2023-11-08 Nr. AB-19443-3-61-3-08339-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-655-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08339-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autobazar“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autobazar“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autobazar“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT, ir atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 12NKV-4 (toliau ir – Nutarimas); 2) nustačius, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti Nutarimu skirtą baudą į įspėjimą arba baudą sumažinti skunde nurodytais pagrindais ir dydžiais; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos išnagrinėjimo laikinai stabdyti atsakovo Nutarimo galiojimą.

Argumentuodamas savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu skirta bauda yra itin didelė, skirta neteisėtai, suėjus 1 mėnesio terminui ji bus išieškota. Atsižvelgiant į pareiškėjo finansinius rodiklius 2022 ir 2023 metais ir į tai, kad išieškojus baudą iš pareiškėjo, jo veiklos rezultatams ir reputacijai bus padaryta neatitaisoma žala, dėl ko pareiškėjas bus priverstas mažinti veiklos kaštus, kad nekiltų nemokumo rizika ar negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, todėl galimai reikės mažinti personalo skaičių arba teikiamų paslaugų kokybę ar ieškoti papildomų išorinių finansavimo šaltinių skolinantis lėšas už palūkanas ir taip patiriant papildomų išlaidų ir kaštų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė ir nepagrindė rašytiniais įrodymais, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą patirs tuo atveju, jeigu teismas netaikys reikalavimo užtikrinimo priemonės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai apie tai, ką jam „galimai“ reikės daryti, jeigu nebus pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, argumentai yra gana deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami prielaidomis apie tai, kokių veiksmų pareiškėjas galėtų imtis, bet neaišku, ar turėtų imtis ir imtųsi.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nėra pagrįsti įrodymais, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę negali būti patenkintas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė teiginio, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

III. Pareiškėjas UAB „Autobazar“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki bylos išnagrinėjimo laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad jis nepagrindė prašymo rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas nurodo, kad kartu su skundu pateikė įmonės 2022 m. pelno–nuostolių ataskaitą ir 2023 m. tarpinį balansą ir pelno–nuostolių ataskaitą. Iš 2022 m. pelno–nuostolių ataskaitos matyti, kad pelnas prieš mokesčius už visus kalendorius metus buvo (duomenys neskelbtini). Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad grynasis pareiškėjo pelnas 2022 m. sudarė (duomenys neskelbtini) arba tik 2,43 proc. nuo gautų pajamų. Iš pateikto 2023 m. tarpinės balanso ir pelno–nuostolių ataskaitos aiškiai matyti, kad 2023 m. pareiškėjo pusės metų pelnas neatskaičius mokesčių sudarė (duomenys neskelbtini). Po mokesčių (atėmus 15 proc. pelno mokestį) grynasis paskirstytas pusmečio pelnas sudarytų apytiksliai (duomenys neskelbtini), o potencialus metinis pelnas 2023 m. – (duomenys neskelbtini), tai yra mažesnis nei (duomenys neskelbtini) baudos dydis. Taigi pareiškėjas daro išvadą, kad 2023 m. pareiškėjas baigs su mažesniu pelnu nei 2022 m. bei kad Nutarimu paskirtos baudos dydis viršys 2023 m. pareiškėjo uždirbtą pelną, todėl finansinius metus baigs su nuostoliu.

Pareiškėjas mano, kad pateikti įrodymai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 2 dalies nurodytų įrodymų sąvoką, taip pat, kad jie patvirtina pareiškėjo nurodytus argumentus, jog baudos išieškojimas akivaizdžiai sukels neigiamas pasekmes pareiškėjo veiklos rezultatams, reputacijai, o kad pareiškėjui tokiu atveju reikės imtis personalo skaičiaus mažinimo, priimti sprendimus dėl teikiamų paslaugų kokybės ar papildomų veiklos finansavimo šaltinių ieškojimo yra akivaizdūs ir loginiai veiksmai verslui susiduriant su finansiniais sunkumais.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad išieškojus baudą iš pareiškėjo, o vėliau pirmosios instancijos teismui tenkinus pareiškėjo skundą, išieškota suma turėtų būti sugrąžinta, tačiau atsižvelgus į galimus bylos nagrinėjimo terminus ne tik pirmosios, bet galimai ir apeliacinės instancijos teisme, finansiniai metai būtų baigti su nuostoliu, pareiškėjas iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo jau būtų ėmęsis patirtų finansinių sunkumų optimizavimo priemonių, todėl išieškotų sumų grąžinimas pareiškėjui retrospektyviai padarytos žalos negalėtų atitaisyti, o geriausiu atveju veiktų tik kaip dalinis kompensacinis mechanizmas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog neatidėliotinas ginčijamo Nutarimo vykdymas pareiškėjui sukels sunkius neigiamus padarinius. Atsižvelgiant į pareiškėjo finansinius rodiklius 2022 ir 2023 metais ir į tai, kad išieškojus baudą iš pareiškėjo, jo veiklos rezultatams ir reputacijai bus padaryta neatitaisoma žala, pareiškėjas bus priverstas mažinti veiklos kaštus, kad nekiltų nemokumo rizika ar negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Todėl pareiškėjas mano, kad galimai reikės mažinti personalo skaičių arba teikiamų paslaugų kokybę ar ieškoti papildomų išorinių finansavimo šaltinių skolinantis lėšas už palūkanas ir taip patiriant papildomų išlaidų ir kaštų. Taigi pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia finansinių sunkumų grėsme bei žala reputacijai.

Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas finansines pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie galimus nuostolius iš esmės yra paremtos tik bendro pobūdžio pasvarstymais, nukreiptos į ateitį ir grindžiamos spėjimais. Nors pareiškėjas teigia, kad pareiškėjas galimai turės mažinti savo veiklos kaštus, personalo skaičių arba teikiamų paslaugų kokybė ar ieškoti papildomų išorinių finansavimo šaltinių, tačiau byloje pateikti dokumentai (2022 m. ir 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaita) šių aplinkybių nepatvirtina.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjas nurodo, kad jo grynasis pelnas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m gruodžio 31 d. buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (už pusę metų) buvo (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas disponuoja piniginėmis lėšomis.

Be kita ko, pareiškėjo nurodytas argumentas dėl personalo skaičiaus mažinimo arba teikiamų paslaugų kokybės mažinimo ar ieškojimo papildomų išorinių finansavimo šaltinių skolinantis lėšas už palūkanas ir taip patiriant papildomų išlaidų, nelaikytinas išskirtine aplinkybe, kuri patvirtintų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nedetalizavo savo argumentų dėl galimos žalos reputacijai, todėl jie laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo dėl Nutarimo galiojimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Nutarimas būtų panaikintas. Tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-525/2017; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autobazar“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė