126f11fb-1e5f-4652-bc5b-e9c69da0a1c1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2710-484/2017Proceso Nr. 3-61-3-00679-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. G. skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2016-04-20 iki 2017-01-25 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, neužtikrinant minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, reikalavimo. Kalinimas perpildytose kamerose kėlė įtampÄ , konfliktus tarp kameroje buvusių asmenų. Sanitarinis mazgas ir tualetas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto, todėl atliekant gamtinius reikalus pareiÅ¡kėjÄ galėjo stebėti tiek kameroje buvę asmenys, tiek prižiÅ«rėtojai per kamerų duryse įrengtÄ langelį.

Be to, sanitarinis mazgas neturėjo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl pasinaudojus tualetu kameroje bÅ«davo nemalonus kvapas. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas, ventiliacija, trÅ«ko oro, buvo drėgna, veisėsi pelėsis. Å ios sÄ lygos turėjo įtakos jo sveikatai, pablogėjo regėjimas. Anot pareiÅ¡kėjo, LukiÅ¡kių TI-K asmens ir daiktų apžiÅ«ros buvo atliekamos antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, esant žemai temperatÅ«rai buvo verčiamas nusirengti, o daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes.

Nurodytas laikymo sÄ lygas prilygina kankinimui, teigia patyręs dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ ir pažeminimÄ .Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13-21). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-06-24 iki 2017-02-01. Jam tekęs plotas kamerose atitiko minimalų ploto reikalavimÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Skirstydama atvykusius asmenis į kameras, LukiÅ¡kių TI-K administracija laikosi LR suėmimo vykdymo įstatymo ir LR bausmių vykdymo kodekso reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius resursus. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ . Sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Pažymėjo, kad įstatymuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės ir atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į įstaigÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos privalomai atliekama visuminė krata teisės aktų nustatyta tvarka. Valymo darbai Priėmimo-paskirstymo punkte atliekami reguliariai, kiekvienÄ dienÄ , tam, kad bÅ«tų užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos bei palaikoma kratų patalpos sanitarinė Å¡vara.

Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ , ir reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nesÄ Å¾iningu noru pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad dėl dokumentui teismui parengimo patyrė 5,82 Eur dydžio iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Teismas konstatuoja: nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016-06-20 iki 2017-01-25.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

  PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

  PareiÅ¡kėjas skunde netiksliai nurodė buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį. Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016-06-24 iki 2017-02-01. Teismas šį laikotarpį laiko ginčui aktualiu laikotarpiu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu turėjo specifinį teisinį statusÄ , jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi, tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas buvo neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios taip pat neatitiko ir higienos reikalavimų.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Pažymėtina, jog ginčui spręsti aktualiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. V-14 redakcija; toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte yra numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Å iame teisės akte nenumatyta, kad kameroje įrengto sanitarinio mazgo plotas ir baldų užimamas plotas nėra įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje.

Tačiau EŽTT, spręsdamas dėl galimo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, tame tarpe – minimalios asmeninės erdvės, kuri, netgi nevertinant kitų sÄ lygų visumos, tikrai neturėtų bÅ«ti mažesnė nei 3 kv. m., pasisako, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas. Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (žr.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ ). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ pateiktų duomenų matyti, kad sanitarinio mazgo patalpos LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima apie 0,56 kv. m. (b. l. 13-21). Todėl pripažintina, kad nacionalinėje teisėje Ä®sakymu Nr. V-124 nustatytas 3,6 kv. m. minimalaus ploto, tenkančio vienam tardymo izoliatoriuje laikomam asmeniui, normatyvas, atskaičiavus 0,56 kv. m. LukiÅ¡kių TI-K kamerose užimamÄ sanitarinio mazgo plotÄ , nėra mažesnis, nei minėtame EŽTT sprendime įvardintas 3 kv. m. minimalus ploto normatyvas vertinant asmens laikymo sÄ lygų atitiktį Konvencijos 3 straipsnio pažeidimų prasme.

Todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K, teismas vadovaujasi Ä®sakymu Nr. V-124 nustatytu 3,6 kv. m. minimalaus ploto, tenkančio vienam tardymo izoliatoriuje laikomam asmeniui, reikalavimu.PareiÅ¡kėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo Å¡iais duomenimis abejoti. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016-06-24 iki 2016-06-26 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 309, kurios plotas – 7,72 kv. m., laikotarpiu nuo 2016-06-27 iki 2016-07-18 – kameroje Nr. 277, kurios plotas – 7,99 kv. m., laikotarpiu nuo 2016-07-19 iki 2016-08-18 – kameroje Nr. 332, kurios plotas – 7,43 kv. m., laikotarpiu nuo 2016-08-19 iki 2016-08-22 – kameroje Nr. 301, kurios plotas – 8,03 kv. m., 2016-08-25 – kameroje Nr. 116, kurios plotas 7,49 kv. m., laikotarpiu nuo 2016-08-26 iki 2016-09-14 – kameroje Nr. 145, kurios plotas – 7,94 kv. m., 2016-09-19 – kameroje Nr. 107, kurios plotas – 7,38 kv. m. , laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2016-09-28 – kameroje Nr. 303, kurios plotas – 8,02 kv. m., 2016-10-03 – kameroje Nr. 106, kurios plotas 7,38 kv. m., laikotarpiu nuo 2016-10-04 iki 2016-10-13 – kameroje Nr. 258, kurios plotas – 34,71 kv. m., laikotarpiu nuo 2016-10-14 iki 2016-11-18 – kameroje Nr. 255, kurios plotas – 24,38 kv. m. , laikotarpiu nuo 2016-11-19 iki 2016-12-11 – kameroje Nr. 258, kurios plotas – 34,78 kv. m., 2016-2-14 – kameroje Nr. 105, kurios plotas – 7,38 kv. m., 2016-12-15 – kameroje Nr. 111, kurios plotas 7,45 kv. m., laikotarpiu nuo 2016-12-15 iki 2017-02-01- kameroje Nr. 257, kurios plotas 34,57 kv. m. (b. l. 13-15).

Atsižvelgiant į kamerose Å¡iais laikotarpiais buvusių asmenų skaičių, pareiÅ¡kėjui minėtose kamerose teko apytiksliai nuo 3,69 kv. m. iki 8,02 kv. ploto. Teismas, įvertinęs Å¡iuos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl ploto normos, tenkančios vienam asmeniui kameroje, pažeidimo, yra nepagrįsti, todėl atmestini. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo tamsu, drėgna, nebuvo ventiliacijos, veisėsi pelėsis, tačiau konkrečių laikotarpių, kurių metu nurodytos aplinkybės egzistavo, ir kamerų numerių nedetalizavo, taip pat nepateikė Å¡iuos skundo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas Å¡ioje byloje remsis atsakovo atstovo pateiktais dokumentais. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 (toliau – HN 134:2015) nustatė, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi bÅ«ti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (13 p.).

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.).

Laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Teismui atsakovo atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (po pavadinimo pakeitimo Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento; toliai – Vilniaus departamentas) atliktų patikrinimų aktus, iÅ¡ kurių matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, panaÅ¡iu į pareiÅ¡kėjo laikymÄ metu buvo tikrinamas HN 134:2015 reikalavimų laikymasis.

Vilniaus departamentas Å¡ių patikrinimų metų jokių higienos normų, susijusių su apÅ¡vietimu, santykine drėgme, temperatÅ«ra, pažeidimų nenustatė (b. l. 34-39). Pažymėtina, kad Vilniaus departamentas ne visais ginčui aktualiais laikotarpiais atliko patikrinimus, kurie tiesiogiai atspindėtų realiÄ vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klę ir atitikimÄ higienos reikalavimams. Vilniaus departamento 2016-05-17 patikrinimo akte užfiksuota, kad kameros Nr. 332 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas nuo 2016-07-19 iki 2016-08-18) temperatÅ«ra buvo 26,2 °C , santykinė oro drėgmė – 36,7 proc., dirbtinė apÅ¡vieta 259,9 lx, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, kamera vėdinama per langus (b. l. 44-45). 2016-10-07 patikrinimo akte užfiksuota, kad kamera Nr. 301 (pareiÅ¡kėjas joje buvo nuo 2016-08-19 iki 2016-08-21) vėdinama per atidaromus langus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, oro temperatÅ«ra kameroje 21,5 °C, santykinė oro drėgmė – 563 proc., dirbtinė apÅ¡vieta – 244 lx (b. l. 64-72). 2017-01-17 patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad kamera Nr. 303 (pareiÅ¡kėjas joje buvo nuo 2016-09-20 iki 2016-09-27) vėdinama per atidaromus langus, oro temperatÅ«ra 21 °C, santykinė oro drėgmė – 59 proc. (b. l. 104-105).

Kitų duomenų apie kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, bÅ«klę byloje nėra. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl higienos reikalavimų LukiÅ¡kių TI-K kamerose nesilaikymo, ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ (b. l. 27). PareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje taip pat nėra jokių duomenų, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos galėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei (b. l. 8-12).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracijos veiksmuose neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu HN 134:2015 reikalavimams, nėra nustatytas.Pareiškėjas skundžiasi privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniais įrenginiais. Nagrinėjamu atveju yra aktualus privatumo užtikrinimo aspektas naudojantis tualetu, įrengtu tardymo izoliatoriaus daugiavietėse kamerose. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto ir kameros durų, kuriose įrengtas stebėjimo langelis, todėl naudojantis tualetu, jį matydavo kameroje esantys asmenys bei pareigūnai, tarp kurių buvo ir moterų.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 p. nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.

Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl atskiros oro Å¡alinimo sistemos, nes toks įrengimas susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais.Taigi, nacionalinės teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos.

Atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad visų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau jis neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose sanitariniai mazgai buvo atskirti nuo patalpos gyvenamosios dalies kokiu nors bÅ«du (pvz., pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), kad užtikrintų asmens, kuris naudojasi tualetu, privatumÄ . Taigi, apibendrinant, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu, kai vienoje kameroje jis buvo laikomas kartu su kitais kaliniais, t. y. iÅ¡ viso 166 paras iÅ¡ 205.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, esant žemai temperatÅ«rai asmuo verčiamas nusirengti, daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.

HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (HN 134:2015 35 p.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 152 punkte nurodyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant). JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. ApieÅ¡kodami suimtojo ar nuteistojo kÅ«nÄ ir maisto produktus, kratÄ atliekantys pareigÅ«nai privalo mÅ«vėti pirÅ¡tines. Instrukcijos 153 punkte numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Instrukcijos 154 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ . Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad atliekant asmenų kratas turi bÅ«ti laikomasi, be kita ko, nustatytų higienos reikalavimų, užtikrinamos saugios ir tinkamos kratos atlikimo sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens apžiÅ«ras tai buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis yra abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas skunde Å¡ių argumentų nedetalizavo, t. y. kuriuo metu tai vyko, kuriose patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų.

Todėl pripažintina, kad atsakovo atstovui bÅ«tų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiÅ¡kėjo teiginius. PareiÅ¡kėjas jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K administracijai skundų dėl to neteikė (b. l. 27). Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ .Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas suimtas pažeidžiant teisės aktus.

Ä®vertinęs šį pažeidimÄ visų kitų pareiÅ¡kėjo suėmimo sÄ lygų kontekste, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nėra pagrindo, tačiau pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrus jo privatumo apribojimus naudodamasis sanitariniais įrenginiais (jį galėjo stebėti ir stebėjo kiti suimtieji bei laisvės atėmimo įstaigos pareigÅ«nai), dėl ko jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į konstatuoto pažeidimo trukmę ir pobÅ«dį, į tai, kad pažeidimas buvo nenuolatinio pobÅ«džio, tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog toks pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K administracijos elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 5 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 300 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ (b. l. 13-21) pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 5,82 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Bylos duomenys rodo, kad atsakovo atstovas prie atsiliepimo į skundÄ pridėjo 95 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylÄ pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo iÅ¡laidų atsakovo atstovas nepatyrė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas 5,82 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo E. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjui E. G. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 (tris Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Netenkinti atsakovo atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                          Ina Kirkutienė