AS-520-874-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-874/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00207-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 70.1; 70.2; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – J. S., T. S., V. V. L., A. P.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2012 m. sausio 9 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-45 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Tarnybą nedelsiant atkurti pareiškėjai D. G. nuosavybės teises į likusią neatkurtą 1,72 ha dydžio žemės sklypo dalį Vilniaus rajone, perduodant neatlygintinai jai žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro bloke Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 10 (toliau – ir 2000 metų išvada).

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas skundžiamu Raštu atmetė pareiškėjos prašymą kuo greičiau atkurti nuosavybės teises pagal jos 1991 metais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Vilniaus MŽS) pateiktą prašymą ir dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms atkurti į jai priklausančią tėvo K. Š. (duomenys neskelbtini) valdytą žemę.

Nurodė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Vilniaus RŽS) 2000 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą suteikti jai galimybę neatlygintinai gauti 2,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vietoj jos tėvui priklausiusios žemės. Vilniaus RŽS 2000 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. 186 (toliau – ir 2000 metų pažyma), adresuotoje Vilniaus MŽS, nurodė, kad yra galimybė D. G. už turėtą žemę suteikti neatlygintinai 2,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir paprašė paruošti išvadą (3000 Lt vertei, 2 ha dydžiui). Vilniaus MŽS parengė 2000 metų išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0150 ha buvusio savininko K. Š. valdytos žemės (duomenys neskelbtini), priskiriamos valstybės išperkamai, taip pat kad 2000 metų išvada persiunčiama į Vilniaus rajono Riešės seniūniją.

Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininkas (toliau – ir VAV) 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 41-10546 atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko K. Š. sklypo dalį, vietoje 0,2420 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, t. y. 0,5124 ha kitos paskirties (namų valdos) sklypą (duomenys neskelbtini). Šis sklypas pareiškėjai suteiktas po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad į likusią 1,72 ha žemės sklypo dalį Vilniaus rajone pareiškėjai D. G. iki šiol neatkurtos nuosavybės teisės, nors aplink namą su minėtu žemės sklypu buvo suformuoti kiti žemės sklypai ir į juos nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims 2008-2010 metais. 2003 metais žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu ši žemė buvo priskirta pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, iki šiol yra laisvų žemės sklypų.

Pareiškėja nurodė, kad ji iš E. G. 2001 m. gruodžio 27 d. nusipirko teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. turėtą 0,4747 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)). Ji Vilniaus RŽS 2002 m. kovo 6 d. pateikė du analogiškus prašymus skirti jai 2,00 ha žemės sklypą, kurio vertė 3000 Lt, pagal 2000 metų pažymą, padengiant jo vertę nupirktais iš E. G. žemės nuosavybės atkūrimo dokumentais. Atitinkama išvada dėl 0,4747 ha žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus RŽS gauta 2002 m. balandžio 4 d. Realizuojant šią išvadą, pareiškėja buvo įrašyta į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės pretendentų, sugrupuotų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 10 straipsnį, sąrašą, patvirtintą VAV 2008 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 2.3-2342-(41).

Teigė, jog Valstybės žemės ūkio ir kaimo verslo registre 2004 m. liepos 2 d. buvo įregistruota pareiškėjos D. G. žemės ūkio ir verslo valda Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pažymėta (duomenys neskelbtini) bloko žemėlapio fragmente Ml:2000, iš kurio matyti, kad minėta valda apima pareiškėjos 0,5124 ha namų valdos sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šalia esančią teritoriją. 2004-2009 metais pareiškėja teikė paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, kuriose kaip naudojamą žemės ūkio naudmenų plotą ji deklaravo minėtą žemės ūkio ir kaimo verslo valdą Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus RŽS specialistė Riešės seniūnijoje 2005 m. gegužės 19 d. išdavė pažymą, adresuotą Valstybės žemės ūkio ir kaimo verslo registrui, kad D. G. naudoja 1,72 ha sklypą (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), su pastaba, kad žemės reformos žemėtvarkos sklypas nesuprojektuotas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus MŽS 2006 m. sausio 24 d. pateikė prašymą paruošti išvadą dėl 32 arų sklypo perdavimo neatlygintinai Vilniaus rajone, o 2006 m. vasario 1 d. – prašymą grąžinti 2000 metų išvadą į Vilniaus RŽS, kad būtų tęsiami žemės suteikimo veiksmai, padengiant D. G. turimą deklaruotą 1,72 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2006 m. gegužės 2 d. – prašymą paruošti išvadą dėl žemės perdavimo neatlygintinai Vilniaus rajone. Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) parengė 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir 2006 metų išvada), kurioje nurodė, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3200 ha buvusio savininko K. Š. valdytos žemės (duomenys neskelbtini) priskiriamos valstybės perkamai, taip pat, kad išvada persiunčiama į Vilniaus rajoną.

Nepaisant to, kad pareiškėja D. G. nuo 2000 metų naudojasi, nuo 2004 metų – deklaruoja, 1,72 ha žemės sklypu, kuris ribojasi su jos namų valda (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kur stovi jai kartu su sūnumi nuosavybės teise priklausantys statiniai, bei esant pateiktiems prašymams ir 2000 metų bei 2006 metų išvadoms, VAV 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 2.5-41-29162 atkūrė A. O. (po mirties) nuosavybės teises į buvusio savininko A. O. turėtą turtą (duomenys neskelbtini), suteikiant neatlygintinai nuosavybėn inter alia 1,13 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. A. O. namų valdos žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotą Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame VAV 2008 m. gruodžio 8 d įsakymu Nr. 2.3-16185-(41)), t. y. pareiškėjos naudojamame žemės sklype. Be to, VAV į skirtą ir jos naudotą žemę, nuosavybės teises atkūrė ir A. P. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 1999 m. sausio 22 d. išvadą Nr. 750 „Dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn V. L. ir A. O.“.

Pareiškėjos teigimu, Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 9 dalies 1 bei 4 punktų nuostatas, iki šiol nepriėmė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai. Todėl Tarnybos Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą.

Paaiškino, kad pareiškėja į Tarnybą kreipėsi dėl vilkinimo atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų K. Š. ir J. G. turėtą žemę, perduodant jai nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašyme taip pat išdėstė, kad teismo sprendimu pripažinus jos, kaip nukentėjusios nuo okupacijų asmens, teisinį statusą lygiaverčiai žemės sklypai Vilniaus rajone turėtų būti perduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka) 37 punktu.

Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir skundžiamu Raštu pareiškėjai paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu pradėjus administracinę procedūrą paaiškėja, kad prašymą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma. Į kitus pareiškėjos skunde nurodytus klausimus, dėl kurių Tarnyba neturi informacijos, kad šie klausimai nagrinėjami teisme, pareiškėjai atsakyta skundžiamu Raštu. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde neginčija Rašte nurodytų aplinkybių.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė Tarnybą įpareigoti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemės sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000 metų išvadą) bei 1,72 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal 2006 metų išvadą) ir iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3299-281/2011 (proceso Nr. 3-61-3-02788-2010-1) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kitos pareiškėjos skundo dalies reikalavimus atmetė.

Pažymėjo, jog šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas neįsiteisėjęs, nes Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjos apeliacinis skundas. Pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo, teismas skundą palieka nenagrinėtą.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. S. ir J. S. atsiliepimu nesutiko su pareiškėjos skundu.

Paaiškino, kad T. S. ir J. S. yra mirusio A. O. dukterys. Jos įsitikinusios, kad jų tėvui žemė atkurta teisingai, vadovaujantis įstatymais. Nurodė, jog jų tėvas (duomenys neskelbtini), 1957 metais nusipirko namą, kuriame nugyveno visą gyvenimą. Šiame name gyvena ir abi dukros. Teigė, jog D. G. minėti statiniai atsirado daug vėliau, todėl nemanė, kad pareiškėja turėjo pirmenybę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo žemę laisvuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 1992 metais sudarytu susitarimu buvusio savininko A. O. žemės valdą, turėtą (duomenys neskelbtini), 10,92 ha ploto, nuspręsta atkurti taip: Z. O. 3,70 ha (duomenys neskelbtini), A. O. 3,61 ha (duomenys neskelbtini), I. O. 3,61 ha (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2008 metais A. O. nuosavybės teisės atkurtos laisvame žemės sklype, o D. G. prašymas uždrausti atsakovui atkurti nuosavybės teises ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į laisvus žemės sklypus tretiesiems asmenims yra nepagrįstas.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. P. ir V. V. L. atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti ir administracinę bylą nutraukti, kadangi skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Taip pat prašė priteisti A. P. ir V. V. L. bylinėjimosi išlaidas.

A. P. ir V. V. L. manymu, jos į procesą buvo įtrauktos nepagrįstai, kadangi skundu ginčijamas Raštas ir skundo reikalavimas nesukelia ir nesukels jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių teisinių padarinių nei A. P., nei V. V. L., o pats procesas yra beprasmis. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja skundu prašo teismo įpareigoti Tarnybą atkurti jai nuosavybės teises, tačiau nuosavybės teisės yra atkuriamos laikantis specialios procedūros, kurios negalima išvengti teikiant formalaus pobūdžio skundą teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi bylą nutraukė.

Teismas nustatė, jog D. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Tarnybą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr.10) bei 1,72 ha (duomenys neskelbtini) (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169); iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi D. G. skundą tenkino iš dalies: priteisė jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą, kuriuo būtų atkuriamos pareiškėjai nuosavybės teisės natūra perduodant 0,3013 ha žemė sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10), teismas pasisakė, kad D. G. atkuriant nuosavybės teises į K. Š. valdytos žemės dalį, Vilniaus miesto teritorijos ribose naujai suformuotas žemės sklypas negali būti perduodamas, nes tokiu būdu būtų pažeidžiamos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Nutarimo nuostatos, nustatančios, jog atkuriant nuosavybės teises Vilniaus mieste maksimalus naujai perduodamo žemės sklypo plotas neturi viršyti 12 arų.

Todėl jos skundą dėl šio reikalavimo atmetė kaip nepagrįstą. Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą, kuriuo būtų atkuriamos pareiškėjai nuosavybės teisės natūra perduodant 1,72 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169; žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus apygardos administracinis teismas pasisakė, kad Tarnybos teismui pateikti įrodymai liudija, kad D.

G. nurodytas 1,72 ha ploto žemės sklypas patenka į žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso A. P.. Minėti sklypai A. P. buvo perduoti Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko D. M. turėtą žemę. Taigi, 1,72 ha ploto žemė, į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą priskirtina valstybės išperkamai. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kuriuo būtų atkuriamos pareiškėjai nuosavybės teisės jos nurodytu būdu, t. y. perduodant natūra 1,72 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2012 m. balandžio 16 d. išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. A492-1981/2012).

Teismas, ištyręs rašytinius įrodymus, nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs ginčą tiek dėl grąžinimo 0,3013 ha žemės sklypo Vilniaus mieste (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr.10), tiek dėl 1,72 ha ploto žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169) ir abiem atvejais šiuos reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad Seimo kontrolierė panaikino 2000 metų išvadą, todėl ji yra negaliojanti, nes tai, viena vertus, prieštarauja pačios pareiškėjos skundo reikalavimui žemės sklypą suteikti būtent pagal 2000 metų išvadą, antra, Seimo kontrolieriaus sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnis).

Pažymėjo, kad VAV dar 2006 m. kovo 31 d. raštu Nr. (31)-1.2-1314-(3.31), atsakydamas į pareiškėjos 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. vasario 7 d. prašymus, informavo, kad, remiantis VAV 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-9658-01, 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 nebus vadovaujamasi. VAV 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-569 sudaryta komisija, išnagrinėjusi klausimą dėl galimybės tikslinti VAV 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 ir įvertinusi, kad 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 buvo pagrindas VAV 2006 m. vasario 10 d. sprendimui Nr. 2.4-01-3569 priimti, padarė išvadą, kad gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajono teritorijoje už likusį grąžinti 0,32 ha žemės plotą pilietė gali tik pagal naujai 2006 m. gegužės 19 d. parengtą išvadą Nr. 01-2.12-169. Apie šį komisijos sprendimą VAVA 2007 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (31)-1.2-3373-(3.31) pranešė D. G.. Paminėjo, jog tuometinė VAVA, apsvarsčiusi Seimo kontrolierės rekomendacijas, Vilniaus MŽS 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-212-169 paliko galioti, o 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 nutarė laikyti realizuota. Pareiškėja šių sprendimų teismine tvarka neapskundė.

Teismas rėmėsi ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, pagal kurį teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Dėl skundžiamo Vilniaus RŽS 2011 m. spalio 12 d. rašto Nr. (14.48.45)-2726, kuriuo D. G. informuota, kad pagal VAV 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169 ji bus įrašyta į asmenų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai rengiant Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, eilę, teismas pasisakė, jog tai nėra administracinis sprendimas VAĮ 8 straipsnio prasme, skųstinas teismui, jis pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, nenustato jokių jos teisių, nepažeidžia jokio įstatymų saugomo intereso, kurį reiktų ginti teisme, todėl ši bylos dalis nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo. Savo skundu ir patikslintu skundu pareiškėja prašė: 1) įpareigoti Tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10) bei 1,72 ha (duomenys neskelbtini) (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169); 2) iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja pažymi, kad skundžiama nutartimi nutraukta byla, kurioje pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Tarnybos 2012 m. sausio 9 d. raštą Nr. ISS-(7.5)-45 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Tarnybą nedelsiant atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą 1,72 ha dydžio žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), perduodant jai neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro bloke Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 10. Pažymi, kad 2000 m. birželio 8 d. išvadoje Nr.10 yra nurodyta, kad pilietė D. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0150 ha žemės. Nurodo, kad skundžiama nutartimi nutrauktoje byloje atsakovais yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. S., T. S., V. V. L., A. P.. Daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėta byla ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutraukta byla skiriasi, nes skirtingos yra šalys, skirtingas dalykas ir pagrindas.

Atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, Tarnyba, vilkindami nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai procedūras, veikė formaliai ir biurokratiškai, be to, pažeidinėjo teisės aktus, veikė neskaidriai ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, šiurkščiai pažeidė pareiškėjos įstatymų saugomas teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės tik į nedidelę dalį jai priklausančios žemės. Sklypas 1,72 ha buvo suformuotas (duomenys neskelbtini), pagal 2000 metų išvadą. Buvo atliktas sklypo paženklinimas, sudarytas planas. Teigia, jog tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, parašė dar vieną išvadą tai pačiai žemei, savaime nepanaikina teisėtai parengtos 2000 metų išvados, o tik įrodo piktnaudžiavimo teise mastą ir absoliutų teisinį nihilizmą. Pažymi, jog administracinės bylos, kurioje yra pareikšti kitokie, negu išnagrinėtoje administracinėje byloje, reikalavimai, be to, dalyvaujant kitoms šalims, nutraukimas skundžiama nutartimi pažeidžia ABTĮ ir pareiškėjos teises bei teisėtus interesus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja D. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutraukė bylą vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 ir 2 punktais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi jau yra išnagrinėjęs ginčą tiek dėl grąžinimo 0,3013 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr.10), tiek dėl 1,72 ha ploto žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169) ir abiem atvejais šiuos reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A492-1981/2012).Todėl darė išvadą, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra nebuvimas įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tapataus ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-330/2012). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Laikomasi nuomonės, kad teismas nebegali priimti ir nagrinėti pakartotinio skundo dėl to paties administracinio akto, tirti to paties administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei priimti kitokį teismo sprendimą, nei buvo priimtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes tokiu būdu būtų iš esmės paneigta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia (teismo sprendimo nenuginčijamumas, išimtinumas, prejudicialumas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-184/2007).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą pareiškėjos skundo tapatumą pareiškėjos skundui jau išnagrinėtam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi paliktas nepakeistas ir yra įsiteisėjęs.

Remiantis pirmiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręstinas klausimas ar nagrinėjamu atveju ir jau išspręstoje minėtoje administracinėje byloje yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo. Pareiškėja išnagrinėtoje administracinėje byloje prašė: 1) įpareigoti Tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10) bei 1,72 ha (duomenys neskelbtini) (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169); 2) iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Tarnybos 2012 m. sausio 9 d. raštą Nr. ISS-(7.5)-45 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Tarnybą nedelsiant atkurti pareiškėjai D. G. nuosavybės teises į likusią neatkurtą 1,72 ha dydžio žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), perduodant jai neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro bloke Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 10.

Darytina išvada, kad ginčo (abiejų administracinių bylų) šalys, nagrinėjant pareiškėjos reikalavimus dėl įpareigojimo atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, yra tos pačios: pareiškėja – D. G., atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos ir jau išnagrinėtos bylos skundo dalykas ir skundo pagrindas nesutampa.

Kaip jau buvo minėta, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas turi įvertinti, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių.

Kaip matyti iš jau išnagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjos pareikštų reikalavimų, pareiškėja siekė, kad jai būtų natūra grąžintas 0,3013 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10). Pabrėžtina, jog šiuo metu nagrinėjamoje byloje pareiškėja nekelia jokios reikalavimo įgyti nuosavybės teises į žemę Vilniaus miesto teritorijoje. Pareiškėja taip pat ankstesnėje byloje siekė, kad jai būtų natūra grąžintas 1,72 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169).

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo turinio matyti, kad tuo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo į konkretų žemės sklypą (nurodytas žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nustatė, kad pareiškėjos D. G. nurodytas 1,72 ha ploto žemės sklypas patenka į žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso A. P. ir, atsižvelgęs į tai, sprendė, kad pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kuriuo būtų atkuriamos pareiškėjai nuosavybės teisės jos nurodytu būdu, t. y. perduodant natūra 1,72 ha žemės sklypą (žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini); pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169) (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teises į likusią neatkurtą 1,72 ha dydžio žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), perduodant jai neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro bloke Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą, t. y. pareiškėja nenurodo konkretaus sklypo, o nurodo tik kadastro bloką, kuriame, jos manymu, turi būti atkurtos jai nuosavybės teisės į žemės sklypą. Iš pareiškėjos skundo turinio taip pat galima daryti išvadą, jog ji siekia atkurti teises į bet kurį žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje skundo reikalavimus grindžia naujomis aplinkybėmis, kuriomis savo reikalavimų negrindė nagrinėjant ankstesnę bylą ir priimant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą. Pareiškėja nurodo, jog tam tikri žemės sklypai (duomenys neskelbtini), yra atkurti kitiems asmenims, taip pat pažymi, jog toje vietoje iki šiol yra laisvų žemės sklypų.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje bei nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjos pateikti skundai nėra tapatūs, t. y. skundų dalykai (pareiškėjos reikalavimai) ir pagrindai (aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimus, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai) nėra identiški. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas yra priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bei nutraukė administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Pareiškėja skundu taip pat kėlė reikalavimą panaikinti Tarnybos 2012 m. sausio 9 d. raštą Nr. ISS-(7.5)-45 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (t. I, b. l. 2). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja Vilniaus RŽS 2011 m. spalio 12 d. raštu Nr. (14.48.45)-2726 informuota, kad pagal VAV 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169 ji bus įrašyta į asmenų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai rengiant Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, eilę, pasisakė, jog tai nėra administracinis sprendimas VAĮ 8 straipsnio prasme, skųstinas teismui, jis pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, nenustato jokių jos teisių, nepažeidžia jokio įstatymų saugomo intereso, kurį reiktų ginti teisme, todėl ši bylos dalis nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija nurodo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 9 d. skundą (t. I, b. l. 109) išnagrinėjo Tarnybos Vilniaus RŽS 2011 m. spalio 12 d. raštu (t. I, b. l. 105). 2011 m. lapkričio 7 d. pareiškėja skundu (t. I, b. l. 14) kreipėsi į Tarnybą, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė 2012 m. sausio 9 d. raštą Nr. ISS-(7.5)-45 „Dėl skundo nagrinėjimo“. Kaip matyti iš minėtų pareiškėjos skundų turinio, ji skundė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų vilkinimą. Be to, pareiškėjos skundžiamame Tarnybos 2012 m. sausio 9 d. rašte Nr. ISS-(7.5)-45 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pasisakyta ne tik dėl pareiškėjos įrašymo į asmenų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai rengiant Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, eilę. Darytina išvada, jog pareiškėja siekė pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą turi pasisakyti ir dėl šio pareiškėjos reikalavimo.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama ir pareiškėjos D. G. skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė