2017-01-09 Nr. AB-993-3-61-3-00482-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2619-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00482-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 9.1.5; 9.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S-248 (7-219/2014) dalį, kuria MGK patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 nurodymą pareiškėjui sumokėti į biudžetą 30 371 Lt GPM ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 68-185; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2014 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-388, kuriuo patvirtintas 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-302 nurodymas sumokėti į valstybės biudžetą 65 295 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), 14 956,14 Lt GPM delspinigius, 6 530 Lt GPM baudą, 170 806 Lt pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), 53 376,67 Lt PVM delspinigius, 17 081 Lt PVM baudą, 28 655,19 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokas, 14 328 Lt VSD įmokų baudą, 9 049 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokas ir 4 525 Lt PSD įmokų baudą; 4) grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus AVMI atliko 2010–2011 m. GPM, PVM ir VSD įmokų bei PSD įmokų deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad visos pareiškėjo gautos lėšos, išskyrus tas, kurios buvo pervestos kaip avansas ir grąžintos, yra iš jo vykdytos individualios veiklos gautos pajamos. Likusi pajamų dalis įvardyta kaip gautos kitos pareiškėjo pajamos: 2010 m. – 12 237 Lt, o 2011 m. – 190 234,75 Lt. Pareiškėjas MGK pateikė skundą dėl Vilniaus AVMI 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 ir paaiškino, kad tikrinimo laikotarpiu jis jokios komercinės veiklos nevykdė, o jo kortelėmis, banko sąskaitomis ir internetiniu banku, pasinaudojęs pareiškėjo patiklumu ir teisiniu neišprusimu, naudojosi jo pusbrolis G. P.. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. S-248 (7-219/2014) panaikino Vilniaus AVMI 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 dalį, kurioje nurodyta jam sumokėti į biudžetą 34 924 Lt GPM, 170 806 Lt PVM, 28 655,19 Lt VSD įmokas, 9 049 Lt PSD įmokas ir su šiais mokesčiais susijusias sumas ir šią pareiškėjo skundo dalį nurodė perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Taip pat nusprendė patvirtinti Vilniaus AVMI 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 dalį, kurioje nurodyta pareiškėjui sumokėti į biudžetą 30 371 Lt GPM ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas.

Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimu ir nurodė, kad jis laisva valia nedavė sutikimo daryti operacijas, susijusias su jo banko sąskaita. Pareiškėjas, leisdamas G. P. naudotis banke esančiomis savo sąskaitomis, nežinojo ir nenumanė, kad G. P. vykdo individualią veiklą, t. y., kad nemokėdamas mokesčių prekiauja įvairiomis automobilių detalėmis ir automobiliais ir tam tikslui naudojasi pareiškėjo sąskaita, todėl G. P. taip ne tik pažeidė savo, kaip mokesčių mokėtojo, pareigą, bet ir nuslėpė tiesą nuo pareiškėjo dėl jo vardu naudojamų sąskaitų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors visos minėtos sąskaitos bankuose yra atidarytos pareiškėjo vardu, tačiau jomis disponavo, valdė ir naudojosi G. P.. Tokie savavališki G. P. veiksmai laikomi neteisėtais, todėl akivaizdu, kad G. P. yra atsakingas už lėšų judėjimą ir mokestinio patikrinimo laikotarpiu nustatytus pažeidimus. Kadangi G. P. naudojosi pareiškėjo sąskaitomis, todėl jis kartu perėmė ir visas iš to atsirandančias prievoles ir pareigas, susijusias su šių sąskaitų panaudojimu ir lėšų jose judėjimu. Taigi, pareiškėjo nuomone, būtent G. P., kaip šių sąskaitų naudotojui, atsiranda mokestinė prievolė sumokėti mokestinio patikrinimo metu nustatytus mokesčius.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VMI paaiškino, kad fiziniai asmenys į pareiškėjo banko sąskaitą 2010–2011 m. pervedė 202 471,75 Lt, pavedimuose nurodydami „Sąskaitos papildymas“, „Pervedimas“ ir kt. Pareiškėjas minėtos sumos gavimo mokestinio ginčo nagrinėjimo metu ikiteisminės institucijose neneigė, taip pat nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog tai nėra jo pajamos. Nesant jokių objektyvių duomenų, kad ginčo lėšų suma yra pareiškėjo gautos neapmokestinamosios pajamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM įstatymas) 17 straipsnio prasme, atsakovo nuomone, mokesčių administratorius pagrįstai į pareiškėjo sąskaitą pervestą 202 471,75 Lt sumą priskyrė jo apmokestinamosioms pajamoms. Tačiau VMI sutiko su MGK sprendimu panaikinti Vilniaus AVMI 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 dalį, kurioje nurodyta pareiškėjui sumokėti į biudžetą 34 924 Lt GPM, 170 806 Lt PVM, 28 655,19 Lt VSD įmokas, 9 049 Lt PSD įmokas ir su šiais mokesčiais susijusias sumas, ir pareiškėjo skundo dalį perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sutiko su atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais motyvais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad byloje keliamas ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S-248 (7-219/2014) dalies, kuria patvirtintas VMI 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 nurodymas pareiškėjui sumokėti į biudžetą 30 371 Lt GPM ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad, taikydamas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos pasiskirstymo taisyklę, mokesčių administratorius nustatė, jog fiziniai asmenys į pareiškėjo banko sąskaitą 2010–2011 m. pervedė 202 471,75 Lt, pavedimuose nurodydami „Sąskaitos papildymas“, „Pervedimas“ ir kt., o pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad šios sumos yra neapmokestinamosios pajamos pagal GPM įstatymo 17 straipsnį. Aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teismo vertinimu, bylos baigčiai įtakos neturi, nes šios bylos objektas yra pareiškėjo mokestinė atsakomybė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą nuodugniu, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas konstatavo, kad nesant galimybės nustatyti, jog minėta 202 471,75 Lt suma yra ne pareiškėjo, o kito asmens, taip pat nesant pagrindo pripažinti, jog šios pajamos yra neapmokestinamosios, pareiškėjui tenka pareiga nuo šių pajamų sumokėti mokesčius ir su šiais mokesčiais susijusias sumas.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti MGK 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S-248(7-219/2014) dalį, kurioje patvirtinta VMI 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 dalis ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-388 dalis, kur pareiškėjas įpareigotas sumokėti į biudžetą 30 371 Lt (8 796,05 Eur) GPM. Taip pat prašo pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas teigia, kad byloje jau buvo pateiktas jo pusbrolio G. P. prisipažinimas ir liudytojų parodymai, teikti mokesčių administratoriaus apklausų metu, kurie išimtinai tik patvirtina pareiškėjo poziciją. Pareiškėjas net nemoka naudotis kompiuteriu, tuo labiau pačia elektronine bankininkyste. Tuo metu, kai per pareiškėjo banko sąskaitą būdavo skolinami pinigai G. P. ir vykdomi šalių susitarimai, pareiškėjo Lietuvoje net nebūdavo, o jam pervedimus atlikusių asmenų jis nepažįsta. Pareiškėjas ne kartą pabrėžė, kad pusbrolis G. P. pasinaudojo jo patiklumu, išsilavinimo stoka, gerais tarpusavio santykiais ir užvaldęs jo banko sąskaitą bei jos duomenis, išimtinai pats vienas jais tik ir disponavo be pareiškėjo žinios. Priešingų rašytinių įrodymų, prieštaraujančių šiai pozicijai, byloje nėra. Mokesčių administratoriaus apklaustieji liudytojai patvirtino, kad pinigus į pareiškėjo sąskaitą pervesdavo išimtinai G. P. prašymu ir nurodymu. Pareiškėjas realiai (faktiškai) nevykdė jokios individualios veiklos, pajamų negavo. Šį faktą patvirtina ir G. P. savo prisipažinimu, tai įrodo ir liudytojų apklausos. Liudytojai apklausose aiškiai patvirtino, kad visos piniginės lėšos buvo skirtos G. P., o pareiškėjo jie net nepažįsta. Pati MGK ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo pakankamo pagrindo pripažinti pareiškėją vykdžius individualią automobilių ir jų dalių pirkimo-pardavimo veiklą. Nei mokesčių administratorius, nei pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir nepasisakė, kodėl dalis sumų, gautų kaip „Sąskaitos papildymas“, „Pervedimas“, „Papildymas“ ir kt., yra vertinamos kaip „gautos kitos pajamos, nesusijusios su darbo santykiais ir ne individualios veiklos apmokestinamosiomis pajamomis“, nors patys apklaustieji patvirtino, kad jie darydavo pavedimus mokėjimo paskirtyse nurodydami šias paskirtis G. P. prašymu. Pareiškėjo nuomone, iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad jis savo vardu atidarytų banko sąskaitų nevaldė, o jomis naudojosi ir pinigais disponavo bei naudą išimtinai gavo tik G. P.. Todėl pareiškėjas nagrinėjamu atveju nėra GPM mokėtojas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys). Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis).

Be to, procesinis įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 straipsnis).

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas nagrinėjo šiuos pareiškėjo pareikštus reikalavimus, kurie buvo suformuluoti pareiškėjo skunde ir patikslintuose skunduose (I t., b. l. 1-8, 71-77, 108-118), o būtent: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S-248 (7-219/2014) dalį, kuria MGK patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 nurodymą pareiškėjui sumokėti į biudžetą 30371 Lt GPM ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 68-185; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-388, kuriuo patvirtintas 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-302 nurodymas sumokėti į valstybės biudžetą 65295 Lt GPM, 14956,14 Lt GPM delspinigius, 6530 Lt GPM baudą, 170806 Lt PVM, 53376,67 Lt PVM delspinigius, 17081 Lt PVM baudą, 28655,19 Lt VSD įmokas, 14328 Lt VSD įmokų baudą, 9049 Lt PSD įmokas ir 4525 Lt PSD įmokų baudą; 4) grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas 2015 m. sausio 22 d. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S-248 (7-219/2014) dalį, kuria MGK patvirtino VMI 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 dalį, kuria nurodyta sumokėti į biudžetą 30371 Lt GPM ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas (I t. b. l. 1-8).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (I t. b. l. 67).

Vykdydamas šią nutartį, pareiškėjas 2015 m. vasario 18 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 68-185; panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-388, kuriuo patvirtintas 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-302 nurodymas sumokėti į valstybės biudžetą 65295 Lt GPM, 14956,14 Lt GPM delspinigius, 6530 Lt GPM baudą, 170 806 Lt PVM, 53376,67 Lt PVM delspinigius, 17081 Lt PVM baudą, 28655,19 Lt VSD įmokas, 14 328 Lt VSD įmokų baudą, 9049 Lt PSD įmokas ir 4525 Lt PSD įmokų baudą; grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (I t., b. l. 71-77).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas buvo priimti (I t., b. l. 81-82).

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 10 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S-248 (7-219/2014) dėl A. P. 2014 m. spalio 22 d. skundo nurodymus, patvirtintus VMI 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 dalį – pareiškėjui sumokėti į biudžetą 30371 Lt (8796,05 Eur) GPM ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas (I t., b. l. 108-118).

Pirmosios instancijos teismas posėdyje, įvykusiame 2015 m. lapkričio 10 d., nutarė minėtą patikslintą skundą priimti (I t., b. l. 169-171).

Teisėjų kolegijos nuomone, iš pareiškėjo skunde ir patikslintuose skunduose suformuluotų reikalavimų, nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Viena vertus, pareiškėjas ginčija tik tą dalį MKG sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas VMI 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 dalies nurodymas pareiškėjui sumokėti į biudžetą 30371 Lt GPM ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas. Tačiau, kita vertus, pareiškėjas prašo panaikinti tiek vietos mokesčių administratoriaus, tiek centrinio mokesčių administratoriaus sprendimus taip pat ir dalyje dėl nurodymų sumokėti 34924 Lt GPM, 170806 Lt PVM, 28655,19 Lt VSD įmokas, 9049 Lt PSD įmokas ir su šiais mokesčiais susijusias sumas, t. y. mokesčius ir su jais susijusias sumas, kurias, kaip nustatė mokesčių administratoriai, pareiškėjas gavo versdamasis individualia veikla.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo reikalavimų, susijusių su mokesčių administratoriaus nurodymais sumokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas dėl individualios veiklos, nors pareiškėjas patikslintame skunde (I t., b. l. 71-77) išdėstė aplinkybes, dėl ko nesutinka su apmokestinimu dėl vertimosi individualia veikla. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik nurodė, kad sutinka su Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dalimi panaikinti VMI 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 dalį dėl nurodymų sumokėti 34924 Lt GPM, 170806 Lt PVM, 28655,19 Lt VSD įmokas, 9049 Lt PSD įmokas ir su šiais mokesčiais susijusias sumas bei pareiškėjo skundą dėl šios VMI 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 68-185 dalies perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Spręsdamas ginčo dalį dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius į pareiškėjo banko sąskaitą 2010-2011 metais gautas pinigines lėšas priskyrė kitoms su darbo santykiais nesusijusioms bei ne individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino byloje esančių įrodymų, nemotyvavo, kurios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytos, kurios nenustatytos. Nors pareiškėjas nurodė, kad, jo nuomone, kai kurios mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos nustatytos faktinės aplinkybės yra nepagrįstos, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo argumentų pagrįstumo, išsamiai nemotyvavo, dėl ko vienareikšmiškai pripažino mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos išvadų pagrįstumą.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio mokestinio ginčo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus bylai reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo kilusio mokestinio ginčo, tuo pažeisdamas procesines teisės normas (ABTĮ 81 straipsnis, 86 straipsnio 1 ir 2 dalys, 87 straipsnio 4 dalis), ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, nustatomos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Pareiškėjas, nesutikdamas, kad gavo pajamas, nuo kurių apskaičiuotas 30371 Lt GPM, apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. kovo 15 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. P. atžvilgiu (II t. b. l. 55–60). Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl teisėjų kolegija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžia klausimo dėl minėto pareiškėjo pateikto papildomo įrodymo prijungimo prie bylos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė