Legislator Case Law & Legislation
126d63b8-2ce2-4aea-a0e8-b6863d3d494d AI generated

126d63b8-2ce2-4aea-a0e8-b6863d3d494d · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 126d63b8-2ce2-4aea-a0e8-b6863d3d494d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir ieÅ¡kovė, Komisija) pateikė teismui ieÅ¡kinį, prašė nutraukti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – apeliantė, Bendrovė) direktoriaus su J. Å . (toliau – atsakovė, o apeliantė ir atsakovė kartu – atsakovės) 2022 m. birželio 1 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 161 (toliau – darbo sutartis) kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyviems Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDÄ®) reikalavimams. Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai:

Legislator headnote

AI generated

126d63b8-2ce2-4aea-a0e8-b6863d3d494d · Klaipėdos apygardos teismas: Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovė iki 2022 m. gegužės 31 d. ėjo VPIDÄ® 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pareigas – buvo valstybės tarnautoja, dirbusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, todėl nustojusi jas eiti privalėjo laikytis VPIDÄ® 15 straipsnyje nustatytų apribojimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Civilinė byla Nr. e2A-701-889/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00166-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.10;

2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.1.5.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui ir J. Å . dėl darbo sutarties nutraukimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir ieÅ¡kovė, Komisija) pateikė teismui ieÅ¡kinį, prašė nutraukti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – apeliantė, Bendrovė) direktoriaus su J. Å . (toliau – atsakovė, o apeliantė ir atsakovė kartu – atsakovės) 2022 m. birželio 1 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 161 (toliau – darbo sutartis) kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyviems Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDÄ®) reikalavimams. Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai:

1.1. 2022 m. birželio 1 d. atsakovės sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovė nuo 2022 m. birželio 2 d. buvo priimta dirbti aplinkosaugos ir darbų saugos specialiste. 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisija priėmė sprendimÄ Nr. KS-97, jame pripažino, kad atsakovė, nepraėjus vieniems metams po to, kai baigė eiti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, įsidarbinusi ir 2022 m. birželio 2 d. pradėjusi eiti Bendrovėje aplinkosaugos ir darbų saugos specialisto pareigas pažeidė VPIDÄ® 15 straipsnio nuostatas, nes per paskutinius vienus darbo valstybės tarnyboje metus atliko keturis Å¡ios bendrovės veiklos patikrinimus ir surašė 2021 m. birželio 29 d., 2021 m. rugsėjo 14 d., 2021 m. gruodžio 7 d. ir 2022 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktus. Komisija konstatavo, kad 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms VPIDÄ® 15 straipsnio nuostatoms, todėl privalo bÅ«ti nutraukta. Komisija 2022 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tu pateikė Bendrovei 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ ir pasiÅ«lymÄ nutraukti ginčo darbo sutartį. Bendrovė 2022 m. spalio 14 d. raÅ¡tu pateikė Komisijai savo sprendimÄ darbo sutarties su atsakove nenutraukti.

1.2. IeÅ¡kovė prašė teismo sprendimo pagrindu nutraukti atsakovių 2022 m. birželio 1 d. sudarytÄ darbo sutartį. Pažymėjo, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. KS-97 teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, todėl yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieÅ¡tarauja įstatymams ir Å¡ių prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti, o darbuotojas nesutinka arba negali bÅ«ti perkeltas į kitÄ toje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: pripažino atsakovių sudarytÄ darbo sutartį negaliojančia; darbo sutartį tarp atsakovių nusprendė laikyti nutraukta pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iÅ¡ Bendrovės valstybei 107 Eur žyminį mokestį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

2.1. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (toliau – VTEKÄ®) Komisijos teisės pareikÅ¡ti teismui ieÅ¡kinį dėl darbo sutarties nutraukimo atsiradimÄ sieja ne su sužinojimo apie asmens įsidarbinimÄ momentu, ne su sprendimo, kuriuo pripažįstama, jog toks įsidarbinimas atliktas pažeidžiant VPIDÄ® nuostatas, priėmimu, o su aplinkybe, kad neįvykdytas į pareigas priimančiam subjektui pateiktas pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį, neatitinkančiÄ VPIDÄ® reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Komisija 2022 m. birželio 20 d. nustatė atsakovės įsidarbinimo Bendrovėje faktÄ . Tai, kad toks įsidarbinimas prieÅ¡tarauja VPIDÄ® 15 straipsnio nuostatoms, Komisija nustatė tik atlikusi tyrimÄ . VPIDÄ® 15 straipsnio pažeidimas konstatuotas 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, kuriuo Komisija, vadovaudamasi VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 30 straipsnio 2 dalimi, pasiÅ«lė Bendrovės direktoriui nutraukti darbo sutartį su atsakove ir 2022 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tu paprašė apie pateikto pasiÅ«lymo svarstymo rezultatus ir priimtus sprendimus informuoti KomisijÄ per 30 dienų nuo pasiÅ«lymo gavimo dienos. Bendrovė 2022 m. spalio 14 d. informavo KomisijÄ apie priimtÄ sprendimÄ darbo sutarties su atsakove nenutraukti. Taigi teisė į ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei atsirado 2022 m. spalio 14 d., kai ieÅ¡kovė gavo oficialų atsakymÄ iÅ¡ Bendrovės, kad su atsakove sudaryta darbo sutartis nebus nutraukta (VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Dėl to bÅ«tent 2022 m. spalio 14 d. yra ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentas. IeÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2023 m. sausio 10 d., t. y. nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino.

2.2. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovė iki 2022 m. gegužės 31 d. ėjo VPIDÄ® 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pareigas – buvo valstybės tarnautoja, dirbusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, todėl nustojusi jas eiti privalėjo laikytis VPIDÄ® 15 straipsnyje nustatytų apribojimų.

2.3. Komisija, įvertinusi jos atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovės įsidarbinimas Bendrovėje prieštarauja imperatyvioms VPIDĮ 15 straipsnio nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad būtent Komisijai priskirta prižiūrėti, kaip įgyvendinamas VPIDĮ, atlikti tyrimus dėl asmens veikos atitikties VPIDĮ, priimti sprendimus, kad asmuo pažeidė VPIDĮ nuostatas (VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Komisijos sprendimo, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad atsakovės įsidarbinimas Bendrovėje prieštarauja imperatyviems VPIDĮ 15 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas yra administracinių teismų kompetencija. Nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimas specializuotam teismui apskųstas nebuvo, yra nenuginčytas, todėl yra teisėtas ir galiojantis.

2.4. Teismas konstatavo, jog atsakovė, baigusi eiti pareigas valstybės tarnyboje, turėjo laikytis VPIDÄ® 15 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuri apriboja jos konstitucinę teisę pasirinkti darbÄ . Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu yra konstatuotas imperatyvios VPIDÄ® 15 straipsnio nuostatos pažeidimo faktas. Atsakovei nesilaikant imperatyvių VPIDÄ® 15 straipsnio reikalavimų, tokio jos elgesio pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieÅ¡taraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl negaliojančia. Taigi 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartis sudaryta pažeidžiant nurodytas VPIDÄ® draudžiamas nuostatas ir tų prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti negalima, nes darbo teisinių santykių atsiradimas 2022 m. birželio 1 d. darbo sutarties pagrindu apskritai nebuvo galimas, todėl teismas patenkino ieÅ¡kinį ir 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartį pripažino negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kadangi darbo teisėje darbo sutarties negaliojimo institutas nenumatytas, tai darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimo aspektu Å¡iuo atveju taikytinas DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Kadangi darbo teisiniuose santykiuose restitucija negalima, teismas pripažino darbo sutartį negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Bendrovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovėms, atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Apeliantė laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė ieÅ¡kinio senaties termino. Mano, kad VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra numatytas ne ieÅ¡kinio senaties pradžios momentas, o tokio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo prielaidos / sÄ lygos. CPK nustatyta tvarka pareikÅ¡to ieÅ¡kinio objektas yra ne apeliantės atsisakymas vykdyti atitinkamÄ ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ / su tuo susijusių veiksmų neatlikimas, o tam tikrus teisinius santykius sukuriantis sandoris, kurį ieÅ¡kovė reikalauja nutraukti. Pirmosios instancijos teismo teiginiai apie VTEKÄ® įtvirtintu reglamentavimu neva nustatytÄ Komisijos pasiÅ«lymų įvykdymo terminÄ neatitinka tikrovės. IÅ¡nagrinėtos bylos medžiaga patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu kvestionavo ne darbdavio 2022 m. spalio 14 d. atsakymÄ Ä¯ Komisijos pasiÅ«lymÄ , tačiau patį darbdavio vienasmenio valdymo organo sprendimÄ sudaryti su atsakove darbo sutartį. Taigi ginčo situacijai aktuali ieÅ¡kinio senatis turėjo bÅ«ti skaičiuojama ne nuo apeliantės 2022 m. spalio 14 d. atsakymo ieÅ¡kovei pateikimo, o nuo ieÅ¡kovės sužinojimo apie reikalaujamos nutraukti darbo sutarties sudarymÄ momento. Apie darbo sutarties pasiraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei tapo žinoma ne vėliau nei 2022 m. rugsėjo mėnesį (2022 m. rugsėjo 7 d. buvo priimtas ieÅ¡kovės sprendimas), tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kinio senaties terminas suėjo dar 2022 m. gruodžio mėnesį. Komisija su ieÅ¡kiniu į pirmosios instancijos teismÄ kreipėsi tik 2023 m. sausio 10 d., t. y. praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

3.2. Darbo sutarties nutraukimas DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu darbdaviui yra privalomas tik tokiu atveju, jeigu DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte minimų prieÅ¡taravimų įstatymams negalima paÅ¡alinti, o darbuotojas nesutinka arba negali bÅ«ti perkeltas į kitÄ toje pačioje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ . VPIDÄ® 15 straipsnyje numatytas draudimas dirbti siejamas su vadinamuoju „atvėsimo“ laikotarpiu. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu darbo sutarties prieÅ¡taravimas įstatymui iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų egzistavęs, pasibaigus „atvėsimo laikotarpiui Å¡is prieÅ¡taravimas turėjo bÅ«ti laikomas paÅ¡alintu. Taigi egzistavus galimybei paÅ¡alinti darbo sutarties prieÅ¡taravimus VPIDÄ® nuostatoms, darbo sutartis pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ negalėjo bÅ«ti nutraukta, nesant tam įstatymo reikalaujamų sÄ lygų (negalimumo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų įstatymų numatytam reglamentavimui).

3.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nes teismas jame nepasisakė dėl esminių apeliantės argumentų, siejamų su „atvėsimo“ laikotarpiu ir šio laikotarpio nulemta galimybe pašalinti darbo sutarties prieštaravimus VPIDĮ normoms.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Pažymi, jog Bendrovė apeliaciniame skunde pakartoja iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo iÅ¡dėstyti ir aptarti nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme.

