2017-03-08 Nr. AB-5345-3-63-3-02661-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-301-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02661-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Urbista“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Urbista“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi (b. l. 2) buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Urbista“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Urbista“) skundas (b. l. 3-16) atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T2-258 panaikinimo, kuriuo pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame adresu J. Basanavičiaus g. 45, Palanga, apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 4 val. iki 8 val.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T2-258 galiojimą iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.

Nurodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas praras daugiau nei pusę pajamų, kadangi ne vasaros sezono metu Palangoje iš esmės sumažėja klientų srautai, todėl ne sezono metu ypač sudėtinga išlaikyti verslą. Teigė, jog pareiškėjas patirs itin didelių nuostolių, dėl to negalės sumokėti patalpų nuomos mokesčio, dėl ko bus nutraukta patalpų nuomos sutartis ir todėl teks atleisti darbuotojus bei išsikelti iš patalpų. Pažymėjo, jog iš esmės visi policijos iškvietimai gaunami bei viešosios tvarkos pažeidimai fiksuojami tik vasaros sezono metu, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ne vasaros sezono metu, nesudarys prielaidų atsirasti viešojo intereso pažeidimui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi (b. l. 81-83) pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas valdo naktinį klubą „Šachmatinė“, esantį adresu Basanavičiaus g. 45, Palanga. Skundžiamu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T2-258 pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame adresu J. Basanavičiaus g. 45, Palanga, apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 4 val. iki 8 val. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 12 d. teikimo Palangos miesto savivaldybės tarybai matyti, jog sprendimo projektas dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Urbista“ parengtas atsižvelgus į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 30-S-62439(26.4.2), 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. 30-S-68495(26.2.32), kuriuose pranešama, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. adresu J. Basanavičiaus g. 45, Palanga, kur veikia kavinė „Čili pica“ ir baras „Šachmatinė“, užregistruoti 108 pranešimai apie įvykius, iš jų 45 pranešimai dėl viešosios tvarkos pažeidimų prie pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 45 (viešojoje vietoje), 47 asmenims už viešosios tvarkos pažeidimus (nedidelį chuliganizmą, girto pasirodymą viešojoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Nurodyta, jog policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad kavinėje „Čili pica“ užregistruoti 2 atvejai dėl teisės pažeidimų, o dėl naktinio baro veiklos užregistruota 20 pranešimų (vagystės, muštynės, kūno sužalojimai (vienu metu sunkiai sutrikdyta sveikata), nepilnamečių alkoholinių gėrimų vartojimas).

Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog nagrinėjamoje stadijoje pareiškėjas tikėtinai nepagrindžia reikalavimo pagrįstumo.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-968-520/2016). Kaip administracinio akto vykdymo sukeliama didelė žala galėtų būti vertinamas atvejis, kai dėl administracinio akto įvykdymo gali reikšmingai pablogėti įmonės finansinė padėtis, dėl ko įmonė nebegalėtų toliau vykdyti savo vykdomos veiklos, negalėtų pakeisti vykdytos veiklos, turėtų atleisti daug darbuotojų, negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), įmonei grėstų bankrotas arba atsirastų kitokios sunkios pasekmės, kurios galėtų pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Taigi, šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas sustabdyti skundžiamo sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo galiojimą, turi nurodyti argumentus, dėl kurių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą argumentuoja iš esmės tuo, kad galiojant skundžiamam sprendimui, sumažėtų bendrovės veiklos apimtis ir pajamos, kas galimai sukeltų itin didelių nuostolių. T. y., pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Šiame kontekste Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Teismas akcentavo, jog nors pareiškėjas ir teigia, kad apribojus mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 4 val. iki 8 val. įmonė patirs didelę žalą, dėl ko bus nutraukta patalpų nuomos sutartis, teks atleisti darbuotojus ir išsikelti iš patalpų, tačiau nepateikia jokių duomenų apie tai: kokį patalpų nuomos mokestį moka, kiek pajamų kavinė apskritai uždirba bei kiek uždirba iš prekybos alkoholiniais gėrimais, kiek baras pajamų netektų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo nuo 4 val. iki 8 val., kiek šiame bare dirba darbuotojų ir kt. Duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo finansinę būklę (pajamas, išlaidas, įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią būtent skundžiamu sprendimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę, teismui nepateikta. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su ginčijamo įsakymo galiojimo laikinu nesustabdymu.

Atsižvelgęs į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Todėl tai įvertinus, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 137-139), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei laikinai sustabdyti skundžiamo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T2-258 galiojimą.

Nurodo, kad pareiškėjo sunkią finansinę padėtį įrodantys dokumentai nebuvo pateikti dėl to, jog nesibaigus metams pareiškėjas negalėjo pateikti išsamių įmonės finansinės būklės duomenų, taip pat pareiškėjas neturi patirties tokio pobūdžio bylose, nebuvo gavęs pranešimo dėl galimo sutarties nutraukimo bei pranešimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA).

Teikia dokumentus ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą iki kol bus priimtas sprendimas byloje. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjas: a) praras didžiąją dalį savo pajamų (kas yra itin aktualu, kadangi ne vasaros sezono metu Palangoje iš esmės sumažėja klientų srautai ir yra itin sunku išlaikyti verslą), kadangi iš esmės visas pajamas gauna iš prekybos alkoholiniais gėrimais (pridedami tai įrodantys dokumentai, t. y. naktinio klubo meniu, iš kurio matyti, jog įmonė prekiauja tik gėrimais, taip pat pateikiamas Palangos valstybinės maisto veterinarijos tarnybos išduotas Maisto subjekto tvarkymo patvirtinimo pažymėjimas, iš kurio matyti, jog naktiniame klube „Šachmatinė“, adresu Basanavičiaus g. 45, Palanga, vienintelis leidžiamas prekybos asortimentas yra išimtinai tik gėrimai); b) negalės sumokėti nuomos mokesčio pareiškėjo valdomo naktinio klubo patalpų nuomotojui, dėl ko bus nutraukta patalpų nuomos sutartis (pareiškėjas moka itin didelį patalpų nuomos mokestį, kadangi patalpos yra prestižinėje Basanavičiaus gatvės vietoje prie pat Palangos tilto), be to, pareiškėjas jau yra gavęs pretenziją iš patalpų nuomotojo su įspėjimu nutraukti sutartį dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo (pretenzija pridedama); c) pablogės pareiškėjo ir taip sunki finansinė padėtis, padidės kreditoriniai įsiskolinimai kitoms įmonėms (išrašas apie įsiskolinimus pridedamas); d) pareiškėjas patirs itin didelių materialinių nuostolių, bus priverstas atleisti Palangoje dirbančius darbuotojus (darbuotojų sąrašas pridedamas) bei išsikelti iš patalpų; e) padidės įmonės įsiskolinimas darbuotojams, dėl ko darbuotojai išeis iš darbo (įsiskolinimų darbuotojams suvestinė pateikiama); f) padidės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRA) (duomenys apie dabartinį įsiskolinimą pridedami).

Pažymi, jog, remiantis Palangos miesto policijos komisariato pateikiamais duomenimis (esančiais byloje), iš esmės visi policijos iškvietimai yra gaunami ir viešosios tvarkos pažeidimai fiksuojami tik vasaros sezono metu (t. y. nuo birželio iki rugpjūčio mėn. imtinai), todėl licencijos laiko ribojimas kitu metų laiku yra neproporcinga priemonė tikslams pasiekti ir nepagrįstai apsunkina pareiškėjo finansinę padėtį, dėl kurios pareiškėjas gali patirti neatitaisomos žalos.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą, paduotame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje pažymima, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra pagrįstas tuo atveju, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Ginčijamu atveju pareiškėjas UAB „Urbista“ neįrodė galimai gresiančios neatitaisomos didelės žalos. Teismas, įvertinęs visas byloje esančias faktines bei teisines aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas, kuriam „tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą“. Atsakovo įsitikinimu, ginčijamu atveju teismui netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, UAB „Urbista“ didėlė žala dėl to nekyla.

Pažymi, jog dokumentus, atspindinčius finansinių sunkumų grėsmę, pareiškėjas pateikė tik kartu su 2017 m. sausio 30 d. atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie įrodymai atsiranda tik rengiantis pateikti atskirąjį skundą (pvz., 2017 m. sausio 16 d. įspėjimas dėl sutarties nutraukimo dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo, atskirojo skundo priedas Nr. 7). Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2017 m. sausio 24 d. vykusio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas nurodė baro „Šachmatinė“ darbo laiką nuo 23 val. iki 6 val. Taigi, abejotina, kad apribojus alkoholio prekybos laiką 2 valandoms viešojo intereso užtikrinimo tikslais, gali atsirasti didelė neatitaisoma žala. Taip pat posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad baras veiklą vykdo tik vasaros sezono metu (nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio imtinai), t. y. barui šiuo metu nevykdant veiklos, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės didelė neatitaisoma žala negali atsirasti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsisakyta tenkinti (ABTĮ 70 str.).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjas, prašydamas sustabdyti skundžiamo sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo galiojimą, nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pareiškėjo sunkią finansinę padėtį įrodantys dokumentai nebuvo pateikti dėl to, jog nesibaigus metams pareiškėjas negalėjo pateikti išsamių įmonės finansinės būklės duomenų, taip pat pareiškėjas neturi patirties tokio pobūdžio bylose, nebuvo gavęs pranešimo dėl galimo nuomos sutarties nutraukimo bei pranešimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA). Taip pat nurodo tas pačias aplinkybes apie pasekmes, kurios kiltų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl ginčo esmės pažymi ir tai, jog iš esmės visi policijos iškvietimai yra gaunami ir viešosios tvarkos pažeidimai fiksuojami tik vasaros sezono metu (t. y. nuo birželio iki rugpjūčio mėn. imtinai), todėl licencijos laiko ribojimas kitu metų laiku yra neproporcinga priemonė tikslams pasiekti ir nepagrįstai apsunkina pareiškėjo finansinę padėtį, dėl kurios pareiškėjas gali patirti neatitaisomos žalos.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...> Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Kaip matyti, pareiškėjas šioje byloje ginčija sprendimą, kuriuo jam priklausančiame bare apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 4 val. iki 8 val. Savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti šio sprendimo galiojimą (iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje), pareiškėjas grindžia tuo, jog dėl šio sprendimo praras didžiąją dalį savo pajamų, negalės sumokėti nuomos mokesčio pareiškėjo valdomo naktinio klubo patalpų nuomotojui, dėl ko bus nutraukta patalpų nuomos sutartis, pablogės pareiškėjo ir taip sunki finansinė padėtis, padidės kreditoriniai įsiskolinimai kitoms įmonėms, pareiškėjas patirs itin didelių materialinių nuostolių, bus priverstas atleisti darbuotojus bei išsikelti iš patalpų, padidės įmonės įsiskolinimas darbuotojams, dėl ko darbuotojai išeis iš darbo, padidės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRA).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių minėtų teiginių pagrįstumą. Nors pareiškėjas papildomus, savo teiginius patvirtinančius duomenis pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, nurodydamas, kad tokios galimybės anksčiau neturėjo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina šiuos pareiškėjo pateiktus duomenis jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo aspektu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pažymėtina, jog nors pareiškėjas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti duomenų (įrodymų), patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. išsamių įmonės finansinės būklės duomenų, tačiau ir su atskiruoju skundu pareiškėjo pateikti duomenys vis dėlto nepagrindžia tokios būtinybės. Prie atskirojo skundo pridėtas naktinio klubo meniu, iš kurio matyti, jog pareiškėjo įmonė prekiauja tik gėrimais, taip pat Palangos valstybinės maisto veterinarijos tarnybos išduotas Maisto subjekto tvarkymo patvirtinimo pažymėjimas, iš kurio matyti, jog naktiniame klube „Šachmatinė“, adresu Basanavičiaus g. 45, Palanga, leidžiama prekiauti gėrimais, nereiškia, jog dėl to, jog bus paliktas galioti skundžiamas atsakovo sprendimas apriboti pareiškėjui mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 4 val. iki 8 val., pareiškėjas praras didžiąją dalį savo pajamų. Pareiškėjui net ir pateikus minėtus duomenis, vis tiek nėra aišku, kiek pajamų jo įmonė apskritai uždirba bei kiek uždirba iš prekybos alkoholiniais gėrimais ir kiek pajamų netektų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo būtent nuo 4 val. iki 8 val. Taip pat ir pareiškėjo pateikti duomenys apie jo įsiskolinimus darbuotojams, kitoms įmonėms (taip pat ir patalpų nuomotojui), SODRA yra tik paskiri duomenys apie skolas, tačiau tai neatspindi bendros pareiškėjo finansinės padėties (būklės), nes neaišku, kokios apskritai yra pareiškėjo pajamos, kokią dalį šie įsiskolinimai sudaro bendroje pareiškėjo bendrovės finansinėje apskaitoje, neaišku, koks bus šių pareiškėjo pajamų (ir įsiskolinimų) dydžio pokytis apribojus pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką būtent nuo 4 val. iki 8 val. Be to, pastebėtina, jog pareiškėjui apribojimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytas ne viso jo darbo (veiklos) metu, tačiau tik nuo 4 val. iki 8 val., o įvertinus tai, kad baras (naktinis klubas) iš esmės dirba tik nakties metu, kuo laikoma laikotarpis nuo 22 val. iki 7 val. (Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 str. 9 d. (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 1 d.)), abejotina, kad apribojus alkoholio prekybos laiką 3 valandoms, pareiškėjui gali atsirasti didelė neatitaisoma žala.

Taigi, atsižvelgus į tai, spręstina, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Dėl pareiškėjo argumentų dėl skundžiamo sprendimo, t. y. kad licencijos laiko ribojimas yra neproporcinga priemonė tikslams pasiekti, nes iš esmės visi policijos iškvietimai yra gaunami ir viešosios tvarkos pažeidimai pareiškėjo baro (naktinio klubo) teritorijoje fiksuojami tik vasaros sezono metu (nuo birželio iki rugpjūčio mėn. imtinai), pažymėtina, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012). Be to, pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas ginčą dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T2-258, kuriuo pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame adresu J. Basanavičiaus g. 45, Palanga, apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 4 val. iki 8 val., panaikinimo jau išsprendė iš esmės ir 2017 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi dar neapskųstas apeliacine tvarka, tačiau terminas apeliaciniam skundui paduoti baigiasi 2017 m. kovo 9 d.). Visa tai šiuo metu (šioje bylos nagrinėjimo stadijoje) patvirtina tiek prima facie įrodymų dėl skundžiamo administracinio akto neteisėtumo bei nepagrįstumo nebuvimo, tiek klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nebeaktualumo faktą.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Urbista“ atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas