2021-01-21 Nr. BB-338-1-02-2-00094-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5950/2020

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00094-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo G. Š. kasaciniu skundu dėl Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 30 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis G. Š. prašo panaikinti skundžiamą Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį ir bylą nutraukti, netenkinus šio prašymo – sumažinti baudą iki minimalios ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 641 straipsnį, baudą sumažinti trečdaliu.

Kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikyti BK 11 straipsnio 1 dalis, 14, 15 ir 232 straipsniai, neteisingai nepritaikytas BK 641 straipsnis; pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1, 7 straipsniai, 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 5, 6 dalys, 320 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1, 3, 6, 10 ir 14 straipsniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 25, 29 ir 31 straipsniai. Pasak kasatoriaus, jis neįžvelgia jokios savo kaltės, kuri neįrodyta; jis siekė apginti savo teises ir svarbius visuomenės interesus (nubausti akivaizdžius nusikaltėlius); kaltinamasis aktas pagrįstas akivaizdžiu melu apie kasatoriaus elgesį teisme; pažeista jo teisė į gynybą, objektyvų bei nešališką teismą ir rungimosi principas; ignoruota teisė apklausti kaltinimo liudytojus, neapklausti kasatoriaus prašomi liudytojai; teismai atsisakė tirti aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis buvo akivaizdžiai suklastota; pirmosios instancijos teismas netenkino, o apygardos teismas nesvarstė kasatoriaus prašymo kompensuoti proceso išlaidas; apeliacinės instancijos teismas praktiškai neatsakė į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

Nuteistojo G. Š. kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tik tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Pažymėtina, kad kasacinis skundas paduotas antrą kartą, jo turinys iš esmės analogiškas kasaciniam skundui, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi, vadovaudamasi BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktu, atsisakė priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacinio skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Naujai paduotame skunde taip pat neigiamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir pateikiami deklaratyvūs teiginiai dėl teismų galimai padarytų BPK pažeidimų, be kita ko, ir apeliacinės instancijos teismo padaryto BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nors skunde nėra tinkamai argumentuota, jog apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl svarbiausių nuteistojo apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų. Pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus teiginiai dėl neteisėtai nepritaikyto BK 641 straipsnio nebuvo nurodyti nuteistojo apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, jie negali būti kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasatorius taip pat nenurodo teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę (BPK 376 straipsnio 3 dalis), o pats bausmės dydis nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Be to, kasaciniame skunde pateikta baudžiamojo įstatymo taikymo ir BPK pažeidimų argumentacija nėra atskleidžiama nuosekliai ir logiškai dėstomais, aiškiais ir korektiškais argumentais. Skunde vartojami užgaulūs teisėjų atžvilgiu išsireiškimai, teisėjai įžeidinėjami, tai neatitinka kasaciniam skundui keliamų turinio ir argumentavimo reikalavimų, o toks skundas negali būti priimamas ir nagrinėjamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Pranas Kuconis

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas