2025-12-09 Nr. DBT-124-2-52-3-01894-2025-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-61/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01894-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų A. G., E. J., J. S. patikslintą ieškinį atsakovams K. F. ir A. F. dėl servitutų panaikinimo bei servituto nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pradiniu ieškiniu ieškovas A. G. prašė panaikinti servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius keliu, plane pažymėtu S, nustatytą pagal 2003 m. birželio 24 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.117 straipsnis, 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4.135 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalis).

Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo: 1) panaikinti Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą servitutą; 2) panaikinti servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius keliu, nustatytą pagal 2004 m. kovo 29 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas); 3) nustatyti ieškovo A. G. nuosavybės teise valdomame žemės sklype, 0,0750 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas1), neatlygintiną neterminuotą 750 kv. m ploto kelio servitutą, vadovaujantis Žemės sklypo plane nurodytomis koordinatėmis „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, koordinatėmis „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, koordinatėmis „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, koordinatėmis „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, koordinatėmis „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, koordinatėmis „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, koordinatėmis „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, koordinatėmis „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.117 straipsnis, 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4.135 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalis).

Kaip, be kita ko, nurodoma patikslintame ieškinyje, ieškovas pradiniu ieškiniu prašė panaikinti Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą servitutą. Šis servitutas, kaip nurodė ieškovas, buvo nustatytas jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame 1,2652 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas2), taip pat ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,2652 ha ploto žemė sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas3). Kelio servitutas buvo nustatytas 0,2696 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas4), dabar priklausančiam atsakovams, su tikslu per ieškovui ir atsakovei priklausančius žemės sklypus privažiuoti į šį žemės sklypą. Privažiavimas turėjo būti nuo gatvės, taigi gretimuose žemės sklypuose: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas5), priklausančiame ieškovei E. J. ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas6), priklausančiame ieškovui J. S., taip pat buvo nustatyti kelio servitutai (Žemės sklype5 – S 203 kv. m; Žemės sklype6 – S-6 372 kv. m). Šie kelio servitutai buvo nustatyti Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip, be kita ko, nurodoma patikslintame ieškinyje, faktinės aplinkybės seniai pasikeitė; atsakovai į gyvenamąjį namą ir Žemės sklypą4 patenka per įrengtą kelią nuo (duomenys neskelbtini) g. Privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. yra daug patogesnis, yra įrengtas žvyruotas kelias. Tuo tarpu, kelio servitutai yra nustatyti per ieškovų žemės sklypų vidurį, be to, ir normaliomis sąlygomis jais būtų galima naudotis nebent sausuoju periodu. Šiais kelio servitutais atsakovai jau ilgą laiką nesinaudoja. Todėl kelio servitutai per ieškovų žemės sklypus nuo (duomenys neskelbtini) g. yra tapę nebeaktualiais. Tuo labiau, jog yra numatytas kelio servitutas S2, kuris faktiškai ir yra naudojamas privažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) g. Kaip pažymima patikslintame ieškinyje, privažiavimas prie atsakovų žemės sklypo yra užtikrintas valstybiniais keliais ir suprojektuotais kitais faktiškai naudojamais servitutais. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patvirtintame 2024 m. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte (toliau – ir Žemės sklypo2 formavimo ir pertvarkymo projektas) siūloma naikinti ginčijamus servitutus kaip neaktualius, kadangi iki visų besiribojančių žemės sklypų yra numatyti patogūs privažiavimai, kaip tai užtikrina Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai. Nauji faktiškai naudojami servitutai yra suprojektuoti tiek atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype3, tiek ieškovui priklausančiame Žemės sklype1. Ieškovui priklausęs (bendras) Žemės sklypas2 šiuo metu jau yra pertvarkytas į 10 atskirų žemės sklypų pagal pertvarkymo projektą.

Patikslintame ieškinyje, be kita ko, nurodoma, jog, kaip matyti iš Žemės sklypo2 formavimo ir pertvarkymo projekto, prašomas nustatyti servitutas yra suprojektuotas visame Žemės sklype1. Žemės sklypo plotas yra 0,0750 ha; sklypui nustatomos daiktinės teisės – kelio servitutas s10 (kodas 215) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), plotas 0,0750 ha. Žemės sklypas1, kuriame prašoma nustatyti suprojektuotą servitutą, ribojasi su valstybiniu keliu ir užtikrina patekimą į atsakovės žemės sklypą, kuriame taip pat yra suprojektuotas naujas kelio servitutas, užtikrinantis patekimą į atsakovų žemės sklypą. Servitutą prašoma nustatyti pagal žemės sklypo plane nurodytas koordinates.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas, atsižvelgdamas į specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, pažymėjo, kad reikalavimai panaikinti servitutus nagrinėtini administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis.) Tačiau, kaip pažymi teismas nutartyje, patikslintame procesiniame dokumente yra ne tik prašoma panaikinti administraciniais aktais neapibrėžtam subjektų ratui nustatytus servitutus, tačiau ir nustatyti servitutą ieškovo žemės sklype. Reikalavimas nustatyti servitutą, be kita ko, grindžiamas aplinkybe, kad priimtais teritorijų planavimo dokumentais yra numatytas kitas privažiavimas prie atsakovų sklypo.

Teismui kilo abejonė, ar ši byla yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Byloje, be kita ko, yra pateiktas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. G. ir A. G. žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo (duomenys neskelbtini) rajone“; Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Z. S. žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) rajone“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2024 m. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas; NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo 2025 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)); NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo 2025 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir NŽT įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės išrašo (išrašo data: 2025 m. kovo 5 d.), Žemės sklype2, priklausančiame ieškovui A. G., buvo įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis). Įregistravimo pagrindas – Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip pažymima ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, minėtas žemės sklypas šiuo metu jau yra pertvarkytas į 10 atskirų žemės sklypų; dalyje jų nurodomas ginčijamas servitutas išliko. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (NŽT sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)), vienas iš minėtų 10 atskirų žemės sklypų yra Žemės sklypas1, kuriame patikslintu ieškiniu ir prašoma nustatyti atitinkamą servitutą.

Kaip matyti iš byloje esančio NTR duomenų bazės išrašo (išrašo data: 2025 m. liepos 23 d.), Žemės sklype5, priklausančiame ieškovei E. J., Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruoti kelio servitutai – teisė varyti galvijus (tarnaujantis), teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma minėtame išraše). Iš NTR duomenų bazės išrašo (išrašo data: 2025 m. liepos 23 d.) matyti, kad ieškovui J. S. priklausančiame Žemės sklype6, Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu taip pat yra nustatyti analogiški servitutai.

Kaip matyti iš NTR duomenų bazės išrašo (išrašo data: 2025 m. rugpjūčio 6 d.), atsakovei K. F. priklausančiame Žemės sklype3 įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis). Įregistravimo pagrindas – Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat yra pateiktas NŽT 2025 m. liepos 24 d. raštas „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nauji (suprojektuoti) servitutai pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ minėtame žemės sklype neįregistruoti. Šiame NŽT rašte taip pat nurodoma, kad norint panaikinti anksčiau minėtame žemės sklype nustatytą kelio servitutą, būtina CK nustatytais pagrindais nustatyti naujus servitutus ir tik po to kreiptis į instituciją dėl servituto, kurį norima panaikinti, pripažinimo pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui.

Byloje dalyvaujantys asmenys pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo įvairias faktines aplinkybes, susijusias su ginčijamais servitutais, ieškovo prašomu nustatyti servitutu, žemės sklypo padalijimu; kt. Dalį faktinių aplinkybių byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai interpretuoja.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas. Specialioji teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako nei dėl ieškovų pasirinkto savo teisių gynimo būdo, nei dėl ieškinio, tokio, koks jis yra suformuluotas, pagrįstumo.

Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį, prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Kaip, be kita ko, nurodoma atsiliepime į patikslintą ieškinį, Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas kelio servitutas bendrai ieškovo A. G. ir atsakovės K. F. (anksčiau – G.) nuosavybės teise turimame 2,8 ha žemės sklype. Tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčai dėl jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto žemės sklypo padalijimo. Po teisminių ginčų dėl žemės sklypo padalijimo, ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 1,2652 ha ploto Žemės sklypas2, kuris šiuo metu yra išskirstytas į atskirus žemės sklypus, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko 1,2653 ha ploto Žemės sklypas3. Atsakovės sklype buvo suformuotas ir atskiras 0,2696 ha gyvenamųjų pastatų teritorijos sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai. Atskiras 0,2696 ha gyvenamųjų pastatų teritorijos sklypas ir jame esantys gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai priklauso atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu. Ieškovui ir atsakovei priklausantys žemės sklypai yra besiribojantys. Kaip pažymima atsiliepime į patikslintą ieškinį, bendro žemės sklypo padalijimo procese ieškovui buvo aišku, kad per atidalintus ieškovo ir atsakovės sklypus yra nustatytas ginčijamas Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas. Šio servituto tikslas – kad būtų įmanoma patekti į atsakovams priklausantį sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Vėliau Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas kelio servitutas, kuris susijungia su pirmuoju servitutu ir bendrai sukuria bendrą kelią nuo atsakovų sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais iki (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) g.

Kaip, be kita ko, nurodoma atsiliepime į patikslintą ieškinį, pagal oficialiai įregistruotus kelius arba servitutus, joks kitas kelias be ginčijamų servitutų, nesukuria galimybės atsakovams išvažiuoti iš savo žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais ir (arba) patekti ant valstybinių kelių, nekertant svetimų žemės sklypų. Ieškovų minimas žvyruotas kelias iki atsakovei priklausančio žemės sklypo nėra teisėtai įrengtas, techniškai įgyvendinamas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

Kartu, kaip nurodoma atsiliepime į patikslintą ieškinį, ieškovo siūlomas nustatyti naujas servitutas ieškovui priklausančiame žemės sklype, nesudaro jokių galimybių patekti į atsakovams priklausantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Be to, naujai prašomo nustatyti servituto vietoje šiuo metu nėra faktinio kelio (pravažiavimo); vietoje, kurioje valstybinis kelias kertasi su ieškovui priklausančiu sklypu, taip pat nėra pravažiavimo.

NŽT atsiliepime į patikslintą ieškinį, prašo teismo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus. NŽT atsiliepime į patikslintą ieškinį, be kita ko, nurodoma, kad tuo atveju, kai servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis gali būti panaikintas NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui. Taigi, turi būti pateiktas viešpataujančio arba tarnaujančio daikto savininko pasirašytas prašymas panaikinti servitutą, kartu pateikiant pirmiau minėto raštiško atsisakymo arba susitarimo patvirtintą kopiją. Vadinasi, turi būti tenkinamos dvi sąlygos: 1) turi išnykti servituto būtinumas ir 2) turi būti išreikštas sutikimas (susitarimas) panaikinti servitutą. NŽT atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat nurodo, kad NŽT nuomone, sprendžiant dėl naujo servituto nustatymo Žemės sklypui1, būtina įvertinti visus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo aspektu, svarbi Vilniaus rajono savivaldybės pozicija; savivaldybė yra atsakinga už teritorijų planavimą, vietinės reikšmės kelių tinklo organizavimą bei infrastruktūros vystymą. Jos išvados ir rekomendacijos gali turėti tiesioginės įtakos, sprendžiant dėl servituto būtinumo.

Pagal šiuo metu esančią procesinę situaciją, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pozicija dėl patikslinto ieškinio nėra žinoma.

Taip, kaip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suformuluota patikslintame ieškinyje, pirmaisiais dviem patikslinto ieškinio reikalavimais prašoma panaikinti Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą servitutą, taip pat Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą servitutą.

Šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu. Pagal minėto straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės normą, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ginčai dėl valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

2003 m. birželio 24 d. Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius. Aptariamojo straipsnio 5 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta, kad žemės servitutai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities viršininko sprendimais, panaikinami šių institucijų sprendimais.

2004 m. kovo 29 d. Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Pagal aptariamojo straipsnio 4 dalį, apskrities viršininko sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 9 dalyje įtvirtintoje teisės normoje buvo nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą servitutą.

Poįstatyminiu lygmeniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 taip pat yra patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, be kita ko, nurodyta, jog, kai atitinkamai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtinti administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2025; 2025 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-27/2025; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2024; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-67/2021 ir jose nurodytą praktiką). Šiuo atveju, ginčo rūšinio teismingumo savaime nekeičia tai, kad pagal expressis verbis suformuluotus patikslinto ieškinio reikalavimus, patys atitinkami administraciniai aktai (Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra skundžiami, taip pat tai, kad ieškinys inter alia (be kita ko) grindžiamas civilinės teisės normomis, o atsakovais nurodyti fiziniai asmenys.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad patikslinto ieškinio reikalavimai panaikinti Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus servitutus, yra teismingi administraciniam teismui.

Patikslinto ieškinio trečiuoju reikalavimu ieškovas taip pat prašo nustatyti jo nuosavybės teise valdomame Žemės sklype1 atitinkamą servitutą.

Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, bylos dėl servituto nustatymo rūšinį teismingumą apsprendžia servituto nustatymo pagrindas: ar jį prašoma nustatyti administraciniu aktu ar teismo sprendimu. Jeigu byloje keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti servitutą viešojo administravimo subjektą, toks ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, kad tarp turto, kurio naudai siekiama nustatyti servitutą, ir turto, kuriame prašoma nustatyti servitutą, savininkų kyla ginčas. Tais atvejais, kai siekiama servitutą nustatyti teismo sprendimu pagal CK 4.126 straipsnį, ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-66/2018; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-112/2015 ir jose nurodytą praktiką).

Pagal tai, kaip expressis verbis formuluojamas trečiasis patikslinto ieškinio reikalavimas, darytina išvada, kad atitinkamą servitutą prašoma nustatyti teismo sprendimu. Taigi pastarasis patikslinto ieškinio reikalavimas pagal savo pobūdį yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Vis dėlto, kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, šis patikslinto ieškinio reikalavimas, be kita ko, grindžiamas aplinkybe, kad iš Žemės sklypo2 formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad prašomas nustatyti servitutas yra suprojektuotas visame Žemės sklype1; servitutą prašoma nustatyti pagal žemės sklypo plane nurodytas koordinates. Taigi prašomas nustatyti servitutas, be kita ko, grindžiamas atitinkamais teritorijų planavimo dokumentais, o tai yra viešosios teisės reglamentavimo dalykas.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamosios bylos, dėl kurios rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas, atveju, kuomet prašoma tiek panaikinti administraciniais aktais nustatytus servitutus, tiek ir teismo sprendimu nustatyti kitą servitutą, susiklostantys teisiniai santykiai yra mišrūs, tačiau šiuo atveju vyraujančiais pripažintini administraciniai teisiniai santykiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla nagrinėtina administraciniame teisme.

Perduoti bylą pagal ieškovų A. G., E. J., J. S. patikslintą ieškinį atsakovams K. F. ir A. F. dėl servitutų panaikinimo bei servituto nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys