2019-05-08 Nr. AB-10809-3-61-3-04000-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1304-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04000-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2014 metų lapkričio mėnesio apie penkis mėnesius buvo laikoma Lukiškių TI-K kamerose. Kamerose nuolat buvo laikoma po 4–8 nuteistąsias. Būdama mažesnėje erdvėje nei numato teisės aktai, patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Šie veiksniai darė neigiamą įtaką jos dvasinei pusiausvyrai, dėl to sutriko miegas, jaučia nuolatinę depresiją, labai pablogėjo fizinė sveikata. Dėl streso pablogėjo jai diagnozuotos ligos, tapo dirgli, serga cukriniu diabetu. Pareiškėja pažymėjo, kad kameroje sanitariniai mazgai (tualetai) yra toje pačioje patalpoje ir nuo likusio kameros ploto atskirti maža sienele, dėl to tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Kameroje tvyrojo nemalonus kvapas. Sienelė, skirianti tualetą nuo likusio kameros ploto, neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo kabinos. Dėl to patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą. Buvo neužtikrinta asmens privatumo apsauga naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kameroje buvo tarakonų, pelių. Langai kamerose nebuvo valomi, o dėl ant langų esančių grotų, pačios nuteistosios to padaryti negalėjo. Turėjo galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, nors tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kad nuteistasis ar suimtasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas būti lauke. Nusiprausti buvo vedama tik kartą per savaitę. Dėl to jautėsi nemaloniai. Pagal Europos kalėjimų taisyklių 19.4 punktą turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Pareiškėjos teigimu, kamerose neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir tamsu. Natūrali šviesa beveik nepatekdavo į patalpas. Kamerose buvo įjungtas dirbtinis apšvietimas. Lempų šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėdavo akis, galvą, pablogėjo regėjimas. Išjungti šviesos negalėjo, nes kamerose nebuvo jungiklių.

3. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimus. Karšto vandens tiekimo į kameras Lietuvos higienos norma HN 762010 nenumato. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra teikiama nepertraukiamojo miego metu. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušų patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatytas reikalavimas langų angoje įstatyti metalines grotas, o langų stiklus aptraukti metaliniu tinklu. Tam, kad metalinis tinklas nebūtų pasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 350 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, laikant ją nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. Lukiškių TI-K.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjos kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 m2 minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėja Lukiškių TI-K buvo laikoma su pertrauka nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. kamerose Nr. 409, kurios plotas 38,33 m2, Nr. 420, kurios plotas 17,34 m2, Nr. 426, kurios plotas 28,44 m2, Nr. 406, kurios plotas 27,39 m2, Nr. 407, kurios plotas 29,97 m2, Nr. 424, kurios plotas 25,21 m2. Kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 5 asmenų. Teismas, remdamasis atsakovo atstovo nurodytu kamerų plotu ir asmenų, laikytų šiose kamerose kartu su pareiškėja skaičiumi, nustatė, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas, nustatytas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte, pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pažeistas. Taigi, teismas priėjo išvadą, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjos teisių nepažeidė. Teismui nekonstatavus pažeidimo, susijusio su minimalaus ploto normos užtikrinimu, laikė nepagrįstais ir atmetė pareiškėjos skundo argumentus dėl dvasinių sukrėtimų, neigiamų išgyvenimų, miego sutrikimų, depresijos, pablogėjusios sveikatos, kuriuos ji sieja su laikymu perpildytose kamerose.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjos aptarti teiginiai, jog kamerose sanitariniai mazgai (tualetai) yra toje pačioje patalpoje ir nuo likusio kameros ploto atskirti maža sienele, kameroje tvyrojo nemalonus kvapas, kameroje buvo tarakonų, pelių, langai kamerose nebuvo valomi, o dėl ant langų esančių grotų, pačios nuteistosios to padaryti negalėjo, kad turėjo galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, nusiprausti buvo vedama tik kartą per savaitę, kamerose neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir tamsu, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į patalpas, kamerose buvo įjungtas dirbtinis apšvietimas, o lempų šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėdavo akis, galvą, pablogėjo regėjimas, kad pačios išjungti šviesos negalėjo, nes kamerose nėra jungiklių, yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs. Pareiškėja teismui nepateikė šiuos jos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šioje byloje rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais dokumentais.

10. Teismas pareiškėjos argumentus dėl pasivaikščiojimo trukmės atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėja neginčija tos aplinkybės, jog jai buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, o tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatytus reikalavimus. Todėl pareiškėjos argumentus dėl naudojimosi dušu tvarkos atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas iš Lukiškių TI-K atsiliepimo ir Ūkio skyriaus pateikto 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimo Nr. 24–8213 „Dėl O. R.” nustatė, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Kamerose, kuriose pareiškėja buvo laikoma nuo 2015 metų, sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti 1,5 metro aukščio pertvara. Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų duomenų nėra aišku, kada konkrečiose kamerose, kuriose buvo laikoma pareiškėja, sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Nesant objektyvių duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjos kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina, teismas priėjo išvadą, jog visą laiką ji dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo galėjo patirti nepatogumų, garbės ir orumo pažeminimą naudodamasi sanitariniais įrenginiais, kurie nebuvo uždengti, todėl šiuo aspektu pareiškėjos teisės buvo pažeistos (CK 6.271 straipsnis). Konstatavus, jog sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira patalpa, akivaizdu, kad nebuvo užtikrintas ir atskiro nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos įrengimas, taigi, pareiškėja galėjo patirti papildomą diskomfortą dėl iš tualeto sklindančio nemalonaus kvapo. Taigi, teismas konstatavo, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjai nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. kovo 23 d. ir nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. (135 dienas).

13. Teismas pareiškėjos nusiskundimus dėl ventiliacijos, drėgmės, apšvietimo, nešvarių langų, parazitų vertintino kaip bendro pobūdžio, todėl atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato galimybės kameroje esantiems asmenims patiems išjungti elektrą kamerose.

15. Teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, neužtikrinančio pakankamo privatumo juo naudojantis, galėjo kilti tam tikri nepatogumai, neigiami išgyvenimai, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę ir intensyvumą, tai, kad pareiškėja teismui nepateikė duomenų, jog tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjai 1 350 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma laikytina pagrįsta ir adekvačia dėl padaryto pažeidimo pareiškėjos patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Tuo metu pareiškėjos skunde prašoma priteisti suma, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei nėra adekvati neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

III. 16. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjos laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvuoja, kodėl, teismo manymu, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjos pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjos nurodytų pažeidimų ir jai padarytos neturtinės žalos, o pareiškėja nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jai masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjos patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų dėl jos patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jos nurodyta piniginė suma kompensuotų galbūt jos padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos pareiškėją kalinant teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. kovo 23 d. ir nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. gegužės 4 d., atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K 135 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nenustatęs kitų pareiškėjos skunde nurodytų pažeidimų, sprendė, jog pareiškėjos teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, todėl priteisė pareiškėjai iš atsakovo atstovo 1 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovo atstovas, kuris savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindė tuo, kad byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, taip pat pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų dėl jos patirtos neturtinės žalos.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. kovo 23 d. ir nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. kalint Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab, kad atsakovo atstovas nepateikė šią išvadą paneigiančių duomenų ir pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl sanitarinių mazgų Lukiškių TI-K kamerose įrengimo. Tuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.). Pažymėtina, jog vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)).

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

26. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 p.). Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (žr. Konstitucinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas teiginys, jog pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų dėl jos patirtos neturtinės žalos.

27. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, nustačius pareiškėjos teisių pažeidimą dėl ginčo laikotarpiu neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais, egzistuoja pagrindas spręsti dėl pareiškėjai atlygintinos neturtinės žalos. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į CK 6.250 str. įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjos nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį) ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi tai, kad penkias dienas iš 135 dienų pareiškėja kameroje buvo laikoma viena, kiti pažeidimai byloje nenustatyti, be to, šiuo atveju nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjai pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, 260 Eur suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjos patirtai skriaudai atlyginti.

29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo atstovo 260 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl ginčo laikotarpiu neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais, o kitą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas dėl kitų pažeidimų atmestas kaip nepagrįstas, paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjai O. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė