127a67b3-04a7-4fee-94e9-2e6a8ac8b299 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-460-910/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00079-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. kovo 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo D. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. S. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Swedbank“, trečiasis asmuo – Lietuvos bankas, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei AB ,,Swedbank“, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti, jeigu yra reikalinga, Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos Finansinių Paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Nr. 242 – 490;

2) panaikinti, jeigu yra reikalinga, AB „Swedbank“ 2019 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tÄ Nr. SR/19-18251;

3) nutraukti banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AB „Swedbank“, sutartis ir įpareigoti atsakovę AB „Swedbank“ uždaryti nurodytas banko sÄ skaitas;

4) priteisti ieškovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas paduotu ieÅ¡kiniu taip pat prašė iÅ¡ viso atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o negalint jo iÅ¡ viso atleisti – iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimÄ atidėti.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui 14 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, paÅ¡alinti nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus – tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus, juos patikslinus, apskaičiuoti žyminio mokesčio dydį ir jį sumokėti arba pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kitÄ dalį sumokant, arba pateikti praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , kartu pateikiant Å¡iuos praÅ¡ymus pagrindžiančius įrodymus.

4. Per teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį ieÅ¡kovui.

6. Susipažinęs su ieškovo pateiktu pareiškimu dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.

7. Teismas nurodė, kad, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų, ieÅ¡kovas net dalies žyminio mokesčio nesumokėjo, o pareiÅ¡kė tapačius procesinius praÅ¡ymus, susijusius su žyminiu mokesčiu, kurie buvo nurodyti ir pradiniame ieÅ¡kinyje, ir dėl kurių buvo pasisakyta teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje, iÅ¡aiÅ¡kinant ieÅ¡kovui pareigÄ Å¡iuos ieÅ¡kinio trÅ«kumus paÅ¡alinti.

8. PareiÅ¡kime dėl trÅ«kumų Å¡alinimo ieÅ¡kovas pakartotinai nurodė, kad jis turėtų bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šį ginÄÄ , remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 96 straipsnio 7 dalimi, 99 straipsniu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu. PaaiÅ¡kėjus, kad žyminį mokestį ieÅ¡kovui reikia sumokėti, ieÅ¡kovas prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo visiÅ¡kai dėl blogos turtinės padėties.

Negalint ieÅ¡kovo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieÅ¡kovas prašė jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už ieÅ¡kinį, likusios dalies sumokėjimÄ atidedant iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. IeÅ¡kovas nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, gauna socialines iÅ¡mokas, iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ . Teismas pažymėjo, kad tokie patys procesiniai praÅ¡ymai buvo nurodyti ir pradiniame ieÅ¡kinyje.

9. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas paduotu ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kia savarankiÅ¡kų reikalavimų, įrodinėdamas banko sÄ skaitų sutarčių nesÄ Å¾iningas sÄ lygas, todėl jis nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. IeÅ¡kovas taip pat nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes ieÅ¡kiniu nesiekiama apginti vieÅ¡ojo intereso. IeÅ¡kovas turi teisę bÅ«ti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio CPK 99 straipsnio ir Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu (toliau – VGTPÄ®), tačiau tik tuomet, kai teismui asmuo, norintis bÅ«ti atleistu nuo žyminio mokesčio, pateikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ (VGTPÄ® 20 straipsnio 3 dalis).

Norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia tarnybai, bet ne teismui, praÅ¡ymÄ ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ (VGTPÄ® 18 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba (VGTPÄ® 18 straipsnio 2 dalis). Todėl tik minėtos tarnybos sprendimas yra tinkamas įrodymas konstatuoti, jog asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė teismui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo suteikti teisinę pagalbÄ , be to, kaip nurodė pats ieÅ¡kovas, valstybės garantuojama teisinė pagalba ieÅ¡kovui nėra teikiama, iÅ¡naudojus limitÄ , todėl ieÅ¡kovas negali bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo minėtu pagrindu.

IeÅ¡kovo nurodomas CPK 96 straipsnis reglamentuoja atsakovo atleidimo nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, tvarkÄ , todėl nagrinėjamu atveju netaikomas.

10. Spręsdamas dėl ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties, teismas pažymėjo, kad, kaip jau buvo nurodyta 2019 m. sausio 13 d. nutartyje, CPK 83 straipsnio 3 dalis numato galimybę teismui asmens motyvuotu prašymu atsižvelgiant į jo turtinę padėtį tik iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovo prašymas dėl sunkios finansinės padėties atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio negali būti tenkinamas.

IeÅ¡kovas kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu teismui pateikė tik pažymÄ apie tai, kad jam skirta socialinė paÅ¡alpa laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje buvo nurodyta, kad pareiga įrodyti sunkiÄ savo finansinę padėtį tenka asmeniui, praÅ¡ančiam atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , t. y. Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui (CPK 178 straipsnis). Teikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, ieÅ¡kovas nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių praÅ¡ymo pagrįstumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , pinigines lėšas, gaunamas pajamas bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), taip pat nesumokėjo nei dalies žyminio mokesčio.

11. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ iki teismo sprendimo paskelbimo dienos, teismas nurodė, kad teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ tik nustatęs, jog asmens turtinė padėtis ieÅ¡kinio pateikimo dienai yra sunki, tačiau Å¡is sunkumas yra laikinas ir asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančius galimybę ateityje sumokėti atidėtÄ Å¾yminį mokestį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atidėti 5 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ , o nuo likusio dalies žyminio mokesčio mokėjimo atleisti, kai mokėtina žyminio mokesčio suma už pareikÅ¡tus 4 neturtinio pobÅ«džio reikalavimus sudarytų 300 Eur, iÅ¡ esmės yra praÅ¡ymas atleisti ieÅ¡kovÄ visiÅ¡kai nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, t. y., kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio trÅ«kumų, susijusių su žyminiu mokesčiu, nepaÅ¡alino (net neÅ¡alino), teismas laikė, kad ieÅ¡kovas neįvykdė teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį ieÅ¡kovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). III. Atskirojo skundo argumentai 13. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo visiÅ¡kai, o negalint atleisti visiÅ¡kai – atidėti ieÅ¡kovui 5 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ iki teismo sprendimo paskelbimo dienos, o nuo likusio dalies žyminio mokesčio mokėjimo atleisti.

14. IeÅ¡kovas (apeliantas) atskiruoju skundu taip praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ ir Europos Žmogaus Teisių TeismÄ dėl CPK I dalies VIII skyriaus „Bylinėjimosi iÅ¡laidos“ 79, 80, 83–88, 93–94, 99 straipsnių atitikties atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių ir teisinės valstybės principams, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsniui, 21 straipsniui, 47 straipsniui, 48 straipsnio 2 daliai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui.

15. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Priimdamas skundžiamÄ nutartį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo, kaip socialiai pažeidžiamo ir valstybės remiamo privataus fizinio asmens, turtinę bÅ«klę bei aktualiÄ teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu. 15.2. Teismas, 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatęs ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nebuvo nurodęs konkrečios mokėtinos žyminio mokesčio sumos. 15.3. Teismas galėjo daugumÄ ieÅ¡kovo blogÄ turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų gauti iÅ¡ viešųjų registrų. 15.4.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žyminio mokesčio institutas negali bÅ«ti sureikÅ¡minamas taip, kad bÅ«tų nepagrįstai susiaurinta teisė kreiptis į teismÄ ar neleidžiama tinkamai naudotis teisminės gynybos priemonėmis. Å iuo aspektu konstatuotina, kad visi neaiÅ¡kumai, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu, jo dydžio nustatymu ir pan., turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami, vertinami asmens teisės į teisminę gynybÄ naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011). 15.5.

Teismui neatleidus ieÅ¡kovo nuo likusios didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, bÅ«tų pažeista konstitucinė ieÅ¡kovo teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, taip pat bÅ«tų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuri kiekvienam asmeniui užtikrina teisę į gynybÄ ir suteikia galimybę Å¡iomis teisėmis realiai naudotis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys laikytas nepaduotas ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio trÅ«kumų nustatymo ir jų nepaÅ¡alinimo teisines pasekmes, Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Dėl naujų įrodymų 19. IeÅ¡kovas (apeliantas) apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus:

1) darbo ieÅ¡kančio asmens atmintinę; 2) 2019 m. gruodžio 10 d. iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitÄ ;

3) banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ;

4) antstolio M. P. 2020 m. sausio 23 d. nurodymÄ priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas;

5) antstolio M. P. 2020 m. sausio 31 d. patvarkymÄ dėl pateikto skundo; 6) 2020 m. sausio 27 d. kardiologo konsultacijos iÅ¡raÅ¡Ä ; 7) 2020 m. sausio 27 d. vaistų receptÄ .

20. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimÄ . Bendroji procesinė Å¡iame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus Å¡iÄ taisyklę, darytina iÅ¡vada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka.

Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

21. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių naujai teikiami įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nepagrindžia, kodėl jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti. Dėl atskirojo skundo argumentų 22. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui 14 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, paÅ¡alinti nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus – atsižvelgiant į patikslintus ieÅ¡kinio reikalavimus, apskaičiuoti ir sumokėti žyminį mokestį arba pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kitÄ dalį sumokant, arba pateikti praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , kartu pateikiant Å¡iuos praÅ¡ymus pagrindžiančius įrodymus.

23. Per teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo. Ä®vertinęs nurodytÄ pareiÅ¡kimÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų – nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių praÅ¡yme nurodytas aplinkybes apie sunkiÄ ieÅ¡kovo turtinę padėtį bei galimybes ateityje sumokėti atidėtÄ Å¾yminį mokestį (duomenų apie ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , pinigines lėšas, gaunamas pajamas bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias ieÅ¡kovo asmens turtinę padėtį), taip pat nesumokėjo nė dalies žyminio mokesčio.

Konstatavęs, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio trÅ«kumų, susijusių su žyminiu mokesčiu, nepaÅ¡alino (net neÅ¡alino), pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieÅ¡kovas neįvykdė teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį ieÅ¡kovui.

24. IeÅ¡kovo (apelianto) teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į ieÅ¡kovo, kaip socialiai pažeidžiamo ir valstybės remiamo privataus fizinio asmens, turtinę bÅ«klę. IeÅ¡kovas atskirajame skunde taip pat pažymi, kad teismas galėjo daugumÄ ieÅ¡kovo blogÄ turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų gauti iÅ¡ viešųjų registrų.

25. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar praÅ¡ymus (CPK 12, 178 straipsniai). Fizinio asmens turtinės padėties sunkumÄ galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų / vykdytinų prievolių santykį.

26. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, vykdydamas teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį, kuria jam buvo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, 2020 m. sausio 26 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo. IÅ¡ nurodyto pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad jame ieÅ¡kovas tik pakartojo pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytus praÅ¡ymus atidėti / atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodydamas tas pačias aplinkybes, susijusius su ieÅ¡kovo turtine padėtimi, tačiau nepateikė teismui jokių ieÅ¡kovo turtinę padėtį apibÅ«dinančių įrodymų.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , t. y. bÅ«tinumÄ atleisti asmenį nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tenka to praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis), todėl atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pats turėjo rinkti įrodymus apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas.

28. Nei per teismo nustatytÄ terminÄ , nei vėliau iki skundžiamos nutarties priėmimo ieÅ¡kovui nepateikus teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių praÅ¡ymÄ atidėti / atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio trÅ«kumų, susijusių su žyminiu mokesčiu, nepaÅ¡alino.

29. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui. Taigi įstatymas įsakmiai nustato teisines ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alinimo pasekmes.

30. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas (apeliantas), paÅ¡alinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas laikyti ieÅ¡kinį nepaduotu, turi teisę vėl kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu bendra tvarka. Dėl to atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamÄ nutartį, pažeidė ieÅ¡kovo konstitucinę teisę į teisminę gynybÄ , atmestinas kaip nepagrįstas.

31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovui nepaÅ¡alinus teismo nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama 2020 m. vasario 7 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

32. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio trÅ«kumų nustatymo ir jų nepaÅ¡alinimo teisines pasekmes (CPK 115 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia nenustatęs pagrindo dėl ieÅ¡kovo atskirajame skunde nurodomų teisės normų (CPK 79, 80, 83–88, 93–94, 99 straipsnių), kurių didžioji dalis Å¡iuo atveju apskritai nebuvo ir neturėjo bÅ«ti taikomos, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ ir Europos Žmogaus Teisių TeismÄ (CPK 3 straipsnio 4–6 dalys), todėl ieÅ¡kovo (apelianto) atskirojo skundo praÅ¡ymas dėl kreipimosi į nurodytas institucijas netenkintinas.

33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

34. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : atmesti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Laima Ribokaitė