127b199f-ab4f-4792-a3c5-a74f7544eeb6 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-410-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02455-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio KailiÅ«no ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo F.

Å . patikslintÄ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo F. Å . ieÅ¡kinį atsakovams S. Å ., M. V., J. V. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, mainų sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V. Å .-R. A., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas F. Å ., kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: 1.1. pripažinti, kad 1988 m. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyviai N. Å ., S. Å . ir F.

Å . jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu 1996 m. gruodžio 24 d. rekonstravo gyvenamÄ jį namÄ , garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ , du Å¡iltnamius, kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbiami); 1.2. pripažinti, kad po 1996 m. gruodžio 24 d. rekonstrukcijos N. Å ., S. Å . ir F. Å . gyvenamÄ jį namÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise pasidalijo sekančiai: 1.2.1. namo rÅ«sys – 75,20 m²: koridorius 2,65 m², sandėlis 7,87 m², sandėlis 2,57 m², sandėlis 18,96 m², sandėlis 3,67 m², koridorius 5,00 m², sandėlis 14,32 m², katilinė 9,39 m², skalbykla 5,10 m², sandėlis 5,67 m² – atiteko F.

Š.; 1.2.2. namo I aukštas – 71,72 m², iš jų 67,61 m² ploto: tambūras 2,23 m², kambarys 22,58 m², virtuvė 13,68 m², kambarys 15,83 m², vonia 8,91 m², tualetas 2,63 m², koridorius 1,75 m² (viso 67,61 m²) – S. Š. ir N. Š.; tambūras 2,17 m2 ir tambūro 1,94 m² ½ dalis (0, 97 m²) (viso 3,14 m²) – F. Š.; tambūro 1,94 m² ½ dalis (0, 97 m2 ) – V. P.; 1.2.3. namo II aukštas – 90,27 m², iš jų - 88,015 m² ploto: laiptinės 4,51 m² ½ dalis (2,255 m²), kambarys 11,89 m², kambarys 24,09 m², virtuvė 17,67 m², kambarys 21,07 m², vonia 7,49 m², tualetas 1,55 m², koridorius 2,00 m² (viso 88,015 m²) – atiteko F.

Å .; laiptinės 4,51 m² ½ dalis (2,255 m²) – V. P.; 1.2.4. mansarda – 60,55 m², iÅ¡ jų – 50,22 m² ploto: holas 22,92 m², pagrindinė patalpa 27.30 m² (viso 50,22 m²) – atiteko V. P.; kambarys 10,33 m² – F. Å .; 1.3. pripažinti, kad po 1996 m. gruodžio 24 d. rekonstrukcijos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyviai N. Å ., S. Å . ir F. Å . susitarė 61 m² garaÅ¾Ä , 23 m² Å«kinį pastatÄ , 76 m² Å¡iltnamį, 71 m² Å¡iltnamį, asmeninės nuosavybės teise perduoti F.

Å .. 1.4. pripažinti, kad po 1996 m. gruodžio 24 d. rekonstrukcijos N. Å ., S. Å . ir F. Å . kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius bendrosios dalinės nuosavybės teise pasidalijo sekančiai: 1.4.1. S. Å . atiteko 1419/10000 dalys; 1.4.2. V. P. atiteko 2220/10000 dalys; 1.4.3. F. Å . atiteko 6361/10000 dalys; 1.5. pripažinti, kad žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyviai N. Å ., S. Å ., F. Å . ir V. P. valdė dalinės nuosavybės teise, sekančiomis dalimis: 1.5.1.

žemės sklypo 557 m² arba 557/723 dalis sklypo valdė F. Å .; 1.5.2. žemės sklypo 72 m² arba 72/723 dalis sklypo valdė V. P.; 1.5.3. žemės sklypo 94 m² arba 94/723 dalis sklypo valdė N. Å . ir S. Å .; 1.6. pakeisti 2009 m. gruodžio 22 d. iÅ¡duotÄ Nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbiami) po palikėjo N. Å . mirties, panaikinant 1-4 dalis bei pripažįstant, kad mirusiam N. Å . nuosavybės teise priklausė ½ dalis 94/723 dalies sklypo, įgyto santuokoje su S. Å .; ½ dalis namo I aukÅ¡to 67,61 m² (tambÅ«ras 2,23 m², kambarys 22,58 m², virtuvė 13,68 m², kambarys 15,83 m², vonia 8,91 m², tualetas 2,63 m², koridorius 1,75 m², t. y. 33,80 m²), įgyto santuokoje su S. Å ., ir ½ dalis kitų kiemo statinių, tenkanti ½ daliai 67,61 m² (arba 33,80 m²) gyvenamojo namo, įgyto santuokoje su S. Å .; 1.7. pakeisti 2010 m. sausio 12 d.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo 1 punktÄ nurodant, jog N. Å . paveldimÄ turtÄ sudaro ½ dalis 94/723 dalies žemės sklypo, įgyto santuokoje su S. Å ., panaikinant 2 punktÄ ir įtraukiant naujÄ punktÄ , kuriame bÅ«tų nurodyta, jog N. Å . paveldimÄ turtÄ taip pat sudaro ½ dalis namo I aukÅ¡to 67,61 m² (arba 33,80 m²) bei ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, tenkanti ½ daliai 67,61 m² gyvenamojo namo, įgyto santuokoje su S. Å .; 1.8. pripažinti, kad po N. Å . mirties (duomenys neskelbiami), S. Å . dalinės nuosavybės teise valdė 42,25 m² gyvenamojo namo, 1419/10000 dalis kitų kiemo statinių ir žemės sklypo 58750/723000 dalis; 1.9. pripažinti, kad po N. Å . mirties, V.

P. dalinės nuosavybės teise valdė 66,11 m² gyvenamojo namo, 2220/10000 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių ir žemės sklypo 22210/723000 dalis; 1.10. pripažinti, kad po N. Å . mirties, F. Å . dalinės nuosavybės teise valdė 176,68 m² gyvenamojo namo, garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ , Å¡iltnamius, 6361/10000 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių ir žemės sklypo 63600/723000 dalis; 1.11. pripažinti, kad 2016 m. balandžio 19 d. patvirtinta Nekilnojamojo daikto mainų sutartis tarp S. Å ., M.

V. ir J. V. yra niekinė ir negaliojanti ab initio ir jÄ panaikinti; 1.12. taikyti restitucijÄ â€“ iÅ¡ M. V. ir J. V. valdymo S. Å . grÄ Å¾inti gyvenamÄ jį namÄ , 5/8 dalis garažo, 5/8 dalis Å«kinio pastato, 5/8 dalis Å¡iltnamio, 5/8 dalis Å¡iltnamio, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius ir 5/8 dalis žemės sklypo; iÅ¡ S. Å . valdymo M. V. ir J. V. grÄ Å¾inti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir 301 500 Eur priemokÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 1988 m. nutarė iÅ¡ K. kraustytis gyventi į V., kur dirbo jo sutuoktinė ir mokėsi sesuo V. Å .. Tuo tikslu surado ir nusprendė įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su priklausančiais statiniais bei valstybiniu žemės sklypu. IeÅ¡kovo tėvai S. Å . ir N. Å . norėjo kartu gyventi su vaikais, todėl buvo nutarta visiems kraustytis į V., o perkamÄ namÄ , investavus visų lėšas, darbÄ bei žinias, rekonstruoti į didesnio ploto, kad visi patogiai galėtų jame gyventi.

Santykiai šeimoje buvo geri, vieni kitais pasitikėjo, todėl namas buvo registruotas S. Š. vardu. Namo statybos darbai prasidėjo 1989 m. kovo mėn. nuo šiltnamio ir dalies tvoros statybos ir įrengimo, 1989 m. liepos – lapkričio mėn. buvo statomas kitas šiltnamis. 1990 m. pavasarį buvo statomas garažas / ūkinis pastatas. Nuo 1990 m. birželio mėn. prasidėjo namo statyba, kuri tęsėsi iki tol, kol atsakovė neteisėtai jį išmainė į žymiai mažesnės vertės daiktus. Namas buvo įsigytas ir perdarytas jį iš esmės pagerinant ieškovo ir atsakovės bei jos sutuoktinio pastangomis ir lėšomis.

Å alys buvo susitarusios, kad ieÅ¡kovas rÅ«sį įsirengs savo dirbtuvėms, sandėliavimui bei ofisui, pirmame aukÅ¡te gyvens tėvai, antrame aukÅ¡te – ieÅ¡kovas, o trečiame – sesuo. Kiekvienas aukÅ¡tas turi atskirÄ patekimÄ Ä¯ butus, todėl namas suprojektuotas taip, kad visi galėtų gyventi netrukdydami vieni kitiems, nors ir bendrame turte. Atitinkamai buvo susitarta dėl Å«kinio pastato, garažo bei Å¡iltnamių, pastatant juos ieÅ¡kovo poreikių tenkinimui, nes nei vienam iÅ¡ kitų bendraturčių Å¡ių pastatų nereikėjo. (duomenys neskelbtini) mirė N. Å . (toliau – ir palikėjas).

Palikėjo įstatyminiai įpėdiniai – ieÅ¡kovas, trečiasis asmuo ir atsakovė – 2009 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į notaro biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ . Ä®pėdiniai turtÄ paveldėjo sekančiai: ¼ dalį mirusiojo sutuoktinė S. Å . ir ¾ dalis lygiomis dalimis trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovas. Taip pat buvo iÅ¡duotas Nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo notaras patvirtino, kad N. Å . nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su S. Å ., kurį sudarė garažas, Å«kinis pastatas, Å¡iltnamiai ir žemės sklypas.

Kadangi namas nuo 1989 m. buvo įregistruotas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, palikėjui priklausiusi namo dalis į paveldėto turto masę nebuvo įtraukta, nes Å¡eimos pasitarime, atsakovė garantavo vaikams, jog ji, jeigu tik bus reikalas ir to pareikalaus ieÅ¡kovas, perleis jiems jų turto dalis, pasilikdama tik tai, kas jai objektyviai priklausė pagal bendrÄ visų Å¡eimos narių susitarimÄ . Tačiau 2016 m. balandžio 19 d. atsakovė namÄ ir jai nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo ir kitų statinių dalis slapta iÅ¡mainė į butÄ .

Turtas buvo sukurtas jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu, todėl egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos pripažinti, jog ieÅ¡kovas, V. Å .-R. A., atsakovė ir jos sutuoktinis N. Å . jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasistatė namÄ su statiniais visiems kartu gyventi, bÅ«nant jo bendraturčiais bei turto eksploatavimui iÅ¡ valstybės iÅ¡sipirko sklypÄ . Teismui jungtinės veiklos dalyviams pripažinus nuosavybės teisę į jiems priklausančias turto dalis, po palikėjo N. Å . mirties atsiradęs palikimas tarp įpėdinių turi bÅ«ti perdalintas, atsižvelgiant į realiai jam priklausiusiÄ turto dalį.

3. Atsakovė S. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovas (taip pat ir jos dukra) prie namo rekonstrukcijos bei statinių pastatymo nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo. Neneigia, kad namo rekonstrukcija vyko pagal ieÅ¡kovo paruoÅ¡tÄ projektÄ , bet už projekto paruoÅ¡imÄ ieÅ¡kovas gavo užmokestį, pardavus tėvo automobilį („Žiguli“). Visus statybos darbus atliko pats N. Å . su samdomais pagalbininkais. IeÅ¡kovas neskyrė lėšų namo (statinių) statybai ir jo bei sklypo įsigijimui.

Tuo metu kai atsakovė ir jos vyras vykdė statybos darbus, ieÅ¡kovo Å¡eima statė kitÄ namÄ . Be to, ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos. IeÅ¡kovas kartu su atsakovės Å¡eima name apsigyveno tik apie 2008 m., kai nutraukė savo santuokÄ , tačiau net ir tada ieÅ¡kovas ir atsakovė (jos Å¡eima) nevedė bendro Å«kio. Kol buvo gyvas N. Å ., namas buvo iÅ¡laikomas ir prižiÅ«rimas atsakovės Å¡eimos lėšomis ir darbu. Prie statybos neprisidėjo ir duktė, nes ji tokių lėšų neturėjo (persikėlus ji mokėsi mokykloje, o po to studijavo).

PrieÅ¡ingai, atsakovės Å¡eima iÅ¡laikė dukterį ir jÄ rėmė. Už žemės sklypÄ atsakovė atsiskaitė pati. IeÅ¡kovas nemokėjo ir neperdavė atsakovei jokių pinigų atsiskaityti už sklypÄ . Nebuvo jokių susitarimų su ieÅ¡kovu ir / ar V. P. dėl namo įsigijimo ir rekonstrukcijos siekiant jame gyventi. Visas turtas buvo įsigytas teisėtai atsakovės ir jos sutuoktinio lėšomis. Nei atsakovė, nei jos sutuoktinis, niekada nei ieÅ¡kovui nei V. P. nežadėjo perraÅ¡yti jai ar jiems bendrai priklausantį turtÄ ir tokiu bÅ«du padengti tariamas skolas V.

P. ar įgyvendinti tariamai 1988 m. sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė, jos vyras ir ieÅ¡kovas jokia forma nebuvo susitarę dėl bendrų veiksmų, siekiant įsigyti namÄ ir kitÄ turtÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise su tikslu jame bendrai gyventi. IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui ir atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

4. Atsakovai Marius ir J. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. su atsakove S. Å . sudarė Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, pagal kuriÄ visiÅ¡kai atsiskaitė ir atsiskaitymo faktÄ S. Å . patvirtino. Jokių trečiųjų asmenų teisių naudotis namu ir / ar turtu vieÅ¡ajame registre nei mainų sutarties sudarymo metu, nei dabar nėra registruota. Mainų sutartimi turtas, kuris Å¡alių buvo įvertintas 347 000 Eur, buvo iÅ¡mainytas į 45 500 Eur vertės butÄ ir 301 500 Eur priemokÄ , kuri buvo sumokėta. IeÅ¡kovas neįrodė atsakovų nesÄ Å¾iningumo sudarant mainų sutartį. IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui ir atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 1988 m. rugsėjo 16 d. (sprendime neteisingai nurodyta 1988-09-20) atsakovė su J. Å . sudarė dovanojimo sutartį, kuria J. Å . padovanojo (duomenys neskelbtini), esantį namÄ ir Å«kinius statinius atsakovei. Padovanotas namas atsakovės vardu (kaip asmeninė atsakovės nuosavybė) buvo įregistruotas nekilnojamo turto registre 1988 m. rugsėjo 20 d. statybai atsakovės vardu buvo gauti visi bÅ«tini dokumentai. 1988 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto Lenino rajono VK rajono architekto raÅ¡te Nr. 483, adresuotam atsakovei, nurodyta, kad leidimas namo rekonstrukcijai atsakovei iÅ¡duotas 1988 m. lapkričio 22 d.

Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 119p, atsakovė įpareigota parengti statinių projektÄ ir atlikti naujų statinių registracijÄ . 1989 m. gegužės 30 d. leidimu vykdyti individualiÄ statybÄ Nr. 104 / 89, iÅ¡duotu atsakovės vardu, atsakovei leista vykdyti namo rekonstrukcijÄ pagal ieÅ¡kovo parengtÄ ir 1989 m. gegužės 26 d. Lenino rajono architekto patvirtintÄ projektÄ . 1989 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto Lenino rajono VK rajono architekto raÅ¡te, adresuotame atsakovei, nurodyta, kad leidimas Å¡iltnamio statybai suteiktas 1989 m. birželio 9 d.

Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 41p, atsakovė įpareigota parengti Å¡iltnamio projektÄ . Namas po rekonstrukcijos ir statiniai pripažinti tinkami naudoti ir nekilnojamo turto registre įregistruoti 1997 m. balandžio 8 d., remiantis 1996 m. gruodžio 24 d. Statinio priėmimo naudotis aktu Nr. 770. Žemės sklypÄ (toliau – sklypas) atsakovė ir jos vyras N. Å . įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 1994 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01/94-0494 ir nekilnojamojo turto registre įregistravo atsakovės vardu 1994 m. rugsėjo 14 d.

Visi teikiami dokumentai buvo įforminti atsakovės vardu. Už sklypÄ atsakovė atsiskaitė pati, tai patvirtina Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis bei 1992 m. liepos 21 d. kvitas. 1990 m. vasario 14 d. Dovanojimo sutartimi atsakovė padovanojo 42/100 dalis namo savo dukrai V. P.. Kadangi Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakove ir sklypas įgytas atsakovės ir jos vyro bendrÄ ja jungtine nuosavybe (registruotas atsakovės vardu) už atsakovės Å¡eimos lėšas, Å¡i dovanojimo sutartis buvo panaikinta 1997 m. gegužės 27 d. susitarimu.

7. Teismas, remdamasis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 472 straipsniu, 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 47 straipsniu, darė iÅ¡vadÄ , kad jungtinės veiklos sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytine forma, nes ieÅ¡kovo nurodoma sandorio suma virÅ¡ijo sumÄ , kuriai esant raÅ¡ytinis susitarimas nebuvo privalomas.

8. Pagal 1964 m. CK, jungtinės veiklos dalyvių įnaÅ¡u pripažįstamas tik darbas ir piniginės lėšos, todėl teismas sprendė, kad jokia ieÅ¡kovo pagalba tvarkant dokumentus ar panaÅ¡i veikla nepatenka į dalyvio įnaÅ¡o sampratÄ pagal 1964 m. CK. Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, jog buvo susitarta, kad jam tenka virs 70 proc. turto, nėra grindžiami jokiais įrodymais. Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo piniginius įnaÅ¡us į namo įsigijimÄ , ar jo rekonstrukcijÄ .

Su ieÅ¡kiniu nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie jo už turtÄ sumokėtas sumas, dalyvavimÄ atliekant namo rekonstrukcijÄ ir įsigyjant jai bÅ«tinas medžiagas, neteikiami jokie įrodymai apie darbų, rekonstruojant namÄ atlikimo etapus, apie ieÅ¡kovo pajamas ir jo galimybes sumokėti ieÅ¡kinyje nurodomas dideles sumas. Teismas sprendė, kad jungtinės veiklos sutarties patvirtinimu negali bÅ«ti laikomi veiksmai, atlikti po N. Å . mirties, nes tuo metu ieÅ¡kovo įvardijama jungtinės veiklos sutartis jau turėjo bÅ«ti įgyvendinta, nes ir nuosavybę į turtÄ ieÅ¡kinyje nurodytomis dalimis praÅ¡oma pripažinti po 1996 m. gruodžio 24 d. rekonstrukcijos, t. y. veiksmai atlikti po Å¡ios datos negali nei padidinti, nei sumažinti tariamos jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašų.

Teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti, jog jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovo, atsakovės ir jos vyro N. Å ., o nustatant turto dalis jau praÅ¡oma atitinkamÄ dalį nustatyti ir trečiajam asmeniui V. P., nenurodant tam reikiamų faktinių pagrindų. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo sutuoktinė I. Å ., su kuria santuoka aptariamu laikotarpiu dar nebuvo nutraukta, neminima įvardijamoje bendroje jungtinėje veikloje, nors duomenų, kad galimas ieÅ¡kovo indėlis nebuvo bendroji jungtinė nuosavybė byloje taip pat nėra.

IeÅ¡kovas net nebandė paneigti įstatyminės prezumpcijos, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas byloje reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti jam jungtinės veiklos pagrindu įgytas nuosavybės teises į du nekilnojamuosius daiktus – sklypÄ ir namÄ . Tačiau sklypÄ atsakovė įgijo pagal Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (sklypas suteiktas jai kaip namo savininkei), kurioje nurodyta, kad atsakovė už jį atsiskaitė, todėl ieÅ¡kovas objektyviai neturėjo galimybės prisidėti prie ginčo žemės sklypo įsigijimo darbu, ieÅ¡kovas neprisidėjo ir lėšomis prie sklypo pirkimo.

Nors ieškovas nurodė, kad sklypas pirktas už jo pinigus, tačiau nenurodė kada, kam ir kokia suma buvo mokėta.

9. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės leidžia nustatyti eilę nenuoseklumų ieškovo įvardijamuose neva susiklosčiusiuose santykiuose dėl jungtinės veiklos, kurie nėra grindžiami įrodymais ir kelia pagrįstų abejonių dėl tokių santykių egzistavimo.

10. Teismas taip pat sprendė, kad ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, kad reikalavimai savo esme yra reiškiami dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai yra įforminti rašytinėmis nuosavybės teisės įsigijimo sutartimis, paveldėjimo teisės liudijimais, kurios nėra ginčijamos ar nuginčytos, todėl bet koks juridinę reikšmę turintis faktas, kuris nagrinėjamoje byloje paneigtų teisėtus tarp asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, nėra galimas, nes susiklostę teisiniai santykiai yra įforminti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, ieškovo reikalavimai nepatenka ir į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsniu apibrėžtus teismo nustatytinus faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas, ar pabaiga.

11. IeÅ¡kovas patvirtino, kad reikalavimas pripažinti 2016 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo daikto mainų sutartį niekine ir negaliojančia ab initio ir jÄ panaikinti, yra reiÅ¡kiamas kaip iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ kitų reikalavimų, todėl esant atmestiems ieÅ¡kovo reikalavimams, kuriais jis praÅ¡o pripažinti jungtinės veiklos sutartį bei jos sÄ lygas, sukurtas teisines pasekmes, turto pasidalijimÄ tarp nurodomos sutarties dalyvių, atitinkamai pakeisti notaro iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pastarojo reikalavimo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jo ir reikalavimo taikyti restitucijÄ nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. IeÅ¡kovas F. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo pagalba tvarkant dokumentus ar panaÅ¡i veikla nepatenka į dalyvio įnaÅ¡o sampratÄ pagal 1964 m. CK normas. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai (2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

Vien tik namo projekto parengimas, ieÅ¡kovo prisidėjimas fiziniu darbu, statant namÄ , vežant ir perkant statybines medžiagas ir pan., neabejotinai yra darbas, atliktas naudojant sukauptas profesines žinias. 12.2. Sutarties laisvės principas nedraudžia susitarti dėl nelygių dalių, o bÅ«tent toks susitarimas tarp Å¡eimos narių ir buvo, Å¡eimos narių atskirai valdomos turto dalys pagrindžia buvus tokį susitarimÄ . 12.3. Nepaisant to, jog nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis, tačiau faktai, o bÅ«tent namo rekonstrukcija jį iÅ¡ esmės perstatant naujai, panaikinant dovanotÄ namelį ir pritaikant kiekvieno iÅ¡ dalyvių individualiems poreikiams, Å¡eimos narių apsigyvenimas savo dalyse, valdymas sutartų ir jiems priskirtų sukurtų dalių, papildomo sklypo iÅ¡pirkimas jų poreikiams, naujų statinių statyba sklype, įrodo buvus bendrÄ tikslÄ â€“ sukurti bendrÄ dalinę nuosavybę kiekvienam Å¡eimos nariui. 12.4.

Turtas bendrai visiems sutariant buvo gerinamas ir po 1996 m., buvo pagerinta namo vidaus įranga, papildomai padidintas plotas. 1996 m. inventorizacijos duomenys buvo panaudoti tik tiksliai ieškinyje nurodant dalis pagal Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus duomenis. Teismas neteisingai nustatė, jog jungtinės veiklos sutartis pasibaigė 1996 m. po namo rekonstrukcijos įteisinimo, kas patvirtina, kad byla išnagrinėta neteisingai. Tolimesnis sutartinis bendradarbiavimas vyko pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 straipsnio, 6.971 straipsnio 1 dalies, 6.974-6.976 straipsnių, 6.978 straipsnio nuostatas. 12.5.

Teismas išėjo už ieškinio ribų, nes sprendė dėl buvusios ieškovo sutuoktinės I. Š.. Jungtinės veiklos sutartį reglamentuojantys teisės aktai nenustato imperatyvo dalyvauti sutartyje kartu su sutuoktiniais. V. P. taip pat turėjo sutuoktinį, tačiau teismas dėl jo dalyvavimo nepasisakė. 12.6. Teismas nusprendė, jog ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas dėl to, kad reikalavimai savo esme yra reiškiami dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nors kartu prieštaringai pažymėjo, jog ieškovo formuluojami reikalavimai nepatenka ir į CPK 444 straipsniu apibrėžtus teismo nustatytinus faktus.

IeÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimų dėl juridinio fakto nustatymo, nes egzistavusios jungtinės veiklos sutarties tarp Å¡eimos narių pagrindu siekė įteisinti jam priklausančias sukurto turto dalis. IeÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodoma, jog nuosavybės teisė jungtinės veiklos dalyviams atsirado CK 6.969 straipsnio 1 dalies pagrindu (atitinkančiu 1964 m. CK 475, 474 straipsnius), kas rodo, kad bylÄ teismas nagrinėjo neteisingai, netinkamai kvalifikuodamas teisinius santykius ir netinkamai spręsdamas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo. 12.7.

Teismas pažeidė rungimosi principÄ , nes neiÅ¡sprendė nė vieno iki 2018 m. birželio 8 d. posėdžio procesiniuose dokumentuose teiktų praÅ¡ymų (dėl liudytojų kvietimo, bylos stabdymo ir pan.). Teismas neiÅ¡sprendė atsakovės atstovės praÅ¡ymų kviesti liudytojus. 12.8. IeÅ¡kovas, bÅ«damas trečiojo asmens atstovu, prašė atidėti teismo posėdį, nes buvo sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo trečiajam asmeniui, tačiau teismas tokį praÅ¡ymÄ atmetė, nes trečiasis asmuo nėra pateikęs savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Teismas neįsitikino, ar trečiasis asmuo, gyvendamas Meksikoje bei neturėdamas advokato pagalbos, yra pajėgus ginti savo teises, taip pažeisdamas jo teises bÅ«ti tinkamai iÅ¡klausytam, taip pat rungimosi principÄ , nes ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje reikalaujama pripažinti turto dalį ir trečiajam asmeniui V. Å .-R. A.. 12.9. Teismas nagrinėjant bylÄ akivaizdžiai leido proceso dalyviams suprasti teismo pozicijÄ dėl ginčo baigties anksčiau nei priimamas teismo sprendimas, kas verčia abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu bei teisingumu.

Teismas, būdamas iš anksto nusistatęs dėl bylos baigties, nevertino ieškovo teiktų įrodymų.

13. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai M. V. ir J. V. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 13.1. IeÅ¡kovas ir jo atstovė nereiÅ¡kė jokių procesinių praÅ¡ymų – teismas tiek prieÅ¡ pradedant nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, tiek prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas ieÅ¡kovo ir jo advokatės klausė, ar jie turi praÅ¡ymų. Vieninteliai praÅ¡ymai, kurie buvo pateikti – stabdyti bylÄ bei pripažinti atsakovės S. Å . dalyvavimÄ bÅ«tinu, kurių teismas netenkino. 13.2.

Proceso vedimo tvarka nebuvo pažeidžiama ir teismas nereiÅ¡kė iÅ¡ankstinės nuomonės dėl sprendimo, o bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovo pozicijÄ (kuri buvo prieÅ¡taringa), bei kokiais įrodymais Å¡i pozicija yra grindžiama. 13.3. IeÅ¡kovas turi pilnÄ Ä¯galiojimÄ veikti trečiojo asmens vardu, jo vardu teikė procesinius dokumentus ir praÅ¡ymus, sudarinėjo sutartis su advokatais; Å¡ioje byloje ieÅ¡kovÄ atstovavo advokatė Ž. M., kuri buvo trečiojo asmens atstovė actio Pauliana byloje; o F.

Å . actio Pauliana byloje buvo atstovaujamas trečiojo asmens advokatės Å¡ioje byloje V. E.. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas ir / ar trečiasis asmuo kažko nežinojo, negalėjo tinkamai veikti byloje ar naudotis advokato pagalba. 13.4. Net ir pripažinus, kad ieÅ¡kovas pagal jungtinės veiklos sutartį įgijo nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto, nėra jokios galimybės, panaikinus mainų sutartį, taikyti restitucijÄ . Atsakovai turtÄ Ä¯gijo teisėtai ir atlygintinai, nėra jokio pagrindo jų laikyti nesÄ Å¾iningais. 13.5.

IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas pasibaigus senaties terminui. IeÅ¡kovas savo teisių pažeidimÄ nepagrįstai siejo tik su sužinojimu apie atsakovų sudarytÄ mainų sutartį, nes jis apie savo teisių pažeidimÄ turėjo suvokti atsakovei sudarant Dovanojimo sutartį, registruojant namÄ ir statinius po rekonstrukcijos nekilnojamo turto registre savo vardu, bei įsigyjant sklypÄ bei jį registruojant savo vardu. 13.6. Atsakovė, leisdama name gyventi ieÅ¡kovui ir naudotis statiniais bei sklypu, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ suteikti jam gyvenamÄ jį plotÄ , o ne vykdyti jungtinę veiklÄ .

Net jei bÅ«tų nustatyta, kad ieÅ¡kovas namÄ remontavo, rekonstravo ir gyveno jame, tai nesudarytų pagrindo pripažinti, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas kartu su atsakove bei jos vyru tapo turto bendraturčiais jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Å ie faktai tik galėtų patvirtinti, kad ieÅ¡kovas laisva valia dalyvavo savo tėvams priklausančio turto pagerinimo procese ir galėtų bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kovui reikalauti pagerinimo iÅ¡laidų iÅ¡ savo tėvų. 13.7. Sprendžiant, ar ieÅ¡kovas ir atsakovė su sutuoktiniu buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, turėjo bÅ«ti vadovaujamasi 1964 m.

CK nuostatomis. IeÅ¡kovas neteikė į bylÄ jokių įrodymų (apsiribojo vien tik paaiÅ¡kinimais, kuriuos paneigė S. Å .). Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad S. Å . teisėtai yra įgijusi nuosavybės teisę į turtÄ : namas atsakovės įgytas asmenine nuosavybe pagal Dovanojimo sutartį; visi leidimai (sprendimai, projektai, sutikimai) statybai (rekonstrukcijai) iÅ¡duoti atsakovės vardu; Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudarė taip pat atsakovė. 13.8.

Tai, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinosi sklypo iÅ¡sipirkimu iÅ¡ valstybės, negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kovo įnaÅ¡as į jungtinę veiklÄ , nes tuo metu galiojančios teisės normos nenumatė, kad juo gali bÅ«ti ir dalykinė reputacija ar dalykiniai ryÅ¡iai (1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad namas buvo rekonstruotas jo lėšomis ir darbu. IeÅ¡kovas pateikė dokumentus, kad jau 1990 m. gegužės mėn. jo Å¡eima gavo leidimÄ statyti kitÄ gyvenamÄ namÄ V., kas rodo, jog ieÅ¡kovo Å¡eima siekė pasistatyti kitÄ namÄ , kuriame gyveno. 13.9.

Sudarant 1988 m. jungtinės veiklos sutartį negalėjo bÅ«ti aiÅ¡kios esminės jos sÄ lygos (kokio dydžio namas, kiek reikės lėšų, neaiÅ¡kus patalpų pasiskirstymas ir t. t.).

14. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė S. Å . praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 14.1. Didžioji dalis apeliaciniame skunde nurodytų tariamų procesinių normų pažeidimų yra susiję ne su ieÅ¡kovo pažeistomis teisėmis, o su trečiojo asmens procesinių teisių pažeidimu. Nėra jokio pagrindo naikinti teismo sprendimÄ , remiantis tuo, kad buvo pažeistos trečiojo asmens procesinės teisės, kai skundÄ teikia ieÅ¡kovas. 14.2.

Teismui paskyrus parengiamÄ jį posėdį, atsakovė atsisakė savo praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių priėmimo ir kitų savo praÅ¡ymų, nurodytų atsiliepime, o ieÅ¡kovo advokatės pareikÅ¡ti ir teismo netenkinti praÅ¡ymai – stabdyti bylÄ bei pripažinti atsakovės dalyvavimÄ byloje bÅ«tinu, pagrįstai atmesti. Teismas du kartus ieÅ¡kovo ir jo atstovės klausė, ar yra praÅ¡ymų, susijusių su byla, tačiau tokių praÅ¡ymų nebuvo pareikÅ¡ta. 14.3. NamÄ rekonstravo ir statinius iÅ¡ atsakovės lėšų pastatė jos vyras N. Å . su keliais samdomais pagalbininkais.

IeÅ¡kovas, taip pat ir atsakovės dukra, prie namo rekonstrukcijos bei statinių pastatymo nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo. Nors namo rekonstrukcija vyko pagal ieÅ¡kovo paruoÅ¡tÄ projektÄ , bet už projekto paruoÅ¡imÄ su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta pinigais. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo pinigų turto įsigijimui bei vėlesnei statybai panaudojimÄ ar perdavimÄ atsakovei, ar kad tokias lėšas turėjo. 14.4. Atsakovė niekada neplanavo įsigyti namo ir jame gyventi kartu su ieÅ¡kovu ir jo Å¡eima.

Atsakovės Å¡eima persikėlė gyventi į V. ir namÄ rekonstravo, siekdami jame gyventi patys su dukra, o ieÅ¡kovas name apsigyveno tik 2008 m., kai iÅ¡siskyrė su žmona. Iki N. Å . mirties, namas buvo iÅ¡laikomas ir tvarkomas atsakovės Å¡eimos. 14.5. Jei ieÅ¡kovas kokia nors forma ir prisidėjo prie sklypo iÅ¡pirkimo dokumentų tvarkymo, tai negali bÅ«ti vertinama kaip susitarimas įsigyti sklypÄ kartu su atsakove (kaip sklypo bendraturčiai), o tai suprantama kaip pagalba sÅ«naus motinai tvarkant reikalus.

IeÅ¡kovas net neginčija Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties. 14.6. Net jei ieÅ¡kovas bÅ«tų įrodęs (nepateikė jokių įrodymų), kad jis prisidėjo įnaÅ¡ais (Å¡io fakto atsakovė nepripažįsta) namÄ remontuojant, rekonstruojant ir gyvenant jame tuo laikotarpiu, kai namas nuosavybės teise priklausė jo motinai, tai savaime nesudarytų pagrindo pripažinti, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas kartu su atsakove bei jos vyru tapo turto bendraturčiais jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

Šie faktai tik galėtų patvirtinti, kad ieškovas laisva valia dalyvavo savo tėvams priklausančio turto pagerinimo procese, ir galėtų būti pagrindas ieškovui reikalauti pagerinimo išlaidų iš savo tėvų, tačiau toks reikalavimas nepareikštas. 14.7. Jei apeliantas teigia, kad buvo pasiektas kitoks nei įprasta jungtinės veiklos sutarties dalyvių susitarimas (atsisakyta lygių dalių principo; įsipareigota perduoti dalį jungtine veikla sukurto turto asmeniui, nedalyvavusiam jungtinėje veikloje), būtent jis turėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o neapsiriboti niekuo nepagrįstais paaiškinimams. 14.8.

Ä®sigyjant turtÄ ir jį rekonstruojant ieÅ¡kovas buvo sudaręs santuokÄ , todėl ieÅ¡kinyje nurodytos ieÅ¡kovo lėšos laikytinos Å¡eimos lėšomis, o iÅ¡ jų įsigytas turtas turėtų bÅ«ti laikomas bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovas net nebando paneigti įstatyminės prezumpcijos, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o apeliaciniame skunde nurodo naujÄ aplinkybę, kad tariamai, jis su savo buvusia sutuoktine buvo susitaręs, kad namas bus jo asmeninė nuosavybė, bet tokio susitarimo nepagrindžia ir nemotyvuoja. 14.9.

Pagal 1964 m. CK jungtinės veiklos dalyvių įnaÅ¡u pripažįstamas tik darbas ir piniginės lėšos. Asmens profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai, kaip galimas partnerio įnaÅ¡as į jungtinę veiklÄ atsirado tik įsigaliojusiu 2000 m. CK. Jokia ieÅ¡kovo pagalba tvarkant dokumentus ar panaÅ¡i veikla nepatenka į dalyvio įnaÅ¡o sampratÄ pagal 1964 m. CK. Nėra jokių įrodymų apie ieÅ¡kovo turėtas lėšas ir galimybes prisidėti prie namo rekonstrukcijos piniginėmis lėšomis. 14.10.

Visi dokumentai buvo tvarkomi atsakovės ir jos vardu, kas reiÅ¡kia, kad nebuvo pavedimo ieÅ¡kovui tvarkyti bendrus jungtinės veiklos sutarties dalyvių reikalus. 14.11. Vien tik aplinkybė, jog motina ir sÅ«nus po namo rekonstrukcijos naudojosi gyvenamuoju namu, yra nepakankama iÅ¡vadai, kad buvo susitarimas bendromis lėšomis ir jėgomis pastatyti namÄ kaip jungtinės veiklos rezultatÄ . Naudojimosi gyvenamuoju namu po statybos užbaigimo faktas gali bÅ«ti vertinamas kaip vienas iÅ¡ susitarimo dėl jungtinės veiklos (asociacijos) požymių, kartu su lėšų, statybinių medžiagų, nekilnojamojo daikto (pvz., buvusio pastato, nebaigtos statybos) ar kitokių iÅ¡teklių panaudojimu jungtinės veiklos tikslui pasiekti – pasistatyti namÄ sau gyventi, bÅ«nant jo bendraturčiais. 14.12.

Atsakovės veiksmai – kelių sandorių dėl turto sudarymas (dovanojimo sutartis, sutartis dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos), nors juos vėliau ir naikinant – rodo, kad ji turtu disponavo kaip vienintelė savininkė. 14.13. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl pripažinimo nuosavybės teisės pagal tariamai 1988 m. sudarytÄ Å¾odinę jungtinės veiklos sutartį (kiti ieÅ¡kinio reikalavimai yra iÅ¡vestiniai), todėl ieÅ¡kinio senaties klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal 1964 m.

CK nuostatas. IeÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo suvokti atsakovei sudarant Dovanojimo sutartį, registruojant namÄ ir statinius po rekonstrukcijos nekilnojamo turto registre savo vardu, bei įsigyjant sklypÄ bei jį registruojant atsakovės vardu, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl procesinių teisės normų taikymo pažeidimo 16. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principÄ , nes neiÅ¡sprendė nė vieno iki 2018 m. birželio 8 d. teismo posėdžio Å¡alių pateikto praÅ¡ymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, 2017 m. lapkričio 30 d. rezoliucija jį priėmė ir nustatė atsakovams bei trečiajam asmeniui 30 dienų terminÄ atsiliepimams pateikti. Atsakovė S. Å . bei trečiasis asmuo V.

Å .-R. A., atstovaujama ieÅ¡kovo, pateikė praÅ¡ymus pratęsti terminÄ atsiliepimams pateikti, kuriuos teismas tenkino. Atsakovams pateikus atsiliepimus, pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi pasirengimÄ nagrinėti bylÄ teisme paskyrė paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, tačiau ieÅ¡kovui nepateikus dubliko, 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi nutarė skirti bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje 2018 m. birželio 8 d.

17. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje buvo nurodęs, jog praÅ¡ys kviesti liudytojus, kurių vardus, pavardes ir gyvenamÄ sias ar darbo vietas bei aplinkybes, kurias kiekvienas iÅ¡ kviečiamų liudytojų gali patvirtinti, nurodys parengiamojo proceso metu. IeÅ¡kovo atstovė taip pat 2018 m. vasario 5 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė stabdyti bylos nagrinėjimÄ arba netenkinus praÅ¡ymo, pratęsti terminÄ dublikui pateikti. Kaip nustatyta nutarties 16 punkte, ieÅ¡kovui nepateikus dubliko, 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi teismas nutarė skirti bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje 2018 m. birželio 8 d.

Minėto posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas tiek prieÅ¡ bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžiÄ , tiek ir prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas, Å¡alių, tame tarpe ir ieÅ¡kovo bei jo atstovės, klausė, ar dalyvaujantys byloje asmenys turi praÅ¡ymų. Apelianto atstovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymus dėl civilinės bylos stabdymo bei dėl atsakovės S. Å . dalyvavimo pripažinimo bÅ«tinu, kuriuos teismas iÅ¡sprendė, juos atmesdamas. Nei apeliantas, nei jo atstovė praÅ¡ymo dėl liudytojų apklausos nepateikė.

Dėl šių nustatytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad proceso teisės normos nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos.

18. Apeliantas taip pat nurodo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo tariamai padarytais procesinių teisės normų taikymo pažeidimais – teismas neiÅ¡sprendė atsakovės S. Å . reikÅ¡tų praÅ¡ymų. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais, nes kaip pagrįstai nurodo atsakovė, jos atstovas 2018 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu praÅ¡ymų dėl sprendimo priėmimo už akių bei atsiliepime reikÅ¡tų praÅ¡ymų – įpareigoti ieÅ¡kovÄ leisti patekti į ginčo namÄ ir pasiimti jame likusius dokumentus, įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti dokumentus apie jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ bei iÅ¡kviesti liudytojÄ , atsisakė.

19. Apeliantas pirmosios instancijos teismo tariamai padarytus procesinių teisės normų taikymo pažeidimus sieja ir su trečiojo asmens procesinių teisių pažeidimais. Teisėjų kolegija, remdamasi dispozityvumo principu, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo teises, bei atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju V. Š.-R. A. apeliacinio skundo nėra pateikusi, apelianto argumentus, susijusius su trečiojo asmens teisių pažeidimu, atmeta.

20. Apelianto pastabų dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo atsakovų naudai teisėjų kolegija pagrįstomis nepripažįsta. NuÅ¡alinimas teismui byloje nebuvo pareikÅ¡tas, jokių konkrečių duomenų, įvardintų CPK 64-66 straipsniuose, savo skunde apeliantas nepateikia. Vienokia ar kitokia teismo iÅ¡vada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai tai iÅ¡ bylos Å¡alių, pati savaime teismo suinteresuotumo prieÅ¡ingos Å¡alies naudai nepatvirtina, juo labiau kad įstatymas suteikia bÅ«tent teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai Å¡alių, o teismo iÅ¡vados Å¡alies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiÅ¡kos ar spėjamojo pobÅ«džio, tai nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju duomenų apie teismo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teismo, iÅ¡nagrinėjusio bylÄ , Å¡aliÅ¡kumo byloje nėra. Apeliantas jokių konkrečių faktų dėl jo procesinių teisių ribojimo, neužtikrinimo ir teismo suinteresuotumo, apeliaciniame skunde neįvardija, o vien deklaratyvÅ«s apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo proceso Å¡ioje byloje vertinti kaip apelianto klaidingas įsivaizdavimas, tinkamÄ teismo procesÄ nepagrįstai sutapatinant su ieÅ¡kinio reikalavimų bei apelianto pirmosios instancijos teismui reikÅ¡tų praÅ¡ymų patenkinimu.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti, taip pat nereiÅ¡kia, kad apelianto procesinės teisės buvo suvaržytos. Dėl jungtinę veiklÄ reglamentuojančių CK normų taikymo 21. Apeliantas nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad jis, atsakovė S. Å . (apelianto motina), jos sutuoktinis N. Å . (apelianto tėvas), miręs (duomenys neskelbtini), bei trečiasis asmuo V. Å .-R. A. (apelianto sesuo) 1988 m. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria Å¡alys susitarė bendrai įgyti ir rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ ir jame kartu gyventi; namas pradėtas statyti 1988 m., o turtas buvo gerinamas ir po 1996 m.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant, ar apeliantas ir atsakovė yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, be kita ko, turi būti vadovaujamasi 1964 m. CK nuostatomis, reglamentuojančiomis tokių sutarčių turiniui ir formai keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis).

22. Nors apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo turtas buvo gerinamas ir 1996 m., todėl tolimesnis sutartinis bendradarbiavimas vyko pagal 2000 m. CK, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju apelianto nurodomos bendrosios jungtinės veiklos pradžia sietina su konkretaus nurodyto turto (gyvenamojo namo) įsigijimu, bet ne jo tolimesne rekonstrukcija. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998 m. rugsėjo 20 d. atsakovė S. Š. su J.

Å . sudarė dovanojimo sutartį, kuria J. Å . atsakovei padovanojo ginčo namÄ su Å«kiniais pastatais, t. y. dar galiojant 1964 m. CK. Dėl Å¡ių priežasčių apelianto argumentai, kad ginčo namas buvo rekonstruojamas, galiojant naujajam CK, todėl jo ir atsakovės santykiai turi bÅ«ti teisiÅ¡kai kvalifikuojami pagal galiojančio CK normas, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Tai, kad Å¡alys ginčo namo rekonstrukcijÄ tęsė galiojant dabartiniam CK, nekeičia jų teisinių santykių kvalifikacijos, nes jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, nustačius, kad gyvenamasis namas atsakovės buvo įgytas 1988 m., Å¡alių santykiams taikytinas 1964 m.

CK. Dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, sukurta jungtinės veiklos sutarties pagrindu 23. 1964 m. CK 472 straipsnis numatė, jog jungtinės veiklos sutartimi du ar kelis asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog pasiekti tikslui, nurodytam CK 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s. Pagal 1964 m.

CK 474 straipsnio 2 dalį bendrÄ ja daline jungtinės veiklos dalyvių nuosavybe laikomi jų įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas. 2000 m. CK Å¡is sÄ raÅ¡as papildytas, įtvirtinant, kad, be jau iÅ¡vardytų bÅ«dų, jungtinės veiklos tikslui pasiekti gali bÅ«ti panaudojamos asmens profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai (6.970 straipsnio 1 dalis). Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m.

CK 474 straipsnio 2 dalis, CK 6.971 straipsnio 1 dalis).

24. Taigi, pagal 1964 m. CK 472 straipsnį bendras turtas galėjo bÅ«ti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu; dalyvių įneÅ¡ti pinigai galėjo bÅ«ti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos ar bendros pajamos, gautos iÅ¡ kartu tvarkomo Å«kio. Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys tvarko bendrÄ Å«kį, tai dalyvavimas, siekiant bendro Å«kinio tikslo, gali bÅ«ti darbas bendrame Å«kyje. Apeliantas teigia, kad jis rengė namo projektÄ , prisidėjo fiziniu darbu, statant namÄ , vežant ir perkant statybines prekes, t. y. jo įnaÅ¡as į jungtinės veiklos sukÅ«rimÄ buvo darbas, atliktas naudojant sukauptas profesines žinias.

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių ginčo, kad namo rekonstrukcija vyko pagal ieÅ¡kovo parengtÄ namo projektÄ , byloje nėra, tačiau sprendžiant dėl ginčo namo kaip jungtinės veiklos objekto, bÅ«tina įvertinti, ar toks ieÅ¡kovo prisidėjimas laikytinas tikslingais jungtinės veiklos dalyvio veiksmais, sukurti (įgyti) tam tikrÄ bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ . Byloje nustatyta, kad 1998 m. rugsėjo 20 d. S. Å . su J. Å . sudarė dovanojimo sutartį, kuria J. Å . atsakovei padovanojo ginčo namÄ su Å«kiniais statiniais. 1988 m. rugsėjo 20 d. namas, kaip atsakovės asmeninė nuosavybė, buvo įregistruotas nekilnojamo turto registre.

Visi namo rekonstrukcijai bei kitiems statiniams statyti reikalingi leidimai taip pat buvo iÅ¡duoti atsakovės S. Å . vardu. Po rekonstrukcijos ginčo namas ir kiti statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 1997 m. balandžio 8 d. atsakovės S. Å . vardu, remiantis 1996 m. gruodžio 24 d. Statinio priėmimo naudotis aktu Nr. 770. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, jog ieÅ¡kovas, kaip atsakovės artimas giminaitis (jos sÅ«nus) siekė padėti pagerinti atsakovės turtÄ â€“ rekonstruoti namÄ , tačiau ne kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ , t. y. bylos duomenys nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas su atsakove buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį – susitarimÄ rekonstruoti namÄ kaip bendraturčiai ir jame gyventi ir kad Å¡io susitarimo dalyviai atliko nuoseklius, kryptingus veiksmus nurodytam tikslui pasiekti.

Juo labiau kad apeliantas nepaneigė atsakovės nurodomų aplinkybių, kad už projekto parengimÄ su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta pinigais, gautais pardavus ieÅ¡kovo tėvo automobilį.

25. Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad nors, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, jungtinės veiklos įnaÅ¡u gali bÅ«ti pripažįstamas ne tik tam tikras piniginis indėlis, bet ir prisidėjimas darbu, Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas, be savo paties paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujančių atsakovės nurodytoms aplinkybėms, nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie F. Å . prisidėjimÄ darbu prie namo rekonstrukcijos ir kitų pastatų pastatymo. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie savo pajamas ir galimybes prisidėti piniginiais įnaÅ¡ais prie rekonstruojamo ginčo namo.

26. Pažymėtina, kad Å¡alies savanoriÅ¡ka pagalba įrengiant namÄ , neįrodžius susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo, nepatvirtina bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tik naudojimasis pastatytu sau gyventi namu faktas, nesant įrodymų apie lėšų ar kitokių iÅ¡teklių panaudojimo jungtinės veiklos tikslui pasiekti, nėra pakankamas jungtinės veiklos asociacijos sutarties sudarymui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 100 punktas).

27. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo pagalba tvarkant dokumentus, nepatenka į dalyvio įnaÅ¡o sampratÄ pagal 1964 m. CK. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas F. Å . vykdė projektavimo veiklÄ (1990 m. vasario 27 d. Patentas užsiimti individualia darbine veikla; 1997 m. rugsėjo 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raÅ¡tas), tačiau pagal 1964 m. CK, jungtinės veiklos tikslui pasiekti gali bÅ«ti panaudojami pinigai ar kitas turtas arba darbas.

Tuo tarpu 2000 m. CK Å¡is sÄ raÅ¡as papildytas, įtvirtinant, kad, be jau iÅ¡vardytų bÅ«dų, jungtinės veiklos tikslui pasiekti gali bÅ«ti panaudojamos asmens profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai (6.970 straipsnio 1 dalis). Taigi esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovo profesinė veikla buvo projektavimas bei Å¡alių santykiams taikant 1964 m. CK, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pagalba atsakovei paruoÅ¡iant namo rekonstrukcijos projektÄ , nepatenka į dalyvio įnaÅ¡o sampratÄ pagal 1964 m.

CK.

28. Tuo tarpu atsakovės S. Š. pozicija dėl ginčo namo įgijimo ir jo rekonstrukcijos iš asmeninių lėšų, tikslu jame gyventi kartu su sutuoktiniu, pagrįsta ne tik jos nuosekliais paaiškinimais, bet ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaip nustatyta nutarties 24 punkte, tiek pats ginčo namas, tiek ir visi jam reikalingi rekonstruoti leidimai buvo įgyti atsakovės vardu. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, jos veiksmai – turto dovanojimo sutarties, sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos sudarymas, nors vėliau jas ir panaikinant, taip pat pagrindžia, kad ji turtu disponavo kaip vienintelė savininkė.

29. Ä®vertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas su atsakove buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį – susitarimÄ rekonstruoti namÄ kaip bendraturčiai ir jame gyventi ir kad Å¡io susitarimo dalyviai atliko nuoseklius, kryptingus veiksmus nurodytam tikslui pasiekti.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypÄ atsakovė ir jos vyras N. Å . įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 1994 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01/94-0494 ir nekilnojamojo turto registre įregistravo atsakovės vardu 1994 m. rugsėjo 14 d. Už sklypÄ atsakovė atsiskaitė pati (1992 m. liepos 21 d. kvitas), kas teisėjų kolegijai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas objektyviai neturėjo galimybės prisidėti prie ginčo žemės sklypo įsigijimo darbu, nes atsakovė žemės sklypÄ Ä¯gijo sandorio, sumokant nustatytÄ kainÄ , pagrindu, o apeliantas neįrodinėjo, kad jo indėlis buvo piniginiai įnaÅ¡ai.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas padėjo savo motinai (atsakovei) tvarkyti sklypo įgijimo dokumentus, negali bÅ«ti vertinama kaip apelianto įnaÅ¡as į jungtinę veiklÄ ir pati savaime nėra nuosavybės įgijimo į žemės sklypÄ pagrindas. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo sklypas buvo įgytas iÅ¡imtinai atsakovės S. Å . atliktais veiksmais, todėl negali bÅ«ti pripažįstamas bendrosios dalinės nuosavybės kaip ieÅ¡kovo ir atsakovės jungtinės veiklos rezultato objektu.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimus, pagrįstai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad ieÅ¡kovo santuokos su I. Å . nutraukimo metu nebuvo dalijamas turtas, kuris ieÅ¡kovo teigimu jam turėjo priklausyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Toks apelianto pozicijos nenuoseklumas patvirtina iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ir atsakovė S. Å . nebuvo susitarę ir nesiekė rekonstruoti ginčo namo bei įgyti žemės sklypÄ kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados pagrįstos visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, tinkamai aiÅ¡kinant taikytinas materialines teises normas, reglamentuojančias tokio pobÅ«džio santykius (jungtinę veiklÄ ), nenukrypstant nuo teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, pateikiamų kasacinio teismo jurisprudencijoje. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo 33. Atsakovai, gindamiesi nuo ieÅ¡kovo materialiųjų subjektinių reikalavimų bei remdamiesi 1964 m.

CK 84 straipsniu, be kita ko, atsikirto, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo reikalavimams pareikÅ¡ti, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, tačiau pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimo visiÅ¡kai nesprendė, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako aptariamu klausimu. 34. 1964 m. CK 84 straipsnyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, tuo tarpu Å¡iuo metu galiojančio CK nuostatos, įtvirtina bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris yra 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

35. Pagal 1964 m. CK 86 straipsnyje (CK 1.127 straipsnio 1 dalyje) nustatytÄ reglamentavimÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Atsakovai nurodo, kad ieÅ¡kovas apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ turėjo suvokti atsakovei S. Å . sudarant namo dovanojimo sutartį, registruojant namÄ ir statinius po rekonstrukcijos bei įgyjant žemės sklypÄ ir jį taip pat registruojant savo vardu. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad vieÅ¡o registro duomenų buvimas ir visuotinio prieinamumo prie tokių duomenų galimybė savaime nesuponuoja asmeniui, be trukdžių besinaudojančiam turtu, pareigos domėtis tokio registro duomenimis, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jo naudojamas turtas nėra registruotas kitų asmenų vardu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005).

Viena vertus, ieÅ¡kovas, gyvendamas ginčo name, neturėjo pareigos savo iniciatyva tikrinti vieÅ¡o registro duomenis, tačiau kita vertus, atsakovui buvo žinoma, kad vieÅ¡ame registre buvo įregistruota atsakovės asmeninė nuosavybė į ginčo namÄ bei bendroji jungtinė atsakovės ir jos sutuoktinio nuosavybės teisė į žemės sklypÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės, kaip vieno jungtinės veiklos dalyvio, asmeninės nuosavybės teisės į namÄ bei bendrosios jungtinės nuosavybės į sklypÄ , kaip į turtÄ , kuris galimai yra sukurtas ieÅ¡kovui ir atsakovei, vykdant jungtinę veiklÄ , įregistravimas ir žinojimas apie tokiÄ registracijÄ gali bÅ«ti laikomi juridiniais faktais, su kuriais ieÅ¡kovas turi sieti (galimÄ ) savo subjektinių teisių į tokį turtÄ pažeidimÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1994 m. rugsėjo 14 d., o ginčo namas su statiniais po rekonstrukcijos nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1997 m. balandžio 8 d., todėl spręstina, kad nuo 1997 m. balandžio 8 d. atsirado ieÅ¡kovo teisė į ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ 2017 m. lapkričio 21 d., praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 37.

IÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimų į jį argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimÄ reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialiosios teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

39. Teisėjų kolegijai atmetus ieÅ¡kovo F. Å . apeliacinį skundÄ , teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovai, tačiau atsakovai nepateikė patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nespręstinas.

40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas apie antrinės teisinės pagalbos ieÅ¡kovui F. Å . iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 99 straipsniu, sprendžia, kad Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas valstybei nepriteistinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Kazys KailiÅ«nas Asta Radzevičienė