2019-12-18 Nr. BB-6820-1-01-1-41439-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-902/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41439-2018-5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo V. Z. gynėjo advokato Tomo Leščinsko kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutarties, prašymu sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutarties vykdymą bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo V. Z. gynėjas advokatas Tomas Leščinskas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutarties dalį dėl V. Z. paskirtos bausmės – pritaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam V. Z. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė neteisinga, nes teismai nesilaikė BK 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 ir 5 punktų reikalavimų, pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies. Kasatorius, nurodydamas kasacinės instancijos nutartis, teigia, kad neteisingas bausmės paskyrimas yra susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų taikymu ir todėl bausmės griežtumo klausimas spręstinas kasacinės instancijos teisme. Be to, kasatoriaus manymu, teismai nepagrįstai nesiejo bausmės švelninimo pagrindo taikymo galimybės su aplinkybėmis, kurios apibūdina nuteistojo veikos bei asmenybės nepavojingumą. Skunde nurodoma, kad veika buvo atsitiktinio pobūdžio, V.Z. asmenybė visuomenės interesų aspektu yra žemo pavojingumo, teismai neteisingai vertino dalį aplinkybių, susijusių su nuteistojo V. Z. veiksmų antraeiliškumu, narkotinių medžiagų nedideliu kiekiu, neatsižvelgė, kad dėl nuteistojo nusikaltimo neigiami padariniai nekilo, nes narkotinė medžiaga į apyvartą nepateko, žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, nes teisėsaugos pareigūnai sulaikė V.Z.. Teismai formaliai vertino pastarojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus ir ryšius.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius kelia klausimą dėl netinkamai pritaikytų Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų skiriant bausmę ir savo teiginius grindžia teismų praktika, kurioje analizuojamos galimybės netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tokio pobūdžio pasvarstymai, nesiejant jų su konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių netinkamu teisiniu vertinimu, nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, iš jų ir nustatytų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, visumą, padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajam V. Z. paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nėra pagrindo.

Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, paneigiančių teismų priimtų sprendimų teisėtumą, taip pat nenurodyta teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, t. y., BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymą skiriant bausmę V. Z..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. Z. gynėjo advokato Tomo Leščinsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Vytautas Masiokas

Rima Ažubalytė