Legislator Case Law & Legislation
12772103-e23c-4b2c-84c9-a411b01af016 AI generated

12772103-e23c-4b2c-84c9-a411b01af016 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 12772103-e23c-4b2c-84c9-a411b01af016
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-574/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31539-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorėms Janinai Pavlovskajai, Irenai Sakson, nuteistajai A.

Legislator headnote

AI generated

12772103-e23c-4b2c-84c9-a411b01af016 · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantės tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nėra įrodymų vertinimo analizės, dėl kokių priežasčių yra atmetami nuteistosios parodymai, kodėl jie laikomi gynybos versija, nepasisakyta dėl teismo medicinos ekspertizės ir paskirtos pakartotinės 2019 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) kuriomis nukentėjusiojo kÅ«ne taip pat jokių objektyvių sužalojimų nenustatyta, todėl įvertinus paties mažamečio nukentėjusiojo parodymus, kad jis gavo su lazda, turėjo likti žymės nuo smÅ«gio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-574/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31539-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorėms Janinai Pavlovskajai, Irenai Sakson, nuteistajai A.

K., jos gynėjai advokatei Z. V., nukentėjusiojo K. K. (K. K.) įstatyminei atstovei I. K., jų atstovei advokatei Svetlanai Proninai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Janinos Pavlovskajos bei nuteistosios A. K. ir jos gynėjos advokatės Z. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda.

K. K. (K. K.) įstatyminės atstovės I. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. K. E. K. naudai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ A. K. nukentėjusiojo K. K. įstatyminės atstovės I. K. naudai priteista 2 067,50 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. K. nuteista už tai, kad muÅ¡dama sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui, t. y.: ji 2019 m. liepos 18 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), kieme prie namo, kuriame ji gyvena, vienÄ kartÄ sudavė lazda per nugarÄ , t. y.

į kairiÄ jÄ mentę, mažamečiui nukentėjusiajam K. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldama jam fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. K. ir jos gynėja advokatė Z. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes A. K. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

3. Apeliantės teigia, kad padarytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, kadangi teismas įvertino ne visus proceso metu surinktus bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus įrodymus, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vertino iÅ¡skirtinai mažamečio K. K. bei jo įstatyminės atstovės, mamos I. K., ir liudytojų, pastarojo pusbrolio K. Z. parodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡ių proceso dalyvių parodymai buvo prieÅ¡taringi, taip pat nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, jog nuteistosios dukra liudytoja D. Å . paliudijo jog nukentėjusysis ir jo draugai „šeimininkavo“ privačiame svetimame kieme, iÅ¡leisti jų močiutės I. Å . be sutarimo, kad Å¡ie vaikai galės žaisti ir bendrauti su nepilnamečiu L. Å ., kad su nuteistÄ ja ir jos dukterimi D. Å . vaikai, tame tarpe ir nukentėjusysis, elgėsi netaktiÅ¡kai, jų neklausė.

4. Teismas netyrė ar nukentėjusysis K. K. yra pakankamai brandus, kad galėtų pareikÅ¡ti savo nuomonę, nors aiÅ¡kiai matėsi, kad jo parodymai yra įtakoti trečiųjų asmenų nuomonės. Tokio amžiaus vaikas negalėtų savo patirto skausmo vertinti balais, be to, byloje paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad K. K. yra linkęs meluoti, nuslėpė faktÄ , kad dienÄ prieÅ¡ įvykį jis buvo nukritęs nuo batuto savo močiutės kieme ir sunkiai susižalojo. K. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, neigė, ne tik šį faktÄ , bet ir tai, kad batutas iÅ¡ vis yra jo močiutės kieme.

Nors Å¡i aplinkybė buvo nustatyta Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«muose 2019 m. lapkričio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant liudytoju mažametį K. Z., kuris teismui nuosekliai papasakojo K. K. nukritimo ant batuto aplinkybes, patvirtino, kad jis kurį laikÄ gulėjo, o vėliau jį reikėjo „tempti už kaklo“, nes jis pats nepajėgė eiti. Teismas Å¡ių parodymų patikimumÄ atmetė, apeliančių manymu, nelogiÅ¡kai vertindamas specialisto iÅ¡vadÄ , kad nukritus nuo batuto nebuvo patirta jokių sužalojimų, rėmėsi tik mažamečio K.

Z. samprotavimais, kuriems įtakÄ padarė kiti asmenys, t. y., kad po nukritimo nuo batuto nukentėjusysis yra pasveikęs, nors jis pats matė raudonÄ dėmę ant nukentėjusiojo nugaros bei negalėjo paaiÅ¡kinti jos atsiradimo aplinkybių.

5. Taip pat neįvertinta tai, kad pats nukentėjusysis K. K. aiÅ¡kino, kad ,,močiutei buvo tas pats kam suduoti, jai reikėjo mus iÅ¡vyti“. Tai patvirtina nuoseklius nuteistosios parodymus, kad vaikai elgėsi netinkamai, pats mažametis K. K. yra ne kartÄ jai pridaręs skriaudos (iÅ¡pylęs maisto produktus), todėl jį varydama iÅ¡ namų, rodė tai jam pakeldama lazdÄ , be kurios negali vaikščioti. Galimai ji tik prisilietė lazda prie vaiko rankos, nes K. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad matė, kaip nuteistoji užsimojo pagaliu, tuomet jis pastÅ«mė K. ir pats pakliuvo po lazda.

6. Nuteistosios ir jos gynėjos manymu vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu nepakanka tam, kad bÅ«tų taikoma atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ekspertai į užduotÄ klausimÄ dėl patirto fizinio skausmo įvertinimo atsakė, jog yra galimybė įvertinti patirtÄ skausmÄ . Pagal bylos duomenis nei vienoje teismo medicinos ekspertizėje nebuvo patvirtintas nukentėjusiojo K. K. patirtas sužalojimas. Ekspertė R. G. 2019-07-29 iÅ¡vadoje nurodė, kad K.

K. po 2019 m. liepos 18 d. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, VGĮ VURM SKT diagnozuotas nugaros sumušimas nėra pagrįstas trauminiais požymiais ir sužalojimas nestebimas. Buvo paneigtas ankstesnis specialisto įrašas dėl sužalojimo, t. y. 2019 m. liepos 19 d. ortopedo-traumatologo konsultacijos įrašas, kuriame nurodyta, kad traumos patyrimo aplinkybės - buityje, trauminis pobūdis - netyčinis, taigi buvo kreiptasi dėl nukentėjusiojo nukritimo nuo batuto, aiškintasi ir dėl galimo inkstų sumušimo.

Tuo tarpu teismas bÅ«tent vadovavosi Å¡iais paminėtos traumatologo konsultacijos įraÅ¡ytos į 2019 m. rugpjūčio 6 d. apžiÅ«ros protokolÄ duomenimis.

7. Apeliantės tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nėra įrodymų vertinimo analizės, dėl kokių priežasčių yra atmetami nuteistosios parodymai, kodėl jie laikomi gynybos versija, nepasisakyta dėl teismo medicinos ekspertizės ir paskirtos pakartotinės 2019 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) kuriomis nukentėjusiojo kūne taip pat jokių objektyvių sužalojimų nenustatyta, todėl įvertinus paties mažamečio nukentėjusiojo parodymus, kad jis gavo su lazda, turėjo likti žymės nuo smūgio.

Kartu atkreipia dėmesį, kad ekspertai nurodė, jog nesant objektyvių trauminių požymių, nusiskundimai buvo pagrįsti subjektyvumu, t. y. nukentėjusysis galėjo iÅ¡ esmės nurodyti bet kokius nusiskundimus. Teismas neįvertino nuteistosios parodymų, kad ji galėjo netyčia paliesti mažametį nukentėjusįjį su lazda, be kurios ji negali vaikščioti ir rodė vaikams, kad jie iÅ¡eitų, nors kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, jog kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko prisipažinimu, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , nurodo, kaip precedentÄ LAT kolegijos nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407-788/2016, kurioje kaltinamasis pagal BK 140 str. buvo iÅ¡teisintas.

8. Apeliantės nesutinka taip pat ir su priteistais ieškiniu dėl neturtinės žalos ir advokato išlaidomis, kurias vertina kaip nepagrįsto dydžio, o teismo išvadas dėl jų – grįstas prielaidomis. Mano, kad teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad tarp nukentėjusiosios giminaičių ir nuteistosios dukters D. Š. šeimų vyrauja konfliktiški santykiai, vyksta skyrybų procesas. Todėl šis procesas vertintinas kaip pasipelnymas iš nuteistosios. Byloje nėra įrodyta, kad mažametis gydėsi, kad jam buvo reikalingi medikamentai.

9. Akcentuojama, kad teismas turėjo spręsti klausimÄ dėl baudžiamojo proceso nutraukimo BK 37 straipsnio pagrindu, pripažinus, kad veika yra mažareikÅ¡mė – nukentėjusiajam nekonstatuota jokių pasekmių, tai patvirtina ekspertizės aktas, byloje yra tik pastarojo subjektyvÅ«s, deklaratyvaus pobÅ«džio, nusiskundimai, mažametis galėjo pajusti nebent momentinį skausmÄ , duomenų, kad vaikas kuo nors skundėsi ar buvo iÅ¡sigandęs, byloje nenustatyta. BÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tokie veiksmai, kai nežymiai lazda kontaktuojama su nukentėjusiojo asmens kÅ«nu, nepaliekant žymių, galėjo bÅ«ti fizinio skausmo pajutimo priežastimi ir kodėl po kontakto neliko žymių.

10. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė Janina Pavlovskaja apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį dėl netinkamo BK 54 straipsnio taikymo, ir paskirti A. K. 50 MGL, t. y. 2500 Eur baudÄ , įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiojo E. K. arčiau nei 100 metrų.

11. Prokurorės manymu, teismas, taikydamas nuteistajai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirdamas jai Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas – 100 Eur dydžio baudÄ , nenurodė jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų pagrįsta iÅ¡vada, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismo akcentuotos aplinkybės, jog nuteistoji A. K. - anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, pensininkė, prokurorės vertinimu, nėra pagrindas daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .

12. Skundžiamame nuosprendyje nurodomos nuteistosios A. K. asmenybę charakterizuojančios ir kitos aplinkybės Å¡iuo atveju nelaikytinos iÅ¡imtinėmis. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas daugiau susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu, todėl bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, kai įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui ir kaltininko asmenybei.

Pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai nemotyvuodamas savo sprendimo, nustatė skirtinos baudos dydį tik 2 MGL, t. y. 100 Eur, nors A. K. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, kuri buvo baigta, padaryta prieÅ¡ mažametį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistoji neatsiprašė nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės, kas rodo, kad kaltinamoji nevertina savo elgesio kritiÅ¡kai. Tokiu bÅ«du sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebÅ«tų realaus poveikio nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui.

13. Prokurorės teigimu, Å¡ioje byloje, atsižvelgiant į nurodytus skunde argumentus bei teismų praktikÄ , yra pagrindas paskirti A. K. 50 MGL, t. y. 2500 Eur, dydžio baudÄ , įpareigojant, nuteistÄ jÄ nesiartinti prie nukentėjusiojo K. K. arčiau nei per 100 metrų.

14. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

15. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistoji A. K. ir jos gynėja prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorės skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistosios ir jos gynėjos skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, prokurorės skundas atmetamas 16. Apeliaciniu skundu nuteistoji ir jos gynėja praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesutinka su priteistos neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiais.

Prokurorė pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia dalyje dėl nuteistajai paskirtos per Å¡velnios bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Dėl nuteistosios A. K. ir jos gynėjos advokatės Z. V. apeliacinio skundo 17. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir įvertino ne visus nuosprendžiui priimti reikÅ¡mingus įrodymus.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistÄ jÄ A. K., liudytojas I. Å ., R. K., D. Å ., taip pat tyrė nukentėjusiojo K. K. parodymus, liudytojo K. Z. parodymus, atsižvelgė į byloje pateiktas specialistų iÅ¡vadas, fotonuotraukas, bei kitas aplinkybes turinčias reikÅ¡mės bylai nagrinėti, nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų pažeidimų. Teismas tyrė bei analizavo tiek A. K. teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistÄ jÄ teisinančius įrodymus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįsta nuosprendyje iÅ¡dėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

18. Byloje nustatyta, jog tiesiogiai nagrinėjamÄ Ä¯vykį matė ir jame dalyvavo nuteistoji ir mažamečiai nukentėjusysis K. K., liudytojai K. Z. ir L. Å ., taigi iÅ¡ esmės nagrinėjamo įvykio aplinkybės ir nuteistosios kaltė grindžiama mažamečių asmenų parodymais. Kasacinio teismo nutartyse formuojama praktika, jog tokio pobÅ«džio bylose, kai kaltinamųjų kaltė iÅ¡ esmės grindžiama tik nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nukentėjusiojo parodymai negali bÅ«ti absoliutinami, jie turi bÅ«ti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus.

Teismai turi išsamiai ištirti ir įvertinti kitus bylos duomenis, juos gretindami su nepilnamečio nukentėjusiojo (liudytojo) parodymuose nurodytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-232/2013, 2K-494-677/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis priimtas nenukrypstant nuo nurodomos kasacinio teismo praktikos, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

19. Pirmosios instancijos teismas remiantis nurodytų duomenų visetu nustatė, jog nuteistoji, muÅ¡dama sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui nukentėjusiajam K. K., t. y., vienÄ kartÄ sudavė lazda jam per nugarÄ Ä¯ kairiÄ jÄ mentę, tačiau apeliantės teigimu, nurodytos aplinkybės nustatytos remiantis prieÅ¡taringais K. K. taip pat jo draugo mažamečio K. Z., bei mamos I. K. parodymais. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo.

20. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nukentėjusysis apie tai kokiu bÅ«du ir kaip jam buvo suduota nurodė, jog „močiutė pakvietė L., kad kažkÄ Å¡iam pasakytų. Jiems buvo įdomu, kas ten bus. PrieÅ¡ jį ėjo brolis K. Kai matė, kad minėta močiutė užsimojo pagaliu, jis pastÅ«mė K. ir pakliuvo po smÅ«giu. Močiutė sudavė jam pagaliu per nugarÄ . <...> PrieÅ¡ suduodama, močiutė priėjo ramiai arčiau, o po to staigiai užsimojo ir sudavė.

IÅ¡ pradžių pastaroji pakėlė lazdÄ ir tada sudavė, pastaroji užsimojo, o paskui iÅ¡ visų jėgų sudavė su lazda. Jis manė, kad smÅ«gis bus K., nes močiutė, prieÅ¡ užsimodama, pažiÅ«rėjo į K., paskui į jį.“ (t. 1., b. l. 77-79). Liudytojas K. Z. apie nuteistosios veiksmus suduodant nukentėjusiajam lazda, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „Senelė draugÄ pakvietė, jie nuėjo iÅ¡ paskos. Po to senelė apsisuko ir jo pusbroliui sudavė į mentę. Po to jie išėjo. <...> Močiutė ėjo su medine lazda, po to labai greitai atsisuko ir sudavė.

Su lazda užsimojimas buvo labai gretai, jis nelabai pamatė, kaip sudavė. <...> Močiutė ėjo į jo pusbrolio pusę, į deÅ¡inę, jeigu bÅ«tų ėjusi į jo pusę – į kairę, tai trenktų jam, taip atsitiko, kad močiutė trenkė į tÄ pusę ir pataikė jo pusbroliui. Jei pusbrolio vietoje bÅ«tų jis, tai bÅ«tų gavęs jis“ (t. 1., b. l. 87-90). Taip pat ir I. K., nors tiesiogiai aptariamo įvykio nematė, tačiau viso proceso metu iÅ¡ esmės nurodė tapačias aplinkybes, kurias jai iÅ¡ karto po įvykio nurodė pastarosios sÅ«nus nukentėjusysis K.

K., t. y., kad „A. L. pakvietė prie savęs, vaikai ėjo iÅ¡ paskos, močiutė pradėjo juos vyti, ir užsimojusi pagaliu sudavė vaikui per nugarÄ . Vaikas tvirtina, kad ėjo pirmas K., o paskui jį K., kuris užstojo K., pamatęs, kad ji užsimojo, jis tiesiog atstÅ«mė jį ir nusisuko, ir gavosi jam suduota“. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kurioje dalyje nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, tačiau akivaizdu, jog parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, t. y., to, jog nuteistoji pakėlė lazdÄ ir ja sudavė nukentėjusiajam per nugarÄ iÅ¡ esmės sutampa ir abejoti jais nėra jokio pagrindo.

21. Apeliaciniame skunde pastebima, jog nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, kad K. K. yra linkęs meluoti – duodamas parodymus jis neigė nukritęs nuo batuto, bei tai, jog batutas yra jo močiutės kieme, nors šias aplinkybes patvirtina tiek nuteistosios, tiek ir liudytojo K. Z. parodymai. Visų pirma, akivaizdu, jog apeliantės iš esmės interpretuoja nukentėjusiojo apklausos metu nurodytas aplinkybes išimtinai nuteistosios naudai, jas vertindama atsietai, nuo viso apklausos konteksto.

Iš nurodytos apklausos matyti, jog priešingai nei nurodo apeliantės nukentėjusysis parodė, jog „Prie močiutės I. Š. namo yra batutas, bet jis niekada nuo jo nekrito“ (t. 1., b. l. 77-79), taigi patvirtino, jog prie jo močiutės namų yra batutas. Sutiktina, jog nukentėjusysis pradžioje neigė nukritęs nuo batuto, tačiau tai nėra pagrindas teigti, jog jis neteisingai nurodo esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kadangi be paties nukentėjusiojo parodymų, jas patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visetas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su aplinkybėmis dėl galimo nukentėjusiojo susižalojimo jam nukritus nuo batuto, bus pasisakyta Å¡ioje nutartyje vėliau, analizuojant duomenų, susijusių su minėtu įvykiu, visumÄ .

22. Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog „Apie 20.10 val., kai skaldė malkas ir šalia buvo kaimynė R. K., jos pamatė, kaip K. Z. veda K. K. už parankės. Berniukai iš karto užėjo į namus“ (t. 1., b. l. 94). Taip pat ir apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė tapačias aplinkybes, t. y., kad „Pati dirbo prie namų, buvo atėjusi kaimynė R. K., jos šnekučiavosi, po 20.00 val., tiksliai neprisimena, pamatė ateinančius vaikus ir kaip K. K. laikosi už mentės, suprato, kad kažkas ne taip“.

Be kita ko pats nukentėjusysis apie įvykį pirmas nepasakojo, tai padarė kartu grįžęs K. Z., tai patvirtina tiek jo močiutės I. Å ., tiek kartu tuo metu su ja buvusios R. K. parodymai. Taigi akivaizdu, jog grįžęs iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusysis buvo susijaudinęs, nesiėmė iniciatyvos pasakoti apie įvykį, ir tik po kurio laiko nurodė jo aplinkybes, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog tokiÄ nukentėjusiojo emocinę bÅ«senÄ lėmė bÅ«tent nuteistosios veiksmai suduodant nukentėjusiajam lazda į nugaros sritį.

23. Viso proceso metu nuteistoji neigė kaltę, neigė tyčia sudavusi lazda nukentėjusiajam į nugaros sritį, tačiau apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino nuteistosios parodymų, nepateikė argumentų dėl ko jie laikomi tik gynybine nuteistosios pozicija. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį, sprendžia, jog tokie apeliantės argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

24. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį nesivadovavo nuteistosios parodymais, kadangi viso proceso metu pastaroji kiekvienÄ kartÄ nurodė skirtingas įvykio aplinkybes, be to, jos parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Apklausta kaip įtariamoji pirmosios apklausos metu nuteistoji nurodė, jog „Ji buvo vasarinėje virtuvėje, kai į virtuvę atėjo K. K., L. Å . ir K. Z.. K. pradėjo pilstyti cukrų, miltus, įjungė dujas.

Ji pradėjo K. barti ir liepė Å¡iam iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės, o pastarasis pasakė, kad jį atsiuntė jo močiutė. Ji kaip ėjo su savo lazdele, nes ji vaikÅ¡to pasiramstydama lazdele, tai ja ir užsimojo rodydama, kur eiti. Lazda buvo pakelta aukÅ¡tyn, K. pats ranka numušė lazdÄ . Gal galvojo, kad ji norėjo jam suduoti. K. susimušė tik rankÄ .“ (t. 1., b. l. 106-107). Vėlesnės apklausos metu nurodė - „K. atėjo pas jÄ Ä¯ lauko virtuvę, kur ji buvo ir iÅ¡pylė miltus ir cukrų.

Ji K. paklausė: „Ko tu čia atėjai, K.?“. K. atsakė, kad šį iÅ¡siuntė močiutė iÅ¡ namų ir liepė eiti čia. Ji K. savo lazda, kuria vaikÅ¡to pasiramsčiuodama, pakėlusi tÄ lazdÄ , parodė, kad Å¡iÅ¡ eitų namo ir žodžiais pasakė: „eik namo“. Tuomet K. ranka atsimojo nuo lazdos ir atstÅ«mė jÄ , sakydamas, kad pats žino, kur jam eiti.“ (t. 1., b. l. 113-114). Apklausiama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistoji nurodė, jog „Paskui K.

K. su K. Z. pradėjo Å¡okinėti kieme, po penkių minučių L. Å . paprašė atidaryti duris, ji atidarė. Atidarius duris L. Å . buvo Å¡alia jos. Atidariusi duris parodė K. K., kuris stovėjo priekiu į jÄ , lazda, kad eitų namo ir parodė į keliÄ , jis pats tÄ lazdÄ palietė ir jÄ nustÅ«mė bei pradėjo juoktis“.

25. Taigi iÅ¡ nurodyto akivaizdu, jog iÅ¡ pradžių nuteistoji nurodė, jog siekė iÅ¡varyti nukentėjusįjį dėl jo elgesio Å¡iam atėjus ir pradėjus barstyti virtuvėje esančius produktus, tačiau paskutinį kartÄ apklausiama jau, teigė, jog nukentėjusysis ir K. Z. Å¡okinėjo kieme, o prie jos priėjo dėl to, jog Å¡i iÅ¡leido namuose buvusį anÅ«kÄ L. Å .. Be kita ko, nei vienas iÅ¡ mažamečių, taip pat ir atnaujinus įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, apklaustas L.

Å . nenurodė, jog nukentėjusįjį bÅ«tų siektÄ iÅ¡varyti dėl to, jog Å¡is virtuvėje barstė maisto produktus, net gi prieÅ¡ingai, visi mažamečiai liudytojai parodė, jog nuteistoji iÅ¡ karto pasirodžius nukentėjusiajam ir jo draugui buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikus, jų atžvilgiu. K. K. nurodė, jog „Močiutė nelabai juos mylėjo. Ir kai minėta močiutė juos pamatė, kad jie eina pas L., greitai nuėjo prie durų, kad jas uždarytų, kad neiÅ¡leistų L.“ (t. 1., b. l. 77-79), taip pat ir L.

Å . parodė, jog „Močiutė sakė draugams, ji sakė bÅ«tent K., kad jie iÅ¡eitų. Su K. pas močiutę santykiai įtempti. Kai ji mato K., ji dažnai susierzina.“ (t. 2., b. l. 174-176). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis nepagarbiai ir neetiÅ¡kai bendravo su nuteistÄ jÄ bei jos dukterimi, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistosios dukra D. Å . nurodė, kad nemalonių įvykių K. K. gadinant daiktus bÅ«ta prieÅ¡ įvykį, o ne įvykio metu.

Atitinkamai tai tik patvirtina, jog nuteistoji buvo susierzinusi ir prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi nukentėjusiojo atžvilgiu dar iki jam ateinant į įvykio vietÄ . Taigi, nurodytos aplinkybės rodo, jog nuteistoji dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė neteisingas įvykio aplinkybes dėl nukentėjusiojo veiksmų, kurie neva buvo pagrindas nuteistosios siekiui iÅ¡varyti berniukus, tačiau ne tyčia suduodant nukentėjusiajam į nugaros sritį, o pakėlus lazdÄ rodant į keliÄ ir raginant vaikus iÅ¡eiti.

26. Be kita ko, nuteistosios bei liudytojo L. Å . teigimu, A. K. negalėjo pataikyti nukentėjusiajam į nugarÄ , kadangi močiutė ir nukentėjusysis stovėjo vienas prieÅ¡ais kitÄ veidu. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu tÄ patį nurodė ir nukentėjusysis, bei liudytojas K. Z., tačiau iÅ¡ pastarųjų parodymų akivaizdu, jog nukentėjusiajam į nugarÄ pataikyta dėl to, jog nukentėjusysis siekė užstoti draugÄ K. nuo galimo smÅ«gio – „Kai matė, kad minėta močiutė užsimojo pagaliu, jis pastÅ«mė K. ir pakliuvo po smÅ«giu.

Močiutė sudavė jam pagaliu per nugarÄ â€œ (t. 1., b. l. 77-79), taip pat ir K. Z. nurodė, jog „Jeigu pusbrolio vietoje bÅ«tų jis, tai bÅ«tų gavęs jis“. Taigi, nukentėjusysis ir liudytojas nuosekliai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kina įvykio aplinkybes ir raudonų žymių bÅ«tent ant nukentėjusiojo nugaros atsiradimo aplinkybes, t. y, dėl to, jog nukentėjusysis atsukdamas nugarÄ siekė užstoti draugÄ K. Z. nuo galimo smÅ«gio. Pats L. Å . nurodė, jog po kontakto su močiute matė kaip K. laikėsi už alkÅ«nės (t. 2., b. l. 174-176), o tai rodo, jog nukentėjusiajam po smÅ«gio skaudėjo.

Taigi nukentėjusiojo ir liudytojo K. Z. parodymai nėra prieštaringi.

27. Nors aplinkybes dėl to, jog nuteistoji tik ragino berniukus iÅ¡eiti, o nukentėjusysis pats atmušė lazdÄ ranka nurodo ir nuteistosios anÅ«kas L. Å ., tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, taip pat tai, jog parodymai duoti po nagrinėjamo įvykio praėjus beveik dvejiems metams, į jaunÄ liudytojo amžių teisėjų kolegijos vertinimu, L. Å . parodymai nepatvirtina nuteistosios keliamos versijos dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių.

28. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ne vienas asmuo patvirtina tai, kad po kontakto su nuteistÄ ja, nukentėjusysis patyrė skausmÄ bÅ«tent nugaros srityje, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , dėl nuteistosios kaltės ir pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikalstamos veikos aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas K. Z. nurodė, jog „Draugas rodė vietÄ , kur buvo suduota, jis paklausė, kas yra mentė, K. paaiÅ¡kino. K. pakėlė drabužius ir jis pamatė, kad buvo labai raudona“ (t. 1., b. l. 87-90). Taip pat ir močiutė I. Å . viso proceso metu iÅ¡ esmės teigė, jog berniukams papasakojus kas įvyko „Ji pasižiÅ«rėjo K. K. nugarÄ ir pamatė skerso smÅ«gio žymę ant nugaros iÅ¡ kairės pusės. Patepė tepalu tÄ vietÄ ir vaikai užmigo“ (t. 1, b. l. 94). ApibÅ«dintÄ Å¾ymę patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kurias I. Å . persiuntė dukrai, K. K. mamai, I. K. dar tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ (t. 1., b. l. 57-59).

29. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų aiÅ¡kiai matyti ant kairiosios nukentėjusiojo mentės raudona, siaura, pailga, žymė (t. 1, b. l. 57-59). Dėl sumuÅ¡imo kitÄ dienÄ po įvykio nukentėjusiojo mama nusprendė kreiptis į medikus. Apklausiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis nurodė, jog „Mama paprašė pakelti rankas ar nėra lūžių, o jis negalėjo pakelti rankos. SumuÅ¡imo vieta buvo raudona, pailga, tada nusprendėm važiuoti į SantariÅ¡kes“.

Taigi akivaizdu, jog nukentėjusiojo ir liudytojo K. Z. parodymus, dėl to kur ir kaip suduota nukentėjusiajam patvirtina byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti sumušimas, bei liudytojos I. Š. ir I. K. parodymai dėl to, jog vaikai iš karto nurodė kur tiksliai buvo suduota, nurodomoje vietoje aiškiai matėsi raudona žymė, dėl sukelto skausmo kreiptasi į medikus. Atitinkamai, teisėjų kolegija atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis įvykio aplinkybėmis.

30. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nutarta atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ , kurio metu, tenkinant gynybos praÅ¡ymÄ , pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo apklaustas nuteistosios anÅ«kas mažametis liudytojas L. Å ., kuris apie įvykį parodė, kad buvo namuose, kai pamatė, kad pas jį ateina du draugai, su kuriais nebuvo nusiteikęs bendrauti. Pasakė močiutei, kad ji pasakytų, kad jo nėra namuose, užsirakino. Močiutė pasakė ir jie išėjo - nuėjo toliau, kad jų nepastebėtų.

Jie iÅ¡traukė telefonÄ ir paskambino jo mamai. Mama paskambino jam ir pasakė, kad jis pats iÅ¡eitų ir pasakytų, kad nenori su jais bendrauti. Po kurio laiko jie jį įtikino. Jie nuėjo už kiemo, ant sÅ«pynių. Močiutė jį pakvietė į vasarinę virtuvę valgyti. Močiutė nežinojo, kad jis nuėjo su jais žaisti. Jis ėjo į vasarinę virtuvę, jie ėjo iÅ¡ paskos, močiutė tai pamatė. Ji buvo susinervinusi, pasakė, kad jie eitų namo. Ji pakėlė lazdelę, su kuria vaikÅ¡to ir parodė į keliÄ , o K. ranka atmušė lazdÄ .

Jie sakė, kad K. pataikė per petį, o tai praktiÅ¡kai neįmanoma, nes jie stovėjo veidas į veidÄ . Močiutė negalėjo užsimoti ir suduoti. Paskui jis norėjo pasirodyti didvyriu ir pasakė, kad jis norėjo apginti K., nors pas močiutę su K. santykiai geri. Jo draugai K. K. ir K., kurio pavardės neatsimena. PieÅ¡damas įvykio vietos planÄ nurodė, jog už namo buvo kiemas ir obelis. Nupiešė, kurioje vietoje buvo jis, močiutė ir draugai. Močiutė ir draugai stovėjo veidu į veidÄ , ji jiems pagaliuku parodė į keliÄ .

Matė draugus einančius toliau, po to kai jie užėjo į lauko virtuvę, ten buvo langas ir jie buvo prie jo. Močiutė užėjo už jo. Matė kaip K. laikėsi už alkÅ«nės. Mano, jog močiutė negalėjo suduoti, žino, jog po įvykio K. jo giminės nuvežė į ligoninę, tačiau nieko nerado. Kai močiutė pakvietė jį valgyti jie buvo galiniame kieme ant sÅ«pynių, jis nuėjo, o draugai nusprendė eiti iÅ¡ paskos ir įvyko tai kÄ jau minėjo. Močiutė visuomet vaikÅ¡to su lazdele, ir tuomet ji stovėjo su lazdele, jie priėjo, ji jau buvo supykusi, ji pakėlė lazdelę ir parodė į keliÄ , o K. pagalvojo, jog Å¡i nori suduoti ir atmušė pagalį.

Močiutė sakė draugams, būtent K., jog šie išeitų. K. ir močiutės santykiai įtempti. Močiutė tuo momentu buvo pikta, susinervinusi. Ji buvo greičiausiai pikta dėl to, kad jie ėjo paskui jį. Kai ji mato K., ji dažnai susierzina. Močiutė kai jį pamato, susinervina, bet tokio nebuvo, kad ji jį muštu. Jis jai labai nepatinka, nes mokė jį kvailių dalykų, o dar jis jį nuteikinėjo prieš draugystę su K. Iki įvykio K. buvo nukritęs nuo batuto. Kai jis nukrito, jis su K. kartu su juo šokinėjo tuo metu ant batuto.

Batutas Å¡alia K. namų. Jis labai stipriai Å¡okinėjo ir iššoko. Tinklas buvo, bet jis buvo suplyšęs. Kai nukrito, jis normaliai atsikelti negalėjo, jie padėjo jam atsikelti. Kai iÅ¡krito, susimuÅ¡imo momentÄ matė, jis greičiausiai susižalojo nugarÄ , gal net stuburÄ . Jis krito ant žemės, nepamena, kaip tiksliai krito, negalėjo normaliai atsistoti, greičiausiai susimušė stuburÄ . Kai krito ant žemės jis gulėjo gal ant Å¡ono, gal ant nugaros, nelabai pamena. Kritimas buvo gal kelios dienos iki įvykio, nepamena tiksliai.

Po nukritimo K. namo pats nėjo, jie jį nuvedė. Kai su K. K. vedė po kritimo nuo batuto, namuose suaugę buvo, rodos jo močiutė, ji matė, kad K. susižalojęs. Šiuo metu su nurodytais berniukai nebendrauja, su K. norėtų bendrauti, bet ne su K. Su K. ir K. nesusirašinėja ir nebendrauja, K. yra užblokavęs, jokių ryšių nepalaiko. Jie jam žinučių nerašė, K. užblokuotas, todėl rašyti jam negalėjo. Įvykio metu jis gyveno toje vietovėje, draugai irgi ankščiau ten gyveno, paskui K. išvažiavo gyventi į Vilnių.

Įvykio metu labai dažnai žaisdavo su K. ir K., dažniau su K., nes K. tik savaitgaliais atvažiuodavo ( t. 2, b. l. 174 -176).

31. Nuteistoji tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde kėlė versijÄ dėl to, jog nurodomos žymės nukentėjusiojo nugaros srityje galėjo atsirasti dar iki nagrinėjamo įvykio jam pačiam nukritus nuo batuto. Sutiktina, jog tiek K. Z., tiek ir L. Å . apklausų metu tvirtino, jog dar iki nagrinėjamo įvykio, jiems kartu su K. K. Å¡okinėjant ant batuto, kuris yra K. K. močiutės I. Å . kieme, pastarasis nukrito nuo batuto ir užsigavo nugarÄ . Apklausos metu K.

Z., nurodė, jog „K. prieÅ¡ tris dienas iki Å¡ios istorijos nukrito nuo batuto, jis yra prie jų močiutės namo. K., nukritęs nuo batuto, stipriai susižalojo, bet paskui pasveiko, pastarajam tada skaudėjo turbÅ«t rankÄ . Jis matė, kaip K. nukrito nuo batuto ir tai matė jo draugas. K. tada susižalojo rankÄ , bet ne tÄ pačiÄ vietÄ , kur trenkė močiutė.“ (t. 1., b. l. 87-90). Taip pat ir L. Å . apklausos metu patvirtino, jog „Iki įvykio K. buvo nukritęs nuo batuto. Kai jis nukrito, jis su K. kartu su juo Å¡okinėjo tuo metu ant batuto.

Batutas Å¡alia K. namų. <...> Kai iÅ¡krito, susimuÅ¡imo momentÄ matė, jis greičiausiai susižalojo nugarÄ , gal net stuburÄ . Jis krito ant žemės, nepamena, kaip jis tiksliai krito“ (t. 2., b. l. 174-176). Nors, kaip jau minėta, pats K. K. apklausos metu neigė nukritęs nuo batuto, tačiau, atsižvelgiant į aptartų byloje surinktų įrodymų visumÄ , nurodytos aplinkybės nekeičia iÅ¡vadų, dėl nuteistosios kaltės nagrinėjamu atveju.

32. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog vien fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu nepakanka tam, kad bÅ«tų taikoma atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, atkreipiamas dėmesys, jog nei vienoje byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje nėra patvirtintas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas. Sutiktina, jog byloje esančiose specialistų iÅ¡vadose (t. 1., b. l. 28-29, 36-37) nurodoma, kad nukentėjusiajam VšĮ SKF diagnozuotas nugaros sumuÅ¡imas nėra pagrįstas objektyviais traumavimo požymiais ir sužalojimu nėra vertinamas.

Vis tik, be nurodytų iÅ¡vadų byloje taip pat yra pateikta 2019 m. liepos 19 d. VšĮ SKF ortopedo traumatologo konsultacija (t. 1., b. l. 26), kurios pagrindu ir buvo pateiktos specialistų iÅ¡vados, todėl prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantės, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ioje konsultacijoje pateikiamais duomenimis. Kaip matyti, konsultacijoje nurodyta, jog atliekant objektyviÄ nukentėjusiojo apžiÅ«rÄ ties mentės kaulu nustatyta nedidelė sumuÅ¡imo žymė, pailgos formos odos paraudimas, kairę rankÄ pakelti gali, tačiau judesiai skausmingi, palpuojant skausminga kairė mentė.

Taigi, nukentėjusįjį apžiÅ«rėjęs ortopedas traumatologas nustatė požymius, kurie iÅ¡ esmės atitinka ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, ir nors specialisto iÅ¡vada nenustatytas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas, tačiau aptarta konsultacija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl nuteistosios fizinio poveikio veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ . Nors sutiktina, kad minima konsultacija suraÅ¡yta iÅ¡ esmės iÅ¡ paties nukentėjusiojo žodžių nurodant, jog skauda tam tikras vietas, tačiau tai nėra pagrindas abejoti, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytÄ Å¾ymę mentės srityje kitÄ dienÄ po įvykio vis dar matė ir nukentėjusįjį apžiÅ«rėjęs traumatologas, o tai indikuoja iÅ¡vadÄ , jog suduotas smÅ«gis nebuvo netyčinis ar ne stiprus, nesukėlęs fizinio skausmo.

33. Apeliaciniame skunde taip pat keliama versija, jog konsultacijoje vertinti sužalojimai atsiradę nukentėjusiajam nukritus nuo batuto, tačiau tokia versija teisėjų kolegijos vertintina, kaip aptariamos konsultacijos pavienių dalių interpretavimas nuteistosios naudai ir nurodytų teismo iÅ¡vadų, dėl nuteistosios kaltės nekeičia. Akivaizdu, jog konsultacijoje yra apraÅ¡yta ir situacija, dėl kurios kreiptasi į gydymo įstaigÄ , kurioje nukritimas nuo batuto neminimas.

34. BK 140 straipsnis kriminalizuoja vienÄ iÅ¡ lengvesnių fizinio smurto padarinių – fizinio skausmo sukėlimÄ . Reikėtų paminėti, kad fizinis smurtas ne visada sukelia fizinį skausmÄ , o ir ne kiekvienas sukeltas fizinis skausmas yra pavojingas, neteisėtas ir žalingas. Taigi, patirtas fizinis skausmas turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ , arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytų aplinkybių visetas leidžia pagrįstai spręsti, jog dėl nuteistosios veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , kurio pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti. IÅ¡ jau Å¡ioje nutartyje aptartų aplinkybių akivaizdu, jog dėl nuteistosios fizinio poveikio nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡ karto po įvykio K. Z. liudijimu jis parodė vietÄ Ä¯ kuriÄ buvo suduota, jam grįžus namo močiutė iÅ¡ karto suprato, jog kažkas atsitiko, nurodė, jog grįžęs jis verkė, nurodė vietÄ Ä¯ kuriÄ buvo suduota, skausmui sumažinti močiutė I.

Å . patepė tepalu nuo skausmo, be to, kitÄ dienÄ po įvykio kreiptasi į medikus dėl nukentėjusiojo nusiskundimų, jog skauda kairės mentės sritį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pats nukentėjusysis K. K. nurodė, jog „Jam sudavė iÅ¡ kairės pusės, į mentę, jam labai skaudėjo, jeigu vertintų skausmÄ nuo 1 iki 10, tai skausmas buvo 9 balų“ (t. 1., b. l. 77-79). Apeliantės teigimu tokio amžiaus vaikas nėra pakankamai brandus, jog galėtų įvertinti patirtÄ skausmÄ balais.

Vis tik atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas asmuo iÅ¡imtinai subjektyviai vertina patiriamo skausmo lygį nepriklausomai nuo jo amžiaus, todėl siekiant objektyviai įvertinti sukeltÄ skausmÄ atsižvelgiama į byloje esančių duomenų visumÄ , atitinkamai ir nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas vertinamas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Taigi, nekyla abejonių, jog dėl nuteistosios veiksmų nukentėjusiajam sukeltas fizinis veiksmas, dėl ko nuteistoji pagrįstai pripažinta kalta dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

36. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prie bylos prijungtas 2019 m. gruodžio 27 d. susirašinėjimas galimai tarp nukentėjusiojo K. K. ir L. Š. (t. 2., b. l. 152-155, 167-170), tačiau susirašinėjimo turinys nei patvirtina nei paneigia su nagrinėjamu įvykiu susijusias aplinkybes, todėl jokiu aspektu nepatvirtina gynybos versijos, jog A. K. nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

37. Taigi iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu tinkamai ir pagrįstai įvertinus byloje esančių įrodymų visetÄ , nustatyti BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji ir objektyvieji požymiai ir A. K. pripažinta kalta padariusi nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo ir nuteistosios kaltės dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra jokio pagrindo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu 38. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylos aplinkybės leidžia nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas – pripažinti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ mažareikÅ¡me, atleisti nuteistÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, kadangi nuteistosios veiksmais nukentėjusiajam nebuvo sukeltos jokios pasekmės, jo nusiskundimai dėl skausmo yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, jis galėjo pajusti nebent momentinį skausmÄ , byloje nėra nustatyta, jog nukentėjusysis bÅ«tų kuo nors daugiau skundęsis ar bÅ«tų iÅ¡sigandęs.

39. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo nuteistosios veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me. Nusikalstama veika pasikėsinta į žmogaus sveikatÄ , veika padaryta prieÅ¡ mažametį, veikos padarymui naudotas įrankis – lazda, veikta tyčine kaltės forma, veika padaryta iÅ¡ esmės dėl mažareikÅ¡mės priežasties – vaikams iÅ¡ karto neišėjus namo iÅ¡ nuteistosios kiemo. Nors nusikalstama veika mažamečiui itin pavojingi sužalojimai nepadaryti, o sukeltas fizinis skausmas, tačiau, akivaizdu, jog fizinis skausmas buvo pakankamai intensyvus – vieta į kuriÄ buvo suduota, liko paraudonavusi kelias dienas, dėl nukentėjusiojo nusiskundimų močiutė I.

Å . sumuÅ¡imo vietÄ tepė tepalu nuo skausmo, rytÄ po įvykio dėl vis dar esančio skausmo kreiptasi į medikus, rekomenduotas ambulatorinis gydymas – medikamentai esant skausmui ir tausojantis rėžimas savaitei (t. 1., b. l. 26). Taigi akivaizdu, jog nurodytų aplinkybių visetas nesuteikia pagrindo nuteistosios veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu. Dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio 41. Apeliantės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai nustatė ir nukentėjusiojo naudai priteisė per didelę neturtinė žalos sumÄ , teigia, jog byloje nėra įrodyta, jog nukentėjusysis bÅ«tų gydęsis ar jam buvo reikalingi medikamentai.

42. Kaip matyti skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog 1 000 Eur suma, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, pasekmes, nuteistosios turtinę ir socialinę padėtį, yra tinkama nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti. Vis tik, teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

43. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018).

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.).

44. Nagrinėjamu atveju mažamečiui nukentėjusiajam nuteistosios tyčiniais veiksmais sukeltas fizinis skausmas, tačiau jokių ilgalaikių liekamųjų reiškinių dėl to neatsirado, sutiktina, jog nukentėjusysis kreipėsi į medikus, skausmais nugaros srityje skundėsi ir po įvykio, tačiau nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo visa apimtimi tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiojo patirto streso, atsiradusios baimės bendrauti su suaugusiais žmonėmis ir pan. nėra nustatytos.

Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į paties nukentėjusiojo elgesį, ankstesnį bendravimÄ su nuteistÄ jÄ , kuris aptartas pasisakant dėl veikos, vertinant paties nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, todėl nekartojamas. Tai iÅ¡ esmės paneigia civiliniame ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes dėl mažamečio itin pavyzdingai apibÅ«dinamo elgesio. Be kita ko pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nuteistosios turtinę ir socialinę padėtį.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistoji yra vyresnio amžiaus, turinti sveikatos sutrikimų, pensininkė, kurios mėnesinės pajamos sudaro 431 Eur per mėnesį (t. 2., b. l. 132-140). Atitinkamai, atsižvelgiant į nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, jog nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, liekamųjų reiÅ¡kinių dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado, taip pat nuteistosios socialinę ir turtinę padėtį konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam priteisė nepagrįstai didelį – 1 000 Eur – neturtinės žalos atlyginimÄ , kuris mažintinas iki 250 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

45. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo įstatyminei atstovei I. K. iš nuteistosios taip pat priteista 2 067,50 Eur suma patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimo tokio dydžio suma yra aiškiai per didelė.

46. Kolegija, spręsdama klausimÄ dėl nukentėjusiųjų praÅ¡omų priteisti proceso iÅ¡laidų – apmokėjimo už atstovo paslaugas, iÅ¡eities pagrindu laiko Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus.

47. Spręsdamas dėl atstovavimo iÅ¡laidų pagrįstumo ir jų dydžio, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau Å¡alys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai visais atvejais priteisti maksimalų dydį arba daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais.

48. Nustatant iÅ¡ nuteistosios priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ pirmosios instancijos teismas atsižvelgė iÅ¡imtinai tik į tai, jog nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas tik iÅ¡ dalies, tačiau nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ir į Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, teismų praktikÄ . Nagrinėjamu atveju, byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties, jÄ sudaro 2 tomai, bylos metu nespręsti sudėtingi teisiniai ar kitokio pobÅ«džio klausimai, bylos nagrinėjimui skirtas tik vienas teismo posėdis, iÅ¡ esmės bylos nagrinėjimo metu pateiktas vienas nukentėjusiojo įstatyminės atstovės dokumentas – civilinis ieÅ¡kinys, kuris neiÅ¡siskiria itin sudėtingu turiniu, ar papildomai rinkta medžiaga.

Be kita ko atsižvelgtina ir į tai, jog, kaip minėta, nuteistoji yra pensinio amžiaus, per mėnesį gaunanti vos daugiau nei 400 Eur pajamų, turinti ir sveikatos problemų. SkundÄ nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės pirmosios instancijos teisme praÅ¡yta ir priteista suma, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus aptartus kriterijus, laikytina neproporcingai didele, todėl mažintina iki 700 Eur.

49. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. K. taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistosios 605 Eur už advokatės teisinę pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 130-131).

50. Viena iÅ¡ nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi bÅ«ti apmokėtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

51. Esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundÄ paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokatui iÅ¡ dalies yra grindžiamos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų – pateikti atsikirtimus į apeliacinį skundÄ . Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo įstatyminės atstovės iÅ¡laidoms advokatės pagalbai apmokėti, atsižvelgtina į skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundus padavė nuteistoji ir prokurorė, nukentėjusiosios atstovė dalyvavo dviejose teismo posėdžiuose.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, nukentėjusiosios prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš nuteistosios nukentėjusiojo įstatyminės atstovės naudai priteistina 300 Eur byloje apeliacinėje instancijoje dalyvavusios atstovės paslaugoms apmokėti. Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Janinos Pavlovskajos apeliacinio skundo 52. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajai pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirta švelnesnė nei BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

Nurodo, jos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra išimtinės, todėl toks bausmės švelninimas nuteistosios atžvilgiu negali būti taikomas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

53. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55-61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

54. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktikÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, tačiau iÅ¡imtinių aplinkybių nustatymÄ vis labiau sieja su tiek nusikalstamÄ veikÄ , tiek ir kaltininko asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių visetu. Svarbu yra tai, kad bÅ«tent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principams.

55. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi galiojančia teismine praktika ir Å¡ioje byloje pagrįstai nustatė aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. K. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, visumÄ .

56. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog A. K. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , veikÄ , dėl veikos sunkÅ«s padariniai neatsirado, nors veika, kaip jau minėta, padaryta dėl mažareikÅ¡mės dingsties, tyčia, pati nuteistoji savo kaltę neigė, nukentėjusiojo neatsiprašė, atsakomybę sunkinančių ar Å¡velninančių aplinkybių nenustatyta, tačiau kitos byloje nustatytos ir nuteistÄ jÄ charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindÄ , konstatuoti, jog kitokios bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

57. Nors prokurorės teigimu, aplinkybės, jog nuteistoji ankščiau nėra teista, administracinių nuobaudų neturi yra pensininkė nėra iÅ¡imtinės aplinkybės skirti mažesnę nei sankcijoje numatytÄ bausmę, tačiau bÅ«tent Å¡ios aplinkybės apibÅ«dina nuteistosios asmenybės pavojingumÄ , tai, jog ji nėra linkusi daryti nusikalstamų veikų, nėra padariusi teisės pažeidimų, laikėsi įstatymų, leidžia pagrįstai manyti, jog kitokios sankcijos, net ir minimalios baudos, skyrimas bÅ«tų per griežtas.

Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, pagrindinis bausmės tikslas – nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, todėl atsižvelgiant į tai, jog nuteistosios mėnesinės pajamos nėra didelės, be to ji pati turi sveikatos sutrikimų, dėl ko, pastaroji turi įsigyti įvairius medikamentus ar pan., akivaizdu, jog, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, vien pats baudžiamasis procesas, jo metu patirtos iÅ¡laidos bei civilinio ieÅ¡kinio atlyginimas atliks minėtÄ funkcijÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog net ir minimalios sankcijoje numatytos bausmės A. K. paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi skyrė jai mažesnę nei sankcijoje numatytÄ bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Janinos Pavlovskajos apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios A. K. ir jos gynėjos advokatės Z. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ A. K. priteisimo. Nukentėjusiajam K. K. iÅ¡ nuteistosios A. K. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 250 Eur.

Nukentėjusiojo K. K. įstatyminei atstovei I. K. iÅ¡ nuteistosios A. K. priteistÄ sumÄ byloje dalyvavusios advokatės paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti sumažinti iki 700 Eur. Priteisti iÅ¡ nuteistosios A. K. nukentėjusiojo K. K. įstatyminės atstovės I. K. naudai 300 Eur proceso iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje dalyvavusios atstovės paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Nida Vigelienė