4.2. Pabrėžia, jog VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, įgalinanti KomisijÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teismine tvarka, tokiÄ teisę suteikia tik tuomet, kai atitinkami subjektai neįvykdo VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyto Komisijos pasiÅ«lymo panaikinti teisės aktus, sprendimus ar sandorius, neatitinkančius VPIDÄ® reikalavimų. Å iuo atveju bÅ«tent Bendrovės 2022 m. spalio 14 d. sprendimas nevykdyti Komisijos pasiÅ«lymo ir darbo sutarties su atsakove nenutraukti suponavo ginčo santykio tarp Komisijos ir apeliantės atsiradimÄ ir iÅ¡ to kylantį teisinį pagrindÄ Komisijai pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismine tvarka. Tokį ieÅ¡kinį Komisija teismui pateikė 2023 m. sausio 10 d., nepažeisdama CK numatyto trijų mėnesių senaties termino, taikomo reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.

4.3. Apeliantės praÅ¡ymas VPIDÄ® 15 straipsnyje numatytam „atvėsimui“ taikyti vienų metų laikotarpį, t. y. laikyti, kad Komisijos teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ pasibaigė, yra teisiÅ¡kai nemotyvuotas, nes apeliantė teismo praÅ¡o materialinės teisės normÄ , įtvirtintÄ VPIDÄ® 15 straipsnyje, pagal analogijÄ taikyti proceso teisei. Atkreipia dėmesį į tai, kad VPIDÄ® 15 straipsnyje įtvirtintas draudimas nagrinėjamu atveju buvo taikytas tik atsakovei, o ne jos darbdaviui. TyrimÄ dėl atsakovės atlikusi Komisija konstatavo, kad 2022 m. birželio 1 d. Å¡i valstybės tarnautoja, įsidarbinusi Bendrovėje, minėtÄ Ä¯statymo draudimÄ pažeidė. Todėl laikydamasi visų reikiamų procedÅ«rų pateikė ieÅ¡kinį teismui dėl VPIDÄ® pažeidimo padarymo rezultate atsiradusių pasekmių likvidavimo. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje siÅ«lydama taikyti VPIDÄ® 15 straipsnyje įtvirtintÄ vienų metų senaties terminÄ apeliantė be jokio pagrindo siekia apriboti Komisijos teisę pateikti ieÅ¡kinį, tokį reikalavimÄ siedama su teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų aplinkybių buvimu. Komisijos nuomone, toks apeliantės reikalavimas ne tik neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, tačiau taip pat prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.

4.4. Komisija taip pat susipažino su atsakovės pateiktu atsiliepimu į Bendrovės apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jame iÅ¡dėstytus argumentus (iÅ¡ esmės atkartojančius Bendrovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ) atmesti kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė sutinka su apeliaciniu skundu, praÅ¡o patenkinti Bendrovės apeliacinį skundÄ , panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , atmesti Komisijos ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. VPIDĮ 15 straipsnyje numatytas draudimas dirbti siejamas su vadinamuoju „atvėsimo“ laikotarpiu. Taigi net ir tuo atveju, jeigu Komisijos ieškinyje įvardijamas darbo sutarties prieštaravimas įstatymui iš tikrųjų būtų egzistavęs, pasibaigus „atvėsimo“ laikotarpiui, šis prieštaravimas bet kuriuo atveju turi būti laikomas pašalintu. Šiuo konkrečiu atveju ieškiniu įrodinėtas darbo sutarties prieštaravimas VPIDĮ normoms išnyko 2023 m. gegužės 3 d. Taigi darytina išvada, kad darbo sutartis nebeprieštarauja VPIDĮ, todėl darbo sutarties nutraukimui jokio teisinio pagrindo nėra.

5.2. Teismas priimdamas sprendimÄ turi vadovautis ne tik teisingumo, protingumo principais, tačiau didelė reikÅ¡mė turi bÅ«ti skiriama ir turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principui. Å iuo atveju ieÅ¡kovė visiÅ¡kai formaliai reikalauja, jog darbo sutartis tarp atsakovių bÅ«tų nutraukta, ir visiÅ¡kai neįvertina to, kad darbo sutartis nebeprieÅ¡tarauja VPIDÄ®, o jos nutraukimui jokio teisinio pagrindo nebėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl žodinis nagrinėjimas nėra būtinas.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovių sudaryta darbo sutartis pripažinta negaliojančia ir laikytina nutraukta pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinė instancija yra pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo kontrolės, o ne bylos pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės forma.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Byloje nustatyta, kad atsakovė iki 2022 m. gegužės 31 d. ėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybės tarnautojo) pareigas. Bendrovė (apeliantė) ir atsakovė 2022 m. birželio 1 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė buvo įdarbinta Bendrovėje Ekologinės infrastruktÅ«ros administravimo skyriaus aplinkosaugos ir darbų saugos specialiste.

11. Atsakovė 2022 m. birželio 1 d. kreipėsi į KomisijÄ (ieÅ¡kovę), praÅ¡ydama įvertinti galimybę taikyti VPIDÄ® 18 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ iÅ¡imtį ir iÅ¡aiÅ¡kinti jos galimybes užimti darbų saugos specialisto pareigas Bendrovėje. Komisija 2022 m. birželio 29 d. sprendimu nusprendė netaikyti atsakovei VPIDĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos apribojimo dirbti iÅ¡imties. Komisijos sprendimas apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs, nepanaikintas.

12. 2022 m. liepos 13 d. Komisija nusprendė pradėti tyrimÄ dėl atsakovės įsidarbinimo Bendrovėje atitikties VPIDÄ® 15 straipsnio nuostatoms. Komisija 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendime nutarė pripažinti, kad atsakovė, nepraėjus vieniems metams nuo tada, kai baigė eiti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, įsidarbinusi ir 2022 m. birželio 2 d. pradėjusi eiti Bendrovėje aplinkosaugos ir darbų saugos specialisto pareigas, pažeidė VPIDÄ® 15 straipsnio nuostatas; pasiÅ«lė Bendrovės direktoriui nutraukti darbo sutartį su atsakove. Komisijos sprendimas nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs, nepanaikintas.

13. IeÅ¡kovė 2022 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tu Nr. S-1507-(1.2.) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo“ iÅ¡siuntė apeliantei 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ , praÅ¡ydama per 30 dienų nuo Å¡io raÅ¡to gavimo dienos informuoti KomisijÄ apie sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte pateikto pasiÅ«lymo svarstymo rezultatus.

14. Bendrovė 2022 m. spalio 14 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei 2022 m. spalio 14 d. atsakymÄ â€žDėl siÅ«lymo svarstymo“, jame nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktoje rekomendacijoje (siÅ«lyme) nėra nurodytas aiÅ¡kus darbo sutarties nutraukimo pagrindas; bendrovė nurodė, jog vertinamos ir galimo teisminio ginčo pasekmės, jeigu darbuotoja ginčytų darbo sutarties nutraukimÄ ; atsižvelgiama į tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) ir jos atleidimas ekonominio sunkmečio laikotarpiu pakenktų Bendrovės kaip socialiai atsakingos įmonės reputacijai; be to, Komisijos nurodytas darbo sutarties neatitikimas VPIDÄ® reikalavimams yra laikinas – vieni metai; dėl susidariusios situacijos Bendrovė pasirengusi suvaldyti galimas interesų konflikto rizikas, nenutraukdama darbo sutarties.

15. Komisija 2023 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl darbo sutarties nutraukimo, jį vėliau patikslino, prašė nutraukti Bendrovės direktoriaus su atsakove 2022 m. birželio 1 d. sudarytÄ darbo sutartį kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyviems VPIDÄ® reikalavimams.

16. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino. Bendrovė pateikė apeliacinį skundÄ , nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iÅ¡ esmės motyvuoja tuo, kad, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties termino; antra, darbo sutartis pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ negalėjo bÅ«ti nutraukta, nesant tam įstatymo reikalaujamų sÄ lygų; trečia, teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

Dėl ieškinio senaties

17. Nagrinėjamoje byloje keliami ieškinio senaties taikymo pagrįstumo, taip pat šio termino skaičiavimo taisyklių aiškinimo ir jų taikymo klausimai.

18. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime vadovavosi CK 1.125 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatytas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialieji įstatymai (VTEKÄ® ir VPIDÄ®), ir laikėsi pozicijos, kad VTEKÄ® Komisijos teisės pareikÅ¡ti teismui ieÅ¡kinį dėl darbo sutarties nutraukimo atsiradimÄ sieja su aplinkybe, kad yra neįvykdytas į pareigas priimančiam subjektui pateiktas pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį, neatitinkančiÄ VPIDÄ® reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisė į ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei atsirado 2022 m. spalio 14 d., kai ieÅ¡kovė gavo oficialų atsakymÄ iÅ¡ Bendrovės, kad su atsakove sudaryta darbo sutartis nebus nutraukta (VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas); bÅ«tent šį terminÄ laikė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentu; nustatė, kad ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2023 m. sausio 10 d., t. y. nepraleidus trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino.

19. Bendrovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad prieÅ¡ingai, nei iÅ¡aiÅ¡kino pirmosios instancijos teismas, nei VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas, nei to paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalis jokių iÅ¡imčių iÅ¡ taisyklės, apibrėžiančios nagrinėtai bylai aktualaus ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , neįtvirtina. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieÅ¡kinio senaties termino iÅ¡imtis; ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ â€“ ieÅ¡kovo teisėms ir teisėtiems interesams įtakos turinčių skundžiamų aktų priėmimÄ .

Apeliantė savo pozicijÄ grindžia tuo, kad VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra numatytas ne ieÅ¡kinio senaties pradžios momentas, o tokio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo prielaidos / sÄ lygos; CPK nustatyta tvarka pareikÅ¡to ieÅ¡kinio objektas yra ne apeliantės atsisakymas vykdyti atitinkamÄ ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ / su tuo susijusių veiksmų neatlikimas, o tam tikrus teisinius santykius sukuriantis sandoris, kurį ieÅ¡kovė reikalauja nutraukti; Komisijos rekomendacijų ir pasiÅ«lymų įvykdymo termino įstatymas nenustato (Å¡iÄ aplinkybę pagrindžia VTEKÄ® 29 straipsnio 3 ir 4 dalių sisteminė analizė); pirmosios instancijos teismo teiginiai apie VTEKÄ® neva nustatytÄ Komisijos pasiÅ«lymų įvykdymo terminÄ neatitinka tikrovės. Bendrovės nuomone, ginčo situacijai aktuali ieÅ¡kinio senatis turėjo bÅ«ti skaičiuojama ne nuo apeliantės 2022 m. spalio 14 d. atsakymo ieÅ¡kovei pateikimo, o nuo ieÅ¡kovės sužinojimo apie reikalaujamos nutraukti darbo sutarties sudarymÄ momento.

Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas vėliausiai galėjo prasidėti 2022 m. rugsėjo 7 d. (kai apeliantei buvo įteiktas Komisijos sprendimas (pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo), o jeigu būtų vadovaujamasi DK 60 straipsniu, – 2022 m. rugsėjo 15 d. (DK 60 straipsnio 2 dalis), ir ieškinio pareiškimo metu (2023 m. sausio 10 d.) bet kuriuo atveju buvo pasibaigęs.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties negaliojimo pagal ieÅ¡kovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, vadovaujantis VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nutraukti tarp atsakovių sudarytÄ darbo sutartį kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyviems VPIDÄ® reikalavimams (DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas, VPIDÄ® 15 straipsnis). Ginčų, kylančių iÅ¡ darbo teisinių santykių, nagrinėjimÄ visų pirma reglamentuoja DK. Tačiau įvertintina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė netipinė situacija, kai ieÅ¡kinį dėl darbo sutarties negaliojimo pateikia ne darbo sutarties Å¡alys, o subjektas, kuris kontroliuoja ir prižiÅ«ri, kaip deklaruojantys asmenys laikosi VPIDÄ®, VTEKÄ® nustatyta tvarka atlieka tyrimÄ dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto VPIDÄ® nuostatų pažeidimo ir įstatyme numatytais atvejais turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teismui dėl darbo sutarčių nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiomis (VPIDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 4 dalis, VTEKÄ® 17 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas), dėl to nagrinėjamu atveju aktualios ir VPIDÄ®, VTEKÄ® įtvirtintos nuostatos, sisteminis Å¡ių įstatymų ir DK nuostatų aiÅ¡kinimas.

21. Vadovaujantis DK 15 straipsniu, kuriame pateikiama ieÅ¡kinio senaties samprata, ieÅ¡kinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ar pateikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ (1 dalis). Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų (2 dalis). IeÅ¡kinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų (4 dalis).

22. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme dienos yra savarankiškas pagrindas ieškinį teismui atmesti tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1120/2023, 27 punktas).

23. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus. Sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos Å¡alys iÅ¡ esmės nekvestionuoja to, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 1.125 straipsnio 4 dalimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas ex officio (pagal pareigas) nuspręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo visų pirma turi tinkamai nustatyti konkrečiu atveju aktualų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pasisakytina ir Å¡iuo aspektu.

24. Atsižvelgiant į juridinio asmens valdymo organo sprendimo teisinę sampratÄ , tai, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyti tam tikri reikalavimai juridinio asmens valdymo organo sprendimų priėmimo tvarkai ir turiniui, teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovės vadovo 2022 m. spalio 14 d. atsakymas Komisijai nelaikytinas juridinio asmens valdymo organo sprendimu CK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos prasme. Be to, ieÅ¡kovė apskritai nereiÅ¡kė jokio reikalavimo dėl Bendrovės valdymo organo kokio nors (konkretaus) sprendimo pripažinimo negaliojančiu – ji pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. Taigi CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, nagrinėjamoje byloje nėra aktualus, ir Å¡ia nuostata nėra teisinio pagrindo vadovautis.

25. Kaip jau minėta, DK 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei DK, nei kituose įstatymuose nėra numatyta, kad tokios rūšies reikalavimui pareikÅ¡ti bÅ«tų nustatytas trumpesnis ieÅ¡kinio senaties terminas nei treji metai. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ginčo atveju aktualus bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio trukmė treji metai.

26. Pagal bendrÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å i taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieÅ¡kinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimo momento (CK 1.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

27. Vadovaujantis VPIDÄ® 22 straipsnio 4 dalimi, institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto Å¡io įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas VTEKÄ® nustatyta tvarka. VTEKÄ® 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija, atlikusi tyrimÄ , priima vienÄ iÅ¡ Å¡ios dalies 1–7 punktuose nurodytų sprendimų, tarp kurių – sprendimas pripažinti, kad asmuo pažeidė VPIDÄ® nuostatas (1 punktas). VTEKÄ® 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija, priėmusi vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, gali pateikti asmeniui rekomendacijÄ ar nurodymÄ .

Priėmusi sprendimÄ , kad asmuo pažeidė teisės aktų nuostatas, Komisija institucijos ar įstaigos, kurioje Å¡is asmuo dirba, vadovui pateikia vienÄ iÅ¡ Å¡io įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytų pasiÅ«lymų. VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad Komisija, vykdydama savo įgaliojimus, turi teisę siÅ«lyti institucijos ar įstaigos vadovui panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus, sprendimus ar sandorius, neatitinkančius VPIDÄ® reikalavimų, arba siÅ«lyti imtis prevencinių priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias teisės aktų pažeidimams.

VTEKÄ® 29 straipsnio, kuriame apibrėžtas Komisijos reikalavimų privalomumas, 3 dalyje numatyta, kad Komisijos pateiktÄ rekomendacijÄ ar pasiÅ«lymus turi svarstyti institucijos ir įstaigos, kurioms rekomendacija ar siÅ«lymas pateikti, ir informuoti KomisijÄ apie svarstymo rezultatus. Å i informacija Komisijai pateikiama nedelsiant po sprendimų dėl priemonių, kurių bus imamasi atsižvelgiant į Komisijos pateiktÄ rekomendacijÄ ar pasiÅ«lymus, priėmimo, bet ne vėliau nei per 30 dienų nuo Komisijos rekomendacijos gavimo dienos.

Vadovaujantis VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Komisija, vykdydama savo įgaliojimus, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius (pateikti praÅ¡ymus) teismui dėl valstybės tarnybos santykių, darbo sutarčių ir sandorių nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais, kai Å¡ios dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Komisijos siÅ«lymai nevykdomi. VTEKÄ® 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo, dėl kurio veikos Komisija atliko tyrimÄ , privalo įvykdyti Komisijos pateiktÄ nurodymÄ ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Komisijos nurodymo gavimo dienos, jeigu Komisija nenustatė kito termino.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisija 2022 m. birželio 20 d. nustatė atsakovės įsidarbinimo Bendrovėje faktÄ . Tai, kad toks įsidarbinimas prieÅ¡tarauja VPIDÄ® 15 straipsnio nuostatoms, Komisija nustatė tik atlikusi tyrimÄ , kuris pradėtas 2022 m. liepos 13 d., ir įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes. VPIDÄ® 15 straipsnio pažeidimas konstatuotas 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, kuriuo Komisija, vadovaudamasi VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 30 straipsnio 2 dalimi, pasiÅ«lė Bendrovės direktoriui nutraukti darbo sutartį su atsakove, ir 2022 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tu paprašė apie pateikto pasiÅ«lymo svarstymo rezultatus ir priimtus sprendimus per 30 dienų nuo pasiÅ«lymo gavimo dienos informuoti KomisijÄ .

29. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Bendrovės pozicija, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendime nenustatytas pasiÅ«lymo nutraukti darbo sutartį įvykdymo terminas, dėl to Komisijos sprendimas yra su trÅ«kumais. Pažymėjo, kad Komisija neturi diskrecijos nustatyti vienokį ar kitokį pasiÅ«lymo įvykdymo terminÄ , nes toks terminas yra nustatytas įstatymo. VTEKÄ® 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad Komisijos pateiktÄ rekomendacijÄ ar pasiÅ«lymus turi svarstyti institucijos ir įstaigos, kurioms rekomendacija ar siÅ«lymas pateikti, ir informuoti KomisijÄ apie svarstymo rezultatus. Å i informacija Komisijai pateikiama nedelsiant po sprendimų dėl priemonių, kurių bus imamasi atsižvelgiant į Komisijos pateiktÄ rekomendacijÄ ar pasiÅ«lymus, priėmimo, bet ne vėliau nei per 30 dienų nuo Komisijos rekomendacijos gavimo dienos. Apie tai, per kokį terminÄ turi pateikti informacijÄ apie pasiÅ«lymo svarstymo rezultatus, Bendrovė buvo informuota 2022 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tu. Bendrovė 2022 m. spalio 14 d., t. y. nustatytu terminu, informavo KomisijÄ apie priimtÄ sprendimÄ darbo sutarties su atsakove nenutraukti. Teismas konstatavo, jog teisė į ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei atsirado 2022 m. spalio 14 d., kai ieÅ¡kovė gavo oficialų atsakymÄ iÅ¡ Bendrovės, kad su atsakove sudaryta darbo sutartis nebus nutraukta (VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ir laikė, jog bÅ«tent Å¡i data – 2022 m. spalio 14 d. – yra ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentas.

30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu senaties termino pradžios momentu. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant VTEKÄ® 18 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , darytina iÅ¡vada, jog komisija, vykdydama savo įgaliojimus, teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius (pateikti praÅ¡ymus) teismui dėl valstybės tarnybos santykių, darbo sutarčių ir sandorių nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais turi tik po to, kai Å¡ios dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais pateikti Komisijos pasiÅ«lymai nevykdomi. Taigi iÅ¡ esmės įstatyme įtvirtinta tam tikra privaloma ikiteisminė situacijų sureguliavimo tvarka. Skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nuo to momento, kai Komisija dar net negali pasinaudoti subjektine teise kreiptis į teismÄ , t. y. kai dar nėra gavusi suinteresuoto asmens atsakymo dėl to, ar jos pasiÅ«lymas paÅ¡alinti teisės pažeidimus bus įgyvendintas, bÅ«tų neteisinga ir nelogiÅ¡ka. Dėl Å¡ios priežasties Bendrovės argumentai, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d., atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, kolegija pabrėžia, jog, kaip konstatuota ankstesnėje nutarties dalyje, nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis DK numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl, turint omenyje ieÅ¡kinio pateikimo teismui datÄ (2023 m. sausio 10 d.), jis nebÅ«tų praleistas net tuo atveju, jei senaties termino pradžios momentas bÅ«tų skaičiuojamas nuo apeliantės nurodytos datos. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžios momentÄ ir teisingai konstatavo, jog ieÅ¡kinys pateiktas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino, todėl sÄ lygos pritaikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ kaip savarankiÅ¡kÄ reikalavimo atmetimo pagrindÄ nagrinėjamu atveju neegzistuoja.

Dėl darbo sutarties nutraukimo DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

31. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog darbo teisėje darbo sutarties negaliojimo institutas nenumatytas, taigi darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimo aspektu šiuo atveju taikytinas DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas.

32. Apeliantės manymu, skundžiamas sprendimas, kuriuo darbo sutartis pripažinta nutraukta DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, ir su tuo susijusios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados laikytinos teisiÅ¡kai nepagrįstomis ir neteisėtomis. TokiÄ savo pozicijÄ apeliantė grindžia tuo, kad darbo sutarties nutraukimas DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu darbdaviui yra privalomas tik tokiu atveju, jeigu DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte minimų prieÅ¡taravimų įstatymams paÅ¡alinti negalima, o darbuotojas nesutinka arba negali bÅ«ti perkeltas į kitÄ toje pačioje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ . VPIDÄ® 15 straipsnyje numatytas draudimas dirbti siejamas su vadinamuoju „atvėsimo“ laikotarpiu. Taigi tuo atveju, jeigu darbo sutarties prieÅ¡taravimas įstatymui (VPIDÄ® 15 straipsniui) iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų egzistavęs, pasibaigus „atvėsimo“ laikotarpiui Å¡is prieÅ¡taravimas bet kuriuo atveju turėjo (turi) bÅ«ti laikomas paÅ¡alintu. Vienų metų trukmės „atvėsimo“ laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kuriÄ , einant pareigas valstybinėje tarnyboje, buvo priimtas VPIDÄ® 15 straipsnyje minimas sprendimas dėl juridinio asmens (Komisijos rekomendacijų „Dėl apribojimų dirbti ir atstovavimo apribojimų įgyvendinimo“ 10 lapo 2 pastraipa), tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinyje įrodinėtas darbo sutarties prieÅ¡taravimas VPIDÄ® normoms baigėsi 2023 m. gegužės 3 d. (nuo paskutinio Bendrovės patikrinimo akto, kurio sudaryme dalyvavo atsakovė, suraÅ¡ymo praėjus vieniems metams). Taigi egzistavus galimybei paÅ¡alinti ieÅ¡kinyje minimus darbo sutarties prieÅ¡taravimus VPIDÄ® nuostatoms darbo sutartis pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ negalėjo bÅ«ti nutraukta, nesant tam įstatymo reikalaujamų sÄ lygų (negalimumo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų įstatymų numatytam reglamentavimui).

33. Vadovaujantis DK 60 straipsnio (kuriame įtvirtintas darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties Å¡alių valios) 1 dalies 7 punktu, darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieÅ¡tarauja įstatymams ir Å¡ių prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti, o darbuotojas nesutinka arba negali bÅ«ti perkeltas į kitÄ toje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ . DK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbdavys, gavęs Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ priežastį patvirtinantį dokumentÄ ar kitaip apie jÄ sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį.

34. VPIDÄ® 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmenys, nustoję dirbti valstybinėje tarnyboje, turi VPIDÄ® ketvirtajame skirsnyje nustatytas pareigas ir jiems taikomi VPIDÄ® ketvirtajame skirsnyje nustatyti apribojimai. Vadovaujantis VPIDÄ® ketvirtajame skirsnyje įtvirtintu 15 straipsniu, asmuo, kuris eidamas VPIDÄ® 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant Å¡ias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiÅ«ra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais Å¡iam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti VPIDÄ® 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų Å¡iame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. VPIDÄ® 18 straipsnio (apribojimų netaikymas) 1 dalyje numatyta, kad Komisija konkrečiais atvejais, gavusi asmens praÅ¡ymÄ , atsižvelgdama į VPIDÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas deklaruojančių asmenų pareigas, įvertinusi praÅ¡ymÄ pateikusio asmens nurodytas aplinkybes, savo pačios surinktus dokumentus ar informacijÄ , taip pat juridinių asmenų teisinę formÄ , sprendimų turinį, asmens pareigų pobÅ«dį, tarnybines (darbo) funkcijas ir atsakomybės mastÄ , gali priimti sprendimÄ dėl VPIDÄ® 15 straipsnyje nustatyto apribojimo taikymo iÅ¡imčių, jeigu tai neprieÅ¡tarauja VPIDÄ® paskirčiai ir kitiems tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantiems teisės aktams.

35. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė iki 2022 m. gegužės 31 d. ėjo VPIDÄ® 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pareigas – buvo valstybės tarnautoja, dirbusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, todėl nustojusi jas eiti privalėjo laikytis VPIDÄ® 15 straipsnyje nustatytų apribojimų. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. AD1-184, II skyriuje numatyta, kad Å¡ios pareigybės veiklos sritis – priežiÅ«ra ir kontrolė, IV skyriuje numatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka priežiÅ«ros ir (ar) kontrolės veiklas arba prireikus koordinuoja priežiÅ«ros ir (ar) kontrolės veiklų atlikimÄ (5 punktas) <...>. Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei (atsakovei) buvo priskirta Bendrovės nepavojingų atliekų sÄ vartyno ir mechaninio apdorojimo įrenginio kontrolė.

Per paskutinius vienus metus iki įsidarbinimo Bendrovėje atsakovė dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su Bendrovės veiklos priežiÅ«ra ar kontrole. Komisija, įvertinusi jos atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendime konstatavo, kad atsakovės įsidarbinimas Bendrovėje prieÅ¡tarauja imperatyvioms VPIDÄ® 15 straipsnio nuostatoms; bÅ«tent Komisijos kompetencijai priskirta prižiÅ«rėti, kaip įgyvendinamas VPIDÄ®, atlikti tyrimus dėl asmens veikos atitikties VPIDÄ® ir priimti sprendimÄ , kad asmuo pažeidė VPIDÄ® nuostatas (VTEKÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Komisijos priimtas sprendimas pripažinti VPIDÄ® nuostatų pažeidimÄ yra individualus administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui (VTEKÄ® 32 straipsnio 1 dalis). Taigi Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad atsakovės įsidarbinimas Bendrovėje prieÅ¡tarauja imperatyviems VPIDÄ® 15 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas yra administracinių teismų kompetencija. Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuotas imperatyvios VPIDÄ® normos pažeidimas, teisės aktų nustatyta tvarka specializuotam teismui – Vilniaus apygardos administraciniam teismui – apskųstas nebuvo, yra nenuginčytas, todėl yra teisėtas ir galiojantis.

36. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovė, baigusi eiti pareigas valstybės tarnyboje, turėjo laikytis VPIDÄ® 15 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuri apriboja jos konstitucinę teisę pasirinkti darbÄ . Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, kuris teismine tvarka nėra nuginčytas, yra konstatuotas imperatyvios VPIDÄ® 15 straipsnio nuostatos pažeidimo faktas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, atsakovei nesilaikant imperatyvių VPIDÄ® 15 straipsnio reikalavimų, tokio jos elgesio pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieÅ¡taraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl laikytina negaliojančia.

37. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartis sudaryta pažeidžiant nurodytas VPIDÄ® nuostatas ir tų prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti negalima, nes darbo teisinių santykių atsiradimas 2022 m. birželio 1 d. darbo sutarties pagrindu apskritai nebuvo galimas, o pagal bendrÄ jį teisės principÄ iÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), Teismas pabrėžė, jog iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai, todėl darbo teisiniams santykiams sutarties pagrindu toliau tęsiantis ieÅ¡kinį patenkino ir 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartį pripažino negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Taip pat nurodė, jog, kadangi darbo teisėje darbo sutarties negaliojimo institutas nenumatytas, o restitucija negalima, tai darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimo aspektu Å¡iuo atveju taikytinas DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas, ir sutartis pripažintina negaliojančia nuo sprendimo įsiteisėjimo momento.

38. Pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieÅ¡tarauja įstatymams ir tų prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti, o darbuotojas nesutinka arba negali bÅ«ti perkeltas į kitÄ toje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ . DK normose nenustatyta galimybė pripažinti negaliojančia darbo sutartį, darbo sutarties negaliojimo teisiniai pagrindai. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į Å¡ios sutarties specifikÄ , kartu aiÅ¡kinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarkÄ ir sÄ lygas ir atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004; 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2015 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015). Taigi darbo sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau Å¡ie pagrindai taikytini atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifikÄ .

39. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, jog Å¡iuo atveju neliko DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo sÄ lygų, nes prieÅ¡taravimas teisei paÅ¡alintas bylos nagrinėjimo metu pasibaigus vadinamajam „atvėsimo“ laikotarpiui, kolegija pažymi, jog esminis pabrėžtinas niuansas Å¡ioje situacijoje yra tas, kad darbo sutartis buvo sudaryta pažeidus jos sudarymo metu taikytinÄ Ä¯statymo imperatyvÄ . Tai, kad bylos nagrinėjimo proceso metu pasibaigė apribojimui, kuris sudarant sutartį buvo pažeistas, taikytinas terminas (pabrėžtina, jog Å¡is terminas iÅ¡ esmės pasibaigė jau po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo), nepaÅ¡alina sutarties prieÅ¡taravimo imperatyvui jos sudarymo metu fakto ir nelemia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl sutarties, kaip sudarytos pažeidus įstatymo imperatyvÄ , negaliojimo nepagrįstumo. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas sukurtų prielaidas neefektyviam ir neveiksmingam VPIDÄ® 15 straipsnyje numatyto ribojimo taikymui, t. y. Å¡ia norma nustatyto draudimo nesilaikymo pasekmės, turint omenyje vidutinę teisminių procesų Lietuvoje trukmę, iÅ¡ esmės bÅ«tų niekinės, nes dažnu atveju vienų metų „atvėsimo“ laikotarpio terminas pasibaigtų dar bylos proceso metu. Kolegija pabrėžia, jog darbo teisėje galiojančio principo, jog restitucija negalima, pritaikymo pasekmėmis negali bÅ«ti pateisinami esminiai sutarčių sudarymo principų pažeidimai.

40. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei J. Å . nesilaikant imperatyvių VPIDÄ® 15 straipsnio reikalavimų tokio jos elgesio pagrindu sudaryta darbo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir laikytina negaliojančia. Tokio vertinimo nekeičia tas faktas, kad jau po sprendimo byloje priėmimo pasibaigė „atvėsimo“ laikotarpio terminas, nes darbo teisinių santykių atsiradimas 2022 m. birželio 1 d. darbo sutarties pagrindu apskritai nebuvo galimas – pagal bendrÄ jį teisės principÄ , iÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo tinkamo motyvavimo.

41. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nes teismas sprendime nepasisakė dėl esminių apeliantės argumentų, siejamų su „atvėsimo“ laikotarpiu ir šio laikotarpio nulemta / realiai egzistavusia galimybe pašalinti darbo sutarties prieštaravimus VPIDĮ normoms. Teisėjų kolegija atmeta šiuo apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

42. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

43. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra nepakankami ir dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla: pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė ir įvertino bylos įrodymus, juos vertindamas rėmėsi tinkamomis teisės normomis, aktualia teismų praktika, iÅ¡sprendė visus tiek materialinės, tiek proceso teisės klausimus, detaliai pasisakė esminiais byloje iÅ¡kilusiais klausimais. Kaip jau aptarta, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartis Nr. 161 sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudžiamas nuostatas ir tų prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti negalima, nes darbo teisinių santykių atsiradimas 2022 m. birželio 1 d. darbo sutarties pagrindu apskritai nebuvo galimas, o pagal bendrÄ jį teisės principÄ , jog iÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), iÅ¡ tokių neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai, taigi apeliantės teiginys, jog teismas sprendime nepasisakė dėl esminių apeliantės argumentų, siejamų su „atvėsimo“ laikotarpiu ir Å¡io laikotarpio nulemta / realiai egzistavusia galimybe paÅ¡alinti darbo sutarties prieÅ¡taravimus VPIDÄ® normoms, neatitinka faktinio teismo sprendimo turinio.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

45. Kadangi Bendrovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas jai nepriteistinas. Atsakovė J. Å . atsiliepime į apeliacinį skundÄ palaikė Bendrovės pozicijÄ , duomenų, kad apeliacinio proceso metu bÅ«tų patyrusi bylinėjimosi iÅ¡laidų, nepateikė. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė duomenų, kad apeliacinio proceso metu bÅ«tų patyrusi bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Aurimas Brazdeikis

Milda Skersienė

Vilija Valantienė