12653c06-11fe-4e4c-9b8a-2285d735d56e · Kauno apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-7-408/2023 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01146-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.9.3; 21.9.10; 21.10.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. sausio 24 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant ŽydrÅ«nei Balsytei, Gitanai Levčenkaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui M. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z.

Å . skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo T. P. 2022-10-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:22179661644, panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: Institucijos 2022-10-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22179661644, Z. Å . buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, 60 eurų bauda už tai, kad jis 2022-08-31, 12.23 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, vairavo transporto priemonę automobilį „Peugeot 308“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jÄ stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 150.5 papunkčio reikalavimus. SkundÄ padavęs asmuo Z. Å . praÅ¡o panaikinti Institucijos 2022-10-24 nutarimu jam paskirtÄ 60 eurų baudÄ ir jo atžvilgiu administracinę bylÄ nutraukti. Skunde nurodė, kad nutarimas jam nėra aiÅ¡kus ir suprantamas, jam neaiÅ¡ku, kokie bÅ«tent KET reikalavimai yra pažeisti.

Institucija kaltina pareiÅ¡kėjÄ pažeidus KET 150.5 p., įvardindama pažeidimo esmę, kad vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko jÄ stovėti ne automobilių stovėjimui skirtoje vietoje, tačiau nenurodo aiÅ¡kių pažeidimo aplinkybių, nusižengimo objekto, o tiksliau, pareiÅ¡kėjui neaiÅ¡ku kÄ iÅ¡ KET 150.5 p. jis pažeidė. Institucija argumentuoja sustojimo ir stovėjimo, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimu, tačiau pareiÅ¡kėjui neaiÅ¡ku, ar Institucija vertina jo sustojimo ar stovėjimo veiksmus, ar kelio ženklų ir ženklinimų pažeidimÄ , ar, kad paliko automobilį ar, kad jį pastatė.

Teigia, kad nutarimas yra visiškai formalus, netikslus ir neaiškus. Pažymi, kad daugiabučių kiemuose daugeliu atvejų apskritai nėra jokių kelio ženklų, leidžiančių parkuoti transporto priemones, o taip pat ir kelio ženklinimo. Taip pat Institucija nepateikė jokių įrodymų, kodėl ši neįvardinta vieta laikytina draudžiama stovėti vieta. Iš nuotraukos akivaizdžiai matyti esant atvirkščiai – bortelis yra plačiai nuožulnus, kad automobiliai galėtų užvažiuoti, o teritorijos dalis kur stovi pareiškėjo automobilis, yra specialiai paruošta automobiliams stovėti vieta.

Taip pat Institucija nenustatė objektyviosios pusės, t. y., ar iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjas automobilį paliko stovėti, ar sustojo, ar sugedo, ar dairėsi aplink pagalbos kelyje paslaugos pagal draudimo polisÄ . Taip pat Institucija nenustatė ar parkavimas Å¡ioje vietoje nėra galimas apskritai, ar tik kai kuriomis dienomis, valandomis ir pan. Taip pat Institucija nenustatė ar pareiÅ¡kėjas paliko automobilį ar tik sustojo, kokia tyčios forma, ar suvokė ir suprato veikos pavojingumÄ bei ar pažeidžia teisinį reglamentavimÄ , ar pareiÅ¡kėjo veiksmai lėmė bet kokių padarinių atsiradimÄ ir pan.

Dėl visų Å¡ių iÅ¡vardintų priežasčių praÅ¡o Institucijos nutarimÄ panaikinti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir paežidžiantį bendruosius teisės ir ypač administracinės teisenos principus. Institucija atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė KET 150.5 papunkčio reikalavimus, kur numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, Å¡aligatvio (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, iÅ¡duotame prekiauti vieÅ¡oje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikÅ¡telėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Kadangi minimo KET punkte numatyta ne viena veika, už kuriÄ galima taikyti atsakomybę, todėl konstatuoti, jog buvo pažeistas cituojamas KET punktas galima kai nustatoma bent viena veika iÅ¡ apraÅ¡yto punkto. Å iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjui inkriminuota kaltė dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko jÄ stovėti ne automobilių stovėjimui skirtoje vietoje, taigi jo padaryta veika yra įvardyta KET 150.5 punkte. IÅ¡ pateiktos fotonuotraukos akivaizdu, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas.

Matosi, kad automobilis stovi ant išvažinėto žemės ploto, kuris aiškiai techniškai atskirtas borteliais nuo betonu grįstos dangos, t. .y. nuo važiuojamosios kelio dalies. Ši vieta nėra skirta automobilių eismui ir jų stovėjimui. Automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, pavyzdžiui šaligatvio, vejos, yra vertinama kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Be to, iš nuotraukos matyti, kad plotas, kuriame pastatytas automobilis „Peugeot“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) yra techniÅ¡kai atskirtas nuo betonu grįstos dangos – važiuojamosios kelio dalies, nuo ploto, kuriame yra veja ir augmenija, todėl konstatuotina, kad suplÅ«ktos žemės plotas, kuriame stovi pareiÅ¡kėjo automobilis, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas ir tai nėra vieta skirta transporto priemonių stovėjimui ar sustojimui, taip pat toje vietoje nėra kelio ženklų, nurodančių tokį stovėjimo bÅ«dÄ . Akivaizdžiai matyti, kad automobilis nėra pažymėtas kaip nevažiuojantis ar kaip kitaip sugedęs. Institucijos nuomone vairuotojas atvažiavęs sÄ moningai taip pastatė automobilį, todėl konstatuoja, kad pažeidimas padarytas tyčia.

Dėl visų Å¡ių iÅ¡vardintų priežasčių praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti ir aplikti Institucijos nutarimÄ nepakeistÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Institucijos atstovas į posėdį neatvyko, prašė skundÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti. Liudytojas N. P. posėdžio metu parodė, kad jis yra namo (duomenys neskelbtini) Kaune, bendrijos pirmininkas. Z. Å . gyvena bendrijai priklausančiame name.

Ž. Å . nurodytÄ dienÄ paliko automobilį prie namo, toje vietoje, kur žalioji zona. Toje vietoje yra užpilta žvyro ir statomi automobiliai. Prie namo yra ženklas, kad automobiliams stovėti draudžiama, tačiau Å¡ioje vietoje namo gyventojai stato automobilius. Gyventojus skundžia, kad automobilius stato dienos metu. Atvažiuoja ir kitų namų gyventojai ten stato automobilius, todėl jis bent jau savo namo laiptinėse iÅ¡kabinęs skelbimus, kad gyventojai automobilių toje vietoje nestatytų. Žvyro toje vietoje užpilta, nes jo liko kai pylė kitoje vietoje, tai ir iÅ¡pylė Å¡ioje vietoje, pagerinti automobilių stovėjimui, bet ten buvo žalia veja, tik ji sugadinta.

Namas atskirai aikÅ¡telės neturi, todėl gyventojai stato automobilius bet kur, kur randa vietos. Skundas netenkintinas. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Z. Å . nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 60 eurų bauda už tai, kad jis 2022-08-31, 12.23 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, vairavo transporto priemonę automobilį „Peugeot 308“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jÄ stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje. ANK 417 straipsnyje 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojo ir stovėjo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose. Tokių veiksmų atlikimas pažeidėjams užtraukia baudÄ nuo trisdeÅ¡imt iki devyniasdeÅ¡imt eurų.

Tai yra blanketinė teisės norma, kuri nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į ANK 471 straipsnio 2 dalies dispozicijÄ , bet ir į visas kitas teisės normas – įvairias tvarkas, taisykles ir pan. ANK 417 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Å iuo atveju, asmuo, padarydamas administracinį nusižengimÄ , nesilaikė teisės normų, įtvirtintų KET III skyriaus 5 punkto „Eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Taisykles ir jų laikytis“ XVII skyriaus 150.5 papunkčio sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, Å¡aligatvio (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, iÅ¡duotame prekiauti vieÅ¡oje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikÅ¡telėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Pažymėtina, kad draudimÄ stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Å ių taisyklių 150 punkte nustatyta daug draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimÄ stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vienÄ kiekvienos krypties eismo juostÄ , ant vejos, Å¡aligatvių, vaikų žaidimo aikÅ¡telėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t.t., tačiau stovėjimÄ draudžiantys ženklai kiekvienu Å¡iuo atveju nėra statomi.

Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimÄ ar sustojimÄ draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiÅ¡kia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje vietoje, yra leidžiamas. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, Å¡aligatvio (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, iÅ¡duotame prekiauti vieÅ¡oje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikÅ¡telėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje. Kad apelianto automobilis stovėjo prie pastato (duomenys neskelbtini) Kaune, ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra. Ginčas kilo dėl to, ar apelianto automobilis stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Kaip matyti iÅ¡ fotonuotraukos, vieta, kurioje stovi pareiÅ¡kėjo automobilis, yra techniÅ¡kai atskirta nuo betonu grįstos dangos – važiuojamosios kelio dalies, nuo ploto, kuriame yra veja ir augmenija, o suplÅ«ktos žemės plotas, kuriame stovi pareiÅ¡kėjo automobilis, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas ir tai nėra vieta skirta transporto priemonių stovėjimui ar sustojimui, taip pat toje vietoje nėra kelio ženklų, nurodančių tokį stovėjimo bÅ«dÄ .

Akivaizdu, kad dėl toje vietoje nuolat statomų transporto priemonių, plotas, kuriame turi bÅ«ti žalia veja, yra nuskurdintas, tačiau nežiÅ«rint į tai, Å¡ioje vietoje nesant tokį stovėjimo bÅ«dÄ leidžiančių kelio ženklų, tai daryti yar draudžiama. Liudytojas N. P., namo (duomenys neskelbtini) Kaune, bendrijos pirmininkas, patvirtino, kad toje vietoje, kur Z. Å . paliko stovėti automobilį, nors yra užpilta žvyro ir statomi automobiliai, tačiau ten yra žalioji veja, tačiau dėl nuolat statomų automobilių ji yra sugadinta.

Kadangi veja ir taip jau sugadinta, tai automobilių stovėjimo pagerinimui tas žvyras ir buvo supiltas. Prie namo yra ženklas, kad automobiliams stovėti draudžiama, tačiau dėl vietos stokos šioje vietoje namo gyventojai stato automobilius. Nusižengimo vietoje padarytoje nuotraukoje (medžiagos b. l.

20) matyti, kad pareiškėjo transporto priemonė yra pastatyta ant žalios vejos vietoje susiformavusios suplūktos dalies, t. y. automobiliams statyti neskirtoje vietoje, kuri nuo gatvės važiuojamosios dalies yra atskirta aiškiai matomu šaligatviu, taigi suplūkta danga ant kurios ir stovi automobilis, akivaizdžiai yra žalia veja. Šie techniniai teritorijos duomenys yra pakankamas požymis suvokti, kad konkreti vieta nėra skirta automobilių statymui, o ši vieta negali būti laikoma vieta, kurioje leidžiama statyti automobilius.

Kaip jau minėta, vieta, kurioje stovėjo pareiÅ¡kėjo vairuotas automobilis, nuo važiuojamos kelio dalies atskirta Å¡aligatviu ir toje vietoje nėra sužymėtos automobilio stovėjimo vietos, statymo bÅ«das, taip pat nėra ir kelio ženklų, leidžiančių stovėti Å¡ioje vietoje. Å i teritorija akivaizdžiai nėra skirta ir pritaikyta transporto eismui (stovėjimui) vieta. KET vejos apibrėžimas nepateikiamas, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punktÄ , veja – tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) pavirÅ¡iaus viena žole ar kelių žolių miÅ¡iniu apsėtas prižiÅ«rimas žolynas.

Tačiau taip pat akivaizdu, kad toje vietoje dėl nuolat statomų transporto priemonių, žalia veja yra nuskurdusi. Teismų praktikoje nurodoma, kad automobilio pastatymas vietoje, kur važiuojamoji dalis aiÅ¡kiai atskirta nuo kitokio pobÅ«džio teritorijos, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje (Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-20 nutartis byloje Nr. ATP-274-255/2015). Taip pat teismas pažymi, kad automobilių stovėjimo vietų trÅ«kumas prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir žalios vejos naudojimas tam tikslui, yra viena iÅ¡ aktualiausių problemų mieste, tačiau nei Å¡ios aplinkybės, nei tai, kad galimai visi namo gyventojai jau ilgÄ laikÄ stato automobilius nusižengimo padarymo vietoje, nesuteikia teisės pareiÅ¡kėjui statyti savo transporto priemonę neleistinoje vietoje, nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir daryti pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas minėtos transporto priemonės valdytojas, yra atsakingas už tinkamÄ ir teisėtÄ minėtos transporto priemonės laikymÄ ir stovėjimo vietos pasirinkimÄ , o statydamas automobilį prie savo namų ant žaliai vejai skirtos vietos, suvokė savo neteisėtų veiksmų esmę, kadangi yra susipažinęs su Kelių eismo taisyklėmis, turi vairuotojo pažymėjimÄ , akivaizdžiai turėjo suprasti, kad automobilio pastatymas žaliai vejai skirtoje vietoje, nėra automobilio laikymo vieta, todėl teismas mano, kad jo nusižengimas yra padarytas tyčia.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie automobilio nebuvo palikta jokių skiriamųjų ženklų, kad jis toje vietoje pastatytas trumpam, dėl gedimo, ar ieÅ¡kant techninės galimybės kuo greičiau automobilį patraukti iÅ¡ neleistinos stovėti vietos ir prieÅ¡ingai, sustiprina įspÅ«dį, kad automobilis pastatytas sÄ moningai, ilgesniam stovėjimui, nes pareiÅ¡kėjas gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune, t. y., tame name, prie kurio automobilis ir priparkuotas. Taigi, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , nei Institucijai, nei teismui abejonių dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir dėl ginčo teritorijos bei Z.

Å . kaltės padarius minėtÄ nusižengimÄ , nekilo. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Siame straipsnyje nurodant kaltės formas – tyčiÄ ir neatsargumÄ , detalizuojama minėta ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimÄ bÅ«damas kaltas. Kaltė yra vienas iÅ¡ įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Administracinio nusižengimo požymiai, apibÅ«dinantys jo iÅ¡orinę (objektyvieji požymiai) bei vidinę (subjektyvieji požymiai) puses, sudaro bendrÄ administracinio nusižengimo padarymo visumÄ . Pagal teismų praktikÄ kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

Teismas konstatuoja, kad akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Institucija netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymÄ . Institucija, skirdama administracinę nuobaudÄ , laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, todėl įvertinus visas objektyvias aplinkybes konstatavo, jog pareiÅ¡kėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Paskirtoji nuobauda savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, juo labiau atsižvelgus dar ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau yra baustas už panaÅ¡ius KET pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas ir administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta tam įgaliotų pareigÅ«nų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ nustatytose ribose, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas, o Institucijos 2022-10-24 nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22179661644 paliktinas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Z. Å . skundo netenkinti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2022-10-24 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ROIK:22179661644, palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas