2021-03-31 Nr. AB-7531-3-61-3-03115-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-845-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03115-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. K. (F. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. K. (F. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas F. K. (F. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (15/4-6) 171-446 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sumani prekyba“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas ir vadovas, užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, jam priklauso ne mažiau kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, bendrovės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių 14 000 Eur yra investavęs asmeniškai, įmonė per pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Pareiškėjas 2019 m. vasario mėnesio pradžioje pateikė prašymus išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, atitiko visas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio nuostatas. 2019 m. vasario 28 d. pranešimu Nr.(15/4-16)-10K-8888 pareiškėjas buvo paprašytas pateikti papildomus dokumentus, kuriuos pateikė ir paprašė pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2019 m. kovo 3 d., tačiau negavo informacijos apie savo prašymų nagrinėjimo termino pratęsimą. Pareiškėjo nuomone, yra praleistas terminas daugkartinės nacionalinės vizos išdavimui, tokia padėtis pakenkė jam kaip verslininkui bei kaip žmogui, nes jis neturėjo galimybės vystyti verslą ir užsidirbti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas užtruko ne dėl vilkinimo, bet dėl objektyvių priežasčių, būtinybės surinkti visą susijusią informaciją. Siekiant išsamiai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, Migracijos departamentas atliko konsultaciją ir kitus būtinus veiksmus, kurių metu nustatė, kad Bendrovės registracijos adresu ir pateiktuose dokumentuose nurodytu Bendrovės buveinės adresu esantis objektas (administracinis pastatas) negali būti laikomas tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2019 m. vasario 28 d. išsiuntė raštą Nr. (15/4-16) 10K-8888 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo ir sprendimo laikotarpio pratęsimo“, kuriame pareiškėjo prašė iki 2019 m. kovo 29 d. pateikti papildomus dokumentus. 2019 m. kovo 29 d. pareiškėjas Migracijos departamento Imigracijos skyriui pateikė prašymą pratęsti terminą iki 2019 m. balandžio 3 d. dokumentams pateikti. Bendrovėje nuo jos įsteigimo iki šiol įdarbintų asmenų nebuvo ir nėra. Padidinus bendrovės įstatinį kapitalą, įnešus į kasą piniginį įnašą, sudarius buhalterinių paslaugų teikimo sutartis bei darbo sutartį, užsienietis neturėjo galiojančios vizos, į Šengeno erdvę, įskaitant ir Lietuvos Respubliką, atvykęs nebuvo. Visos Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 procentus bendrovės akcijų, tokiu būdu, tikėtina, siekiant išvengti teisės aktuose nustatyto reikalavimo dėl notarinės sandorio formos. Migracijos departamentas nustatė, kad kasos pajamų orderių kvitus kaip vyr. buhalteris ir kaip kasininkas pasirašė R. P., kuri iki 2018 m. lapkričio 26 d. buvo bendrovės direktore, 2018 m. gruodžio 3 d. kasos pajamų orderį pasirašė kitas bendrovės akcininkas O. R.. Bendrovės kasos orderių numeriai nesutampa su pateiktoje Bendrovės kasos knygoje esančiais orderių numeriais, kasos knygą kaip kasininkas pasirašė pats bendrovės direktorius pareiškėjas, nors 2018 m. gruodžio 31 d. su UAB „Parduodama įmonė“ buvo sudaryta sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo Nr. 26-1. Šios aplinkybės atsakovui sukėlė abejonių, ar pareiškėjas iš tikrųjų siekia užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo F. K. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 12 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Sumani prekyba“ akcininkas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs turimus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą bei apklausos rezultatus, nustatė, kad užsienietis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) nustatytų atvykimo sąlygų, nes negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie vykimo tikslą ir sąlygas ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. Sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui.

7. Teismas nurodė, kad nacionalinių vizų išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) bei aptarė aktualias šių teisės aktų, Šengeno sienų kodekso nuostatas.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kaip prašymo pagrindą įvardindamas aplinkybę, kad jis dirba UAB „Sumani prekyba“. Pareiškėjas rėmėsi Aprašo 70.10 papunkčiu, pagal kurį daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens vadovas, o jo atvykimo tikslas – darbas toje įmonėje.

9. Teismas nustatė, kad UAB „Sumani prekyba“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. balandžio 11 d. Bendrovės steigėja yra kita bendrovė „Parduodama įmonė“, kurios direktorė Lietuvos Respublikos pilietė R. P., nuo bendrovės įsteigimo iki 2018 m. lapkričio 26 d. buvo bendrovės direktore, nuo 2018 m. lapkričio 26 d. bendrovės direktoriumi paskirtas pareiškėjas. Bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. buvo 2 500 eurų, nuo 2018 m. gruodžio 13 d. yra 28 000 eurų. Juridinių asmenų registre deklaruoti bendrovės veiklos tikslai ir rūšys už 2018 metus – maisto produktų, gėrimų, tabako ir jo gaminių didmeninė prekyba. Bendrovės registracijos ir, kaip nurodoma pateiktuose bendrovės dokumentuose, buveinės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Atsakovas nustatė, kad šiuo adresu esančio administracinio pastato būklė – fiziškai pažeistas, baigtumas – 7 procentai, pastate neįrengtas šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, nėra sienų ir stogo dangos, taigi įmonės registracijos adresu esanti patalpa negali būti laikoma tinkama bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėjas, būdamas bendrovės direktoriumi, nesiekė šio bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti. Šiuo adresu esantis objektas (administracinis pastatas) nuo 1997 m. balandžio 25 d. nuosavybės teise priklauso bendrovei „Dovis“, o minėta Lietuvos Respublikos pilietė R. P. taip pat iki 2018 m. gruodžio 12 d. buvo bendrovės „Dovis“ akcininkė. Šios įmonės direktorius Lietuvos Respublikos pilietis R. Z. Migracijos departamentui yra žinomas kaip asmuo, per savo vadovaujamus juridinius asmenis, tarpininkavęs užsieniečiams, norintiems atvykti į Šengeno erdvę ir tuo tikslu teikė prašymus patvirtinti kvietimus užsieniečiams.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko su Latvijos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduota vienkartine Šengeno viza, galiojančia nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. kovo 5 d., buvimo laikas – 11 d. Su šia viza pareiškėjas 2019 m. vasario 11 d. atvyko į Latvijos Respubliką, tai patvirtina jo pase (Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis Šengeno išorės sienos kirtimo spaudas ir kitą dieną pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Migracijos departamento turimais duomenimis, Latvijos Respublikos ambasada 2019 m. kovo 20 d. panaikino pareiškėjui išduotą Šengeno vizą (panaikinimo priežastys – buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą; pareiškėjo ketinimas palikti valstybės teritoriją pasibaigiant galioti vizai negali būti nustatytas). Taigi, turizmo į Latvijos Respubliką tikslu gautą Šengeno vizą pareiškėjas siekė gauti ir vėliau ją panaudojo ne tuo tikslu, kurį nurodė prašydamas šią vizą išduoti, t. y. išduotą Šengeno vizą panaudojo atvykimui į Lietuvos Respubliką ir vėliau prašymo išduoti jam nacionalinę vizą pateikimui.

11. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 21 d., 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 26 d. įgijo bendrovės akcijas, 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimus, 2018 m. gruodžio 3 d., padidinus bendrovės įstatinį kapitalą, įnešė į kasą piniginį įnašą, 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. vasario 4 d. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartis bei 2018 m. lapkričio 26 d. sudarė darbo sutartį, tačiau Migracijos departamento duomenimis, šiuo laikotarpiu užsienietis neturėjo galiojančios vizos, kai buvo sudaryti ir pasirašyti minėti dokumentai, ir į Šengeno erdvę, taip pat ir Lietuvos Respubliką, atvykęs nebuvo. Minėti dokumentai pasirašyti originaliais, o ne autorizuotais elektroniniais parašais, dokumentuose taip pat nėra nuorodų į tai, kad jie galėjo būti sudaromi ne Lietuvos Respublikoje – visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, jog akcininkų susirinkimas vyksta bendrovės buveinėje adresu (duomenys neskelbtini) ir susirinkime dalyvauja įmonės akcininkai. Todėl pareiškėjui 2018 m. nebuvo išduota Šengeno viza, 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. (15/4-16) 10K-8888 buvo prašoma pateikti paso originalą, nes buvo pagrindas abejonėms, kad pareiškėjas negalėjo pasirašyti pateiktų bendrovės dokumentų. Pareiškėjas paso originalo nepateikė, o pateikė tik jo kopiją. Teismas vertino, kad šios aplinkybės apibūdina pareiškėjo veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, sudaro pagrindą įtarimams, kad prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami, siekiant tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.

12. Teismas nustatė, kad kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė tris – 2018 m. lapkričio 21 d., 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 26 d. – UAB „Sumani prekyba“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kurių pagrindu įgijo 50 procentų visų bendrovės akcijų, t. y. pirmomis dvejomis sutartimis įgijo po 20 ir trečiąja sutartimi 10 procentų bendrovės vardinių paprastųjų nematerialiųjų akcijų, vienos akcijos vertė – 25 eurai. Sutartyse nurodyta, jog parduodamų akcijų kaina atitinkamai yra po 500 ir 250 eurų, vienos akcijos kaina – 25 eurai. Visos minėtos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laiką, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 procentus bendrovės akcijų. Akcijos buvo perleidžiamos dalimis, tokiu būdu siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto įpareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma. Tai savaime apibūdina pareiškėjo – UAB „Sumani prekyba“ akcininko ir direktoriaus – veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimus, o atsižvelgus į tai, jog Migracijos departamento duomenimis akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu užsienietis nebuvo Šengeno erdvėje, įskaitant ir Lietuvos Respubliką, sudaro pagrindą abejoti dėl minėto užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip bendrovės akcininkui ir direktoriui.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kartu su prašymu daugkartinei nacionalinei vizai gauti pateikė 2018 m. gruodžio 3 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 03-01, kuriuo nuspręsta padidinti bendrovės „Nauja rinka“ (protokole nurodomas visai kitos bendrovės pavadinimas) įstatinį kapitalą iki 28 000 Eur papildomais piniginiais įnašais. Toks protokole esantis netikslumas dėl bendrovės pavadinimo parodo, kad protokolas buvo sudaromas nesigilinant į jo esmę, buvo sudarytas ne realiam bendrovės veiklos vykdymui, o tik siekiant, kad pareiškėjas formaliai atitiktų sąlygas nacionalinei vizai gauti.

14. Pareiškėjas taip pat pateikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą, kuriame pažymėta, jog bendrovės „Sumani prekyba“ įstatinis kapitalas yra 28 000 Eur. Tačiau akcinių bendrovių nuosavo kapitalo sudėtis yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrovės nuosavą kapitalą sudaro apmokėto įstatinio kapitalo dydis, akcijų priedai, rezervai ir nepaskirstytas pelnas. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai (38 str. 2 d.). Šio įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jos akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn. Taigi, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre esantys duomenys apie bendrovės įstatinį kapitalą, patys savaime dar nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo. Esant šiai duomenų visumai kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 70.10 papunkčio sąlygas.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kaip įstatinio kapitalo apmokėjimą, pateikė 2018 m. lapkričio 21 d. kasos pajamų orderį Serija PDI Nr. 21/1, 2018 m. lapkričio 23 d. kasos pajamų orderį Serija PDI Nr. 23/1, 2018 m. lapkričio 26 d. kasos pajamų orderį Serija PDI Nr. 26/1, kuriuose nurodyta, jog pagal bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis įnešta į kasą atitinkamai 1 250 Eur. Tačiau šiuos kasos pajamų orderio kvitus, kaip vyr. buhalteris ir kaip kasininkas pasirašė R. P., kuri iki 2018 m. lapkričio 26 d. buvo šios bendrovės direktore. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 41 punktą, kasos pajamų orderius privalo pasirašyti įmonės vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų orderius. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas. Taip pat pareiškėjas pateikė 2018 m. gruodžio 3 d. kasos pajamų orderį Serija PDI Nr. 3/2 ir šio kasos pajamų orderio kvitą Serija PDI Nr. 3/2, kuriuose nurodyta, kad iš pareiškėjo priimtas į kasą piniginis įnašas sumai 12 750 Eur už paprastųjų nematerialiųjų akcijų išleidimą ir apmokėjimą. Kaip kasininkas šiuos dokumentus pasirašė kitas bendrovės akcininkas O. R., kuriam Latvijos Respublikos ambasada 2019 m. kovo 20 d. panaikino išduotą Šengeno vizą (panaikinimo priežastys – buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą; užsieniečio ketinimas palikti valstybės teritoriją pasibaigiant galioti vizai negali būti nustatytas).

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktų bendrovės kasos orderių numeriai nesutampa su pateiktoje bendrovės kasos knygoje esančiais orderių numeriais, nes pagal pateiktą kasos knygą, kaip kasininkas pasirašė pats bendrovės direktorius, t. y. pareiškėjas, nors 2018 m. gruodžio 31 d. su bendrove „Parduodama įmonė“ buvo sudaryta sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Sudarant minėtą sutartį kaip paslaugos užsakovas pasirašo bendrovės „Nauja rinka“ direktorius, t. y. pareiškėjas. Atsižvelgus į sutartyje esančius netikslumus dėl įmonės pavadinimo ir tai, kad kai buvo sudaryta ir pasirašyta minėta sutartis, Šengeno erdvėje (ir Lietuvos Respublikoje) pareiškėjo šalyje nebuvo, kyla pagrįstų įtarimų, kad buhalterinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta. Pareiškėjas taip pat pateikė 2018 m. lapkričio 26 d. darbo sutartį Nr. D26-1, kurioje nurodyta, kad jis pradeda dirbti nuo 2019 m. vasario 28 d. direktoriumi, jam mokant 600 Eur darbo užmokestį, tačiau nuo jos įsteigimo iki šiol įdarbintų asmenų nebuvo ir nėra.

17. Teismas sprendė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, o užsieniečio pateikti, su UAB „Sumani prekyba“ susiję, dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir kelia pagrįstų įtarimų, kad dokumentai buvo teikiami siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne realios įmonės veiklos vykdymui. Kartu tai sudaro rimtą pagrindą manyti, kad nacionalinei vizai gauti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje.

18. Teismas vertino, kad išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad UAB „Sumani prekyba“ nėra įsteigta siekiant vykdyti realią komercinę veiklą, tačiau siekiant pateisinti užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo lemtas ne ketinimo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje ir leidžia daryti prielaidą dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės. Todėl atsakovas pagrįstai Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, argumentuodamas savo sprendimą tuo, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Užsieniečio nebuvimas Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės.

20. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo jo naikinti.

III. 21. Pareiškėjas F. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą bei Migracijos departamento Sprendimą.

22. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir matė, kad advokatas turi mažai laiko imtis veiksmų tinkamam jo atstovavimui, įskaitant galimybę taikiai spręsti ginčą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino, jo teismo sprendime neaptarė. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą profesionalaus teisininko atstovavimą, bylos nagrinėjimui nebuvo užtikrinęs vertėjo iš (duomenys neskelbtini) kalbos dalyvavimo ir skundas išnagrinėtas formaliai.

23. Pareiškėjas tvirtina atitikęs visus Įstatymo 45 straipsnyje nustatytus reikalavimus gauti daugkartinę nacionalinę vizą, pateikė visus būtinus dokumentus. Daugkartinė viza turėjo būti išduota iki 2019 m. balandžio 18 d., tačiau terminas buvo praleistas. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie jokius termino pratęsimus, negavo jokių pranešimų iš atsakovo, negavęs vizos, negalėjo įsidarbinti įmonėje, vystyti verslo.

24. Pareiškėjas teigia, kad nežinojo kokia veikla užsiėmė R. P., jo ketinimai įsigyti įmonę, pagerinti jos veiklos sąlygas išsinuomojant veiklai kitas patalpas, buvo realūs. Pareiškėjas nurodo, kad neteigė, jog dokumentai buvo pasirašyti Lietuvoje, tiek dokumentai, tiek pinigai buvo perduoti per tarpininką, tinkamai užfiksuojant, jam buvo išaiškinta, kad toks pirkimas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, tai patvirtino valstybės įmonė Registrų centras. Todėl teismas pateiktus dokumentus kaip fiktyvius vertino nepagrįstai. Jo atvykimas iš Latvijos Respublikos savaime neįrodo neteisėtų ketinimų, jis vyko aplankyti į (duomenys neskelbtini) giminaičio, kartu suderino ir verslo reikalus atvykdamas į Lietuvą. Pareiškėjas teigia esąs sąžiningas verslininkas, informacinių technologijų specialistas, moka kelias užsienio kalbas, baigęs aukštuosius mokslus, turi įmonę (duomenys neskelbtini), ten turi ir šeimą. Pareiškėjas neturėjo tikslo gauti laikino leidimo gyventi Lietuvoje, o ketino vykdyti verslą.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato, tačiau pareiškėjo atstovas ne tik neatvyko į jo prašymu atidėtą teismo posėdį, bet ir nesikreipė į Migracijos departamentą dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, todėl šie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pareiškėjas teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl nepagrįsti jo teiginiai, kad jam buvo neužtikrinta teisė pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Atsakovas teigia, kad prašymo nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių – siekio surinkti visa informaciją, apie pratęsimą jis buvo informuotas. Išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo ir sistemiškai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui, o pareiškėjo pateikti, su Bendrove susiję dokumentai, šio siekio savaime nepatvirtino ir sukėlė įtarimų, kad pateikti dokumentai buvo sudaryti ir pateikti tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne realios Bendrovės veiklos vykdymui. Darytina išvada, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje ir nepagrindžia numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. (15/4-6) 171-446, kuriuo pareiškėjui F. K. atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę vizą.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui, daugkartinę nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 punkto pagrindu (užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų – užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų) bei Įstatymo 19 straipsnio 2 punkto pagrindu (norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis).

31. Pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalį, numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: a) jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: i) jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos. Pagrįstu skubos atveju šio reikalavimo galima netaikyti; ii) jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų; b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą; c) jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) jie nėra asmenys, dėl kurių į Šengeno informacinę sistemą yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; e) jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.

32. Pagal Aprašo 70.10 punktą daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas CK (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma išduoti daugkartinę vizą, teisės aktų, reglamentuojančių daugkartinės vizos išdavimą, normas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su UAB „Sumani prekyba“ realios veiklos nustatymu ir pareiškėjo dalyvavimu Bendrovės veikloje, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

34. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, pažymi, kad pareiškėjo nurodoma pozicija dėl jo atitikties Įstatymo 45 straipsnio reikalavimams grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su ketinimais užsiimti realia ir teisėta veikla Lietuvoje, sudarytų sutarčių realumu, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog jis siekia vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, t. y. kad egzistuoja Aprašo 70.10 punkte nustatyti pagrindai išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog pareiškėjas pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, nepagrindė vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų.

35. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.).

36. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Bendrovė nevykdo jos steigimo dokumentuose deklaruojamos veiklos. Atsakovas nustatė, kad nurodytu Bendrovės buveinės ir veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), esančio administracinio pastato būklė – fiziškai pažeistas, baigtumas – 7 procentai, pastate neįrengtas šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, nėra sienų ir stogo dangos, t. y. patalpa negali būti laikoma tinkama Bendrovės veiklai vykdyti. Be to, Bendrovėje nuo jos įsteigimo iki Sprendimo priėmimo įdarbintų asmenų nebuvo. Taip pat pagrįstų abejonių kelia ir aplinkybės dėl pareiškėjo sudarytų sandorių įsigyjant Bendrovės akcijas ir apmokant už jas, įforminant įmonės dokumentus, kurias nustatė atsakovas ir išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas. Įvertinusi ginčui reikšmingą teisinį reguliavimą ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pripažįsta teisinga. Pirmosios instancijos teismas išvadas pagrindė įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertindamas bylos duomenis, iš esmės tik pateikia savo abstrakčią nuomonę dėl įrodymų turinio, patikimumo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

37. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) 23 straipsnyje nustatyta, kad: sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo datos (1 d.). Šis laikotarpis atskirais atvejais gali būti pratęstas daugiausiai iki 30 kalendorinių dienų, visų pirma kai reikia toliau nagrinėti prašymą, arba atstovavimo atveju, kai konsultuojamasi su atstovaujamosios valstybės narės valdžios institucijomis (2 d.). Išimties tvarka, kai konkrečiais atvejais reikalingi papildomi dokumentai, šis laikotarpis gali būti pratęstas daugiausiai iki 60 kalendorinių dienų (3 d.).

38. Aprašo 79 punktas nustatė, kad vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, siekdamas įsitikinti įmonės, kurios vadovu ar dalyviu užsienietis yra, įsteigimo ir (arba) įsigijimo aplinkybėmis; siekdamas išsiaiškinti užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes; kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo; siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje) gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis. Pagal Aprašo 84 punktą, patikrinęs, ar tenkinamas vizos išdavimo pagrindas, ir nenustatęs nė vieno iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje, vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą išduoti nacionalinę vizą. Pagal Aprašo 87 punktą, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (10 priedas).

39. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. (15/4-16)10K-8888 pareiškėjo paprašė pateikti papildomus dokumentus (pasą (originalą); nuo 2018 m. lapkričio mėn. kasos knygą arba jos kopiją, kurios tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos; nurodyti ar UAB „Sumani prekyba“ turi savo buveinę ir jeigu įmonė turi buveinę – nurodyti buveinės adresą bei pateikti buveinės patalpos nuomos sutartį ar kitą dokumentą, patvirtinantį įmonės teisę naudotis patalpomis) bei informavo apie sprendimo dėl daugkartinės vizos išdavimo laikotarpio pratęsimą iki 2019 m. kovo 29 d. Pareiškėjas minėtą pranešimą gavo, 2019 m. kovo 29 d. prašymu prašė pratęsti terminą dokumentams pateikti iki 2019 m. balandžio 3 d., o 2019 m. balandžio 3 d. prašymu (Migracijos departamente gautas 2019 m. balandžio 8 d.) pateikė paso kopiją, kasos knygų kopijas, dokumentus, patvirtinančius buveinės patalpų nuomą, išrašą iš banko. Skundžiamas atsakovo Sprendimas priimtas 2019 m. rugpjūčio 8 d. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių daugkartinė nacionalinė visa pareiškėjui negali būti išduota pagal jo pateiktą prašymą, tai, kad pareiškėjas nepaneigė jo prašymo nagrinėjimo metu atsakovo nustatytų duomenų, aplinkybė, kad buvo praleistas terminas sprendimui dėl daugkartinės nacionalinės vizos priimti, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, o Sprendimo panaikinti pagrindo nėra.

40. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės pažeidimų, nustatė, kad teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo atstovo advokato 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą atidėjo 2019 m. lapkričio 26 d. 11 val. paskirtą teismo posėdį ir kitą teismo posėdį paskyrė 2019 m. gruodžio 2 d. 9.30 val., atsižvelgęs į advokato prašyme nurodytas datas, kada advokatas užimtas. Į 2019 m. gruodžio 2 d. 9.30 val. įvykusį teismo posėdį pareiškėjo atstovas advokatas neatvyko, 2019 m. gruodžio 1 d. pateikė pakartotinį prašymą atidėti teismo posėdį, kuris teisme gautas 2019 m. gruodžio 2 d. Atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad prašymo dėl taikos sutarties atsakovas negavo.

41. ABTĮ 79 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi teisminio nagrinėjimo metu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatė, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Dėl taikos sutarties sudarymo bylos nagrinėjimas negali būti atidėtas daugiau kaip vieną kartą. Be to, pagal ABTĮ 11 straipsnio 2 dalį proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

42. Teisėjų kolegiją, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes bei aptartas ABTĮ nuostatas, pareiškėjo ir jo atstovo procesinį elgesį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą 2019 m. gruodžio 2 d. 9.30 val. įvykusiame teismo posėdyje nedalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui, proceso teisės normų nepažeidė. Kadangi pats pareiškėjas teismo posėdžiuose nedalyvavo, turėjo atstovą advokatą, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista ABTĮ 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisė asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, naudotis vertėjo paslaugomis.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. K. (F. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dalia Višinskienė Virginija Volskienė