2019-09-18 Nr. AB-17692-3-64-3-01607-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-624-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01607-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji vaidra“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji vaidra“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naujoji vaidra“, UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „Masada“ (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2019 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose, esančiose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamos Sprendimo dalies galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 15 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjų skundą, bet netenkino jų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes, teismo vertinimu, pareiškėjai neįrodė, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjai 2019 m. liepos 26 d. pakartotinai pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamos Sprendimo dalies galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Šiame prašyme pareiškėjai savo įsitikinimą, jog itin tikėtina, kad ginčijama Sprendimo dalis bus panaikinta, siejo su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-415-143/2016, kurioje, jų teigimu, buvo kilęs iš esmės analogiškas ginčas, bei 2012 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012, kurioje buvo išnagrinėtas iš esmės analogiškas ginčas tarp UAB „Šiaulių lyra“ ir Tarybos. Pareiškėjai tvirtino, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Sprendimas, kurio teisėtumu ir pagrįstumu abejojama, jiems sukeltų neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, būtų iš esmės neįmanomas arba labai sudėtingas.

Pareiškėjai paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. bare, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Masada“ alkoholinių gėrimų prekybos po 22.00 val. apyvarta buvo 98 408,95 Eur (78,84 proc. visų pardavimų). Pritaikius ribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val., nepaisant to, kad UAB „Masada“ išduotoje licencijoje Nr. 1-591 numatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas – nuo 7.00 val. iki 3.00 val., UAB „Masada“ ne tik netektų minėtų pajamų iš alkoholinių gėrimų pardavimo po 22.00 val., bet sumažėtų ir šiuos pardavimus „lydinčių“ prekių (pvz., traškučių, cigarečių, vaisvandenių) apyvarta. Atsižvelgiant į administracinių ginčų nagrinėjimo trukmę (mažiausiai dveji metai), UAB „Masada“ nuostoliai sudarytų ne mažiau nei 70 437,70 Eur. Tokio dydžio nuostoliai prognozuojami ir kitiems pareiškėjams – UAB „Naujoji vaidra“ ir UAB „Šiaulių lyra“. Pareiškėjų teigimu, UAB „Masada“, nebegalėdama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val., turėtų išvis nutraukti baro veiklą, nes ji taptų nuostolinga, atleisti darbuotojus (neatitaisoma žala darbuotojams, viešojo intereso pažeidimas), tai pakenktų bendrovės reputacijai. UAB „Masada“ papildomi kaštai, susiję su darbuotojų atleidimu, sudarytų 6 767,68 Eur. Pareiškėjai nurodė, kad, siekdama įgyvendinti naujus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, įsigaliojusius 2018 m. sausio 1 d., UAB „Masada“ atliko patalpų pritaikymo baro veiklai darbus (pvz., įsigijo specialiai barui pritaikytą prekystalį-barą, pritaikė lentynas alaus bačkoms, įrengė papildomus staliukus), kurių bendra vertė – 918,48 Eur. UAB „Šiaulių lyra“ taip pat įsigijo patalpų pritaikymo baro veiklai paslaugas, kurių vertė – 3 500 Eur. Privalant nutraukti nuostolingą baro veiklą, šios pareiškėjų investicijos būtų prarastos. Pareiškėjai pažymėjo, kad UAB „Masada“ atsargų likutis 2019 m. liepos 10 d. buvo 7 929,03 Eur, iš kurių alkoholiniai gėrimai sudarė 6 496,78 Eur, todėl, nesudarius galimybių šį likutį realizuoti, UAB „Masada“ patirs papildomą žalą.

Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos laikas – nuo 15.00 val. iki 3.00 val., kurios kaina – 490 Eur, UAB „Naujoji vaidra“ buvo išduota 2019 m. birželio 6 d., o kadangi vykdyti prekybą tik iki 22.00 val. bendrovei būtų nuostolinga, minėta 490 Eur suma laikytina jos nuostoliais. Be to, UAB „Naujoji vaidra“ 2019 m. vasario 19 d. sudarė baro patalpų (su baro prieigomis, tualetu ir pagalbinėmis patalpomis) nuomos sutartį, tačiau, priėmus Sprendimą, bendrovei tapo nuostolinga pradėti veiklą išsinuomotose patalpose, todėl ji kiekvieną mėnesį turi mokėti po 622,30 Eur sumą (netesybas dėl nesudaromo patalpų priėmimo-perdavimo akto).

Pareiškėjai akcentavo, jog žalos, kuri kiltų dėl Sprendimo vykdymo, atsiradimas lems naujus teisminius ginčus dėl žalos atlyginimo, dideles bylinėjimosi išlaidas. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, žala pareiškėjams siektų mažiausiai 87 692,15 Eur, net neskaičiuojant papildomų nuostolių dėl reputacijos pablogėjimo, klientų rato praradimo (per bylinėjimosi laikotarpį, kuris gali trukti kelerius metus, pareiškėjų klientus gali perimti kiti verslo subjektai, susiformuoti kitokie klientų įpročiai ir kt.). Net jei pareiškėjams būtų priteistas turtinės žalos atlyginimas, ši didelė suma būtų mokama iš Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) biudžeto (mokesčių mokėtojų pinigų).

Pareiškėjai prašyme išreiškė nesutikimą su teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartyje išdėstytais argumentais. Manė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo nenaudai priimtus sprendimus analogiško pobūdžio bylose, pavyzdžiui, į LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012. Be to, teismas vadovavosi LVAT 2018 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-404-492/2018 pateiktais išaiškinimais, nors pastarosios bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos, t. y. nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie pareiškėjų padarytus prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimus. Pabrėžė, jog tokie pažeidimai ir negalėjo būti nustatyti UAB „Naujoji vaidra“ atžvilgiu, nes ši bendrovė prekybos alkoholiniais gėrimais veikla bare, esančiame (duomenys neskelbtini), nesivertė, taip pat UAB „Šiaulių lyra“ atžvilgiu, nes ji baro veiklos adresu (duomenys neskelbtini), nevykdo mažiausiai nuo 2010 metų. Pareiškėjai tvirtino ir tai, kad Sprendimu ribojanti priemonė buvo pritaikyta ne visiems ūkio subjektams, užsiimantiems ta pačia veikla, todėl sudarytos nevienodos sąlygos, suteikiant aiškias privilegijas subjektams, kurie veiklą vykdo ne Sprendime išvardytais adresais (diskriminacija ir konkurencijos pažeidimas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjų UAB „Naujoji vaidra“, UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „Masada“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ekonomikos departamento Ekonomikos ir investicijų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Komisijos 2018 m. kovo 15 d. protokolu Nr. VT-12-(1.13.) buvo identifikuotos trys miesto probleminės naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais vietos, esančios (duomenys neskelbtini) („karštieji taškai“), kuriose fiksuotas didžiausias viešosios tvarkos pažeidimų ir rimties trikdymo atvejų skaičius.

Komisijos protokolo pagrindu Savivaldybės administracija, nagrinėdama UAB „Naujoji vaidra“ 2019 m. kovo 29 d. paraišką išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą (toliau – ir ŠMRPK) dėl nuomonės ir (ar) motyvuotų pasiūlymų pateikimo dėl įmonės planuojamos prekybos alkoholiniais gėrimais vietos. ŠMRPK 2019 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 40-S-10609-(1.19E) pateikė nuomonę dėl įmonės planuojamos licencijuojamos veiklos bare, esančiame (duomenys neskelbtini), rekomenduodamas pakeisti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 15.00 val. iki 22.00 val.

ŠMRPK 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 40-S-14505-(1.19E) pateikė pažymą „Dėl 2018–2019 m. laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini) ir prieigose, fiksuotų įvykių“. Reikšmingiausios šios pažymos rezoliucinėje dalyje pateiktos darytinos išvados: „Viešosios tvarkos pažeidimų (duomenys neskelbtini), dėl kurių buvo pradėta administracinė teisena, analizuojamu laikotarpiu daugiausia buvo užregistruota nakties metu, t. y. po 22.00 val.“; „Analizuojamu laikotarpiu administracinės teisenos dėl nusižengimų, fiksuotų (duomenys neskelbtini), buvo pradėtos 73 neblaivių asmenų atžvilgiu.

Šie nusižengimai daugiausia susiję viešosios tvarkos pažeidimais. Pažeidėjams dažniausiai buvo nustatytas 2–3% girtumas“. Komisijos 2019 m. gegužės 30 d. protokole Nr. VT-47-(1.13.) siūloma „Savivaldybės tarybai svarstyti klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo viešojo maitinimo prekybos vietoje(-ose), adresu: (duomenys neskelbtini), draudžiant prekiauti iki 8 valandos ir nuo 22 valandos“. Aiškinamajame rašte numatoma, kad, priėmus sprendimą, galimos pasekmės (tiek teigiamos, tiek neigiamos). Teigiamos pasekmės: konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsauga; (duomenys neskelbtini) mikrorajono bendruomenės ir miesto gyventojų teisės į saugią aplinką užtikrinimas; galbūt efektyvesnis Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinto vieno iš siektinų reguliavimo tikslų – alkoholio prieinamumo mažinimo – įgyvendinimas; sumažėjęs problemų, susijusių su viešosios tvarkos pažeidimais, triukšmu gyvenamojoje aplinkoje, apsvaigusių nuo alkoholio asmenų padaromais materialiniais nuostoliais bei keliamais nepatogumais žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, skaičius.

Neigiamos pasekmės: sprendimas dėl licencijų turėtojų nepasitenkinimo (nerealizuotų verslo lūkesčių) gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, gali būti patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus įrodymus, konstatavo, kad šiuo atveju tikėtini pareiškėjų finansiniai sunkumai, prielaida, jog bus atleisti darbuotojai ir pan., atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti laikomi svaresniais už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Atsakovo pateikti argumentai, taip pat byloje esanti kita medžiaga, leidžia abejoti dėl saugios aplinkos nebuvimo pareiškėjų prekybos vietoje ir šalia jos. Taikant pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Teismas, įvertinęs Juridinių asmenų registre esančius duomenis apie UAB „Naujoji vaidra“ ir UAB „Masada“ veiklos rūšis (UAB „Naujoji vaidra“: nekilnojamojo turto operacijos, nuoma ir išperkamoji nuoma, pastatų aptarnavimas ir kraštovaizdžio tvarkymas, ir kt.; UAB „Masada“: maisto produktų gamyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, pastatų statyba, sandėliavimas ir saugojimas, apgyvendinimo veikla, maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, ir kt.), priėjo prie išvados, kad šie pareiškėjai turi galimybę vykdyti kitą leidžiamą (neuždraustą) veiklą, imtis kitų veiklos rūšių ar verslo alternatyvų, t. y. turi galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų priimto sprendimo pasekmes įmonei.

Teismas pažymėjo, kad su prašymu buvo pateikta 2019 m. liepos 23 d. UAB „Masada“ žalos ir negautų pajamų nevykdant prekybos po 22.00 val. pažyma, tačiau nepateikti duomenys apie tai, kokią pajamų dalį šios pajamos sudaro (sudarytų) bendroje pareiškėjų (ne tik UAB „Masada“) finansinėje apskaitoje. Kita vertus, teismas akcentavo LVAT praktiką, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad netgi pareiškėjui pateikus duomenis, jog didesnę dalį jo pajamų sudaro pajamos už alkoholinius gėrimus ginčo bare, tai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą.

Dėl pareiškėjų pabrėžiamos LVAT 2016 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-412-143/2016 teismas nurodė, kad, nors šioje administracinėje byloje keliamas ginčas panašių teisinių santykių srityje, šioje stadijoje byla dar nėra nagrinėjama iš esmės, o tik svarstomas pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas.

Teismas pažymėjo, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nusprendė, kad pareiškėjų argumentai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nagrinėjamoje byloje nesant įrodymų, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tokios priemonės taikymas šioje proceso stadijoje yra negalimas.

III. Pareiškėjai UAB „Naujoji vaidra“, UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „Masada“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjų nuomone, teismas neatsižvelgė į jų argumentus, susijusius su viešojo intereso užtikrinimu (teismo sprendimo privalomumu, teismų suformuotos praktikos laikymusi, darbuotojams sukurtų darbo vietų išsaugojimu, konkurencijos ribojimą draudžiančių normų laikymusi ir kt.), bei išreiškė savo išankstinę poziciją dėl ginčo esmės, nes nusprendė, kad Sprendimas apgina svaresnius viešuosius interesus (visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir žmonių sveikatą), nors ginčas dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dar nėra išnagrinėtas, be to, teismo argumentai skundžiamoje nutartyje nenuoseklūs ir prieštaringi, nes, viena vertus, kaip minėta, teismas pripažino, jog Sprendimas apgina viešuosius interesus, kita vertus, pats teismas vėliau nurodė, kad šioje stadijoje byla dar nėra nagrinėjama iš esmės. Jei teismas būtų buvęs nuoseklus, jis, dar nepradėjus ginčo nagrinėti iš esmės, negalėjo spręsti, jog komercinės paskirties pastatų komplekso teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir šalia dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 2.00–3.00 val.

UAB „Masada“ prekybos vietoje susidarė situacija, kuri neva kelia grėsmę visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai. Teismas prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo taip pat nenagrinėjo individualiai, nepaistant skirtingų pareiškėjų situacijų, t. y. UAB „Šiaulių lyra“ jau daug metų mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais toje teritorijoje nevykdė, o UAB „Naujoji vaidra“ komercinės veiklos pagal išduotą licenciją išvis nepradėjo, todėl šios bendrovės nutartyje akcentuojamų saugomų vertybių, viešojo intereso nepažeidė ir negalėjo pažeisti.

Pareiškėjai taip pat pastebi, kad, kaip nurodoma teismo nutartyje, Šiaulių miesto probleminės vietos buvo nustatytos Komisijos 2018 m. kovo 15 d. protokolu Nr. VT-12-(1.13.), tačiau Sprendimas buvo priimtas daugiau nei po metų, po to, kai UAB „Naujoji vaidra“ kreipėsi su 2019 m. kovo 29 d. paraiška dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais gavimo. Jie pabrėžia, kad ne policija (ar gyventojai, bendruomenės) kreipėsi į Savivaldybę, identifikuodama problemą, jos priežastis, pasekmes ir sprendimo būdus, o atvirkščiai – Savivaldybė kreipėsi į policiją dėl informacijos gavimo (būtent tokia situacija buvo pripažinta prieštaraujančia Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatoms LVAT 2016 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-412-143/2016).

Pareiškėjai pakartotinai pažymi, jog Sprendimas buvo priimtas netrukus po licencijos UAB „Naujoji vaidra“ išdavimo. Pareiškėjų vertinimu, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje stadijoje atitiktų proporcingumo principą, nes teismas dar negavo atsakovo atsiliepimo ir neišklausė šalių, todėl negali adekvačiai įvertinti ginčijamo Sprendimo, o nustatęs, kad taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nebeužtikrina viešųjų interesų, teismas visada galėtų į tai reaguoti.

Pareiškėjai taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012, kurioje analogiškas ginčas buvo išspręstas UAB „Šiaulių lyra“ naudai, bei nurodo, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu dėl neteisėto Tarybos sprendimo UAB „Šiaulių lyra“ priteisė turtinės žalos atlyginimą. Po minėtų teismo sprendimų UAB „Šiaulių lyra“ nespėjo atnaujinti savo veiklos, nes patalpas buvo išnuomojusi UAB „Masada“, tačiau UAB „Šiaulių lyra“ licencijoje nurodytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas vis tiek buvo apribotas Sprendimu, nepaisant įsiteisėjusio teismo sprendimo (teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimas). Pareiškėjai taip pat pakartoja savo argumentus, susijusius su LVAT 2016 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-412-143/2016 svarba kilusiam ginčui, ir tvirtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino šių argumentų.

Pareiškėjų įsitikinimu, Savivaldybės elgesys laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 29 d. rodo, kad jokia reikšminga grėsmė nebuvo įžvelgiama, todėl Sprendimo galiojimo sustabdymas iki kol bus išnagrinėtas ginčas niekaip nepažeistų viešojo intereso. Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. pažymoje Nr. 40-IL-7154-(14.23E) „Dėl 2018–2019 m. laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini) ir prieigose, fiksuotų įvykių“ (toliau – ir Policijos pažyma) esančių duomenų pareiškėjai nurodo, kad šie duomenys, viena vertus, patvirtina, jog didžioji dalis administracinės teisės ar kitų pažeidimų ginčo teritorijoje yra nesusiję su alkoholinių gėrimų vartojimu, dauguma jų vyksta būtent dienos metu, o, lyginant praėjusius ir einamuosius metus, nusižengimų skaičius žymiai sumažėjo, taigi, kriminogeninė situacija toje teritorijoje gerėja; kita vertus, šie duomenys yra neišsamūs ir prieštaringi (neaišku, dėl kokių pažeidimų administracinė teisena buvo pradėta ir kaip pasibaigė, nepateikiamas teritorijos „(duomenys neskelbtini) prieigos“ apibrėžimas, pripažįstama, kad neįmanoma pateikti tikslių duomenų apie administracinių nusižengimų vietą, ir kt.). Be to, pareiškėjų vertinimu, ginčo teritorijoje daromų pažeidimų skaičius nėra didelis, atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) gatvės rajonas yra gausiai gyvenamas, jame komercinę veiklą vykdo daugybė fizinių ir juridinių asmenų, išduota mažiausiai 11 licencijų vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys neskelbtini), ir jo prieigose. Daugybė pažeidimų yra padaroma ir kitose Šiaulių miesto teritorijose, tačiau šių teritorijų priežiūra yra mažesnė, nepaisant nuolatinių vietos bendruomenės skundų. Pareiškėjai taip pat pažymi, jog UAB „Masada“ ir UAB „Šiaulių lyra“ sprendimo priėmimo procese nebuvo išklausyti, į tokį pažeidimą būtina atsižvelgti net ir sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjų vertinimu, teismas nepagrįstai sumenkino numanomus jų turtinius praradimus, išsamiau nepasisakė dėl prašymo argumentų, susijusių su prognozuojamais nuostoliais, neatitaisoma žala UAB „Masada“ darbuotojams.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės taryba, atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais, mano, kad teismas tinkamai įvertino pareiškėjų pateiktus įrodymus. Atsakovas apžvelgia ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, bylos medžiagą (be kita ko, Policijos pažymoje konstatuotas aplinkybes). Atsakovo įsitikinimu, Sprendimu apginamas vertybių spektras, kuris neabejotinai svarbesnis nei privatūs interesai. Apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nustatytoje vietoje, įmonės tampa suinteresuotomis įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemones, dėl to apsaugomas viešasis interesas. Pažymi, kad atskirojo skundo teiginiai apie netikslius ir prieštaringus duomenis Policijos pažymoje yra nepagrįsti, nes, pavyzdžiui, pareiškėjai nepagrįstai lygina duomenis apie pažeidimus, padarytus 2018 metais ir 2019 metais (12 mėnesių laikotarpio negalima prilyginti 4 mėnesių laikotarpiui), Policijos pažymos 1 lape paaiškinama, jog (duomenys neskelbtini) prieigomis laikomi kiti analizuojamu laikotarpiu Administracinių nusižengimų registre ir Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotų įvykių aprašyme nurodyti adresai (duomenys neskelbtini) gatvėje. ŠMRPK pateikti duomenys turėtų būti vertinami kaip tinkami ir pakankami įrodymai, nekeliantys abejonių dėl visuomenės viešojo intereso pažeidimo.

Atsakovo nuomone, pareiškėjai nepagrindė, kad, laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo, kils didelė žala, kurios atitaisyti (kompensuoti) nebūtų galima arba kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Pareiškėjų argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės yra nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis. Atsakovas sutinka su teismo atliktu pareiškėjų argumentų vertinimu ir papildomai akcentuoja, jog, tenkinus pareiškėjų prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo, tačiau teismui atmetus jų skundą, visos tuo laikotarpiu gautos jų pajamos laikytinos gautomis be pagrindo, t. y. neteisėtai. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Šiaulių lyra“, net pasibaigus teisminiams ginčams ir turėdama licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, esančiame (duomenys neskelbtini), visą parą, savo veiklos neatnaujino 3,5 metų ir negauna pajamų iš prekybos alkoholiniais gėrimais. UAB „Masada“ ginčo baro patalpas nuomojasi iš UAB „Šiaulių lyra“, tačiau iš į bylą pateiktos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, tikėtina, sudarytos 2019 m. vasario 19 d., matyti, jog nuomos sutarties pradžios terminas yra ne vėlesnis nei 2019 m. gegužės 3 d. ir siejamas su UAB „Naujoji vaidra“ licencijos gavimu. Licencija UAB „Naujoji vaidra“ buvo išduota 2019 m. birželio 6 d. Taigi, UAB „Masada“ galbūt nebeketino tęsti veiklos bare, esančiame (duomenys neskelbtini), o UAB „Naujoji vaidra“ per vieną mėnesį nuo licencijos išdavimo iki Sprendimo priėmimo nepradėjo verstis licencijoje numatyta veikla – mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, atsakovas taip pat daro išvadą, jog UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „Naujoji vaidra“ prekybos alkoholiniais gėrimais veiklos ginčo bare nevykdė (ir pajamų negavo) savo noru, o jų teiginiai apie negautas pajamas yra deklaratyvūs ir nesusiję su faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovas dėl pareiškėjų akcentuojamos teismų praktikos (LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012 ir 2016 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-412-143/2016) pastebi, jog ši teismų praktika apima tik senos redakcijos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Be to, nagrinėtų bylų aplinkybės nėra tapačios, nes, pavyzdžiui, byloje Nr. A63-1221/2012 ginčas kilo dėl Tarybos sprendimo, kuriame nustatytas ribojimas tik vienam subjektui – UAB „Šiaulių lyra“, kuris ginčą kėlė tuo pagrindu, jog toje pačioje gyvenamojoje vietovėje panašiomis sąlygomis ta pačia ūkine-komercine veikla užsiimančiam subjektui sudaromos palankesnės verslo sąlygos ir tai nėra siejama su viešojo intereso pažeidimu. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, jog ankstesnis ginčas buvo kilęs prieš devynerius metus, esant kitokioms aplinkybėms ir kitokiam teisiniam reguliavimui. Pareiškėjų teiginiai, jog atsakovas nepaiso teismo sprendimo, yra klaidingi, o jų argumentai apie diskriminaciją prieštarauja LVAT praktikai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai abejoja Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. T-287 (I t., b. l. 19), kuriuo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose, esančiose (duomenys neskelbtini), teisėtumu ir pagrįstumu bei tvirtina, kad šio Sprendimo vykdymas jiems sukels neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, nes, negalint vykdyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais po 22.00 val., baro, esančios (duomenys neskelbtini), veikla taps nuostolinga ir teks baro veiklą nutraukti, todėl turėtų būti pritaikyta jų prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – Sprendimo dalies, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose, esančiose (duomenys neskelbtini), galiojimo sustabdymas iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Teisėjų kolegija, ištyrusi proceso šalių paaiškinimus bei byloje esančią medžiagą, nustatė, kad baras, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Šiaulių lyra“, tačiau ši bendrovė pati veiklos bare jau kelerius metus nevykdo, nepaisant to, kad jai 2008 m. gruodžio 29 d. buvo išduota licencija Nr. 1-498 (patikslinta 2009 m. birželio 4 d. ir 2012 m. kovo 8 d.) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos laikas – 00–24 val., licencijos galiojimo laikas neterminuotas (I t., b. l. 25). Tai gali būti susiję su tuo, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. T-213 UAB „Šiaulių lyra“ buvo nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas – nuo 8.00 val. iki 22.00 val., bet pastebėtina, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu tenkino UAB „Šiaulių lyra“ skundą ir panaikino minėto Tarybos sprendimo dalį, kuria UAB „Šiaulių lyra“ barui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8 val. iki 22 val., LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartimi Nr. A63-1221/2012 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu priteisė UAB „Šiaulių lyra“ iš Šiaulių miesto savivaldybės 39 425 Eur turtinei žalai, patirtai dėl Tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 vykdymo, atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 metų gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1 585,27 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartimi Nr. A-2253-143/2016 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė UAB „Šiaulių lyra“ iš Šiaulių miesto savivaldybės 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendime, be kita ko, nustatė, kad 2010 m. gruodžio 9 d. sutartimi UAB „Šiaulių lyra“ baro, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas išnuomojo UAB „Masada“ ir toliau bare savo veiklos nevykdė.

Teismui pateiktos UAB „Masada“ darbo sutartys (II t., b. l. 20–29) bei 2019 m. liepos 23 d. UAB „Masada“ buhalterinė pažyma apie darbuotojus, dirbančius bare, esančiame (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 19), patvirtina, kad UAB „Masada“ veiklą bare pradėjo vykdyti ne vėliau nei 2011 metais ir ją vykdo iki šiol. Kita vertus, UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „Naujoji vaidra“ 2019 m. vasario 19 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (I t., b. l. 178–180), kuria nuomotojas UAB „Šiaulių lyra“ įsipareigojo nuomininkui UAB „Naujoji vaidra“ perduoti negyvenamąsias prekybines patalpas (įskaitant baro patalpas, baro prieigas, tualetą ir pagalbines patalpas), esančias (duomenys neskelbtini), ir skirtas baro veiklai, be to, UAB „Masada“ 2019 m. gegužės 28 d. patvirtinime (I t., b. l. 173) UAB „Naujoji vaidra“ nurodė, jog UAB „Masada“ nedelsiant nutrauktų baro, esančio (duomenys neskelbtini), veiklą, kai UAB „Naujoji vaidra“ būtų išduota licencija vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudarant teisę tai vykdyti nuo 15.00 val. iki 3.00 val. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad ir UAB „Šiaulių lyra“, ir UAB „Masada“ dar iki Sprendimo priėmimo 2019 m. liepos 4 d. buvo apsisprendusios nebetęsti baro veiklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).

Pagal 2019 m. vasario 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.3 papunktį, nuomojimo terminas skaičiuojamas nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, kuris sudaromas nuomininkui UAB „Naujoji vaidra“ gavus licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bet ne vėliau nei nuo 2019 m. gegužės 3 d., o pagal 1.4 papunktį, nuomininkui pažeidus sutarties 1.3 papunktyje nurodytus terminus, jis įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokesčio dydžio (be PVM) baudą – 622,30 Eur, iki patalpų priėmimo-perdavimo akto sudarymo, šią sumą mokant kiekvieną mėnesį. UAB „Naujoji vaidra“ padavė Savivaldybės administracijos direktoriui 2019 m. kovo 29 d. prašymą išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (gauta 2019 m. balandžio 1 d.; I t., b. l. 28). UAB „Naujoji vaidra“ 2019 m. birželio 6 d. buvo išduota licencija Nr. EA-8-(19) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos laikas – nuo 15.00 val. iki 3.00 val., licencijos galiojimo laikas neterminuotas (I t., b. l. 24). Byloje nėra duomenų, kad iki 2019 m. liepos 4 d. UAB „Naujoji vaidra“ būtų ėmusis veiksmų patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), perimti ir baro veiklai jose pradėti.

Pareiškėjai kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismui pateikė, be kita ko, UAB „Masada“ buhalterinę pažymą (II t., b. l. 17), iš kurios matyti, kad ginčo baro pardavimai per vienerių metų laikotarpį (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) yra 181 709,97 Eur (be PVM), iš jų alkoholinių gėrimų pardavimai nuo 22.00 val. iki 3.00 val. – 98 408,95 Eur, taigi, alkoholinių gėrimų pardavimai nuo 22.00 val. iki 3.00 val. sudarė 54,46 proc. visos baro apyvartos. Kita vertus, bare nuo 22.00 val. iki 3.00 val. buvo parduodamos ir kitos prekės (cigaretės, limonadas, traškučiai, saldainiai ir kt.), kurių pardavimai sudarė 26 410,49 Eur, ir sutiktina su pareiškėjų prielaida, jog, netekus galimybės nuo 22.00 val. iki 3.00 val. parduoti alkoholinius gėrimus, šių kitų prekių pardavimai bare taip pat reikšmingai sumažėtų. Vertinamu laikotarpiu pardavimai nuo 22.00 val. iki 3.00 val. sudarė bendrai 124 819,44 Eur, t. y. 68,69 proc. viso baro apyvartos. Per metus iš prekybos alkoholiniais gėrimais bare po 22.00 val. bendrovė gavo 35 218,85 Eur pelno. Nors pareiškėjai taip pat pateikė UAB „Masada“ pardavimų analizę pagal grupes (laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.; II t., b. l. 18), kurioje matyti prekių savikaina, bei minėtą 2019 m. liepos 23 d. UAB „Masada“ buhalterinę pažymą apie darbuotojus, dirbančius bare, esančiame (duomenys neskelbtini), kurioje matyti bare dirbančių keturių darbuotojų darbo užmokesčiai, tačiau teismui nepateikta jokių papildomų duomenų, iš kurių būtų galima aiškiai nustatyti baro veiklos vykdymo savikainą ir, atitinkamai, prognozuoti, ar, negalėdama vykdyti alkoholio prekybos nuo 22.00 val. iki 3.00 val., UAB „Masada“ patirtų nuostolius dėl baro, esančio (duomenys neskelbtini), veiklos, ir, jei taip, kokio dydžio būtų šie nuostoliai ir kokią dalį jie sudarytų visoje UAB „Masada“ apyvartoje.

Šiame kontekste primintina, kad, pagal 2019 m. vasario 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, UAB „Naujoji vaidra“ įsipareigojo perimti baro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ne vėliau nei 2019 m. gegužės 3 d., UAB „Masada“ 2019 m. gegužės 28 d. patvirtinime nurodė nedelsiant nutrauksiant baro, esančio (duomenys neskelbtini), veiklą, kai UAB „Naujoji vaidra“ bus išduota licencija vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais šiose patalpose, ir tokia licencija UAB „Naujoji vaidra“ buvo išduota 2019 m. birželio 6 d. Kadangi UAB „Masada“ dar iki Sprendimo priėmimo 2019 m. liepos 4 d. planavo nutraukti baro veiklą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), o UAB „Naujoji vaidra“ tokios veiklos niekada nepradėjo, teisėjų kolegija nenustatė faktinio pagrindo pripažinti, jog, įsigaliojus Sprendime įtvirtintam ribojimui prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 3.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), šios bendrovės galėtų patirti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą. Minėtos aplinkybės taip pat leidžia abejoti pareiškėjų argumentais, UAB „Masada“ darbuotojų atleidimą siejančiais išimtinai su Sprendimo priėmimu, bei susijusiais su kliūtimis UAB „Masada“ realizuoti alkoholinių gėrimų atsargas. Be to, minėta, kad UAB „Šiaulių lyra“ baro veiklą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nutraukė dar 2010 metais ir šiuo metu užsiima tik šių patalpų nuoma, todėl neįrodyta, jog pastarasis draudimas ir jai gali padaryti didelę žalą. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjams gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė du kriterijus, kurių neatitinka pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kriterijų ir proporcingumo kriterijų. Spręsdamas dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tikslus, kurių siekė Taryba, priimdama Sprendimą, – užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ekonomikos departamento Ekonomikos ir investicijų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ projekto aiškinamajame rašte išdėstytas aplinkybes (be kita ko, policijos pateiktus duomenis iš oficialių registrų), ir priėjo prie išvados, kad iš pirmo žvilgsnio Sprendimo galiojimo sustabdymas galėtų pažeisti daugelio kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, tačiau, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nekonstatavo, kad šie tikslai Sprendimu buvo pasiekti, t. y. bylos nenagrinėjo iš esmės ir neperžengė prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjimo ribų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjų skundo argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo yra tikėtinai pagrįsti, ir jis skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad šioje stadijoje byla dar nėra nagrinėjama iš esmės, todėl teismas neturėjo pagrindo išsamiau analizuoti pareiškėjų argumentų, susijusių su Sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, be kita ko, pasisakyti dėl LVAT 2016 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-415-143/2016 bei 2012 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012, taip pat dėl atsakovo galbūt padarytų procedūrinių pažeidimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjų argumentai dėl nepakankamos skundžiamos teismo nutarties motyvacijos yra atmetami.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji vaidra“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė