12772103-e23c-4b2c-84c9-a411b01af016 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-574/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31539-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužÄs 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Audriaus Cinino, Jurgitos MaÄionytÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), ir Nidos VigelienÄs, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorÄms Janinai Pavlovskajai, Irenai Sakson, nuteistajai A.
Legislator headnote
AI generated12772103-e23c-4b2c-84c9-a411b01af016 · Vilniaus apygardos teismas: ApeliantÄs tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nÄra įrodymų vertinimo analizÄs, dÄl kokių priežasÄių yra atmetami nuteistosios parodymai, kodÄl jie laikomi gynybos versija, nepasisakyta dÄl teismo medicinos ekspertizÄs ir paskirtos pakartotinÄs 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. ekspertizÄs Nr. (duomenys neskelbtini) kuriomis nukentÄjusiojo kÅ«ne taip pat jokių objektyvių sužalojimų nenustatyta, todÄl įvertinus paties mažameÄio nukentÄjusiojo parodymus, kad jis gavo su lazda, turÄjo likti žymÄs nuo smÅ«gio.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-574/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31539-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužÄs 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Audriaus Cinino, Jurgitos MaÄionytÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), ir Nidos VigelienÄs, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorÄms Janinai Pavlovskajai, Irenai Sakson, nuteistajai A.
K., jos gynÄjai advokatei Z. V., nukentÄjusiojo K. K. (K. K.) įstatyminei atstovei I. K., jų atstovei advokatei Svetlanai Proninai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorÄs Janinos Pavlovskajos bei nuteistosios A. K. ir jos gynÄjos advokatÄs Z. V. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 140 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda.
K. K. (K. K.) įstatyminÄs atstovÄs I. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. K. E. K. naudai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ A. K. nukentÄjusiojo K. K. įstatyminÄs atstovÄs I. K. naudai priteista 2 067,50 Eur advokato paslaugoms apmokÄti. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs 1. A. K. nuteista už tai, kad muÅ¡dama sukÄlÄ fizinį skausmÄ mažameÄiui, t. y.: ji 2019 m. liepos 18 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), kieme prie namo, kuriame ji gyvena, vienÄ kartÄ sudavÄ lazda per nugarÄ , t. y.
į kairiÄ jÄ mentÄ, mažameÄiui nukentÄjusiajam K. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldama jam fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. K. ir jos gynÄja advokatÄ Z. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å alÄininkų rÅ«mų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes A. K. nepadarÄ jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje.
3. ApeliantÄs teigia, kad padarytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, kadangi teismas įvertino ne visus proceso metu surinktus bylai teisingai iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingus įrodymus, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vertino iÅ¡skirtinai mažameÄio K. K. bei jo įstatyminÄs atstovÄs, mamos I. K., ir liudytojų, pastarojo pusbrolio K. Z. parodymus. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad Å¡ių proceso dalyvių parodymai buvo prieÅ¡taringi, taip pat nebuvo atkreiptas dÄmesys į tai, jog nuteistosios dukra liudytoja D. Å . paliudijo jog nukentÄjusysis ir jo draugai âÅ¡eimininkavoâ privaÄiame svetimame kieme, iÅ¡leisti jų moÄiutÄs I. Å . be sutarimo, kad Å¡ie vaikai galÄs žaisti ir bendrauti su nepilnameÄiu L. Å ., kad su nuteistÄ ja ir jos dukterimi D. Å . vaikai, tame tarpe ir nukentÄjusysis, elgÄsi netaktiÅ¡kai, jų neklausÄ.
4. Teismas netyrÄ ar nukentÄjusysis K. K. yra pakankamai brandus, kad galÄtų pareikÅ¡ti savo nuomonÄ, nors aiÅ¡kiai matÄsi, kad jo parodymai yra įtakoti treÄiųjų asmenų nuomonÄs. Tokio amžiaus vaikas negalÄtų savo patirto skausmo vertinti balais, be to, byloje paaiÅ¡kÄjo aplinkybÄ, kad K. K. yra linkÄs meluoti, nuslÄpÄ faktÄ , kad dienÄ prieÅ¡ įvykį jis buvo nukritÄs nuo batuto savo moÄiutÄs kieme ir sunkiai susižalojo. K. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisÄjui, neigÄ, ne tik šį faktÄ , bet ir tai, kad batutas iÅ¡ vis yra jo moÄiutÄs kieme.
Nors Å¡i aplinkybÄ buvo nustatyta Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å alÄininkų rÅ«muose 2019 m. lapkriÄio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisÄjui apklausiant liudytoju mažametį K. Z., kuris teismui nuosekliai papasakojo K. K. nukritimo ant batuto aplinkybes, patvirtino, kad jis kurį laikÄ gulÄjo, o vÄliau jį reikÄjo âtempti už kakloâ, nes jis pats nepajÄgÄ eiti. Teismas Å¡ių parodymų patikimumÄ atmetÄ, apelianÄių manymu, nelogiÅ¡kai vertindamas specialisto iÅ¡vadÄ , kad nukritus nuo batuto nebuvo patirta jokių sužalojimų, rÄmÄsi tik mažameÄio K.
Z. samprotavimais, kuriems įtakÄ padarÄ kiti asmenys, t. y., kad po nukritimo nuo batuto nukentÄjusysis yra pasveikÄs, nors jis pats matÄ raudonÄ dÄmÄ ant nukentÄjusiojo nugaros bei negalÄjo paaiÅ¡kinti jos atsiradimo aplinkybių.
5. Taip pat neįvertinta tai, kad pats nukentÄjusysis K. K. aiÅ¡kino, kad ,,moÄiutei buvo tas pats kam suduoti, jai reikÄjo mus iÅ¡vytiâ. Tai patvirtina nuoseklius nuteistosios parodymus, kad vaikai elgÄsi netinkamai, pats mažametis K. K. yra ne kartÄ jai pridarÄs skriaudos (iÅ¡pylÄs maisto produktus), todÄl jį varydama iÅ¡ namų, rodÄ tai jam pakeldama lazdÄ , be kurios negali vaikÅ¡Äioti. Galimai ji tik prisilietÄ lazda prie vaiko rankos, nes K. K. ikiteisminio tyrimo teisÄjui nurodÄ, kad matÄ, kaip nuteistoji užsimojo pagaliu, tuomet jis pastÅ«mÄ K. ir pats pakliuvo po lazda.
6. Nuteistosios ir jos gynÄjos manymu vien tik fizinio sÄ lyÄio su kito žmogaus kÅ«nu nepakanka tam, kad bÅ«tų taikoma atsakomybÄ pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Atkreipia dÄmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ekspertai į užduotÄ klausimÄ dÄl patirto fizinio skausmo įvertinimo atsakÄ, jog yra galimybÄ Ä¯vertinti patirtÄ skausmÄ . Pagal bylos duomenis nei vienoje teismo medicinos ekspertizÄje nebuvo patvirtintas nukentÄjusiojo K. K. patirtas sužalojimas. EkspertÄ R. G. 2019-07-29 iÅ¡vadoje nurodÄ, kad K.
K. po 2019 m. liepos 18 d. objektyvių kÅ«no sužalojimų nekonstatuota, VGÄ® VURM SKT diagnozuotas nugaros sumuÅ¡imas nÄra pagrįstas trauminiais požymiais ir sužalojimas nestebimas. Buvo paneigtas ankstesnis specialisto įraÅ¡as dÄl sužalojimo, t. y. 2019 m. liepos 19 d. ortopedo-traumatologo konsultacijos įraÅ¡as, kuriame nurodyta, kad traumos patyrimo aplinkybÄs - buityje, trauminis pobÅ«dis - netyÄinis, taigi buvo kreiptasi dÄl nukentÄjusiojo nukritimo nuo batuto, aiÅ¡kintasi ir dÄl galimo inkstų sumuÅ¡imo.
Tuo tarpu teismas bÅ«tent vadovavosi Å¡iais paminÄtos traumatologo konsultacijos įraÅ¡ytos į 2019 m. rugpjÅ«Äio 6 d. apžiÅ«ros protokolÄ duomenimis.
7. ApeliantÄs tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nÄra įrodymų vertinimo analizÄs, dÄl kokių priežasÄių yra atmetami nuteistosios parodymai, kodÄl jie laikomi gynybos versija, nepasisakyta dÄl teismo medicinos ekspertizÄs ir paskirtos pakartotinÄs 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. ekspertizÄs Nr. (duomenys neskelbtini) kuriomis nukentÄjusiojo kÅ«ne taip pat jokių objektyvių sužalojimų nenustatyta, todÄl įvertinus paties mažameÄio nukentÄjusiojo parodymus, kad jis gavo su lazda, turÄjo likti žymÄs nuo smÅ«gio.
Kartu atkreipia dÄmesį, kad ekspertai nurodÄ, jog nesant objektyvių trauminių požymių, nusiskundimai buvo pagrįsti subjektyvumu, t. y. nukentÄjusysis galÄjo iÅ¡ esmÄs nurodyti bet kokius nusiskundimus. Teismas neįvertino nuteistosios parodymų, kad ji galÄjo netyÄia paliesti mažametį nukentÄjusįjį su lazda, be kurios ji negali vaikÅ¡Äioti ir rodÄ vaikams, kad jie iÅ¡eitų, nors kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, jog kaltÄs turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko prisipažinimu, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , nurodo, kaip precedentÄ LAT kolegijos nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407-788/2016, kurioje kaltinamasis pagal BK 140 str. buvo iÅ¡teisintas.
8. ApeliantÄs nesutinka taip pat ir su priteistais ieÅ¡kiniu dÄl neturtinÄs žalos ir advokato iÅ¡laidomis, kurias vertina kaip nepagrįsto dydžio, o teismo iÅ¡vadas dÄl jų â grįstas prielaidomis. Mano, kad teismas turÄjo įvertinti aplinkybÄ, kad tarp nukentÄjusiosios giminaiÄių ir nuteistosios dukters D. Å . Å¡eimų vyrauja konfliktiÅ¡ki santykiai, vyksta skyrybų procesas. TodÄl Å¡is procesas vertintinas kaip pasipelnymas iÅ¡ nuteistosios. Byloje nÄra įrodyta, kad mažametis gydÄsi, kad jam buvo reikalingi medikamentai.
9. Akcentuojama, kad teismas turÄjo sprÄsti klausimÄ dÄl baudžiamojo proceso nutraukimo BK 37 straipsnio pagrindu, pripažinus, kad veika yra mažareikÅ¡mÄ â nukentÄjusiajam nekonstatuota jokių pasekmių, tai patvirtina ekspertizÄs aktas, byloje yra tik pastarojo subjektyvÅ«s, deklaratyvaus pobÅ«džio, nusiskundimai, mažametis galÄjo pajusti nebent momentinį skausmÄ , duomenų, kad vaikas kuo nors skundÄsi ar buvo iÅ¡sigandÄs, byloje nenustatyta. BÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tokie veiksmai, kai nežymiai lazda kontaktuojama su nukentÄjusiojo asmens kÅ«nu, nepaliekant žymių, galÄjo bÅ«ti fizinio skausmo pajutimo priežastimi ir kodÄl po kontakto neliko žymių.
10. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorÄ Janina Pavlovskaja apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį dÄl netinkamo BK 54 straipsnio taikymo, ir paskirti A. K. 50 MGL, t. y. 2500 Eur baudÄ , įpareigojant nesiartinti prie nukentÄjusiojo E. K. arÄiau nei 100 metrų.
11. ProkurorÄs manymu, teismas, taikydamas nuteistajai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirdamas jai Å¡velnesnÄ, nei sankcijoje numatytas bausmÄs minimumas â 100 Eur dydžio baudÄ , nenurodÄ jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų pagrįsta iÅ¡vada, jog sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismo akcentuotos aplinkybÄs, jog nuteistoji A. K. - anksÄiau neteista, administracine tvarka nebausta, pensininkÄ, prokurorÄs vertinimu, nÄra pagrindas daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .
12. Skundžiamame nuosprendyje nurodomos nuteistosios A. K. asmenybÄ charakterizuojanÄios ir kitos aplinkybÄs Å¡iuo atveju nelaikytinos iÅ¡imtinÄmis. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas daugiau susijÄs su aplinkybių, apibÅ«dinanÄių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu, todÄl bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, kai įstatymo sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas bÅ«tų neproporcingas, neadekvatus konkreÄiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui ir kaltininko asmenybei.
Pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai nemotyvuodamas savo sprendimo, nustatÄ skirtinos baudos dydį tik 2 MGL, t. y. 100 Eur, nors A. K. padarÄ vienÄ tyÄinÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, kuri buvo baigta, padaryta prieÅ¡ mažametį, atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta, nuteistoji neatsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo ir jo įstatyminÄs atstovÄs, kas rodo, kad kaltinamoji nevertina savo elgesio kritiÅ¡kai. Tokiu bÅ«du sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebÅ«tų realaus poveikio nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui.
13. ProkurorÄs teigimu, Å¡ioje byloje, atsižvelgiant į nurodytus skunde argumentus bei teismų praktikÄ , yra pagrindas paskirti A. K. 50 MGL, t. y. 2500 Eur, dydžio baudÄ , įpareigojant, nuteistÄ jÄ nesiartinti prie nukentÄjusiojo K. K. arÄiau nei per 100 metrų.
14. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
15. Teismo posÄdžio metu prokurorÄ praÅ¡Ä prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistosios ir jos gynÄjos apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistoji A. K. ir jos gynÄja praÅ¡Ä jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorÄs skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistosios ir jos gynÄjos skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, prokurorÄs skundas atmetamas 16. Apeliaciniu skundu nuteistoji ir jos gynÄja praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesutinka su priteistos neturtinÄs žalos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydžiais.
ProkurorÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia dalyje dÄl nuteistajai paskirtos per Å¡velnios bausmÄs. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinÄs instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. DÄl nuteistosios A. K. ir jos gynÄjos advokatÄs Z. V. apeliacinio skundo 17. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį pažeidÄ BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir įvertino ne visus nuosprendžiui priimti reikÅ¡mingus įrodymus.
IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, iÅ¡nagrinÄjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posÄdyje patikrino teisÄtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausÄ nuteistÄ jÄ A. K., liudytojas I. Å ., R. K., D. Å ., taip pat tyrÄ nukentÄjusiojo K. K. parodymus, liudytojo K. Z. parodymus, atsižvelgÄ Ä¯ byloje pateiktas specialistų iÅ¡vadas, fotonuotraukas, bei kitas aplinkybes turinÄias reikÅ¡mÄs bylai nagrinÄti, nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindÄ teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarÄ BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų pažeidimų. Teismas tyrÄ bei analizavo tiek A. K. teisinanÄius, tiek kaltinanÄius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodÄ ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetÄ nuteistÄ jÄ teisinanÄius įrodymus. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytus argumentus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios kaltÄ padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįsta nuosprendyje iÅ¡dÄstytų bei įvertintų įrodymų visetu.
18. Byloje nustatyta, jog tiesiogiai nagrinÄjamÄ Ä¯vykį matÄ ir jame dalyvavo nuteistoji ir mažameÄiai nukentÄjusysis K. K., liudytojai K. Z. ir L. Å ., taigi iÅ¡ esmÄs nagrinÄjamo įvykio aplinkybÄs ir nuteistosios kaltÄ grindžiama mažameÄių asmenų parodymais. Kasacinio teismo nutartyse formuojama praktika, jog tokio pobÅ«džio bylose, kai kaltinamųjų kaltÄ iÅ¡ esmÄs grindžiama tik nepilnameÄio (mažameÄio) nukentÄjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisÄjui, nukentÄjusiojo parodymai negali bÅ«ti absoliutinami, jie turi bÅ«ti vertinami bylos įrodymų grandinÄje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnameÄio (mažameÄio) nukentÄjusiojo (liudytojo) parodymus.
Teismai turi iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir įvertinti kitus bylos duomenis, juos gretindami su nepilnameÄio nukentÄjusiojo (liudytojo) parodymuose nurodytomis aplinkybÄmis (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-232/2013, 2K-494-677/2015). ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis priimtas nenukrypstant nuo nurodomos kasacinio teismo praktikos, tinkamai įvertinus byloje esanÄius įrodymus.
19. Pirmosios instancijos teismas remiantis nurodytų duomenų visetu nustatÄ, jog nuteistoji, muÅ¡dama sukÄlÄ fizinį skausmÄ mažameÄiui nukentÄjusiajam K. K., t. y., vienÄ kartÄ sudavÄ lazda jam per nugarÄ Ä¯ kairiÄ jÄ mentÄ, taÄiau apeliantÄs teigimu, nurodytos aplinkybÄs nustatytos remiantis prieÅ¡taringais K. K. taip pat jo draugo mažameÄio K. Z., bei mamos I. K. parodymais. TeisÄjų kolegija įvertinusi byloje esanÄiÄ medžiagÄ sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo.
20. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisÄjo apklaustas nukentÄjusysis apie tai kokiu bÅ«du ir kaip jam buvo suduota nurodÄ, jog âmoÄiutÄ pakvietÄ L., kad kažkÄ Å¡iam pasakytų. Jiems buvo įdomu, kas ten bus. PrieÅ¡ jį Äjo brolis K. Kai matÄ, kad minÄta moÄiutÄ užsimojo pagaliu, jis pastÅ«mÄ K. ir pakliuvo po smÅ«giu. MoÄiutÄ sudavÄ jam pagaliu per nugarÄ . <...> PrieÅ¡ suduodama, moÄiutÄ priÄjo ramiai arÄiau, o po to staigiai užsimojo ir sudavÄ.
IÅ¡ pradžių pastaroji pakÄlÄ lazdÄ ir tada sudavÄ, pastaroji užsimojo, o paskui iÅ¡ visų jÄgų sudavÄ su lazda. Jis manÄ, kad smÅ«gis bus K., nes moÄiutÄ, prieÅ¡ užsimodama, pažiÅ«rÄjo į K., paskui į jį.â (t. 1., b. l. 77-79). Liudytojas K. Z. apie nuteistosios veiksmus suduodant nukentÄjusiajam lazda, ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad âSenelÄ draugÄ pakvietÄ, jie nuÄjo iÅ¡ paskos. Po to senelÄ apsisuko ir jo pusbroliui sudavÄ Ä¯ mentÄ. Po to jie iÅ¡Äjo. <...> MoÄiutÄ Äjo su medine lazda, po to labai greitai atsisuko ir sudavÄ.
Su lazda užsimojimas buvo labai gretai, jis nelabai pamatÄ, kaip sudavÄ. <...> MoÄiutÄ Äjo į jo pusbrolio pusÄ, į deÅ¡inÄ, jeigu bÅ«tų Äjusi į jo pusÄ â į kairÄ, tai trenktų jam, taip atsitiko, kad moÄiutÄ trenkÄ Ä¯ tÄ pusÄ ir pataikÄ jo pusbroliui. Jei pusbrolio vietoje bÅ«tų jis, tai bÅ«tų gavÄs jisâ (t. 1., b. l. 87-90). Taip pat ir I. K., nors tiesiogiai aptariamo įvykio nematÄ, taÄiau viso proceso metu iÅ¡ esmÄs nurodÄ tapaÄias aplinkybes, kurias jai iÅ¡ karto po įvykio nurodÄ pastarosios sÅ«nus nukentÄjusysis K.
K., t. y., kad âA. L. pakvietÄ prie savÄs, vaikai Äjo iÅ¡ paskos, moÄiutÄ pradÄjo juos vyti, ir užsimojusi pagaliu sudavÄ vaikui per nugarÄ . Vaikas tvirtina, kad Äjo pirmas K., o paskui jį K., kuris užstojo K., pamatÄs, kad ji užsimojo, jis tiesiog atstÅ«mÄ jį ir nusisuko, ir gavosi jam suduotaâ. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kurioje dalyje nukentÄjusiojo ir liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, taÄiau akivaizdu, jog parodymai dÄl esminių įvykio aplinkybių, t. y., to, jog nuteistoji pakÄlÄ lazdÄ ir ja sudavÄ nukentÄjusiajam per nugarÄ iÅ¡ esmÄs sutampa ir abejoti jais nÄra jokio pagrindo.
21. Apeliaciniame skunde pastebima, jog nukentÄjusiojo parodymai yra nepatikimi, nes iÅ¡ byloje esanÄios medžiagos matyti, kad K. K. yra linkÄs meluoti â duodamas parodymus jis neigÄ nukritÄs nuo batuto, bei tai, jog batutas yra jo moÄiutÄs kieme, nors Å¡ias aplinkybes patvirtina tiek nuteistosios, tiek ir liudytojo K. Z. parodymai. Visų pirma, akivaizdu, jog apeliantÄs iÅ¡ esmÄs interpretuoja nukentÄjusiojo apklausos metu nurodytas aplinkybes iÅ¡imtinai nuteistosios naudai, jas vertindama atsietai, nuo viso apklausos konteksto.
IÅ¡ nurodytos apklausos matyti, jog prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantÄs nukentÄjusysis parodÄ, jog âPrie moÄiutÄs I. Å . namo yra batutas, bet jis niekada nuo jo nekritoâ (t. 1., b. l. 77-79), taigi patvirtino, jog prie jo moÄiutÄs namų yra batutas. Sutiktina, jog nukentÄjusysis pradžioje neigÄ nukritÄs nuo batuto, taÄiau tai nÄra pagrindas teigti, jog jis neteisingai nurodo esmines nagrinÄjamo įvykio aplinkybes, kadangi be paties nukentÄjusiojo parodymų, jas patvirtina ir kitų byloje esanÄių įrodymų visetas.
DÄl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su aplinkybÄmis dÄl galimo nukentÄjusiojo susižalojimo jam nukritus nuo batuto, bus pasisakyta Å¡ioje nutartyje vÄliau, analizuojant duomenų, susijusių su minÄtu įvykiu, visumÄ .
22. Liudytoja I. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, jog âApie 20.10 val., kai skaldÄ malkas ir Å¡alia buvo kaimynÄ R. K., jos pamatÄ, kaip K. Z. veda K. K. už parankÄs. Berniukai iÅ¡ karto užÄjo į namusâ (t. 1., b. l. 94). Taip pat ir apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodÄ tapaÄias aplinkybes, t. y., kad âPati dirbo prie namų, buvo atÄjusi kaimynÄ R. K., jos Å¡nekuÄiavosi, po 20.00 val., tiksliai neprisimena, pamatÄ ateinanÄius vaikus ir kaip K. K. laikosi už mentÄs, suprato, kad kažkas ne taipâ.
Be kita ko pats nukentÄjusysis apie įvykį pirmas nepasakojo, tai padarÄ kartu grįžÄs K. Z., tai patvirtina tiek jo moÄiutÄs I. Å ., tiek kartu tuo metu su ja buvusios R. K. parodymai. Taigi akivaizdu, jog grįžÄs iÅ¡ karto po įvykio nukentÄjusysis buvo susijaudinÄs, nesiÄmÄ iniciatyvos pasakoti apie įvykį, ir tik po kurio laiko nurodÄ jo aplinkybes, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog tokiÄ nukentÄjusiojo emocinÄ bÅ«senÄ lÄmÄ bÅ«tent nuteistosios veiksmai suduodant nukentÄjusiajam lazda į nugaros sritį.
23. Viso proceso metu nuteistoji neigÄ kaltÄ, neigÄ tyÄia sudavusi lazda nukentÄjusiajam į nugaros sritį, taÄiau apelianÄių teigimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino nuteistosios parodymų, nepateikÄ argumentų dÄl ko jie laikomi tik gynybine nuteistosios pozicija. TeisÄjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį, sprendžia, jog tokie apeliantÄs argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti.
24. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį nesivadovavo nuteistosios parodymais, kadangi viso proceso metu pastaroji kiekvienÄ kartÄ nurodÄ skirtingas įvykio aplinkybes, be to, jos parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Apklausta kaip įtariamoji pirmosios apklausos metu nuteistoji nurodÄ, jog âJi buvo vasarinÄje virtuvÄje, kai į virtuvÄ atÄjo K. K., L. Å . ir K. Z.. K. pradÄjo pilstyti cukrų, miltus, įjungÄ dujas.
Ji pradÄjo K. barti ir liepÄ Å¡iam iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvÄs, o pastarasis pasakÄ, kad jį atsiuntÄ jo moÄiutÄ. Ji kaip Äjo su savo lazdele, nes ji vaikÅ¡to pasiramstydama lazdele, tai ja ir užsimojo rodydama, kur eiti. Lazda buvo pakelta aukÅ¡tyn, K. pats ranka numuÅ¡Ä lazdÄ . Gal galvojo, kad ji norÄjo jam suduoti. K. susimuÅ¡Ä tik rankÄ .â (t. 1., b. l. 106-107). VÄlesnÄs apklausos metu nurodÄ - âK. atÄjo pas jÄ Ä¯ lauko virtuvÄ, kur ji buvo ir iÅ¡pylÄ miltus ir cukrų.
Ji K. paklausÄ: âKo tu Äia atÄjai, K.?â. K. atsakÄ, kad šį iÅ¡siuntÄ moÄiutÄ iÅ¡ namų ir liepÄ eiti Äia. Ji K. savo lazda, kuria vaikÅ¡to pasiramsÄiuodama, pakÄlusi tÄ lazdÄ , parodÄ, kad Å¡iÅ¡ eitų namo ir žodžiais pasakÄ: âeik namoâ. Tuomet K. ranka atsimojo nuo lazdos ir atstÅ«mÄ jÄ , sakydamas, kad pats žino, kur jam eiti.â (t. 1., b. l. 113-114). Apklausiama bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistoji nurodÄ, jog âPaskui K.
K. su K. Z. pradÄjo Å¡okinÄti kieme, po penkių minuÄių L. Å . papraÅ¡Ä atidaryti duris, ji atidarÄ. Atidarius duris L. Å . buvo Å¡alia jos. Atidariusi duris parodÄ K. K., kuris stovÄjo priekiu į jÄ , lazda, kad eitų namo ir parodÄ Ä¯ keliÄ , jis pats tÄ lazdÄ palietÄ ir jÄ nustÅ«mÄ bei pradÄjo juoktisâ.
25. Taigi iÅ¡ nurodyto akivaizdu, jog iÅ¡ pradžių nuteistoji nurodÄ, jog siekÄ iÅ¡varyti nukentÄjusįjį dÄl jo elgesio Å¡iam atÄjus ir pradÄjus barstyti virtuvÄje esanÄius produktus, taÄiau paskutinį kartÄ apklausiama jau, teigÄ, jog nukentÄjusysis ir K. Z. Å¡okinÄjo kieme, o prie jos priÄjo dÄl to, jog Å¡i iÅ¡leido namuose buvusį anÅ«kÄ L. Å .. Be kita ko, nei vienas iÅ¡ mažameÄių, taip pat ir atnaujinus įrodymų tyrimÄ apeliacinÄs instancijos teisme, apklaustas L.
Å . nenurodÄ, jog nukentÄjusįjį bÅ«tų siektÄ iÅ¡varyti dÄl to, jog Å¡is virtuvÄje barstÄ maisto produktus, net gi prieÅ¡ingai, visi mažameÄiai liudytojai parodÄ, jog nuteistoji iÅ¡ karto pasirodžius nukentÄjusiajam ir jo draugui buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikus, jų atžvilgiu. K. K. nurodÄ, jog âMoÄiutÄ nelabai juos mylÄjo. Ir kai minÄta moÄiutÄ juos pamatÄ, kad jie eina pas L., greitai nuÄjo prie durų, kad jas uždarytų, kad neiÅ¡leistų L.â (t. 1., b. l. 77-79), taip pat ir L.
Å . parodÄ, jog âMoÄiutÄ sakÄ draugams, ji sakÄ bÅ«tent K., kad jie iÅ¡eitų. Su K. pas moÄiutÄ santykiai įtempti. Kai ji mato K., ji dažnai susierzina.â (t. 2., b. l. 174-176). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog nukentÄjusysis nepagarbiai ir neetiÅ¡kai bendravo su nuteistÄ jÄ bei jos dukterimi, taÄiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistosios dukra D. Å . nurodÄ, kad nemalonių įvykių K. K. gadinant daiktus bÅ«ta prieÅ¡ įvykį, o ne įvykio metu.
Atitinkamai tai tik patvirtina, jog nuteistoji buvo susierzinusi ir prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi nukentÄjusiojo atžvilgiu dar iki jam ateinant į įvykio vietÄ . Taigi, nurodytos aplinkybÄs rodo, jog nuteistoji dar ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ neteisingas įvykio aplinkybes dÄl nukentÄjusiojo veiksmų, kurie neva buvo pagrindas nuteistosios siekiui iÅ¡varyti berniukus, taÄiau ne tyÄia suduodant nukentÄjusiajam į nugaros sritį, o pakÄlus lazdÄ rodant į keliÄ ir raginant vaikus iÅ¡eiti.
26. Be kita ko, nuteistosios bei liudytojo L. Å . teigimu, A. K. negalÄjo pataikyti nukentÄjusiajam į nugarÄ , kadangi moÄiutÄ ir nukentÄjusysis stovÄjo vienas prieÅ¡ais kitÄ veidu. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu tÄ patį nurodÄ ir nukentÄjusysis, bei liudytojas K. Z., taÄiau iÅ¡ pastarųjų parodymų akivaizdu, jog nukentÄjusiajam į nugarÄ pataikyta dÄl to, jog nukentÄjusysis siekÄ užstoti draugÄ K. nuo galimo smÅ«gio â âKai matÄ, kad minÄta moÄiutÄ užsimojo pagaliu, jis pastÅ«mÄ K. ir pakliuvo po smÅ«giu.
MoÄiutÄ sudavÄ jam pagaliu per nugarÄ â (t. 1., b. l. 77-79), taip pat ir K. Z. nurodÄ, jog âJeigu pusbrolio vietoje bÅ«tų jis, tai bÅ«tų gavÄs jisâ. Taigi, nukentÄjusysis ir liudytojas nuosekliai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kina įvykio aplinkybes ir raudonų žymių bÅ«tent ant nukentÄjusiojo nugaros atsiradimo aplinkybes, t. y, dÄl to, jog nukentÄjusysis atsukdamas nugarÄ siekÄ užstoti draugÄ K. Z. nuo galimo smÅ«gio. Pats L. Å . nurodÄ, jog po kontakto su moÄiute matÄ kaip K. laikÄsi už alkÅ«nÄs (t. 2., b. l. 174-176), o tai rodo, jog nukentÄjusiajam po smÅ«gio skaudÄjo.
Taigi nukentÄjusiojo ir liudytojo K. Z. parodymai nÄra prieÅ¡taringi.
27. Nors aplinkybes dÄl to, jog nuteistoji tik ragino berniukus iÅ¡eiti, o nukentÄjusysis pats atmuÅ¡Ä lazdÄ ranka nurodo ir nuteistosios anÅ«kas L. Å ., taÄiau įvertinus byloje esanÄius duomenis, taip pat tai, jog parodymai duoti po nagrinÄjamo įvykio praÄjus beveik dvejiems metams, į jaunÄ liudytojo amžių teisÄjų kolegijos vertinimu, L. Å . parodymai nepatvirtina nuteistosios keliamos versijos dÄl nagrinÄjamo įvykio aplinkybių.
28. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ne vienas asmuo patvirtina tai, kad po kontakto su nuteistÄ ja, nukentÄjusysis patyrÄ skausmÄ bÅ«tent nugaros srityje, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , dÄl nuteistosios kaltÄs ir pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatÄ nusikalstamos veikos aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas K. Z. nurodÄ, jog âDraugas rodÄ vietÄ , kur buvo suduota, jis paklausÄ, kas yra mentÄ, K. paaiÅ¡kino. K. pakÄlÄ drabužius ir jis pamatÄ, kad buvo labai raudonaâ (t. 1., b. l. 87-90). Taip pat ir moÄiutÄ I. Å . viso proceso metu iÅ¡ esmÄs teigÄ, jog berniukams papasakojus kas įvyko âJi pasižiÅ«rÄjo K. K. nugarÄ ir pamatÄ skerso smÅ«gio žymÄ ant nugaros iÅ¡ kairÄs pusÄs. PatepÄ tepalu tÄ vietÄ ir vaikai užmigoâ (t. 1, b. l. 94). ApibÅ«dintÄ Å¾ymÄ patvirtina ir byloje esanÄios nuotraukos, kurias I. Å . persiuntÄ dukrai, K. K. mamai, I. K. dar tÄ paÄiÄ Ä¯vykio dienÄ (t. 1., b. l. 57-59).
29. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų aiÅ¡kiai matyti ant kairiosios nukentÄjusiojo mentÄs raudona, siaura, pailga, žymÄ (t. 1, b. l. 57-59). DÄl sumuÅ¡imo kitÄ dienÄ po įvykio nukentÄjusiojo mama nusprendÄ kreiptis į medikus. Apklausiamas bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme, nukentÄjusysis nurodÄ, jog âMama papraÅ¡Ä pakelti rankas ar nÄra lūžių, o jis negalÄjo pakelti rankos. SumuÅ¡imo vieta buvo raudona, pailga, tada nusprendÄm važiuoti į SantariÅ¡kesâ.
Taigi akivaizdu, jog nukentÄjusiojo ir liudytojo K. Z. parodymus, dÄl to kur ir kaip suduota nukentÄjusiajam patvirtina byloje esanÄios nuotraukos, kuriose matyti sumuÅ¡imas, bei liudytojos I. Å . ir I. K. parodymai dÄl to, jog vaikai iÅ¡ karto nurodÄ kur tiksliai buvo suduota, nurodomoje vietoje aiÅ¡kiai matÄsi raudona žymÄ, dÄl sukelto skausmo kreiptasi į medikus. Atitinkamai, teisÄjų kolegija atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis įvykio aplinkybÄmis.
30. BylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme, nutarta atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ , kurio metu, tenkinant gynybos praÅ¡ymÄ , pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ buvo apklaustas nuteistosios anÅ«kas mažametis liudytojas L. Å ., kuris apie įvykį parodÄ, kad buvo namuose, kai pamatÄ, kad pas jį ateina du draugai, su kuriais nebuvo nusiteikÄs bendrauti. PasakÄ moÄiutei, kad ji pasakytų, kad jo nÄra namuose, užsirakino. MoÄiutÄ pasakÄ ir jie iÅ¡Äjo - nuÄjo toliau, kad jų nepastebÄtų.
Jie iÅ¡traukÄ telefonÄ ir paskambino jo mamai. Mama paskambino jam ir pasakÄ, kad jis pats iÅ¡eitų ir pasakytų, kad nenori su jais bendrauti. Po kurio laiko jie jį įtikino. Jie nuÄjo už kiemo, ant sÅ«pynių. MoÄiutÄ jį pakvietÄ Ä¯ vasarinÄ virtuvÄ valgyti. MoÄiutÄ nežinojo, kad jis nuÄjo su jais žaisti. Jis Äjo į vasarinÄ virtuvÄ, jie Äjo iÅ¡ paskos, moÄiutÄ tai pamatÄ. Ji buvo susinervinusi, pasakÄ, kad jie eitų namo. Ji pakÄlÄ lazdelÄ, su kuria vaikÅ¡to ir parodÄ Ä¯ keliÄ , o K. ranka atmuÅ¡Ä lazdÄ .
Jie sakÄ, kad K. pataikÄ per petį, o tai praktiÅ¡kai neįmanoma, nes jie stovÄjo veidas į veidÄ . MoÄiutÄ negalÄjo užsimoti ir suduoti. Paskui jis norÄjo pasirodyti didvyriu ir pasakÄ, kad jis norÄjo apginti K., nors pas moÄiutÄ su K. santykiai geri. Jo draugai K. K. ir K., kurio pavardÄs neatsimena. PieÅ¡damas įvykio vietos planÄ nurodÄ, jog už namo buvo kiemas ir obelis. NupieÅ¡Ä, kurioje vietoje buvo jis, moÄiutÄ ir draugai. MoÄiutÄ ir draugai stovÄjo veidu į veidÄ , ji jiems pagaliuku parodÄ Ä¯ keliÄ .
MatÄ draugus einanÄius toliau, po to kai jie užÄjo į lauko virtuvÄ, ten buvo langas ir jie buvo prie jo. MoÄiutÄ užÄjo už jo. MatÄ kaip K. laikÄsi už alkÅ«nÄs. Mano, jog moÄiutÄ negalÄjo suduoti, žino, jog po įvykio K. jo giminÄs nuveÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ, taÄiau nieko nerado. Kai moÄiutÄ pakvietÄ jį valgyti jie buvo galiniame kieme ant sÅ«pynių, jis nuÄjo, o draugai nusprendÄ eiti iÅ¡ paskos ir įvyko tai kÄ jau minÄjo. MoÄiutÄ visuomet vaikÅ¡to su lazdele, ir tuomet ji stovÄjo su lazdele, jie priÄjo, ji jau buvo supykusi, ji pakÄlÄ lazdelÄ ir parodÄ Ä¯ keliÄ , o K. pagalvojo, jog Å¡i nori suduoti ir atmuÅ¡Ä pagalį.
MoÄiutÄ sakÄ draugams, bÅ«tent K., jog Å¡ie iÅ¡eitų. K. ir moÄiutÄs santykiai įtempti. MoÄiutÄ tuo momentu buvo pikta, susinervinusi. Ji buvo greiÄiausiai pikta dÄl to, kad jie Äjo paskui jį. Kai ji mato K., ji dažnai susierzina. MoÄiutÄ kai jį pamato, susinervina, bet tokio nebuvo, kad ji jį muÅ¡tu. Jis jai labai nepatinka, nes mokÄ jį kvailių dalykų, o dar jis jį nuteikinÄjo prieÅ¡ draugystÄ su K. Iki įvykio K. buvo nukritÄs nuo batuto. Kai jis nukrito, jis su K. kartu su juo Å¡okinÄjo tuo metu ant batuto.
Batutas Å¡alia K. namų. Jis labai stipriai Å¡okinÄjo ir iššoko. Tinklas buvo, bet jis buvo suplyÅ¡Äs. Kai nukrito, jis normaliai atsikelti negalÄjo, jie padÄjo jam atsikelti. Kai iÅ¡krito, susimuÅ¡imo momentÄ matÄ, jis greiÄiausiai susižalojo nugarÄ , gal net stuburÄ . Jis krito ant žemÄs, nepamena, kaip tiksliai krito, negalÄjo normaliai atsistoti, greiÄiausiai susimuÅ¡Ä stuburÄ . Kai krito ant žemÄs jis gulÄjo gal ant Å¡ono, gal ant nugaros, nelabai pamena. Kritimas buvo gal kelios dienos iki įvykio, nepamena tiksliai.
Po nukritimo K. namo pats nÄjo, jie jį nuvedÄ. Kai su K. K. vedÄ po kritimo nuo batuto, namuose suaugÄ buvo, rodos jo moÄiutÄ, ji matÄ, kad K. susižalojÄs. Å iuo metu su nurodytais berniukai nebendrauja, su K. norÄtų bendrauti, bet ne su K. Su K. ir K. nesusiraÅ¡inÄja ir nebendrauja, K. yra užblokavÄs, jokių ryÅ¡ių nepalaiko. Jie jam žinuÄių neraÅ¡Ä, K. užblokuotas, todÄl raÅ¡yti jam negalÄjo. Ä®vykio metu jis gyveno toje vietovÄje, draugai irgi ankÅ¡Äiau ten gyveno, paskui K. iÅ¡važiavo gyventi į Vilnių.
Įvykio metu labai dažnai žaisdavo su K. ir K., dažniau su K., nes K. tik savaitgaliais atvažiuodavo ( t. 2, b. l. 174 -176).
31. Nuteistoji tiek bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde kÄlÄ versijÄ dÄl to, jog nurodomos žymÄs nukentÄjusiojo nugaros srityje galÄjo atsirasti dar iki nagrinÄjamo įvykio jam paÄiam nukritus nuo batuto. Sutiktina, jog tiek K. Z., tiek ir L. Å . apklausų metu tvirtino, jog dar iki nagrinÄjamo įvykio, jiems kartu su K. K. Å¡okinÄjant ant batuto, kuris yra K. K. moÄiutÄs I. Å . kieme, pastarasis nukrito nuo batuto ir užsigavo nugarÄ . Apklausos metu K.
Z., nurodÄ, jog âK. prieÅ¡ tris dienas iki Å¡ios istorijos nukrito nuo batuto, jis yra prie jų moÄiutÄs namo. K., nukritÄs nuo batuto, stipriai susižalojo, bet paskui pasveiko, pastarajam tada skaudÄjo turbÅ«t rankÄ . Jis matÄ, kaip K. nukrito nuo batuto ir tai matÄ jo draugas. K. tada susižalojo rankÄ , bet ne tÄ paÄiÄ vietÄ , kur trenkÄ moÄiutÄ.â (t. 1., b. l. 87-90). Taip pat ir L. Å . apklausos metu patvirtino, jog âIki įvykio K. buvo nukritÄs nuo batuto. Kai jis nukrito, jis su K. kartu su juo Å¡okinÄjo tuo metu ant batuto.
Batutas Å¡alia K. namų. <...> Kai iÅ¡krito, susimuÅ¡imo momentÄ matÄ, jis greiÄiausiai susižalojo nugarÄ , gal net stuburÄ . Jis krito ant žemÄs, nepamena, kaip jis tiksliai kritoâ (t. 2., b. l. 174-176). Nors, kaip jau minÄta, pats K. K. apklausos metu neigÄ nukritÄs nuo batuto, taÄiau, atsižvelgiant į aptartų byloje surinktų įrodymų visumÄ , nurodytos aplinkybÄs nekeiÄia iÅ¡vadų, dÄl nuteistosios kaltÄs nagrinÄjamu atveju.
32. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog vien fizinio sÄ lyÄio su kito žmogaus kÅ«nu nepakanka tam, kad bÅ«tų taikoma atsakomybÄ pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, atkreipiamas dÄmesys, jog nei vienoje byloje esanÄioje specialisto iÅ¡vadoje nÄra patvirtintas nukentÄjusiajam padarytų sužalojimų mastas. Sutiktina, jog byloje esanÄiose specialistų iÅ¡vadose (t. 1., b. l. 28-29, 36-37) nurodoma, kad nukentÄjusiajam VšĮ SKF diagnozuotas nugaros sumuÅ¡imas nÄra pagrįstas objektyviais traumavimo požymiais ir sužalojimu nÄra vertinamas.
Vis tik, be nurodytų iÅ¡vadų byloje taip pat yra pateikta 2019 m. liepos 19 d. VšĮ SKF ortopedo traumatologo konsultacija (t. 1., b. l. 26), kurios pagrindu ir buvo pateiktos specialistų iÅ¡vados, todÄl prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantÄs, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ioje konsultacijoje pateikiamais duomenimis. Kaip matyti, konsultacijoje nurodyta, jog atliekant objektyviÄ nukentÄjusiojo apžiÅ«rÄ ties mentÄs kaulu nustatyta nedidelÄ sumuÅ¡imo žymÄ, pailgos formos odos paraudimas, kairÄ rankÄ pakelti gali, taÄiau judesiai skausmingi, palpuojant skausminga kairÄ mentÄ.
Taigi, nukentÄjusįjį apžiÅ«rÄjÄs ortopedas traumatologas nustatÄ požymius, kurie iÅ¡ esmÄs atitinka ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, ir nors specialisto iÅ¡vada nenustatytas nukentÄjusiajam padarytų sužalojimų mastas, taÄiau aptarta konsultacija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dÄl nuteistosios fizinio poveikio veiksmų nukentÄjusysis patyrÄ fizinį skausmÄ . Nors sutiktina, kad minima konsultacija suraÅ¡yta iÅ¡ esmÄs iÅ¡ paties nukentÄjusiojo žodžių nurodant, jog skauda tam tikras vietas, taÄiau tai nÄra pagrindas abejoti, jog nukentÄjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, akivaizdu, jog nukentÄjusiojo nurodytÄ Å¾ymÄ mentÄs srityje kitÄ dienÄ po įvykio vis dar matÄ ir nukentÄjusįjį apžiÅ«rÄjÄs traumatologas, o tai indikuoja iÅ¡vadÄ , jog suduotas smÅ«gis nebuvo netyÄinis ar ne stiprus, nesukÄlÄs fizinio skausmo.
33. Apeliaciniame skunde taip pat keliama versija, jog konsultacijoje vertinti sužalojimai atsiradÄ nukentÄjusiajam nukritus nuo batuto, taÄiau tokia versija teisÄjų kolegijos vertintina, kaip aptariamos konsultacijos pavienių dalių interpretavimas nuteistosios naudai ir nurodytų teismo iÅ¡vadų, dÄl nuteistosios kaltÄs nekeiÄia. Akivaizdu, jog konsultacijoje yra apraÅ¡yta ir situacija, dÄl kurios kreiptasi į gydymo įstaigÄ , kurioje nukritimas nuo batuto neminimas.
34. BK 140 straipsnis kriminalizuoja vienÄ iÅ¡ lengvesnių fizinio smurto padarinių â fizinio skausmo sukÄlimÄ . ReikÄtų paminÄti, kad fizinis smurtas ne visada sukelia fizinį skausmÄ , o ir ne kiekvienas sukeltas fizinis skausmas yra pavojingas, neteisÄtas ir žalingas. Taigi, patirtas fizinis skausmas turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentÄjusiojo skausmÄ , arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos.
35. TeisÄjų kolegijos vertinimu byloje nustatytų aplinkybių visetas leidžia pagrįstai sprÄsti, jog dÄl nuteistosios veikos nukentÄjusysis patyrÄ fizinį skausmÄ , kurio pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti. IÅ¡ jau Å¡ioje nutartyje aptartų aplinkybių akivaizdu, jog dÄl nuteistosios fizinio poveikio nukentÄjusiojo atžvilgiu iÅ¡ karto po įvykio K. Z. liudijimu jis parodÄ vietÄ Ä¯ kuriÄ buvo suduota, jam grįžus namo moÄiutÄ iÅ¡ karto suprato, jog kažkas atsitiko, nurodÄ, jog grįžÄs jis verkÄ, nurodÄ vietÄ Ä¯ kuriÄ buvo suduota, skausmui sumažinti moÄiutÄ I.
Å . patepÄ tepalu nuo skausmo, be to, kitÄ dienÄ po įvykio kreiptasi į medikus dÄl nukentÄjusiojo nusiskundimų, jog skauda kairÄs mentÄs sritį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pats nukentÄjusysis K. K. nurodÄ, jog âJam sudavÄ iÅ¡ kairÄs pusÄs, į mentÄ, jam labai skaudÄjo, jeigu vertintų skausmÄ nuo 1 iki 10, tai skausmas buvo 9 balųâ (t. 1., b. l. 77-79). ApeliantÄs teigimu tokio amžiaus vaikas nÄra pakankamai brandus, jog galÄtų įvertinti patirtÄ skausmÄ balais.
Vis tik atkreiptinas dÄmesys, jog kiekvienas asmuo iÅ¡imtinai subjektyviai vertina patiriamo skausmo lygį nepriklausomai nuo jo amžiaus, todÄl siekiant objektyviai įvertinti sukeltÄ skausmÄ atsižvelgiama į byloje esanÄių duomenų visumÄ , atitinkamai ir nagrinÄjamu atveju nukentÄjusiojo patirtas fizinis skausmas vertinamas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Taigi, nekyla abejonių, jog dÄl nuteistosios veiksmų nukentÄjusiajam sukeltas fizinis veiksmas, dÄl ko nuteistoji pagrįstai pripažinta kalta dÄl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
36. Bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme metu prie bylos prijungtas 2019 m. gruodžio 27 d. susiraÅ¡inÄjimas galimai tarp nukentÄjusiojo K. K. ir L. Å . (t. 2., b. l. 152-155, 167-170), taÄiau susiraÅ¡inÄjimo turinys nei patvirtina nei paneigia su nagrinÄjamu įvykiu susijusias aplinkybes, todÄl jokiu aspektu nepatvirtina gynybos versijos, jog A. K. nepadarÄ jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
37. Taigi iÅ¡dÄstytų aplinkybių pagrindu, teisÄjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu tinkamai ir pagrįstai įvertinus byloje esanÄių įrodymų visetÄ , nustatyti BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji ir objektyvieji požymiai ir A. K. pripažinta kalta padariusi nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dÄl nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo ir nuteistosios kaltÄs dÄl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nÄra jokio pagrindo.
DÄl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs BK 37 straipsnio pagrindu 38. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylos aplinkybÄs leidžia nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas â pripažinti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ mažareikÅ¡me, atleisti nuteistÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, kadangi nuteistosios veiksmais nukentÄjusiajam nebuvo sukeltos jokios pasekmÄs, jo nusiskundimai dÄl skausmo yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, jis galÄjo pajusti nebent momentinį skausmÄ , byloje nÄra nustatyta, jog nukentÄjusysis bÅ«tų kuo nors daugiau skundÄsis ar bÅ«tų iÅ¡sigandÄs.
39. BK 37 straipsnis nustato, kad padarÄs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu dÄl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinÄs instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dÄl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybÄs pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyÄios apibrÄžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudÄties požymius, taÄiau dÄl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nÄra didelis ir nÄra tokio laipsnio, dÄl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybÄn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).
40. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamu atveju, nÄra jokio pagrindo nuteistosios veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me. Nusikalstama veika pasikÄsinta į žmogaus sveikatÄ , veika padaryta prieÅ¡ mažametį, veikos padarymui naudotas įrankis â lazda, veikta tyÄine kaltÄs forma, veika padaryta iÅ¡ esmÄs dÄl mažareikÅ¡mÄs priežasties â vaikams iÅ¡ karto neiÅ¡Äjus namo iÅ¡ nuteistosios kiemo. Nors nusikalstama veika mažameÄiui itin pavojingi sužalojimai nepadaryti, o sukeltas fizinis skausmas, taÄiau, akivaizdu, jog fizinis skausmas buvo pakankamai intensyvus â vieta į kuriÄ buvo suduota, liko paraudonavusi kelias dienas, dÄl nukentÄjusiojo nusiskundimų moÄiutÄ I.
Å . sumuÅ¡imo vietÄ tepÄ tepalu nuo skausmo, rytÄ po įvykio dÄl vis dar esanÄio skausmo kreiptasi į medikus, rekomenduotas ambulatorinis gydymas â medikamentai esant skausmui ir tausojantis rÄžimas savaitei (t. 1., b. l. 26). Taigi akivaizdu, jog nurodytų aplinkybių visetas nesuteikia pagrindo nuteistosios veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs BK 37 straipsnio pagrindu. DÄl neturtinÄs žalos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydžio 41. ApeliantÄs nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai nustatÄ ir nukentÄjusiojo naudai priteisÄ per didelÄ neturtinÄ Å¾alos sumÄ , teigia, jog byloje nÄra įrodyta, jog nukentÄjusysis bÅ«tų gydÄsis ar jam buvo reikalingi medikamentai.
42. Kaip matyti skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog 1 000 Eur suma, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, pasekmes, nuteistosios turtinÄ ir socialinÄ padÄtį, yra tinkama nukentÄjusiojo neturtinei žalai atlyginti. Vis tik, teisÄjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
43. Nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos, padarytos dÄl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasianÄius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltÄ, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinÄs žalos atlyginimÄ , atsižvelgia ne tik į nukentÄjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). teismų praktika dÄl priteistino neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinÄs žalos atlyginimo dydis (kasacinÄs nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018).
IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinÄ Å¾ala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukÄlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, taÄiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.).
44. NagrinÄjamu atveju mažameÄiui nukentÄjusiajam nuteistosios tyÄiniais veiksmais sukeltas fizinis skausmas, taÄiau jokių ilgalaikių liekamųjų reiÅ¡kinių dÄl to neatsirado, sutiktina, jog nukentÄjusysis kreipÄsi į medikus, skausmais nugaros srityje skundÄsi ir po įvykio, taÄiau nurodytos aplinkybÄs nesuteikia pagrindo visa apimtimi tenkinti civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos priteisimo. Atkreiptinas dÄmesys, jog civiliniame ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybÄs dÄl nukentÄjusiojo patirto streso, atsiradusios baimÄs bendrauti su suaugusiais žmonÄmis ir pan. nÄra nustatytos.
Sprendžiant neturtinÄs žalos priteisimo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į paties nukentÄjusiojo elgesį, ankstesnį bendravimÄ su nuteistÄ jÄ , kuris aptartas pasisakant dÄl veikos, vertinant paties nukentÄjusiojo bei liudytojų parodymus, todÄl nekartojamas. Tai iÅ¡ esmÄs paneigia civiliniame ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes dÄl mažameÄio itin pavyzdingai apibÅ«dinamo elgesio. Be kita ko pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nuteistosios turtinÄ ir socialinÄ padÄtį.
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog nuteistoji yra vyresnio amžiaus, turinti sveikatos sutrikimų, pensininkÄ, kurios mÄnesinÄs pajamos sudaro 431 Eur per mÄnesį (t. 2., b. l. 132-140). Atitinkamai, atsižvelgiant į nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, jog nukentÄjusiajam sukeltas fizinis skausmas, liekamųjų reiÅ¡kinių dÄl nagrinÄjamo įvykio neatsirado, taip pat nuteistosios socialinÄ ir turtinÄ padÄtį konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinÄjamu atveju, nukentÄjusiajam priteisÄ nepagrįstai didelį â 1 000 Eur â neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kuris mažintinas iki 250 Eur.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent toks neturtinÄs žalos dydis nagrinÄjamu atveju atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.
45. Skundžiamu nuosprendžiu nukentÄjusiojo įstatyminei atstovei I. K. iÅ¡ nuteistosios taip pat priteista 2 067,50 Eur suma patirtoms iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokÄti, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismo vertinimo tokio dydžio suma yra aiÅ¡kiai per didelÄ.
46. Kolegija, sprÄsdama klausimÄ dÄl nukentÄjusiųjų praÅ¡omų priteisti proceso iÅ¡laidų â apmokÄjimo už atstovo paslaugas, iÅ¡eities pagrindu laiko Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose dÄl priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisÄs akte nurodytus kriterijus.
47. SprÄsdamas dÄl atstovavimo iÅ¡laidų pagrįstumo ir jų dydžio, teismas atsižvelgia į bylos sudÄtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginÄijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama Å¡alių teisÄ susitarti dÄl advokato atlyginimo, taÄiau Å¡alys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatÄ , kad teismas negalÄs bylÄ laimÄjusiai Å¡aliai visais atvejais priteisti maksimalų dydį arba daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkreÄias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinÄ pagalba teikiama itin sudÄtingoje byloje arba byla nagrinÄjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais.
48. Nustatant iÅ¡ nuteistosios priteistinÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ iÅ¡imtinai tik į tai, jog nukentÄjusiojo civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas tik iÅ¡ dalies, taÄiau nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginÄs sumos dydį iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokÄti, atsižvelgtina ir į Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ , nuteistojo turtinÄ padÄtį, teismų praktikÄ . NagrinÄjamu atveju, byla nÄra itin sudÄtinga ar didelÄs apimties, jÄ sudaro 2 tomai, bylos metu nesprÄsti sudÄtingi teisiniai ar kitokio pobÅ«džio klausimai, bylos nagrinÄjimui skirtas tik vienas teismo posÄdis, iÅ¡ esmÄs bylos nagrinÄjimo metu pateiktas vienas nukentÄjusiojo įstatyminÄs atstovÄs dokumentas â civilinis ieÅ¡kinys, kuris neiÅ¡siskiria itin sudÄtingu turiniu, ar papildomai rinkta medžiaga.
Be kita ko atsižvelgtina ir į tai, jog, kaip minÄta, nuteistoji yra pensinio amžiaus, per mÄnesį gaunanti vos daugiau nei 400 Eur pajamų, turinti ir sveikatos problemų. SkundÄ nagrinÄjanÄios teisÄjų kolegijos nuomone, nukentÄjusiojo įstatyminÄs atstovÄs pirmosios instancijos teisme praÅ¡yta ir priteista suma, atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau paminÄtus aptartus kriterijus, laikytina neproporcingai didele, todÄl mažintina iki 700 Eur.
49. NukentÄjusiojo įstatyminÄ atstovÄ I. K. taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistosios 605 Eur už advokatÄs teisinÄ pagalbÄ bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme (t. 2, b. l. 130-131).
50. Viena iÅ¡ nukentÄjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje. DÄl to nukentÄjusiojo turÄtos iÅ¡laidos dÄl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje turi bÅ«ti apmokÄtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinÄs instancijos teisme, taÄiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokÄti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinÄta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinÄjimo rezultatas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).
51. Esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundÄ paduoda nuteistasis, nukentÄjusiojo iÅ¡laidos advokatui iÅ¡ dalies yra grindžiamos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų â pateikti atsikirtimus į apeliacinį skundÄ . Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginÄs sumos dydį nukentÄjusiojo įstatyminÄs atstovÄs iÅ¡laidoms advokatÄs pagalbai apmokÄti, atsižvelgtina į skundo iÅ¡nagrinÄjimo rezultatus. NagrinÄjamoje byloje apeliacinį skundus padavÄ nuteistoji ir prokurorÄ, nukentÄjusiosios atstovÄ dalyvavo dviejose teismo posÄdžiuose.
Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, nukentÄjusiosios praÅ¡ymas dÄl proceso iÅ¡laidų priteisimo tenkinamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistosios nukentÄjusiojo įstatyminÄs atstovÄs naudai priteistina 300 Eur byloje apeliacinÄje instancijoje dalyvavusios atstovÄs paslaugoms apmokÄti. DÄl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorÄs Janinos Pavlovskajos apeliacinio skundo 52. Apeliaciniu skundu prokurorÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajai pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirta Å¡velnesnÄ nei BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmÄ.
Nurodo, jos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs nÄra iÅ¡imtinÄs, todÄl toks bausmÄs Å¡velninimas nuteistosios atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas. TeisÄjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka.
53. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55-61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmÄs skyrimo taisykles. Tik tada, kai konkreÄioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybÄs ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinÄ ar kitokia socialinÄ situacija, rodanti, kad minÄtos bendrosios bausmÄs skyrimo taisyklÄs nÄra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
IÅ¡ esmÄs turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmÄ, nors formaliai ir atitinka visas bausmÄs skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), taÄiau yra betikslÄ, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkÅ¡Äiai, pasiekia iÅ¡ esmÄs tik vienÄ â nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).
54. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybÄs ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybÄmis, bÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dÄl bausmÄs atitikties teisingumo principui (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas teisminÄ praktikÄ dÄl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad Å¡velnesnÄs, negu įstatymo numatyta, bausmÄs skyrimas gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinÄmis aplinkybÄmis, taÄiau iÅ¡imtinių aplinkybių nustatymÄ vis labiau sieja su tiek nusikalstamÄ veikÄ , tiek ir kaltininko asmenybÄ apibÅ«dinanÄių aplinkybių visetu. Svarbu yra tai, kad bÅ«tent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti iÅ¡vadÄ dÄl bausmÄs atitikties teisingumo principams.
55. TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi galiojanÄia teismine praktika ir Å¡ioje byloje pagrįstai nustatÄ aplinkybių, rodanÄių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas A. K. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, visumÄ .
56. NagrinÄjamu atveju byloje nustatyta, jog A. K. padarÄ vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , veikÄ , dÄl veikos sunkÅ«s padariniai neatsirado, nors veika, kaip jau minÄta, padaryta dÄl mažareikÅ¡mÄs dingsties, tyÄia, pati nuteistoji savo kaltÄ neigÄ, nukentÄjusiojo neatsipraÅ¡Ä, atsakomybÄ sunkinanÄių ar Å¡velninanÄių aplinkybių nenustatyta, taÄiau kitos byloje nustatytos ir nuteistÄ jÄ charakterizuojanÄios aplinkybÄs sudaro pagrindÄ , konstatuoti, jog kitokios bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonÄs, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BausmÄs teisingumas neatsiejamai susijÄs ir su kitu baudžiamosios teisÄs principu â bausmÄs individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisÄs principas, glaudžiai susijÄs su bausmÄs paskirtimi (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).
57. Nors prokurorÄs teigimu, aplinkybÄs, jog nuteistoji ankÅ¡Äiau nÄra teista, administracinių nuobaudų neturi yra pensininkÄ nÄra iÅ¡imtinÄs aplinkybÄs skirti mažesnÄ nei sankcijoje numatytÄ bausmÄ, taÄiau bÅ«tent Å¡ios aplinkybÄs apibÅ«dina nuteistosios asmenybÄs pavojingumÄ , tai, jog ji nÄra linkusi daryti nusikalstamų veikų, nÄra padariusi teisÄs pažeidimų, laikÄsi įstatymų, leidžia pagrįstai manyti, jog kitokios sankcijos, net ir minimalios baudos, skyrimas bÅ«tų per griežtas.
Akivaizdu, jog nagrinÄjamu atveju, pagrindinis bausmÄs tikslas â nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, todÄl atsižvelgiant į tai, jog nuteistosios mÄnesinÄs pajamos nÄra didelÄs, be to ji pati turi sveikatos sutrikimų, dÄl ko, pastaroji turi įsigyti įvairius medikamentus ar pan., akivaizdu, jog, kaip teisingai pažymÄjo ir pirmosios instancijos teismas, vien pats baudžiamasis procesas, jo metu patirtos iÅ¡laidos bei civilinio ieÅ¡kinio atlyginimas atliks minÄtÄ funkcijÄ .
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytų aplinkybių visumÄ , teisÄjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog net ir minimalios sankcijoje numatytos bausmÄs A. K. paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi skyrÄ jai mažesnÄ nei sankcijoje numatytÄ bausmÄ. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorÄs Janinos Pavlovskajos apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios A. K. ir jos gynÄjos advokatÄs Z. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalį dÄl neturtinÄs žalos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ A. K. priteisimo. NukentÄjusiajam K. K. iÅ¡ nuteistosios A. K. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 250 Eur.
NukentÄjusiojo K. K. įstatyminei atstovei I. K. iÅ¡ nuteistosios A. K. priteistÄ sumÄ byloje dalyvavusios advokatÄs paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokÄti sumažinti iki 700 Eur. Priteisti iÅ¡ nuteistosios A. K. nukentÄjusiojo K. K. įstatyminÄs atstovÄs I. K. naudai 300 Eur proceso iÅ¡laidų apeliacinÄje instancijoje dalyvavusios atstovÄs paslaugoms apmokÄti. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Audrius Cininas Jurgita MaÄionytÄ Nida VigelienÄ