125efcf7-815d-40b2-97ba-ffc6d884f7ea · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinės bylos Nr. 2-1912/2013                                                         2-1913/2013             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00280-2013-1             Procesinio sprendimo kategorijos             110.1; 116.10.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J.

Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties, kuria tenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir 2013 m. kovo 7 d. nutarties dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo, civilinėje byloje Nr. 2-3422-431/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės KAPRO LT ieÅ¡kinį atsakovams I. B., J. Z., M. H. ir R. A. dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB KAPRO LT kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų I.

B., J. Z., M. H. ir R. A. 257 257,71 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo įvykdymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovui Vilniaus apygardos teismo 2012-02-15 nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, tačiau Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ ieÅ¡kovo buvęs vadovas I. B. neperdavė bankroto administratoriui įmonės buhalterinių dokumentų ir turto, nors ir buvo pradėtas priverstinis nutarties vykdymas, o vadovas nubaustas už nutarties nevykdymÄ .

Pradėtame ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad jokių įmonės dokumentų buvęs įmonės vadovas I. B. neturi. Atsižvelgus į tai, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje sudaro 257 251,71 Lt sumÄ , mano, kad dėl kreditoriams atsiradusios žalos yra atsakingi įmonės valdymo organai ir savininkas, Å¡iuo atveju pagal registrų duomenis – įmonės vadovas I. B. ir akcininkai J. Z., M. H., R. A., nevykdę pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Kartu ieÅ¡kiniui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti atsakovų turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o Å¡io turto nesant ar jo esant nepakankamai - pinigines lėšas, bei turtines teises 257 251,71 Lt sumai. PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimas teismo sprendimas, atsižvelgiant į didelę ieÅ¡kinio sumÄ ir tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, gali bÅ«ti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali iÅ¡ esmės pasunkėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areÅ¡tavo atsakovams I. B., J. Z., M. H. ir R. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ 257 251,71 Lt sumai, uždrausdamas disponuoti areÅ¡tuotu turtu, palikdamas teisę šį turtÄ valdyti ir juo naudotis. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, nutarė areÅ¡tuoti atsakovų pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 257 251,71 Lt sumos.

Teismas nutartį motyvavo tuo, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo suma yra didelė fiziniams asmenims, atsakovų prievolės ieÅ¡kovui įvykdymas nėra užtikrintas, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimus atsakovams, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , t. y. tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , o ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).

Siekdamas užtikrinti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei atsakovų teisėtus interesus, pirmiausiai areÅ¡tavo nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises ieÅ¡kinio sumai užtikrinti, o tik jo nesant – pinigines lėšas.Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi iÅ¡taisė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties raÅ¡ymo apsirikimÄ , padarytÄ Å¡ios nutarties rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodant atsakovų M. H. ir R. A. asmens duomenis, vadovaudamasis Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų 19.6 p., numatančiu, kad jeigu fizinio asmens Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra, turi bÅ«ti nurodyta asmens gimimo data, vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovas J. Z. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. ir 2013 m. kovo 7 d. nutartis panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas turėjo nustatyti, ar kartu su ieÅ¡kiniu yra pateikti įrodymai, kurie yra bÅ«tini tokio pobÅ«džio bylose ir iÅ¡ kurių galima spręsti apie ieÅ¡kinio atsakovui J.

Z. tikėtino patenkinimo sÄ lygas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia deklaratyvaus pobÅ«džio argumentais ir kartu su ieÅ¡kiniu nepateikia jokių duomenų apie tai, kokie atsakovo J. Z. veiksmai ir kokia žala dėl tokių veiksmų atsirado. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas nurodė, kad bÅ«tent atsakovas I. B. buvo įmonės UAB KAPRO LT direktorius nuo 2009-01-12 ir byloje yra pateikti įrodymai, kad Å¡iam asmeniui yra pareikÅ¡ti įtarimai baudžiamojoje byloje, susijusioje su BUAB KAPRO LT veikla. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad bÅ«tent atsakovo J.

Z. vadovavimo metu, t. y. iki 2009-01-12, įmonė buvo nemoki ir kad žala atsirado iki nurodytos datos. Be to, apeliantas nurodo, kad vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl dėl atsakovo J. Z. padarytos žalos atlyginimo kreditoriai vėliausiai turėjo kreiptis iki 2012-01-12. Atskirajame skunde nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.

Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB KAPRO LT įstatymo nustatytu terminu nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat spręstas raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo klausimas, yra pagrįstos ir teisėtos. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti įvykdymÄ bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui.Nors procesiniame įstatyme nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu praÅ¡ymÄ pateikę asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , kadangi teismas tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius praÅ¡omų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).

Atsižvelgiant į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovui bei šį reikalavimÄ pagrindžiančias aplinkybes, jog žala galimai buvo padaryta dėl to, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, jog įmonės valdymo organai nevykdė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nes pasitvirtinus tokioms aplinkybėms, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas.

Taigi nesant akivaizdžių duomenų, kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atsakovui J. Z. negalėtų bÅ«ti priimtas jam palankus teismo sprendimas, atmestini apelianto argumentai dėl ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis apeliantas grindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumÄ , nes jie neturi reikÅ¡mės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , kurie nagrinėtini sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Apeliantui nepateikiant konkrečių duomenų, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pripažintos neekonomiÅ¡kos, neatitinkančios jomis siekiamų tikslų ar neteisingos, nenustačius, kad Å¡ios priemonės nėra nesusijusios su pareikÅ¡tu reikalavimu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikė teisėtai ir pagrįstai, nes tiek pareikÅ¡to reikalavimo turtinis pobÅ«dis, tiek tai, kad ieÅ¡kovas yra bankrutavęs juridinis asmuo ir galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo tinkamas įvykdymas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, t. y. su bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimu, sudaro pagrindÄ pripažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso Å¡aliai, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia Å¡io asmens subjektinių teisių pažeidimo, todėl nesutiktina su apeliantu dėl nepagrįsto jo teisių suvaržymo, nesant pateiktų konkrečių duomenų, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis jam apsunkintas pragyvenimas ar patiriami kitokie nuostoliai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas turi teisę CPK nustatyta tvarka motyvuotai kreipdamasi į bylÄ nagrinėjantį pirmosios instancijos teismÄ , praÅ¡yti pakeisti teismo pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnio 1 dalis), ar jas panaikinti, įneÅ¡damas reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo sÄ skaitÄ arba užtikrindamas laidavimu ar įkeitimu reikalaujamos sumos priteisimÄ (CPK 148 straipsnio 2 dalis).

Nors atskiruoju skundu skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, tačiau dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo iÅ¡ esmės nėra nurodomi jokie argumentai, todėl atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis yra glaudžiai susijusi su kita skundžiama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriÄ priimant buvo padaryti raÅ¡ymo apsirikimai ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, dėl minėtos nutarties plačiau nepasisako.

Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, todėl paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. ir 2013 m. kovo 7 d. nutartis palikti nepakeistas. Teisėja                                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė