Legislator Case Law & Legislation
12771ccd-6ace-4972-8abc-37a2deda5eca AI generated

12771ccd-6ace-4972-8abc-37a2deda5eca · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 12771ccd-6ace-4972-8abc-37a2deda5eca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Angetra“, atstovaujama nemokumo administratorės Marijos BartaÅ¡evičiÅ«tės, kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui R. B. dėl nuostolių atlyginimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 10 709,20 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; apriboti atsakovo teisę 5 metams eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Legislator headnote

AI generated

12771ccd-6ace-4972-8abc-37a2deda5eca · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovas R. B. atsiliepime prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė taiko klaidingÄ ir visiÅ¡kai nepagrįstÄ Å¾alos dydžio nustatymo metodologijÄ bei neįrodo visų bÅ«tinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1139-1097/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01267-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Latvelė, sekretoriaujant RÅ«tai Miltinytei, Daivai Vasiliauskei, dalyvaujant ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Angetra“ atstovei nemokumo administratorei Marijai BartaÅ¡evičiÅ«tei, atsakovo R. B. atstovui advokatui Tadui Ugintui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Angetra“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Angetra“, atstovaujama nemokumo administratorės Marijos BartaÅ¡evičiÅ«tės, kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui R. B. dėl nuostolių atlyginimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 10 709,20 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; apriboti atsakovo teisę 5 metams eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo UAB ,,Angetra“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas ir vienintelis akcininkas. 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas Bendrovės akcijas pardavė Baltarusijos Respublikos piliečiui S. Å . ir vienintelio akcininko sprendimu buvo atleistas iÅ¡ UAB ,,Angetra“ direktoriaus pareigų. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB ,,Angetra“ bankroto bylÄ . Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinti Bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai: 7 587,65 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDVF), 32 734,85 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 602,83 Eur UAB ,,GBY“, 1 138,14 Eur UAB ,,Vykom“.

3. Ieškovė nurodė, kad pagal Bendrovės VĮ Registrų centrui vėliausiai pateiktus 2019 m. balanso duomenis, bendrovė turėjo turto 146 311 Eur sumai, o Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 177 694 Eur, t. y. 21,4 proc. viršijo viso turto vertę. Didžioji dalis įsipareigojimų, t. y. 102 094 Eur, buvo per vienerius metus mokėtinos sumos. 2020 m. sausio 31 d., suėjus mokėjimo terminui, Bendrovė nebesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, kuriai susidarė 1 861,67 Eur Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka; kitais mėnesiais mokesčių skola tik didėjo.

Be to, nuo 2020 m. sausio mėnesio Bendrovė nebegalėjo pilnai sumokėti socialinio draudimo įmokų ir iki bankroto bylos iškėlimo buvo skolinga VSDFV Vilniaus skyriui 7 587,65 Eur. Ieškovės teigimu, Bendrovė tapo nemoki 2020 m. sausio mėnesį, nes Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai viršijo turto vertę bei nuo 2020 m. sausio 31 d., suėjus mokėjimo terminams, Bendrovė sistemiškai nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais VMI ir VSDFV (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis).

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba inicijuoti bankroto procesÄ ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atÅ¡aukimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nutarė paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinÄ nuo 2020 m. kovo 16 d.

Karantinas galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje situacijoje nėra tikslinga nustatyti tikslų Bendrovės nemokumo momentÄ , nes pareiga Bendrovės vadovui kreiptis dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo atsirado nuo 2020 m. rugsėjo 18 d.

4. IeÅ¡kovės teigimu, Bendrovei tapus nemokia 2020 m. pradžioje, atsakovas, bÅ«damas Bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku, žinojo apie įmonės finansinę padėtį, matė ir suprato, jog Bendrovė tapo nemokia, tačiau nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, toliau vykdė veiklÄ , Bendrovės vardu prisiėmė naujas prievoles, dėl ko didėjo jos kreditoriniai įsipareigojimai. Atsakovas, bÅ«damas Bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku, atliko neteisėtus veiksmus – Bendrovei tapus nemokia, nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. neinicijavo nemokumo proceso, sudarė sÄ lygas atsirasti ir didėti Bendrovės finansiniams įsipareigojimams ir pardavė Bendrovės akcijas kitam asmeniui.

Dėl to kyla atsakovo civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį, CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir egzistuoja visos atsakovo (Bendrovės vadovo) deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad jis laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo. ŽalÄ sudaro Bendrovės nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. prisiimtų ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų suma – 10 709,20 Eur, t. y. dėl pareigos inicijuoti nemokumo bylÄ iÅ¡augusi skolų suma, kuri liks nepadengta.

Å iÄ sumÄ sudaro 8 050,85 Eur iÅ¡augusi mokestinė nepriemoka VMI ir 2 658,35 Eur skola VSDFV, susidariusi laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio (nors laikotarpiu nuo 2020 m. pradžios buvo susidariusi 7 587,65 Eur Bendrovės skola VSDFV, tačiau 2021 m. kovo mėn. VSDFV sprendimu atidėjo iki 2021 kovo susidariusi 4929,30 Eur įsiskolinimÄ , iÅ¡dėstant mokėjimus nuo 2022 m.). IeÅ¡kovės teigimu, jei atsakovas nebÅ«tų pažeidęs pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos, Bendrovė nebÅ«tų toliau tęsusi savo veiklos, prisiėmusi naujų įsipareigojimų, nebÅ«tų priskaičiuoti privalomi mokėti mokesčiai, delspinigiai, palÅ«kanos, todėl visi neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai, kurie atsirado nuo 2020 m. rugsėjo 18 d., yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡ius susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais.

Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

5. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. užimdamas Bendrovės vadovo pareigas, nors Bendrovė tapo nemokia dar 2020 m., neinicijavo Bendrovės nemokumo proceso, nors tai privalėjo padaryti ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 18 d. Toks atsakovo elgesys vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas ir neteisingas tiek Bendrovės, tiek jos kreditorių atžvilgiu. Todėl, vadovaujantis JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu, siekiant užkirsti keliÄ atsakovui ateityje piktnaudžiauti įmonės vadovo įgaliojimais, bÅ«tina apriboti jo teisę 5 metams eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

6. Atsakovas R. B. atsiliepime prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė taiko klaidingÄ ir visiÅ¡kai nepagrįstÄ Å¾alos dydžio nustatymo metodologijÄ bei neįrodo visų bÅ«tinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

7. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė Bendrovės tapimo nemokia momento, o, nenustačius tikslaus Bendrovės nemokumo momento, neįmanoma nustatyti, kada atsakovui kilo (ir ar iÅ¡ viso kilo) pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo, taip pat, nenustačius tokios pareigos atsiradimo momento, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog tokiÄ savo, kaip Bendrovės vadovo, pareigÄ atsakovas pažeidė. Nesant pažeidimo, atitinkamai, negali bÅ«ti konstatuotas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir tariamai Bendrovei (jos kreditoriams) padarytos žalos.

Bendrovės nemokumo momentas neįrodytas, nes: 7.1. Vieninteliai finansiniai duomenys, kuriais remiamasi ieÅ¡kovė, yra Bendrovės balanse už 2019 metus nurodytas turto, įsipareigojimų (visų, ne tik pradelstų) kiekis, tačiau juridinio asmens balansas yra sudaromas iÅ¡skirtinai apskaitos tikslais ir iÅ¡samiai neatskleidžia juridinio asmens finansinės padėties. Nustatinėjant su finansiniais sunkumais susiduriančio juridinio asmens nemokumo momentÄ privalo bÅ«ti analizuojama bendrovės įsiskolinimų sudėtis, įsipareigojimų darbuotojams, valstybės institucijoms bei tretiesiems asmenims santykis ir, svarbiausia, savalaikis bendrovės finansinių įsipareigojimų vykdymas bei Å¡ių įsipareigojimų pradelstumas.

IeÅ¡kovė, teigdama, kad Bendrovė tapo nemokia 2020 m. kovo mėn. ir skolos kreditoriams tik didėjo, Å¡iuos savo teiginius privalėjo pagrįsti, tačiau to nepadarė. 2020 m. Bendrovė vykdė įprastÄ savo veiklÄ (tiek, kiek leido valstybėje įvesti ribojimai dėl karantino ir pasaulyje susiklosčiusi padėtis dėl pandemijos), dengdavo finansinius įsipareigojimus. Nors ieÅ¡kovės pateiktame UAB „Angetra“ balanse už 2019 metus įmonės įsipareigojimų suma buvo 177 694 Eur, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad kurie nors iÅ¡ Å¡ių įsipareigojimų jau buvo pradelsti.

IÅ¡ visų įsipareigojimų atėmus ilgalaikius, gauname 102 094 Eur įsipareigojimus, kurie nevirÅ¡ija Bendrovės turto, todėl ieÅ¡kovės teiginiai apie Bendrovės nemokumÄ 2020 m. pradžioje yra visiÅ¡kai nepagrįsti. 7.2. IÅ¡ ieÅ¡kovės pozicijos galima suprasti, kad Bendrovė tapo iÅ¡kart nemoki, vos tik pavėlavo padengti 1861,67 Eur skolÄ VMI, kurios mokėjimo terminas suėjo 2020 m. sausio 31 d. Tačiau ieÅ¡kovė ignoruoja, kokie menki, palyginus su Bendrovės turtu, buvo nurodomi įsipareigojimai, kuriuos buvo neženkliai vėluojama padengti.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie jokių kitų pradelstų įsipareigojimų egzistavimÄ . Å is pradelstas įsipareigojimas nelėmė įmonės nemokumo ir įsipareigojimų vykdymo vėlavimo sistemingumo. Be to, Bendrovė nuo 2020 m. kovo 15 d. buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 veiklų sÄ raÅ¡Ä dėl nesumokėtų mokesčių, susidariusių nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., kuriems neskaičiuojami delspinigiai, nevykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir taikoma galimybė naudotis kitomis pagalbos priemonėmis (sudaryti mokestinės paskolos sutartis).

Dėl to Å¡ios ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje akcentuojamos pradelstos skolos iÅ¡vis neturi bÅ«ti vertinamos sprendžiant dėl Bendrovės nemokumo momento, nes jos, dėl valstybėje taikomų specialių pagalbos priemonių Covid laikotarpiu, nebuvo vykdytinos, kitaip tariant jų vykdymas buvo sustabdytas. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie vėlavimų atsiskaityti su kreditoriais ilgalaikiÅ¡kumÄ ir sistemiÅ¡kumÄ ieÅ¡kovės nurodomai tariamai nemokumo datai. 7.3. Bendrovės bankroto byloje nėra patvirtinta nė vieno Bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės minimo 2019 metų laikotarpio.

Pati ieÅ¡kovė teigė, kad tariamÄ atsakovo padarytÄ Å¾alÄ atspindi su 2020–2021 metais vykdyta veikla susiję įsipareigojimai. Å i aplinkybė reiÅ¡kia, jog Bendrovė, vykdydama veiklÄ , visus Bendrovės balanse už 2019 metus įraÅ¡ytus įsipareigojimus įvykdė pilna apimtimi. Itin svarbu tai, kad Bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydis yra ženkliai mažesnis nei 2019 m. balanse nurodytų įsipareigojimų dydis. Tai taip pat patvirtina, kad 2019 metais Bendrovė nebuvo nemoki, o jos vykdyta veikla po 2019 m. ne tik kad nepablogino, bet ženkliai pagerino Bendrovės finansinę padėtį (lyginant įsipareigojimų dydį 2019 m. pabaigoje su Bendrovės bankroto byloje patvirtintais).

8. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovui jo vadovavimo laikotarpiu buvo kilusi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei. Atsakovas iki savo vadovavimo Bendrovei pabaigos neturėjo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo, todėl jis Å¡ios pareigos nepažeidė ir jam atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. IeÅ¡kovė neįrodė esminių aplinkybių vadovo atsakomybei taikyti: (1) vadovo žinojimo, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu įrodoma, kad vadovas žinojo apie įmonės nemokumÄ , (2) tikslios datos, kada vadovui Å¡i informacija tapo žinoma.

IeÅ¡kovė neatsižvelgė į tai, kad Bendrovės 2019 m. finansinė atskaitomybė buvo parengta 2020 m. birželio 18 d. ir nedelsiant pateikta Juridinių asmenų registrui tvirtinti, todėl atsakovas apie Bendrovės 2019 m. galutinius finansinius rezultatus sužinojo 2020 m. birželio 18 d. Tuo metu Lietuvoje jau kurį laikÄ galiojo karantinas ir Bendrovei nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo taikomos valstybės pagalbos priemonės, tame tarpe buvo sustabdytas prievolių VMI vykdymas. Ä® Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė taip pat nepagrįstai neatsižvelgė. 2020 m. lapkričio 7 d.

Lietuvoje vėl paskelbus karantinÄ , jis buvo atÅ¡auktas tik nuo 2021 m. liepos 1 d. Tad atsakovas pareigÄ kreiptis dėl Bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų turėjęs nuo 2021 m. spalio 1 d., tačiau tuo metu Bendrovė jau buvo parduota naujam savininkui. Atsakovo žiniomis, naujasis Bendrovės savininkas ketino vykdyti Bendrovės veiklÄ , tačiau netikėtai mirė. Taigi, 2020 m. rugsėjo 16 m. atsakovas neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei, nes tuo metu mokestinės prievolės nebuvo vykdytinos, tad jos neimtinos domėn vertinant Bendrovės vadovo pareigos (ne)buvimÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Lygiai tas pats pažymėtina apie Valstybės socialinio draudimo skolas, kurių vykdymas buvo atidėtas iki 2022 m.

9. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė taiko netinkamÄ Å¾alos dydžio apskaičiavimo metodikÄ . IeÅ¡kinyje Bendrovei tariamai padarytas žalos dydis yra apskaičiuojamas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. ir skaičiuojamas pagal padidėjusias mokestines prievoles. Toks skaičiavimas ydingas, nes, visų pirma, ieÅ¡kovė neįrodė įmonės nemokumo momento ir/ar atsakovo sužinojimo apie įmonės nemokumÄ momento. Antra, atsakovas Bendrovės vadovu nebebuvo nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. (o ieÅ¡kovė tariamÄ Å¾alÄ skaičiuoja iki 2021 m. rugsėjo 27 d.).

Trečia, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. atsakovui nebuvo kilusi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė Bendrovei galimai padarytos žalos dydį klaidingai sieja su konkrečių kreditorių finansiniais reikalavimais, tariamai kilusiais Bendrovei jau tapus nemokiai, tačiau teismų praktikoje yra suformuota aiški ir nedviprasmiška taisyklė, jog nustatant žalos dydį turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku.

Ieškovė neįrodė Bendrovės bankroto byloje patvirtintos neginčijamos kreditorinių reikalavimų sumos, kurios Bendrovė jos bankroto procese negalės padengti kreditoriams. Atsakovas pabrėžė, kad civilinės atsakomybės atsakovui taikymas yra neįmanomas, nes Bendrovės 2019 m. balanso duomenimis, Bendrovės įsipareigojimai sudarė 177 694 Eur, o bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai 42 063,47 Eur sumai, t. y. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo, kas reiškia, jog jokia žala Bendrovės kreditoriams, kaip ji yra apskaičiuotina JANĮ kontekste, padaryta nebuvo.

10. Atsakovo teigimu, net ir egzistuojant tokiai situacijai, kai bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra didesnė nei neteisėto neveikimo metu egzistavęs įsipareigojimų dydis, tai per se nereiÅ¡kia, kad Å¡ių sumų skirtumas automatiÅ¡kai yra įmonės vadovo neteisėtu neveikimu (nesikreipimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo) padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams. Nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas ieÅ¡kovas turi pareigÄ net tik apskaičiuoti ir įrodyti žalos dydį, tačiau taip pat įrodyti ir priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir juridinio asmens vadovo veiksmų (neveikimo).

Neteisėtas neveikimas priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs tik su tokio dydžio žala, kokia atsirado dėl Å¡io neveikimo. IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose neatskleidžia ir nepaaiÅ¡kina, koks priežastinis ryÅ¡ys sieja atsakovo tariamÄ pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimÄ bei nurodytų Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimÄ , t. y. neįrodinėja vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

11. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Bendrovė laikytina nemokia nuo 2020 m. sausio mėnesio, nes atitiko nemokios įmonės apibrėžimÄ pagal įstatyme įtvirtintus alternatyvius kriterijus. 2020 m. sausio 31 d. kilo pareiga sumokėti GPM, jis nebuvo sumokėtas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl laikytina, kad įmonė buvo nemoki.

Atsižvelgiant į JANÄ® įtvirtintus nemokumo kriterijus, nemokumo momentas gali bÅ«ti nustatomas nuo pirmos nesumokėtos įmokos. Taip pat pagal 2019 m. balanso duomenis Bendrovė turto turėjo mažiau nei įsipareigojimų. Pagal balanso duomenis negalima pasakyti, kurie įsipareigojimai buvo pradelsti, bet tai nėra reikÅ¡minga pagal JANÄ® apibrėžtÄ nemokumo sampratÄ . IeÅ¡kovės atstovė taip pat paaiÅ¡kino, kad Bendrovė nukentėjusia nuo Covid pripažinta nuo 2020 m. kovo 15 d. (po Å¡ios datos neskaičiuojami delspinigiai, nevykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, teikiamos pagalbos priemonės), tačiau Bendrovė nemokia tapo iki Å¡ios datos (2020 m. vasario 2 d.).

Tai reiškia, kad atsakovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kilo anksčiau, iki antro karantino paskelbimo, kurio paskelbimas neatleidžia nuo anksčiau kilusios pareigos vykdymo. Atsakovui pareiga kreiptis dėl bankroto kilo 2020 m. rugsėjo 18 d., todėl antras karantinas ir jo metu taikytos vėlesnės pagalbos priemonės neaktualios. Ieškovės atstovė paaiškino, kad prašoma priteisti žala skaičiuojama įtraukiant tik kreditorių reikalavimus, atsiradusius po to, kai buvo pažeista pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (t. y. po 2020 m. rugsėjo 18 d.).

Egzistuoja tiesioginis priežastinis atsakovo nesikreipimo ir žalos ryÅ¡ys, nes jei atsakovas bÅ«tų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Bendrovės veikla bÅ«tų sustabdyta ir nebÅ«tų susidarę įsipareigojimai. PaaiÅ¡kino, kad į praÅ¡omÄ priteisti žalÄ Ä¯traukta 651 Eur mokesčių suma pagal 2021 m. rugsėjo 27 d. įmokÄ , nes, nors tuo metu atsakovas jau nebuvo Bendrovės vadovu, jis yra atsakingas už 2021 m. rugpjūčio mėnesį vykdytÄ veiklÄ ir jos metu atsiradusiÄ Å¾alÄ , kol dar buvo vadovu.

IeÅ¡kovės atstovės teigimu, kreditorių reikalavimai, atsiradę po 2020 m. rugsėjo 18 d., yra žala, nes jokio turto Bendrovė neturi. Taikytos lengvatos neatleido nuo pareigos mokėti mokesčius, todėl pasibaigus lengvatų laikotarpiui atsakovas privalėjo kreiptis dėl nemokumo bylos. Atsakovas nedėjo visų pastangų įmonei iÅ¡saugoti, nes pardavė visÄ turtÄ kitai įmonei, nepateikė reikiamų dokumentų VMI, buvo atleisti visi darbuotojai.

12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio yra sudėtinga gintis dėl ieÅ¡kovės atstovės neaiÅ¡kiai formuluojamų reikalavimų, nenuosekliai nurodomų faktinių aplinkybių, kintant pozicijai dėl nemokumo atsiradimo momento. Nemokumo momentas svarbi aplinkybė, nes pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui kyla tik kai vadovas suprato apie nemokumÄ .

Jei Bendrovė tapo nemoki kovo mėnesį, tai turėjo tokia bÅ«ti iki metų pabaigos ir, sudarant metinį balansÄ , vadovas apie tai sužino. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ 2020 m. duomenų, atsakovo pateiktų VMI teikiant praÅ¡ymus dėl pagalbos, matyti, kad Bendrovės nuosavas kapitalas didėjo, įmonės finansinė padėtis gerėjo. TÄ patvirtina ir aplinkybė, kad bankroto byloje patvirtinti 1/4 karto mažesni reikalavimai, nei 2019 m. buvę Bendrovės įsipareigojimai. Ä®monės padėčiai gerėjant, pareiga inicijuoti bankroto bylÄ atsakovui nebuvo atsiradusi.

IeÅ¡kovė nepagrįstai pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ sieja su pirma nesumokėta mokestinių prievolių įmoka, tačiau neatsižvelgia į tai, jog įmonė buvo tiesiogiai paliesta pandemijos, susidÅ«rė su sunkumais, todėl buvo sunku sumokėti visus priklausančius mokesčius, įmonei buvo teiktos pagalbos priemonės.

13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skirti ieÅ¡kovės atstovei nemokumo administratorei baudÄ už nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimÄ , pusę sumos iÅ¡ieÅ¡kant atsakovui. Nurodė, kad ieÅ¡kinyje pateikta argumentacija padrika, kelis kartus nurodytos vis skirtingos Bendrovės nemokumo momento datos, patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma ženkliai sumažinta, atsisakant didžiosios dalies (70 proc.) nepagrįstų reikalavimų. Atsakovo atstovo teigimu, Bendrovės bankroto administratorė neatliko Bendrovės dokumentų (įskaitant, bet neapsiribojant, valstybės ir savivaldos institucijoms bei įstaigoms teikiamų deklaracijų, taip pat dokumentų, iÅ¡ kurių yra kildinami Bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai) analizės teisiniu–finansiniu požiÅ«riu ir tikslaus Bendrovės nemokumo momento bei pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio nenustatinėjo.

Å ios aplinkybės patvirtina bankroto administratorės nesÄ Å¾iningumÄ ir piktnaudžiavimÄ procesu reiÅ¡kiant aiÅ¡kiai nepagrįstus reikalavimus ir tokiu bÅ«du darant spaudimÄ atsakovui, nes ir reiÅ¡kiant pirminį ieÅ¡kinį Bendrovės atstovei buvo žinomos visos aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ teigti apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ (dėl mokestinių lengvatų Bendrovei taikymo 2020–2021 m., Covid ribojimų ir pan.). Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys atmestinas.

14. Byloje BUAB ,,Angetra“ (toliau – Bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį buvusiam vadovui ir akcininkui atsakovui R. B. dėl žalos, padarytos neinicijavus Bendrovės bankroto proceso, atlyginimo. Taigi, keliamas juridinio asmens vadovo ir dalyvio (akcininko) civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo – klausimas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 5 straipsnio 1 punktÄ , jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesÄ . Ä®monės valdymo organai turi pareigÄ reaguoti į įmonės nemokumo problemas ir įmonei tapus nemokiai įstatyme nustatyta tvarka kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo; tokia pareiga kyla iÅ¡ imperatyvių vieÅ¡osios teisės reglamentuojamų normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021). Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalÄ , kuri atsirado dėl JANÄ® nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo (JANÄ® 13 straipsnio 1 dalis).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai; turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo; privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims.

Å i pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

17. Bankrutuojančio juridinio asmens ieÅ¡kinys buvusiam jo vadovui dėl žalos, padarytos juridiniam asmeniui tapus nemokiam neinicijavus jam bankroto proceso, atlyginimo kvalifikuotinas kaip ieÅ¡kinys dėl buvusio juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, bylos nagrinėjimo dalykÄ tokiu atveju sudaro atsakovo civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų – atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai), nustatymas.

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

19. Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės institutų taikymas reiÅ¡kia skirtingų vertybių pusiausvyros paieÅ¡kÄ : viena vertus, savarankiÅ¡ka ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra reikÅ¡minga valstybės Å«kiui, nes skatina verslo iniciatyvÄ , antra vertus, vadovų ir dalyvių civilinė atsakomybė saugo kreditorių interesus nuo įmonės dalyvių ar vadovų piktnaudžiavimo ribota atsakomybe ir nesÄ Å¾iningo, neteisėto veikimo savo naudai.

Juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybės institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo iÅ¡imtys, todėl teismų praktikoje neturi bÅ«ti taikomi taip plačiai, kad paneigtų ribotos atsakomybės principÄ . Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti jos sÄ lygų visetÄ . Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 20. UAB ,,Angetra“ buvo įregistruota 2015 m. liepos 31 d. Nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas R. B. (e. t. 1, b. l. 16–19). 2021 m. rugpjūčio 27 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi R. B. perleido įmonės UAB „Angetra“ akcijas S. Š. (e. t. 1, b. l. 81–84), kuris 2021 m. rugpjūčio 27 d. vienintelio akcininko sprendimu nutraukė UAB ,,Angetra“ direktoriaus R. B. įgaliojimus nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., atleido jį iš direktoriaus pareigų ir direktoriumi paskyrė save (e. t. 1, b. l. 86).

21. Paskutiniai įmonės UAB „Angetra“ finansiniai duomenys registrui buvo pateikti už 2019 metus (e. t. 1, b. l. 15). 2019 m. balanse nurodyta, jog įmonė turi 146 311 Eur vertės turto (ilgalaikis turtas – 4 958 Eur, trumpalaikis turtas – 139 759 Eur, ateinančių laikotarpių sÄ naudų ir sukauptų pajamų – 1 594 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 177 694 Eur, iÅ¡ kurių 102 094 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. IÅ¡ viešų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti 2020 m. birželio 18 d., registrui pateikti ir įregistruoti 2020 m. birželio 19 d. (e. t. 1, b. l. 144).

22. UAB ,,Angetra“ buvo pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos ir jai taikytos mokestinės pagalbos priemonės. 2020 m. balandžio 20 d. el. laiÅ¡ku VMI informavo UAB ,,Angetra“, kad buvo gautas Bendrovės praÅ¡ymas taikyti pagalbos priemones, nes verslas dėl valstybėje įvesto karantino patyrė neigiamas pasekmes ir kad Bendrovei nebus skaičiuojami delspinigiai ar vykdomas mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimas nuo karantino paskelbimo pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki tol, kol Å¡alyje bus atÅ¡aukta ekstremali situacija ir dar du mėnesius po to; taip pat, kad Bendrovė traukta į sÄ raÅ¡Ä ,,Juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“; taip pat praÅ¡oma sudėtingu metu mokesčius mokėti pagal galimybes, o, jei vykdyti mokestines prievoles bus sudėtinga ir ekstremaliai situacijai pasibaigus, tuomet pateikti praÅ¡ymÄ sudaryti mokestinės paskolos (be palÅ«kanų) sutartį (e. t. 1, b. l. 112). 2021 m. sausio 21 d. el. laiÅ¡ku VMI priminė, kad Bendrovė įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19 sÄ raÅ¡Ä ir Bendrovei taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl nesumokėtų mokesčių, susidariusių iki 2020 m. gruodžio 31 d., nebus vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iki 2021 m. vasario 28 d., neskaičiuojami delspinigiai; mokestinę nepriemokÄ , susidariusiÄ iki 2020 m. gruodžio 31 d., reikia sumokėti iki 2021 m. vasario 28 d. arba pateikti praÅ¡ymÄ sudaryti mokestinės paskolos sutartį (be palÅ«kanų) (e. t. 1, b. l. 140). 2021 m. kovo 25 d. el. laiÅ¡ku, 2021 m. kovo 31 d. raÅ¡tu VMI nurodė, kad mokestinės pagalbos priemonių taikymas UAB ,,Angetra“ buvo pratęstas; iki 2021 m. balandžio 30 d. ir dar du mėnesius taikomos mokestinės pagalbos priemonės: dėl nesumokėtų mokesčių, susidariusių nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., neskaičiuojami delspinigiai, nevykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir galima sudaryti mokestinės paskolos sutartis (be palÅ«kanų) (e. t. 1, b. l. 141, 178–179).

23. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. kovo 24 d. sprendimu dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka Nr. VIA_SP10-394 atidėjo UAB ,,Angetra“ 4 929,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus įsiskolinimo mokėjimÄ iki 2022 m. sausio 10 d., nurodydamas, jog atidėtas įmokų įsiskolinimas turi bÅ«ti sumokėtas iki 2025 m. gruodžio 10 d. mokant iÅ¡dėstytus mokėjimus nuo 2022 m. sausio 10 d. (e. t. 1, b. l. 88–90).

24. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi UAB ,,Angetra“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Marija Bartaševičiūtė (e. t. 1, b. l. 9–12).

25. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintas Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as bendrai 42 063,47 Eur sumai; tarp jų – 7 587,65 Eur VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas ir 32 734,85 Eur VMI finansinis reikalavimas (e. t. 1, b. l. 23–24).

26. Å ių faktinių aplinkybių kontekste, ieÅ¡kovė argumentuoja esant pagrindÄ nustatyti visas atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl žalos, atsiradusios atsakovui laiku nesikreipus dėl nemokumo proceso Bendrovei inicijavimo, atlyginimo. Atsakovas, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti, teigia, kad nė viena iÅ¡ bÅ«tinų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvo įrodyta. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų 27. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sÄ lygas.

Civilinės atsakomybės buvusiam juridinio asmens vadovui už pareigos kreiptis į teismÄ dėl juridinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo neįvykdymÄ taikymo atveju neteisėti veiksmai nustatinėjami nustatant laikÄ , kada atsakovas buvo įmonės vadovas ir kada atsirado juridinio asmens nemokumas, lėmęs jo bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019).

28. Civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar juridinio asmens dalyviui bÅ«dingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ taikymo atveju Å¡i aplinkybė reikÅ¡minga, nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sÄ lygų – kaltės, žalos, priežastinio ryÅ¡io – nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

29. Taigi, esminės nustatytinos faktinės aplinkybės – Bendrovės tapimo nemokia momentas ir atsakovo, kaip vadovo, pareigos kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo Bendrovei atsiradimo momentas, kuris nustatomas atsižvelgiant ir į tai, kada atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti, jog Bendrovė nemoki.

30. IeÅ¡kovė, remdamasi VÄ® Registrų centrui Bendrovės pateikto 2019 m. balanso ir Sodros bei VMI mokesčių mokėjimo apskaitų duomenimis, nurodė, kad Bendrovė pagal JANÄ® 2 straipsnio 7 dalį buvo nemoki 2020 m. sausio mėnesį, nes pagal 2019 m. balanso duomenis jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai virÅ¡ijo turimÄ turtÄ , o, 2020 m. sausio 31 d., suėjus mokėjimo terminui, bendrovė neatsiskaitė su kreditore VMI, kuriai susidarė 1 861,67 Eur Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka; kitais mėnesiais skola mokesčiams didėjo.

31. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė itin formaliai remiasi JANÄ® 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta juridinio asmens nemokumo bÅ«senos sÄ voka ir neatsižvelgia į teismų praktikoje formuluojamus juridinio asmens vertinimo kriterijus bei įstatyme įtvirtintos nemokumo bÅ«senos sÄ vokos turinio aiÅ¡kinimÄ , o byloje pateiktos medžiagos pagrindu nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodytais teiginius dėl Bendrovės nemokumo 2020 m. sausio mėnesį (CPK 178, 185 straipsniai).

32. JANÄ® 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę. Taigi, ieÅ¡kovė pagrįstai nurodė, kad tam, jog bÅ«tų konstatuota įmonės nemokumo bÅ«sena, turi bÅ«ti nustatyta bent viena iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, t. y. negalėjimas vykdyti turtinių prievolių arba įsipareigojimai, virÅ¡ijantys turimo turto vertę.

33. Vis dėlto, nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad teisinio nemokumo būsena turi būti aiškinama plačiau, negu pažodžiui yra įtvirtinta aptariamoje teisės normoje. Juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1138-567/2022; 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

34. Juridinio asmens nemokumo bÅ«sena reiÅ¡kia, kad juridinis asmuo yra susidÅ«ręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais keliÄ vykdyti įprastÄ Å«kinę komercinę ar kitÄ Ä¯statuose apibrėžtÄ veiklÄ ir reikalaujančiais kraÅ¡tutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklÄ ir likviduojant jį per bankroto procedÅ«rų vykdymÄ . Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiÅ¡kia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ , t. y. negalėjimÄ nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

BÅ«tinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo bÅ«senos požymio, elementas – sistemiÅ¡kumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo bÅ«senos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi bÅ«ti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Sprendžiant klausimÄ dėl juridinio asmens mokumo, nereikėtų apsiriboti formaliu įstatyme įtvirtintų kriterijų vertinimu, nes tais atvejais, kai formaliai nustatomi įtvirtinti kriterijai, reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobÅ«džiu (inter alia, kiek vykdomai veiklai bÅ«dingi svyravimai, kokios rinkos, kurioje vykdoma atitinkama veikla, tendencijos), retrospektyvomis (kokie ankstesni veiklos vykdymo rezultatai, kaip jie keitėsi ir pan.), rezultatais (ar veikla paskutiniu metu kuria naudÄ ar nuostolius), perspektyvomis (ar juridinis asmuo, jeigu jis ir yra susidÅ«ręs su finansiniais sunkumais, gali trumpuoju periodu atkurti įprastos veiklos vykdymÄ , stabilizuoti padėtį ir ilgainiui pradėti kurti ekonominę ar kitokio pobÅ«džio naudÄ ) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Pripažįstama, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013; 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020; 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

35. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės nemokumo klausimas aktualus ne todėl, kad bÅ«tų galima iÅ¡spręsti nemokumo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , o tam, jog bÅ«tų nustatytas atsakovo pareigos kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo atsiradimo momentas. Dėl to, kaip minėta, reikÅ¡minga yra ir tai, ar atsakovas, kaip Bendrovės vadovas, ieÅ¡kovės nurodytu momentu turėjo / privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki. Å iai aplinkybei nustatyti bÅ«tina situacijÄ vertinti ne formaliai, o atsižvelgiant į platesnius duomenis apie Bendrovės bÅ«klę, veiklÄ bei jos perspektyvas.

36. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateikto 2019 m. UAB ,,Angreta“ balanso matyti, kad, kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovė, bendrovė turėjo turto 146 311 Eur sumai, o bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 177 694 Eur, t. y. virÅ¡ijo turto vertę. Taip pat pateikti mokesčių apskaitos duomenys patvirtina, kad nuo 2020 m. sausio mėnesio Bendrovė turėjo skolų VMI ir VSDFV. Vis dėlto, byloje esantys duomenys, nors ir patvirtina įmonę susidÅ«rus su tam tikrais sunkumais vykdant veiklÄ , tačiau leidžia spręsti, jog sunkumai iÅ¡ esmės nelėmė visiÅ¡ko Bendrovės veiklos sustabdymo.

Bendrovės veikla – krovinių vežimas tarptautiniais marÅ¡rutais. Bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 veiklų sÄ raÅ¡Ä ir į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, sÄ raÅ¡Ä ir jai buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl nesumokėtų mokesčių, apėmusios neskaičiuojamus delspinigius ir nevykdytÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Taip pat buvo atidėtas VSDFV 4 929,30 Eur skolos mokėjimas, iÅ¡dėstant mokėjimus nuo 2022 m.

Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, ženkliais laikotarpiais dėl mokestinių pagalbos priemonių taikymo mokestinių prievolių buvimas pagrįstai vadovo galėjo bÅ«ti vertinamas kaip nelemiantis Bendrovės nemokumo. Aplinkybę, kad Bendrovė vykdė veiklÄ , patvirtina į bylÄ pateiktas UAB ,,Angetra“ panaudotų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registracijos žurnalas, sÄ skaitoms, iÅ¡raÅ¡ytoms 2020 m. sausio–balandžio mėnesiais (e. t. 1, b. l. 113, 114–115, 116, 117), 2020 m. liepos 10 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra (e. t. 1, b. l. 182). IÅ¡ Bendrovės VMI teiktuose praÅ¡ymuose dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl Covid-19 pandemijos, nurodytų duomenų galima spręsti, jog Bendrovės finansiniai rodikliai gerėjo (e. t. 1, b. l. 126, 128). IÅ¡kėlus Bendrovės bankroto bylÄ , Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų už 42 063,47 Eur sumÄ . Å i aplinkybė leidžia pripažinti pagrįstais atsakovo teiginius, kad Bendrovės vykdyta veikla buvo sėkminga, nes pagerino Bendrovės finansinę padėtį ir ženkliai sumažino įsipareigojimus, lyginant įsipareigojimų dydį 2019 m. pabaigoje su Bendrovės bankroto byloje patvirtintais.

Byloje nėra duomenų apie Bendrovės sistemingai nevykdytus įsipareigojimus kreditoriams – kreditorių pretenzijų, raginimų atsiskaityti, inicijuotų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo procesų ar pan. (CPK 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti įrodytu, kad ieÅ¡kovės nurodytu momentu – 2020 m. sausio mėnesį – Bendrovės vadovas turėjo suvokti, kad įmonė susidÅ«rė su ilgalaikiais, sisteminiais sunkumais, nebegalės vykdyti veiklos ir atsirado pagrindas laikyti jÄ nemokia bei inicijuoti nemokumo procesÄ .

IÅ¡ mokesčių administratoriams teiktų praÅ¡ymų matyti, kad Bendrovė siekė pasinaudoti teikta pagalba dėl Covid-19 situacijos, spręsti susidariusius sunkumus ir tokia pagalba jai buvo suteikta. Taip pat pritartina atsakovo pastabai, kad savo dydžiu ieÅ¡kovės nurodytas pradelstas mokėjimas (1861,67 Eur), lyginant su Bendrovės turėtu turtu, laikytinas neženkliu ir, nenustačius, kokia dalis iÅ¡ buvusių Bendrovės įsipareigojimų buvo pradelsti, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas turėjo suvokti įmonę esant nemokia dėl negalėjimo atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, ypač atsižvelgiant į buvusiÄ situacijÄ dėl Covid-19 ir dėl jos Bendrovei taikytas pagalbos priemones, taip pat ir sustabdant mokestinių prievolių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

37. IeÅ¡kovė, grįsdama ieÅ¡kinį taip pat argumentuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje tikslus Bendrovės nemokumo atsiradimo momentas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes dėl Covid-19 nulemtos situacijos nesutampa Bendrovės nemokumo ir vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ atsiradimo momentai. IeÅ¡kovės teigimu, Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba inicijuoti bankroto procesÄ ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atÅ¡aukimo, todėl atsakovo pareiga kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo atsirado praėjus 3 mėnesiams nuo karantino pabaigos, t. y. 2020 m. rugsėjo 18 d.

Pagal Å¡iÄ datÄ , kaip atsakovo pareigos inicijuoti bankrotÄ atsiradimo momentÄ , ieÅ¡kovė formulavo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, juos ženkliai sumažindama lyginant su pradiniu ieÅ¡kiniu.

38. Teismo vertinimu, Å¡ie ieÅ¡kovės teiginiai nesudaro pagrindo kitaip vertinti situacijos, nes, atsižvelgiant į pirmiau aptartÄ Bendrovės įsipareigojimų kitimo dinamikÄ Ä¯ teigiamÄ pusę, nėra pagrindo pripažinti įrodytu ieÅ¡kovės nurodytÄ nemokumo atsiradimo momentÄ 2020 m. sausio– rugsėjo mėnesiais, be to, nėra pagrindo laikyti įrodytu atsakovo žinojimÄ ar turėjimÄ Å¾inoti, kad įmonė tapo nemoki ieÅ¡kovės nurodomu momentu. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog Bendrovės 2019 m. finansinės atskaitomybės duomenys parengti 2020 m. birželio 18 d.

Atsakovas tikslius Bendrovės finansinius rezultatus privalėjo sužinoti tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo būti parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Tuo metu jau buvo įvestas karantinas dėl Covid-19 ir Bendrovei taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Ieškovė nepaneigė atsakovo argumentų, kad finansinė atskaitomybė neturėjo būti parengta ir pateikta 2020 m. sausio mėnesį, kad VMI skolos išieškojimas buvo sustabdytas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d., o nuo 2020 m. lapkričio 7 d. vėl paskelbtas karantinas, galiojęs iki 2021 m. liepos 1 d., todėl atsakovas pagrįstai mokestinių prievolių neįvykdymo nelaikė įmonės nemokumo požymiu.

Valstybės socialinio draudimo prievolių vykdymas taip pat buvo atidėtas iki 2022 m. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas neturėjo pagrindo įtraukti Å¡ias prievoles vertindamas įmonės bÅ«klę mokumo aspektu. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. esant sustabdytiems ir/ar atidėtiems Bendrovės įsipareigojimų vykdymams VMI ir VSDFV, ieÅ¡kovei neįrodžius, kad tuo metu Bendrovė turėjo kokių nors kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, bei atsižvelgus į tai, kad Bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių sÄ raÅ¡e dominuoja VMI ir VSDFV reikalavimai, konstatuotina, kad nebuvo įrodyta, jog atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie Bendrovės nemokumÄ jai neatsiskaičius su nurodytais kreditoriais.

39. Apibendrinant pripažintina, kad ieÅ¡kovės teiginiai dėl Bendrovės nemokumo 2020 m. sausio mėnesį grindžiami itin formaliu įstatymo aiÅ¡kinimu ir deklaratyviais teiginiais, o byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti Å¡ios aplinkybės įrodyta. Neįrodyta, kad Bendrovė bÅ«tų nevykdžiusi įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kurtų tik nuostolius ir nebÅ«tų perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ bei stabilizuoti padėtį; taip pat neįrodyta, kad Bendrovė bÅ«tų sistemiÅ¡kai nevykdžiusi savo įsipareigojimų kreditoriams.

Dėl to konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė Bendrovės tapimo nemokia momento 2020 m. sausio mėnesį. Nenustačius tikslaus Bendrovės nemokumo momento, negalima nustatyti, kada atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo. Be to, nebuvo įrodytos ir aplinkybės, kad tokia pareiga bÅ«tų kilusi pasibaigus karantinui, nes neįrodytos aplinkybės, kurios bÅ«tų sudariusios pagrindÄ atsakovui sužinoti ar privalėti žinoti apie Bendrovės nemokumÄ . Taigi, nėra pagrindo pripažinti įrodytais neteisėtus atsakovo veiksmus, kaip sÄ lygÄ taikyti jo civilinę atsakomybę laiku neinicijavus Bendrovės nemokumo proceso.

Dėl žalos 40. Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei Å¡i bendra iÅ¡augusi įmonės skolų suma liks nepadengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylÄ padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi bÅ«ti teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

41. Juridinio asmens vadovui, dalyviui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali bÅ«ti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo – mažesnis už jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

42. IeÅ¡kovė nurodė, kad praÅ¡omÄ priteisti žalÄ sudaro Bendrovės nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. prisiimtų ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų suma – 10 709,2 Eur, t. y. dėl pareigos inicijuoti nemokumo bylÄ iÅ¡augusios skolų sumos, kurios liks nepadengtos.

43. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti praÅ¡omÄ priteisti nuostolių sumÄ Ä¯rodyta Bendrovės patirta žala dėl to, kad atsakovas laiku neinicijavo bankroto proceso (CPK 178, 185 straipsniai).

44. Pirma, pagal pirmiau aptartÄ teismų praktikÄ , sprendžiant dėl atsakomybės už žalÄ , padarytÄ pažeidus pareigÄ inicijuoti nemokumo procesÄ , turi bÅ«ti nustatytas įmonės nemokumo momentas ir aplinkybė, kada atsakovas, kaip įmonės vadovas, sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ . Å is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti įmonei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022).

Nagrinėjamu atveju pirmiau jau aptarta, dėl kokių priežasčių nėra pagrindo pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad Bendrovė tapo nemoki 2020 m. sausio mėnesį, o atsakovo pareiga inicijuoti nemokumo procesÄ atsirado 2020 m. rugsėjo 18 d. Dėl to, neįrodžius nemokumo atsiradimo momento, taip pat nepagrindus momento, kuriuo atsakovas turėjo sužinoti įmonę esant nemokia, nėra pagrindo nustatyti atskaitos taÅ¡ko žalai skaičiuoti ir, atitinkamai, pripažinti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ Ä¯rodytu nuostolių dydžiu.

45. Antra, pagal pirmiau aptartÄ teismų praktikÄ , tokio pobÅ«džio bylose, žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, t. y. žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis, jei Å¡i bendra iÅ¡augusi įmonės skolų suma liks nepadengta.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡omÄ priteisti Bendrovei padarytos žalos dydį sieja su dviejų kreditorių – VMI ir VSDFV – reikalavimais ir jų didėjimo dinamika; nemokumo momentu laikydama pirmos mokesčių įmokos nesumokėjimo momentÄ . Tačiau ieÅ¡kovė neatsižvelgė į tai, kad, kaip buvo aptarta pirmiau Å¡iame sprendime, bendri Bendrovės įsipareigojimai visiems kreditoriams nuo ieÅ¡kovės nurodyto nemokumo momento 2020 m. sausio mėnesį iki patvirtintų kreditorių reikalavimų bankroto byloje buvo ženkliai sumažinti (nuo 177 694 Eur pagal 2019 m. balansÄ iki 42 063,47 Eur, patvirtintų bankroto byloje).

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl ieškovės nurodytu momentu neinicijuoto nemokumo proceso būtų išaugusi bendra Bendrovės skolų apimtis.

46. Trečia, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie kreditorių reikalavimų sumÄ , kuri liks nepatenkinta bankroto proceso metu, t. y. nepateikta duomenų apie Bendrovės bankroto administratorės žinioje esantį / buvusį Bendrovės turtÄ , jo realizacijÄ bei gautas pinigines lėšas, iÅ¡ kurių galėtų (ar negalėtų) bent iÅ¡ dalies bÅ«ti mažinama Bendrovės įsiskolinimų teismo patvirtintiems kreditoriams suma. IeÅ¡kovė apsiribojo bendro pobÅ«džio pastaba, kad Bendrovė neturi turto, nepateikdama duomenų, jog Bendrovės bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra lygi tai, kurios Bendrovė bankroto procese negalės padengti kreditoriams.

Dėl priežastinio ryšio 47. Juridinio asmens vadovų ir jo dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Atlygintini yra tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Turi bÅ«ti nustatytas bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Laiku neinicijavus nemokumo proceso padaryta žala turi atsirasti laikotarpiu, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylÄ , t. y. laikotarpiu tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi bÅ«ti teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020;

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-640-934/2022).

48. IeÅ¡kovės teigimu, nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti žala susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovo pažeista pareiga inicijuoti nemokumo procesÄ , nes, jei atsakovas bÅ«tų laiku kreipęsis į teismÄ dėl bankroto bylos, Bendrovė nebÅ«tų toliau tęsusi savo veiklos, prisiėmusi naujų įsipareigojimų, nebÅ«tų priskaičiuoti privalomi mokėti mokesčiai, delspinigiai, palÅ«kanos, todėl visi neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai, kurie atsirado nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais.

49. Teismo vertinimu, nurodyti ieÅ¡kovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė Bendrovės nemokumo nuo 2020 m. sausio mėnesio ar atsakovo pareigos inicijuoti bankroto procesÄ atsiradimo nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., t. y. nebuvo nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai JANÄ® 5 straipsnio 1 punkto prasme. Kita vertus, atsižvelgiant į nuo 2019 m. balanso duomenimis fiksuotos iki bankroto byloje patvirtintos Bendrovės įsipareigojimų sumos mažėjimÄ , nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieÅ¡kovės teiginius, jog Bendrovės įsipareigojimų, patvirtintų bankroto byloje, nebÅ«tų (ar jie bÅ«tų mažesni), jei atsakovas bÅ«tų inicijavęs nemokumo procesÄ anksčiau (CPK 178 straipsnis).

Klausimas dėl Bendrovės įsipareigojimų VMI ir VSDFV augimo priežasčių ir atsakovo veiksmų vertinimo kontekste, kai matyti, jog įsipareigojimai kitiems kreditoriams buvo mažinami ir iÅ¡ esmės padengti, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepatvirtina žalos, atsiradusios bÅ«tent dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ nevykdymo ieÅ¡kovės nurodomu metu. Pripažintina, kad ieÅ¡kovė nepagrindė finansinių VMI ir VSDFV kreditorinių reikalavimų ir nemokumo proceso neinicijavimo ryÅ¡io, t. y. nėra pagrindo nustatyti, kad skola nurodytiems kreditoriams susidarė ir didėjo dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl nemokumo bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo.

50. Apibendrinant konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė sÄ lygų, bÅ«tinų atsakovo civilinei atsakomybei dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ nevykdymo kilti. Nenustačius atsakovÄ pažeidus JANÄ® 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintÄ pareigÄ inicijuoti bankroto procesÄ 2020 m. sausio mėnesį ar 2020 m. rugsėjo 18 d., t. y. ieÅ¡kovei neįrodžius Bendrovės tapimo nemokia momento 2020 m. sausio mėnesį ar 2020 m. rugsėjo 18 d., taip pat neįrodžius atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo atsiradimo 2020 m. sausio mėnesį ar 2020 m. rugsėjo 18 d., priežastinio praÅ¡omos priteisti žalos ir laiku neinicijuoto bankroto proceso ryÅ¡io, bei praÅ¡omos priteisti sumos pagrįstumo, ieÅ¡kinys dėl žalos, atsiradusios laiku neinicijavus nemokumo proceso, atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

51. Taip pat atmetamas susijęs ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atsakovo teisės eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo. Pagal JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal JANÄ® tÄ privalėjo padaryti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokia atsakovo atsiradusi pareiga ieÅ¡kovės nurodomu momentu nebuvo nustatyta ir jos pažeidimas nekonstatuotas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys yra atmestas, ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis 53. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė paskirti ieÅ¡kovės atstovei nemokumo administratorei baudÄ už nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimÄ , pusę sumos iÅ¡ieÅ¡kant atsakovui.

54. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

55. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais iÅ¡oriniais jo pasireiÅ¡kimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje.

Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sekančios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

56. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas, praÅ¡ydamas teismo skirti ieÅ¡kovės atstovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nurodo, kad ieÅ¡kovės atstovė pateikė nepagrįstÄ , nenuosekliai suraÅ¡ytÄ , neįrodytÄ ieÅ¡kinį. Teismo vertinimu, vien ieÅ¡kinio, kad ir nepagrįsto, pateikimas savaime nepripažintinas piktnaudžiavimu ar nesÄ Å¾iningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių ar itin akivaizdaus ieÅ¡kinio nepagrįstumo, kurie sudarytų pagrindÄ pripažinti teisę naudojamÄ ne pagal jos paskirtį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad, nesant pakankamai duomenų apie piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, baudos skyrimas nagrinėjamu atveju bÅ«tų perteklinis. Dėl to atsakovo atstovo praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : atmesti ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Angetra“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R.

B. dėl nuostolių atlyginimo. Atmesti praÅ¡ymÄ dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja RÅ«ta Latvelė