, Skyrius, atsižvelgdamas į NŽT 2021 m. lapkričio 25 d. pavedimą Nr. 1PAV-118-(1.8E) 2021 m. gruodžio 22 d. atliko sklypų faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktus Nr. FD-1513-(5.63.), Nr. FD-1524-(5.63.), Nr. FD-1523-(5.63.), Nr. FD-1521-(5.63.). Akte Nr. FD-1513-(5.63.) nurodyta, kad Sklypas I aptvertas tvora, kuri ties taškais 2-3-4 patenka į valstybinę žemę, nuo 0,26 m iki 0,39 m. Priešingoje pusėje esanti tvora taškuose 8-10-11 patenka į gretimą Sklypą nuo 0,56 m iki 0,59 m. Akte Nr. FD-1524-(5.63.) nurodyta, kad Sklypas II aptvertas tvora, kuri ties taškais 2-3-5 patenka į Sklypą III. Akte Nr. FD-1523-(5.63.) nurodyta, kad Sklypas III aptvertas tvora, kuri ties taškais 2-3 patenka į valstybinę žemę nuo 0,16 m iki 1,10 m, o ties taškais 4-5-6 nuo 0,13 iki 0,21 m. Akte Nr. FD-1521-(5.63.) nurodyta, kad Skyrius patikrino kelią esantį tarp Sklypo I, Sklypo, Sklypo III ir Sklypo II. Kelias aptvertas tvora, kuri ties taškais 1-2 patenka į (duomenys neskelbtini) gatvę 0,39 m, taškuose 7-8 – patenka į kelią 1,10 m, taškuose 9-10 – apie 0,16 m. Į kelią patenka vartai ir elektros skydinė. Ties taškais 11, 12 ir 13, 14 tvora patenka į kelią apie 0,30 m ir 0,21 m.

6.9. NŽT Rašte, įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, turimus duomenis, konstatavo, kad nei vieno iš žemės sklypų ribos, vertinant pagal šių žemės sklypų sodų planų (privatizavimo schemų) sprendinius, nepažeidžia privažiavimo kelio ribų. Be kita ko, NŽT atkreipė dėmesį, kad pagal GeoMatininke esančią informaciją, privažiavimo plotis tarp Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) apytiksliai yra nuo 4,20 m iki 4 m, o tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) – apytiksliai nuo 3 m iki 3,60 m.

Skyrius, vykdydamas Tarnybos direktoriaus pavedimą, 2021 m. gruodžio 22 d. atliko Žemės sklypų ir pravažiavimo kelio faktinių duomenų patikrinimą vietoje, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktus Nr. FD-1513-(5.63), Nr. FD-1523-(5.63.), Nr. FD-1524-(5.63.), Nr. FD- 1521-(5.63.) ir parengė situacijų schemas. Aktuose nurodyta, kad faktiškai naudojamos žemės sklypų ribos, kurios vietovėje yra aptvertos tvoromis, skiriasi nuo Žemės sklypų ribų, kurios yra nustatytos atlikus Žemės sklypų kadastrinius matavimus. Faktinis pravažiavimo, esančio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), plotis ties (duomenys neskelbtini) g. yra apie 5,06 m, o pravažiavimo plotis tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) – apie 5,39 m.

Taigi, faktinis pravažiavimo kelio plotis vietovėje yra didesnis (5,06 m; 5,39 m), nei gaunamas pagal nustatytas žemės sklypų ribas, atlikus kadastrinius matavimus (nuo 4,20 iki 4 m ir nuo 3 m iki 3,60 m). Rašte nurodoma, jog atsižvelgiant į pareiškėjos Prašymo II nagrinėjimo metu nustatytus faktus, kompleksiškai įvertinus žemės sklypų suformavimo dokumentus, darytina išvada, kad informacija apie pravažiavimo kelio, esančio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), plotį yra nurodyta skirtingai, t. y.

Generaliniame plane kelio plotis nenurodytas, generalinio plano kopijoje kelio plotis nurodytas 4 m, Sklypo I sodo plane kelio plotis nenurodytas, Sklypo sodo plane kelio plotis nenurodytas, Sklypo II sodo plane kelias net, kaip gretimybė nenurodytas, Sklypo III sodo plane kelio plotis nurodytas 3,35 m, Savivaldybės rašte nurodyta, kad kelio plotis „galėtų būti apie 5 m“, Pirmininko rašte – „šiek tiek daugiau, nei 5 m“. NŽT vertinimu, esant tokiems duomenų nesutapimams bei skiriantis Generalinio plano ir sodų planų (privatizavimo schemų) sprendiniams, negalima nustatyti, koks tikslus pravažiavimo kelio plotis turėtų būti.

Tuo pačiu Rašte konstatuota, kad sodininkų bendrijos valdyba ir sodininkų bendrijos pirmininkas žemės sklypų privatizavimo laikotarpiu neužtikrino, kad būtų tinkamai parengti sodų sklypų planai (privatizavimo schemos) ir patikslintas Generalinis planas. NŽT įsitikinimu, žemės sklypų savininkai, turėtų nesudaryti vienas kitam kliūčių patekti į savo žemės sklypus, bendru sutarimu (sandoriu) gali nusistatyti kelio servitutą, o esant nesutarimams ar trukdymams naudotis keliu, kiekvienas žemės sklypo savininkas savo galimai pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

7. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnyje bei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – ir Nuostatai), įtvirtintas NŽT funkcijas vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir šios kontrolės įgyvendinimo tvarką.

8. Teismas pažymėjo, kad iš Rašto ir atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad NŽT, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos Prašymą II, pavedė Skyriui atlikti žemės sklypų ir pravažiavimo kelio faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurį atlikus 2021 m. gruodžio 22 d. surašyti Aktai ir parengtos situacijos schemos, kurių pareiškėja neginčijo.

9. Teismas akcentavo, kad pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl to, kad Rašte atsakovas nenurodė, jog kelio plotis yra 5 m ir nepaaiškino, kodėl negali nurodyti kelio pločio, nors tai nurodyta ir Projekte, ir Savivaldybės rašte, ir RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendime. Pareiškėjos teigimu, Skyrius neatliko jam pavestos valstybinės žemės naudojimo kontrolės funkcijos (ją atliko formaliai, taigi netinkamai). Pareiškėjos manymu, atlikti kadastriniai matavimai turėtų sutapti su Projektu bei sklypų schemomis.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja Skyriui pateiktame Prašyme II nurodė, kad prie jai priklausančio Sklypo sumažintas privažiavimo kelio plotis, kuris turi būti 5 m, prašė patikrinti gretimų sklypų duomenis, ar nėra privatizuotas privažiavimas prie pareiškėjos Sklypo. Prašyme II, kurį atsakovas buvo įpareigotas išnagrinėti iš naujo, pareiškėja prašė NŽT įvertinti susiklosčiusią situaciją ir nustatyti, ar privažiavimas prie pareiškėjos Sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas – imtis veiksmų pareiškėjos teisių pažeidimams pašalinti. Teismas konstatavo, kad teismo posėdyje pareiškėjos atstovė, paprašytą įvardinti pažeidimus, nurodė, kad jie susiję su galimu pareiškėjos teisių pažeidimu naudojantis ginčo keliu, jeigu pasikeitę savininkai sumanytų uždrausti jai naudotis kelio dalimi, kuriuo pareiškėja šiuo metu naudojasi.

11. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atlikti ginčo sklypų kadastriniai matavimai, kurių duomenys nesutampa su 1980 m. nubraižytu sklypų Projektu. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų nustatyti ginčo kelio kadastriniai duomenys. Aktuose nurodyta, kad faktiškai naudojamos žemės sklypų ribos, kurios vietovėje yra aptvertos tvoromis, skiriasi nuo žemės sklypų ribų, kurios yra nustatytos atlikus Žemės sklypų kadastrinius matavimus. Faktinis kelio plotis tarp Sklypo I ir Sklypo III ties (duomenys neskelbtini) g. yra apie 5,06 m, o tarp Sklypo ir Sklypo II – apie 5,39 m. Pagal nustatytas žemės sklypų ribas, atlikus kadastrinius matavimus kelio plotis yra nuo 4,20 iki 4 m ir nuo 3 m iki 3,60 m.

12. Teismas taip pat pastebėjo, kad Savivaldybės rašte nurodyta, jog pagal Projektą ir jame numatytą mastelį (M 1:1000) kelio plotis gali būti apie 5 metrus; Pirmininko rašte – keliai suprojektuoti, įrengti ir naudojami pagal Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų / „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projektą (M 1:1000), pagrindinės vietinės reikšmės kelių plotis sodų bendrijoje „Dainava“ yra 6 metrai, šalutinių kelių, kuriais privažiuojama prie konkrečių žemės sklypų, plotis siekia 5–6 metrus, kelio, vedančio iki žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), plotis yra šiek tiek didesnis nei 5 metrai.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos Prašyme II nurodytas kelio pločio skaičiavimas, t. y. pamatavus kelią liniuote ir gautą rezultatą įvertinus pagal Projekte nurodytą mastelį, realus kelio plotis yra 5 m (5 mm x 1 000 = 5 000 mm = 5 m), nelaikytinas pagrįstu, kadangi iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų teismas nustatė, kad į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėtą administracinę bylą Nr. eI3-5026-780/2021 buvo pateiktas Projektas, tačiau jame sodo kelių plotis nėra nurodytas, o mastelis (M 1:1000) nurodytas pieštuku.

14. Teismas sutiko su NŽT Rašte padarytomis išvadomis, kad NŽT negali nustatyti tikslaus ginčo kelio pločio, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo parengtas ginčo kelio detalusis planas ar atlikti kadastriniai matavimai. Teismas atkreipė dėmesį į kitas NŽT Rašte nurodytas priežastis, kodėl ji negali nustatyti ginčo kelio pločio, t. y. nesutampa faktiniai naudojamo kelio duomenys su atliktais žemės sklypų kadastriniais matavimais, skiriasi generalinio plano ir sodų planų (privatizavimo schemų) sprendiniai. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad NŽT turėjo nurodyti, jog kelio plotis yra 5 m arba nurodyti priežastis, kodėl ji negali nurodyti kelio pločio.

15. Teismas vertino, kad pareiškėjai nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo kelio plotis yra 5 m, NŽT pagrįstai Rašte šių aplinkybių nepatvirtino. Teismas taip pat pastebėjo, kad iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėja svarsto galimybę inicijuoti bylas dėl sklypų kadastrinių matavimų, todėl siekia tokiu būdu rinkti įrodymus apie kelio plotį. Anot teismo, NŽT Raštas negali būti įrodymas, kuriuo būtų patvirtintas kelio plotis, nes kelio plotis turi būti įtvirtintas teritorijų planavimo dokumentuose.

16. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, kad NŽT Rašte visiškai nepasisakyta apie teisės aktuose įtvirtintas minimalias kelio pločio ribas. Teismas konstatavo, kad NŽT Rašte nurodytas šiuo metu teisės aktais reglamentuojamas minimalus sodų teritorijoje esančių kelių plotis, t. y. pacitavo Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatą, pagal kurią minimalus vidaus kelių (gatvių) plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu. Teismas akcentavo, kad teisės aktai galioja visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems subjektams bei objektams, todėl net ir tuo atveju, jeigu NŽT būtų šio pločio nenurodžiusi, pareiškėjai šios nuostatos galiotų.

17. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad pagal Prašymą II Skyrius turėjo nurodyti, ar Projekte suprojektuotas į Sklypą vedantis kelias arba jo dalis yra privatizuotas (-a) kaimyninių žemės sklypų savininkų, jeigu taip, kada ir pagal kokius dokumentus tai padaryta. Teismas nustatė, kad NŽT Rašte nurodė visų keturių sklypų (Sklypo I, Sklypo, Sklypo II ir Sklypo III) ribų linijų ilgius pagal jų planus, sodų planus, kadastrinius matavimus, įregistravimo datas ir pagrindus, kadastrinius matavimus atlikusius asmenis ir šių matavimų atlikimo datas ir padarė išvadas, kad ginčo kelias nėra privatizuotas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja šių duomenų neginčijo, priešingų įrodymų, paneigiančių šias NŽT išvadas nepateikė, o skunde dėstė iš esmės vien kritiką Rašto atžvilgiu. Teismo vertinimu, NŽT Rašte pareiškėjai pateikė išsamią informaciją apie tai, kada sklypai buvo privatizuoti, taip pat, kad kadastrinių matavimų duomenys nesutampa su sklypų planais ir schemomis, todėl net ir nepateikus išvados, kad ginčo kelias ar jo dalis nebuvo privatizuotas, yra aišku, kad pareiškėjos akcentuojama faktinė situacija neatitinka atliktiems sklypų kadastriniams matavimams ir kad kelias nėra privatizuotas. Anot teismo, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo parengtas kelio detalusis planas ir atlikti kadastriniai matavimai.

18. Teismas laikėsi pozicijos, kad NŽT Rašte nurodžius, kad kelias nėra privatizuotas, NŽT nebuvo pagrindo nurodyti kelio privatizavimo teisėtumo ar neteisėtumo, ko pareiškėja Prašyme II net neprašė. Be to, anot teismo, iš skundo turinio ir pareiškėjos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėja siekia, jog NŽT pateiktų teisinį vertinimą, nors tokio reikalavimo pareiškėja Prašyme nenurodė.

19. Nors pareiškėja skunde teigė, kad NŽT, nagrinėdama pareiškėjos Prašymą II, turėjo tirti, kuris subjektas – ar gretimų sklypų savininkai, ar asmuo, formavęs sklypų ribas, ar derinęs ir tikrinęs dokumentus, ar kiti – nesilaikė Projekto sprendinių ir neteisėtais kadastriniais matavimais sudarė prielaidas pažeisti Sklypo naudotojų teises; ar Sklypo I savininkų 2000 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P38/2000-0018 privatizuotas 0,0112 ha valstybinės žemės plotas, taip pat ir Sklypo II savininkų galimai privatizuota 1,10 m. kelio dalis, dėl kurių galimai susiaurėjo Projekte nustatytas kelias, pateko į išperkamos žemės sampratą, ar kadastrinius matavimus Sklypui I ir Sklypui II atlikę matininkai turėjo teisę kelią įtraukti į Sklypo I ir Sklypo II ribas, ar ankstesni Sklypo savininkai apskritai naudojo kelią žemės ūkio veiklai, ar šie žemės plotai kada nors buvo faktiškai naudojami ne kaip kelias, o kaip privataus sklypo dalis, ar ant kelio buvo ir tebėra riboženkliai (iš tiesų to niekada nebuvo, o kadastriniais matavimais pažymimos faktiškai naudojamos žemės sklypų ribos), ar Tvarka Sklypo I ir Sklypo II savininkams leido įsigyti kelio dalį, o padariusi vienokias ar kitokias išvadas, apie tai pranešti pareiškėjai ir / ar imtis tam tikrų veiksmų, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja šių reikalavimų Prašyme II nereiškė, taip pat neprašė nurodyti, kodėl pasikeitė kelio forma. Teismas akcentavo, kad žemės sklypo, kuris naudojamas kaip kelias, detalusis planavimas neatliktas, kadastriniai matavimai nepatvirtinti, todėl šiuo metu net nėra pagrindo konstatuoti ne tik kelio pločio, bet ir jo formos, kuri gali būti nustatyta tik patvirtinus detalųjį planą.

20. Dėl pareiškėjos skundo argumentų susijusių su Skyriaus išvada bei 2018 m. lapkričio 14 d. raštu teismas nusprendė nepasisakyti, kadangi RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimu šie raštai buvo panaikinti.

21. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-393 patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatus (toliau – ir NŽT nuostatai) jai nepavesta vertinti privatizavimo teisėtumo ir pagrįstumo bei teikti teisinio vertinimo. Anot teismo, NŽT šiuo atveju, be kita ko, taikomos VAĮ nuostatos, t. y. pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį NŽT administraciniame sprendime turi nurodyti, be kita ko, administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes (5 p.) ir administracinio sprendimo motyvus (6 p.).

22. Teismas, be kita ko, laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamuoju atveju Raštas yra informacinio pobūdžio, juo nenustatomos jokios pareiškėjos teisės ir / ar pareigos, ginčo sklypų kraštinių ilgiai, ribos, plotai ir kt. duomenys. Rašte NŽT, be jame pateiktos detalios su ginčo sklypais susijusios informacijos, išaiškino pareiškėjai, kokia tvarka ir pagal kokius teisės aktus vyko sodo sklypų privatizavimas, pagal kokį dokumentą buvo suprojektuotos Druskininkų sodininkų bendrijos „Dainava“ žemės sklypų ribos, nurodė teisės aktus, kurie reglamentuoja kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, taip pat teisės aktus, kurie šiuo metu nustato minimalų sodo vidaus kelio plotį. Teismo vertinimu, NŽT pateikė pareiškėjai ne tik su ginčo sklypais susijusią informaciją, bet ir nurodė teisinį reguliavimą. Teismas teigė, kad jokių Rašto turinio trūkumų nėra – pareiškėja aiškiai suprato Rašto turinį, jame nurodytos aplinkybės iš esmės pareiškėjai buvo žinomos, kas matyti tiek iš pareiškėjos skundo, tiek iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje. Anot teismo, vien tai, kad NŽT išnagrinėjo Prašymą II ne taip, kaip tikėjosi pareiškėja, nėra pagrindas Raštą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu.

III. 23. Pareiškėja R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi.

24. Netenkinus reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėja prašo šioje byloje skirti teismo ekspertizę, teismo ekspertui pavedant atsakyti į šiuos klausimus: „1) ar Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projekte mastelis nurodytas pieštuku, ar ta pačia rašymo priemone kaip ir visas likęs tekstas? 2) koks yra kelio, Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projekte suprojektuoto pasiekti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotis pagal šiame projekte nurodytą mastelį? 3) ar žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai jų atlikimo metu atitiko Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projektą bei tuometinių teisės aktų reikalavimus ir galėjo būti suderinti bei patvirtinti valstybinėse institucijose, jeigu jie apėmė pagal šį projektą keliui numatytą plotą, kuris visada buvo naudojamas kaip kelias?“.

25. Pareiškėja prie nagrinėjamos bylos prašo prijungti spausdintą Projekto versiją ir teigia, kad šio dokumento prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes elektroninė Projekto versija jau pateikta į bylą kaip skundo priedas ir ginčo dalyviai su jo turiniu yra susipažinę, tačiau leis operatyviau ir lengviau išnagrinėti administracinę bylą, nes šio didelės apimties popierinio formato dokumento vertinimas, analizuojant (o prireikus – ir matuojant) jo turinį, įskaitant kelio plotį, taps lengvesnis ir paprastesnis.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

26.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, pažeidė betarpiškumo principą, neįvertino teritorijų planavimo dokumento – Projekto, paneigė prejudicinius faktus bei pažeidė įrodinėjimo taisykles. Bylos esmės neatskleidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas yra tenkintinas.

26.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie kelio plotį, nors byloje yra pateikti Projektas, Savivaldybės raštas, Pirmininko pažyma, RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimas, kuriame nustatytas prejudicinis faktas, NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raštas. Teismas nė vieno iš minėtų penkių pareiškėjos pateiktų įrodymų netyrė ir nevertino, be kita ko, netaikė nustatyto trūkumų šalinimo instituto ir nepasiūlė pareiškėjai pateikti papildomų įrodymų.

26.3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kelio plotis turi būti įtvirtintas teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau vieninteliu ginčo teritorijos planavimo dokumentu – Projektu – nesivadovavo ir skundžiamame sprendime jo neanalizavo. RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendime nustatytas prejudicinis faktas, jog Projektas yra vienintelis ir galiojantis sodininkų bendrijos „Dainava“ teritorijoje galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nurodytas jo mastelis. Nors NŽT iš to Projekto mastelio nustatė tikrintų sklypų ribų linijų ilgius ir sklypų plotus, tačiau Rašte nepaaiškino, kodėl privažiavimo kelio plotis negali būti nustatinėjamas tokiu pat būdu. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3641-756/2021.

26.4. Esant parengtam Projektui teismui nebuvo pagrindo teigti, kad žemės sklypo, kuris naudojamas kaip kelias, detalusis planavimas neatliktas, todėl nėra pagrindo konstatuoti ne tik kelio pločio, bet ir jo formos, kuri gali būti nustatyta tik patvirtinus detalųjį planą. Be kita ko, kelias apskritai nėra detaliojo planavimo objektas.

26.5. Pirmosios instancijos teismas iš NŽT nepareikalavo pateikti dokumentų, kuriais NŽT rėmėsi Rašte aptardama kelio plotį: į bylą nėra pateikta informacija iš GeoMatininko, iš kurios būtų galima daryti išvadą, kad privažiavimo plotis tarp Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) apytiksliai yra nuo 4,20 iki 4 m, o tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) – apytiksliai nuo 3 iki 3,60 m. Į bylą nėra pateikta Projekto kopija, kuria NŽT rėmėsi Rašte, nurodydama, kad Generaliniame plane kelio plotis nenurodytas, Generalinio plano kopijoje kelio plotis nurodytas 4 m.

26.6. NŽT Rašte nepaaiškino ir nebandė aiškintis priežasčių, kodėl skiriasi Projekte ir Projekto kopijoje nurodyti kelio pločiai, o teismas šios informacijos savarankiškai netyrė, nes net nesuprato, kad egzistuoja Projekto originalas ir jo kopija. Dėl minėtos priežasties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-455-552/2021 jau buvo panaikinęs NŽT raštą.

26.7. Byloje pirmosios instancijos teismas taip pat neišreikalavo jokio teritorijų planavimo dokumento bei duomenų iš GeoMatininko posistemės, kurio pagrindu NŽT padarė išvadas dėl kelio, vedančio į pareiškėjos Sklypą, pločio, o jų neišreikalavęs teismas net neturėjo galimybės atlikti savarankiško šių įrodymų tyrimo.

26.8. Teismas nepagrįstai nesirėmė byloje esančia Projekto originalia versija, kurioje mastelis M – 1:1000 yra nurodytas iš kart po pavadinimu tuo pačiu juodu tušu kaip ir visas Projekto tekstas. Teismas nepagrįstai rėmėsi byloje nesančiais duomenimis – teismo posėdžio garso įrašu, kuriame užfiksuota, jog Projekto kopijoje, kurios net nėra byloje, mastelis nurodytas pieštuku. Pažymėtina, kad nei RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendime, nei Savivaldybės rašte, nei Pirmininko pažymoje, nei skundžiamame NŽT Rašte ar kitame NŽT dokumente nėra jokių argumentų apie tai, kad Projekto mastelis nurodytas pieštuku. Duomenų apie mastelio nurodymą pieštuku nėra ir šioje byloje. Teismas, netenkinęs pareiškėjos prašymo prijungti išnagrinėtą administracinę bylą prie šios ir tik sprendimo priėmimo stadijoje nusprendęs perklausyti administracinės bylos Nr. eI3-5026-780/2021 garso įrašą, užkirto galimybę pareiškėjai paaiškinti, kad šioje byloje nėra Projekto kopijos, kurioje galimai mastelis nurodytas pieštuku, o yra tik originalas, kuriame mastelis ir nurodytas originalia rašymo priemone. Kadangi nei NŽT Rašte, nei byloje raštu ar žodžiu klausimas dėl rašymo priemonės, kuria Projekte nurodytas mastelis, apskritai nebuvo keltas, todėl pareiškėja net neturėjo galimybės dėl to pasisakyti. Net jei mastelis būtų pažymėtas pieštuku, mastelio (ne) nurodymo fakto negalėtų lemti pasirinkta rašymo priemonė.

26.9. Nei Rašte, nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime liko nepateisinamai neįvertintas esminis Sklypo I kraštinių pailgėjimas. Sklypo II kraštinių ilgiai, vertinant kelio plotį, yra aktualūs teisiškai vertinant RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimu konstatuotą aplinkybę, jog dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros išeina už šio sklypo ribos su privažiavimo keliu, dėl ko yra užtverta dalis valstybinės žemės, skirtos keliui. Esant aiškiam ir nedviprasmiškam RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytam įpareigojimui pateikti teisinį situacijos vertinimą, teismas turėjo vertinti, ar NŽT Rašte jį įvykdė ir nustatė, ar privažiavimas prie pareiškėjos Sklypo, nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas, – imtis veiksmų tokiam pažeidimui pašalinti.

26.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad NŽT nepavesta vertinti privatizavimo teisėtumo ir pagrįstumo bei teikti teisinio vertinimo. Tokias išvadas paneigia NŽT nuostatų 8.4, 9.7 ir 9.9 papunkčiai. NŽT Rašte turėjo pateikti konkrečią, aiškią, galutinę poziciją, ar Projekte numatyto ginčo kelio, vedančio į pareiškėjos Sklypą dalis yra privatizuota, ar ne, o jei taip – ar tai padaryta teisėtai. NŽT to nepadarius, pirmosios instancijos teismas NŽT turėjo įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą II, tačiau to nepadarė.

26.11. Nei NŽT Rašte, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra faktinės situacijos teisinio vertinimo, kai faktinė kelio naudojimo situacija neatitinka, nors būtinybė tai tinkamai įvertinti pabrėžta įsiteisėjusiame RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendime. Skyrius atliko tik faktinę situacijos apžiūrą, tačiau NŽT Rašte neatliko Aktuose įformintų rezultatų teisinės analizės, nors faktinis į pareiškėjos Sklypą vedančio kelio plotis (faktinės situacijos duomenys) iš esmės, reikšmingai skiriasi nuo VĮ Registrų centre registruotų Sklypo I, Sklypo II bei Sklypo III kadastrinių matavimų duomenų, o šie – iš esmės skiriasi nuo Projekte įtvirtintų kelio ribų.

26.12. Rašte nepakanka nurodyti fakto apie faktinių duomenų nesutapimą, nes RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendime NŽT nurodė pateikti teisinį vertinimą, ar toks žemės sklypų planų neatitikimas Generalinio plano sprendiniams yra teisiškai pagrįstas ir leistinas. Pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo nustatyti, kad Raštu neįvykdytas RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimu NŽT nustatytas įpareigojimas.

26.13. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išvados, kad skiriasi Generalinio plano ir sodų planų (privatizavimo schemų) sprendiniai ir kad neva dėl to galėtų teisėtai keistis kelio plotis bei konfigūracija.

26.14. Pareiškėjos Prašymas II išnagrinėtas remiantis tik sodų sklypų planais (privatizavimo schemomis), Rašte visiškai teisiškai neįvertinant fakto, kad į pareiškėjos Sklypą vedančio kelio plotis Projekte numatyto kelio pločio neatitinka dviem metrais, o Projekto kopijoje numatyto kelio pločio neatitinka vienu metru.

27. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti.

28. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

28.1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų į bylą pateiktų įrodymų, nesivadovavo galiojančiu detaliuoju Varėnos rajono Druskininkų LSD tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų, „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projektu. Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje „Dainava“, Druskininkuose, ribos buvo suprojektuotos kolektyvinio sodo „Dainava“ išplanavimo projekte (Generalinis planas). Generaliniame plane yra nurodytos tik žemės sklypų konfigūracijos, žemės sklypų numeriai, tačiau nėra nurodyti nei žemės sklypų plotai, nei žemės sklypų ribų (kraštinių) linijų ilgiai.

28.2. Teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad Rašte pareiškėjai buvo paaiškinta, jog matininkas, atlikdamas žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijose, kadastrinius matavimus privalo vadovautis žemės sklypų teritorijų planavimo (suformavimo) dokumentais, t. y. sodininkų bendrijos generaliniu planu ir sodų planais (privatizavimo schemomis). Jeigu sodininkų bendrijos generaliniame plane nėra nurodytos informacijos apie žemės sklypų ribų linijų ilgius, kelių pločius, matininkas vadovaujasi sodų planų (privatizavimo schemų), pagal kurias buvo privatizuoti žemės sklypai, sprendiniais.

28.3. Iš Rašto turinio ir atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad NŽT, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos Prašymą, pavedė NŽT Skyriui atlikti žemės sklypų ir privažiavimo kelio faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurį atlikus 2021 m. gruodžio 22 d. surašyti Aktai ir parengė situacijų schemas. Aktuose nurodyta, kad faktiškai naudojamos žemės sklypų ribos, kurios vietovėje yra aptvertos tvoromis, skiriasi nuo žemės sklypų ribų, kurios yra nustatytos atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus. Faktinis privažiavimo, esančio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), plotis ties (duomenys neskelbtini) g. yra apie 5,06 m, o privažiavimo plotis tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) – apie 5,39 m. Taigi, faktinis pravažiavimo kelio plotis vietovėje yra didesnis (5,06 m; 5,39 m), nei gaunamas pagal nustatytas Žemės sklypų ribas, atlikus kadastrinius matavimus (nuo 4,20 iki 4 m ir nuo 3 m iki 3,60 m).

28.4. Rašte nurodoma, jog atsižvelgiant į pareiškėjos Prašymo II nagrinėjimo metu nustatytus faktus, kompleksiškai įvertinus žemės sklypų suformavimo dokumentus, darytina išvada, kad informacija apie privažiavimo kelio, esančio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), plotį yra nurodyta skirtingai, t. y. Generaliniame plane kelio plotis nenurodytas, Sklypo I sodo plane kelio plotis nenurodytas, Sklypo sodo plane kelio plotis nenurodytas, Sklypo II sodo plane kelias nenurodytas net kaip gretimybė, Sklypo III plane kelio plotis nurodytas 3,35 m, Savivaldybės rašte nurodyta, kad kelio plotis galėtų būti apie 5 m, Pirmininko rašte – šiek tiek daugiau, nei 5 m. Esant tokiems duomenų nesutapimams bei skiriantis Generalinio plano ir sodų planų (privatizavimo schemų) sprendiniams, negalima nustatyti, koks tikslus pravažiavimo kelio plotis turėtų būti. Sodininkų bendrijos valdyba ir sodininkų bendrijos pirmininkas žemės sklypų privatizavimo laikotarpiu neužtikrino, kad būtų tinkamai parengti sodų sklypų planai (privatizavimo schemos), tame tarpe ir bendro naudojimo žemės sklypų (privažiavimo kelių) ir patikslintas Generalinis planas.

28.5. Žemės sklypų savininkai, turėtų nesudaryti vienas kitam kliūčių patekti į savo žemės sklypus. Taip pat žemės sklypų savininkai bendru sutarimu (sandoriu) gali nusistatyti kelio servitutą, o esant nesutarimams ar trukdymams naudotis keliu, kiekvienas žemės sklypo savininkas savo galimai pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

28.6. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamuoju atveju pagrįstai padarė išvadą, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, juo nenustatomos jokios pareiškėjos teisės ir / ar pareigos, ginčo sklypų kraštinių ilgiai, ribos, plotai ir kt. duomenys. Vien tai, kad NŽT išnagrinėjo Prašymą ne taip, kaip tikėjosi pareiškėja, nėra pagrindas Raštą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu.

28.7. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visus byloje pateiktus įrodymus, bei nenustatė jokių administracinio akto negaliojimo pagrindų, prašymo skirti ekspertizę nėra pagrindo tenkinti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Raštas pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis, todėl nėra pagrindo jo panaikinti nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) 2022 m. vasario 8 d. rašto Nr. 1SS-208-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

30. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad NŽT Raštu pateikė pareiškėjai ne tik su ginčo sklypais susijusią informaciją, bet ir nurodė teisinį reguliavimą, o jokių Rašto turinio trūkumų teismas nenustatė – pareiškėja aiškiai suprato Rašto turinį, Rašte nurodytos aplinkybės iš esmės jai buvo žinomos, kas matyti tiek iš pareiškėjos skundo, tiek iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje. Vien tai, kad NŽT išnagrinėjo Prašymą II ne taip, kaip tikėjosi pareiškėja, nėra pagrindas Raštą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu. Teismas vertino, jog pareiškėjos skundžiamas Raštas pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis, todėl nėra pagrindo jo panaikinti nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais motyvais.

31. R. K. su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jos skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat formuluoja alternatyvų reikalavimą, t. y. netenkinus pirmojo prašymo, šioje byloje skirti teismo ekspertizę, teismo ekspertui pavedant atsakyti į apeliaciniame skunde pateiktus klausimus. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neatskleidus bylos esmės Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasmėmis bei iš esmės paneigus ankstesniu įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytus prejudicinius faktus (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis), nors tarp ginčo šalių dėl NŽT pareigų apimties ginčas net nebuvo kilęs.

32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos spausdintą Generalinio plano versiją. Ji teigia, kad šio dokumento prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes elektroninė Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir Lietuvos sanatorijų „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projekto versija jau pateikta į bylą kaip skundo 2 priedas ir ginčo dalyviai su jo turiniu yra susipažinę, tačiau tai leis operatyviau ir lengviau išnagrinėti administracinę bylą, nes šio didelės apimties popierinio formato dokumento vertinimas, analizuojant (o prireikus – ir matuojant) jo turinį, įskaitant kelio plotį, taps lengvesnis ir paprastesnis.

34. Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalis numato, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai buvo pateikti ir vertinti pirmosios instancijos teismo, o vien ta aplinkybė, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, mano, kad galbūt nauji įrodymai galėtų būti priežastimi padaryti kitokią teisminę išvadą, negali būti laikoma svarbia ir pagrįsta priežastimi, lemiančia būtinybe prijungti naujus įrodymus. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija netenkina prašymo ir neprijungia pareiškėjos pateikto įrodymo bei jo netiria.

35. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo galimai sumažinto (susiaurinto) privažiavimo kelio pločio. Bylos duomenimis R. K. 2018 m. gegužės 18 d. Skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė atsakovą patikrinti gretimų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, ar nėra privatizuotas privažiavimas prie pareiškėjos žemės sklypo (valstybinė žemė). Skyrius, atlikęs patikrinimą, 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) informavo pareiškėją apie 2018 m. liepos 10 d. atliktą valstybinės žemės naudojimo kontrolę, t. y. kad gretimi žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų, kad nenustatė, jog privažiavimo kelio plotis turėjo būti 5 m, taip pat nenustatė, kad galimai buvo privatizuotas privažiavimas į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Pareiškėja taip pat 2018 m. spalio 1 d. su prašymu kreipėsi į NŽT, kuri 2018 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1SS-2314-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ konstatavo, kad nėra galimybės nurodyti tikslaus privažiavimo kelio pločio.

36. Nesutikdama su anksčiau minėtais atsakymais, R. K. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5026-780/2021 raštus (2018 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ ir 2018 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 1SS-2314-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“) panaikino ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. spalio 1 d. prašymą nustatyti, ar privažiavimas prie pareiškėjos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas, – imtis veiksmų tokiam pažeidimui pašalinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eA-3641-756/2021) Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

37. NŽT, vykdydama RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo prašymą ir pareiškėjai atsakė 2022 m. vasario 8 d. raštu Nr. 1SS-208-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“. NŽT vertino, kad esant duomenų nesutapimams, bei skiriantis Generalinio plano ir sodo planų (privatizavimo schemų) sprendiniams, negalima nustatyti, koks tikslus privažiavimo kelio plotis turėtų būti.

38. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Sodininkų bendrijų įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, Žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1992 m. kovo 20 d. patvirtintų Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų nuostatos, Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 m. užstatymo projekto bei sodo planų (privatizavimo schemų) sprendiniai. Šių teisės aktų aktualios nuostatos išsamiai aptartos tiek Rašte, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl šiame sprendime jos nebekartojamos.

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje ginčijamą Raštą ir pareiškėjos keliamus klausimus, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjos skundą ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir jų nebekartodama, šioje nutartyje pasisakys tik dėl R. K. apeliacinio skundo argumentų.

40. Prašymo II nagrinėjimo metu iš naujo Skyrius 2021 m. gruodžio 22 d. atliko žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktus Nr. FD-1513-(5.63.) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. FD-1524-(5.63.) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. FD-1523-(5.63.) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kelio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-1521-(5.63.). Akte Nr. FD-1513-(5.63.) nurodyta, kad Sklypas I aptvertas tvora, kuri ties taškais 2-3-4 patenka į valstybinę žemę, nuo 0,26 m iki 0,39 m. Priešingoje pusėje esanti tvora taškuose 8-10-11 patenka į gretimą Sklypą nuo 0,56 m iki 0,59 m. Akte Nr. FD-1524-(5.63.) nustatyta, kad Sklypas II aptvertas tvora, kuri ties taškais 2-3-5 patenka į Sklypą III. Akte Nr. FD-1523-(5.63.) konstatuota, kad Sklypas III aptvertas tvora, kuri ties taškais 2-3 patenka į valstybinę žemę nuo 0,16 m iki 1,10 m, o ties taškais 4-5-6 nuo 0,13 iki 0,21 m. Akte Nr. FD-1521-(5.63.) nurodyta, kad Skyrius patikrino kelią esantį tarp Sklypo I, Sklypo, Sklypo III ir Sklypo II. Kelias aptvertas tvora, kuri ties taškais 1-2 patenka į (duomenys neskelbtini) gatvę 0,39 m, taškuose 7-8 – patenka į kelią 1,10 m, taškuose 9-10 – apie 0,16 m. Į kelią patenka vartai ir elektros skydinė. Ties taškais 11, 12 ir 13, 14 tvora patenka į kelią apie 0,30 m ir 0,21 m.

41. Tačiau bylos medžiagoje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie leistų neginčytinai nustatyti prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančio privažiavimo kelio plotį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kompleksiškai įvertinus žemės sklypų suformavimo dokumentus, darytina išvada, kad informacija apie privažiavimo kelio, esančio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), plotį yra nurodyta skirtingai, t. y. Generaliniame plane kelio plotis nenurodytas, o Generalinio plano kopijoje privažiavimo kelio plotis nurodytas 4 m, Sklypo I (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sodo plane kelio plotis nenurodytas, Sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sodo plane kelio plotis nenurodytas, Sklypo II (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sodo plane kelias net, kaip gretimybė, nenurodytas, Sklypo III (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sodo plane kelio plotis nurodytas 3,35 m, Savivaldybės rašte nurodyta, kad kelio plotis „galėtų būti apie 5 m“, sodų bendrijos „Dainava“ Pirmininko pažymoje – „šiek tiek daugiau, nei 5 m“. Be to, kaip nurodyta Rašte, faktinis privažiavimo kelio plotis vietovėje yra didesnis (5,06 m; 5,39 m), nei gaunamas pagal nustatytas žemės sklypų ribas, atlikus kadastrinius matavimus (nuo 4,20 iki 4 m ir nuo 3 m iki 3,60 m). Todėl atsakovas šiuo aspektu padarė pagrįstą išvadą, jog esant tokiems duomenų nesutapimams bei skiriantis Generalinio plano ir sodų planų (privatizavimo schemų) sprendiniams, negalima nustatyti, koks tikslus privažiavimo kelio plotis turėtų būti.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovui priimant ginčijamą Raštą nebuvo atsižvelgta į RAT 2021 m. birželio 10 d. sprendime nurodytas aplinkybes ir, kad privažiavimo kelio plotis gali būti nustatytas pagal Generaliniame plane nurodytą mastelį. Pastebėtina, jog šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas sprendime vertino ir pasisakė dėl privažiavimo kelio pločio skaičiavimo pagal Generaliniame plane nurodytą mastelį (<...> į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėtą administracinę byla Nr. eI3-5026-780/2021 buvo pateiktas Planas, tačiau jame sodo kelių plotis nėra nurodytas, o mastelis (M 1:1000) nurodytas pieštuku. Todėl nelaikytinas pagrįstu pareiškėjos Prašyme nurodytas kelio pločio skaičiavimas, t. y. pamatavus kelią liniuote ir gautą rezultatą įvertinus pagal Plane nurodytą mastelį, realus kelio plotis yra 5 m (5 mm X 1000 = 5000 mm = 5 m)). Be to, privažiavimo kelio pločio nustatymas vadovaujantis vien tik Generalinio plano masteliu (M-1:1000) prieštarautų faktinio patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms ir kitiems bylos dokumentams (netgi Generalinio plano kopijoje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Nr. 274 ir (duomenys neskelbtini) nurodytas 4 m pločio pravažiavimo kelias).

43. R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji pirmosios instancijos teismui pateikė į jos žemės sklypą vedančio kelio plotį patvirtinančius dokumentus: Generalinio plano originalą su Savivaldybės antspaudu (1), 2021 m. birželio 10 d. sprendimą su nustatytu prejudiciniu faktu, kad iš Projekto pagal jame nurodytą mastelį lengvai nustatomas kelio plotis (2), Savivaldybės raštą, kuriame nurodytas 5 metrų kelio plotis (3), sodų bendrijos „Dainava“ Pirmininko pažymą, kuri patvirtina, kad Generaliniame plane numatytas kelių plotis sodų bendrijoje išlaikytas iki šiol (kelio, vedančio iki žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), plotis yra šiek tiek didesnis nei 5 metrai) (4) ir NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 1SS-2314-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame NŽT pagal Generaliniame plane nurodytą mastelį nustatinėjo sklypų kraštinių ilgius (5). Vertinant šiuos įrodymus visumoje, atsižvelgiant į šios nutarties 40–42 punktuose išdėstytus argumentus, galima daryti tik prielaidas apie privažiavimo kelio plotį (jog buvo numatytas 5 m pločio), o ne pagrįsta objektyviais duomenimis, todėl anksčiau nurodyti dokumentai niekaip nepatvirtina 5 m privažiavimo kelio pločio.

44. Kita vertus, atsakovas atliko žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 274 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, kurios galėjo turėti įtakos pravažiavimo kelio pločiui, kadastrinius matavimus Druskininkų vietinėje koordinačių sistemoje, ir jos abiejų šių sklypų ne pailgėjo, o atitinkamai sutrumpėjo, kas rodo, jog privažiavimo kelio ribos nebuvo pažeistos jį susiaurinant. Atitinkamai buvo atlikti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini)A (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų matavimai, pagal kuriuos vienos šių sklypų ribos sutrumpėjo, o kitos pailgėjo, tačiau jos neturi jokios įtakos privažiavimo kelio pločiui (nustatytas pravažiavimo kelio didesnis plotis (3,59 m), nei jis nurodytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (3,35 m)). Sutiktina su atsakovo padaryta išvada, kad minėtų žemės sklypų ribos, vertinat pagal šių žemės sklypų sodų planų (privatizavimo schemų) sprendinius, nepažeidžia privažiavimo kelio ribų. Atsižvelgiant į tai atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad NŽT ne tik nepateikė teisinių argumentų ir nenurodė teisės aktų, kuriais remiantis turėtų būti vertinamas tikrintų žemės sklypų ribų teisingumas ir teisėtumas privažiavimo kelio atžvilgiu, bet ir neatsakė į pareiškėjos keltą klausimą – ar privažiavimas prie pareiškėjos žemės sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti NŽT atliktais žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Nr. 274, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)A ribų (kraštinių / linijų) ilgio vertinimu.

45. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas, atlikdamas patikrinimą, nustatė ir faktinį privažiavimo plotį (faktinis pravažiavimo, esančio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), plotis ties (duomenys neskelbtini) g. yra apie 5,06 m, o pravažiavimo plotis tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) – apie 5,39 m. Taigi, faktinis pravažiavimo kelio plotis vietovėje yra didesnis (5,06 m; 5,39 m), nei gaunamas pagal nustatytas žemės sklypų ribas, atlikus kadastrinius matavimus (nuo 4,20 iki 4 m ir nuo 3 m iki 3,60 m).

46. Be to, atsakovas taip pat teisingai pažymėjo, jog Generaliniame plane buvo nurodytas tik vienas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o rengiant sodų sklypų planus (privatizavimo schemas) jau buvo parengti du sodų sklypų planai, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sodo planas ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)A sodo planas. Tai reiškia, kad sodininkų bendrijos valdyba ir sodininkų bendrijos pirmininkas žemės sklypų privatizavimo laikotarpiu neužtikrino, kad būtų tinkamai parengti sodų sklypų planai (privatizavimo schemos), tame tarpe ir bendro naudojimo žemės sklypų (privažiavimo kelių) ir patikslintas Generalinis planas.

47. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl minimalaus sodų teritorijoje esančių kelių pločio, dėl privažiavimo kelio dalies privatizavimo kaimyninių (gretimų) žemės sklypų savininkų, dėl privažiavimo kelio formos ir dėl Prašyme II nereikštų reikalavimų. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija sutinka ir pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

48. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, pažeidė betarpiškumo principą, neįvertino teritorijų planavimo dokumento – Generalinio plano, paneigė prejudicinius faktus bei pažeidė įrodinėjimo taisykles, t. y. netinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu, remiantis byloje esančiais įrodymais, susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (ABTĮ 56 str. 1 d.). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo.

49. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkina pareiškėjos bei kitaip vertino jos skunde pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis ir patikrinusi, ar atsakovas tinkamai, išsamiai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjos Prašymą II, vertina, kad Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakovas Rašte nuosekliai išdėstė faktines aplinkybes, nurodė teisės aktų nuostatas, Raštas yra priimtas kompetentingo subjekto, yra teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas dėl privažiavimo kelio pločio pakankamas (atsakymo apimtis net 9 puslapiai), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo Raštą panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos Prašymą II.

51. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo šioje byloje skirti teismo ekspertizę, teismo ekspertui pavedant atsakyti į tam tikrus klausimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir vadovaudamasi išdėstytu, konstatuoja, kad tokios būtinybės nagrinėjamoje byloje nėra.

52. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi R. K. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

53. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė