125c4e7c-1811-41de-ac76-014f4a152bbf · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2YT-1097-446/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00704-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 13 d.Kelmė Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Kristinai Urbelienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams K. V. ir E. V.,  vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų K. V. ir E. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas              n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad jų motina G. V., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad jų tėvo P. V. mirties momentu jų tėvai buvo susituokę ir gyveno santuokos metu iÅ¡ bendrų lėšų įsigytame, pasistatytame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Po tėvo mirties jie, mirusiojo vaikai, ir mirusiojo sutuoktinė, jų motina G. V., turto nesidalijo, mama liko gyventi tose pačiuose namuose, jai atiteko visas bendrai tėvų užgyventas turtas, ji naudojosi visais namų Å«kio padargais, buities, namų apyvokos daiktais, tačiau sutuoktinio turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka neįteisino. Po tėvo mirties mama savo vardu įsiteisino namų valdos žemės sklypÄ . Po mamos mirties jie priėmė motinos palikimÄ , tačiau viso tėvų turto paveldėti negali, nes neįteisintas tėvo palikimo priėmimas.

Jų tėvai turėjo du vaikus, jie yra vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime (b. l. 49-51) nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi praneÅ¡imo apie palikėjui P. V. priklausiusios turto paveldėjimÄ , neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių mirusiojo P. V. turto faktinį valdymÄ ir pareiÅ¡kėjų motinos G. V. teisių į jį įgyvendinimÄ . Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime (b. l. 56-57) nurodė, kad Å¡i institucija iki 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo P. V. palikimo perėjimÄ valstybei.

PareiÅ¡kimas pagrįstas ir tenkintinas.              IÅ¡ mirties (b. l. 6), santuokos (b. l. 10), medicininio mirties (b. l. 7-8) liudijimų matyti, kad P. V. mirė (duomenys neskelbtini), bÅ«damas santuokoje su G. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centinio banko iÅ¡raÅ¡o (b. l. 16-18) matyti, kad gyvendami santuokoje P. V. ir G. V. 1971 m. įsigijo, t. y. baigė statyti, gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas P. V. vardu.

IÅ¡ palikimo atsiradimo vietos notaro informacijos (b. l.

38) matyti, kad po P. V. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes niekas iš įpėdinių įstatymo nustatytu terminu paveldėti mirusiajam priklausiusio turto nesikreipė. Iš Testamentų registro išrašo (b. l.

35) matyti, kad palikėjo P. V. testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. Taigi darytina išvada, kad po P. V. mirties įstatyminiai įpėdiniai ir jį pragyvenusi sutuoktinė įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jo turto iki šiol nesikreipė.              Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo su Å«kio pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), statybos baigimo metai – 1971 m.- patvirtina, kad Å¡is turtas įgytas P. V. ir G. V. santuokos metu, yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . G. V. – mirusio P. V. sutuoktinė, kuri, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visÄ palikimÄ (CK 5.13 straipsnis.). Duomenų, kad G. V. bÅ«tų atsisakiusi palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikimÄ , nėra. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimų matyti, kad jų mama G. V. po savo sutuoktinio, jų tėvo mirties naudojosi toliau gyveno savo namuose (duomenys neskelbtini), naudojosi visu turtu, kurį jų tėvai buvo užgyvenę santuokoje, tik pasiligojusi, savarankiÅ¡kai nebegalėdama savimi pasirÅ«pinti 2015 m. pavasarį apsigyveno sÅ«naus namuose Å iauliuose.

Liudytojas V. J. parodė, kad jis nuo 1986 metų gyvena Kražiuose, gerai pažinojo P. ir G. V. Å¡eimÄ , su pareiÅ¡kėju K. V. mokėsi vienoje klasėje, patvirtino, kad po P. V. mirties V. namuose liko gyventi G. V.. Liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad G. V. atvirai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti mirusio sutuoktinio palikimÄ , faktiÅ¡kai valdė paveldimÄ jo turtÄ , t. y. sutuoktinio dalį bendrojoje nuosavybėje – pastatus, namų apyvokos, buities daiktus bei jo asmeninius daiktus.

PalikėjÄ pergyvenusios sutuoktinės veiksmais iÅ¡reikÅ¡tai valiai neprieÅ¡taravo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – pareiÅ¡kėjai K. V. ir E. V., kurie dėl tėvo palikimo paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė. Kitų įstatyminių įpėdinių iki Å¡iol nepaaiÅ¡kėjo. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po P. V. mirties jo palikimÄ priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė G. V..  Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, todėl pareiÅ¡kėjams tenka ir pareiga atlyginti procesines – paÅ¡to - iÅ¡laidas valstybei, kurios Å¡ioje byloje yra 12,66 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad po P. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Priteisti iÅ¡ K. V. ir E. V. po 6,33 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 33 centus) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                            Vilma Raščiuvienė Â