2019-05-15 Nr. AB-11291-3-62-3-02014-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1257-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02014-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), po 10 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pareigūnai, atlikę kratą, išmetė jo metalinius indus, nes jais naudotis draudžiama. Tada jam buvo išduoti plastikiniai indai, t. y. lėkštė, dubenėlis, puodelis, šaukštas, peilis ir šakutė. Maitinimo metu buvo duodama arbata ir pienas arba kefyras, tačiau pareiškėjas negalėjo gerti dviejų jam priklausančių gėrimų, nes neturėjo kur jų įsipilti. 2017 m. gegužės 29 d. pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, kuri 2017 m. birželio 20 d. raštu atsakė, jog pareigūnai teisėtai pareikalavo atiduoti teisės aktų neatitinkančius indus. Be to, esant poreikiui, esant dviem gėrimams – išduodamas antras puodelis. 2017 m. birželio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris 2017 m. liepos 20 d. atsakyme nurodė, jog metaliniai indai, kuriuos išduoda įstaiga, nėra uždrausti, tačiau jie surenkami po kiekvieno maitinimo. 2017 m. liepos 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad puodelis bus išduodamas. 2017 m. liepos 31 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, kuris 2017 m. rugsėjo 4 d. atsakyme nurodė, jog metaliniais indais naudotis galima, o nuteistieji, kurie gavo įstaigos plastikinius indus, daugiau jais neatlygintinai nebus aprūpinami.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog savo indais nesinaudoja, jam yra išduoti įstaigos plastikiniai indai, kuriuose trūksta 1 puodelio. Dėl to, kad jis neturėjo antro puodelio, jautėsi nervuotas, ignoruojamas įstaigos atstovų, nes antras puodelis yra vis žadamas, tačiau neišduodamas.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kokių daiktų pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 220 punktą nuteistieji negali imti su savimi, kai jie yra perkeliami į kamerų tipo kameras. Atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose 15 ir mažiau parų, negali su savimi pasiimti į kamerą indų ir maistas jiems pateikiamas įstaigos induose. Tais atvejais, kai nuteistasis kamerų tipo patalpose gyvena nuo 15 parų iki 6 mėn., jis gali kameroje turėti nuosavus plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštę, šaukštą, puoduką, šakutę, peilį). Nuteistajam pageidaujant maistas jam patiekiamas įstaigos induose. Nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti plastikinius arba medinius stalo indus, bet įstaiga neturi prievolės jais aprūpinti nuteistuosius. Įstaigos tiekiamas maistas nuteistiesiems gali būti patiektas ir metaliniuose induose. Jei valgiaraštyje numatyti du gėrimai ir kamerų tipo patalpose laikomas nuteistasis, kuriam maistas patiekiamas į nuosavus indus, turi vieną puodelį, antras gėrimas jam patiekiamas valgyklos puodelyje.

6. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo gerti dviejų gėrimų vienu metu neatitinka tikrovės, nes jis nepateikė jokiais realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos namuose pablogėjo jo emocinė būklė, nepateikė pastarąjį savo teiginį patvirtinančių duomenų ar dokumentų, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 29 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, nurodydamas, jog dėl išduoto tik vieno puodelio jam tenka vieno iš dviejų siūlomų gėrimų atsisakyti. Atsakovas 2017 m. birželio 20 d. rašte Nr. 7-1303 akcentavo, kad nuteistiesiems, kurie neturi ir/ar neturi galimybės įsigyti indų atitinkančių galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas, įstaigos administracija, esant nuteistojo prašymui, visada išduoda vieną komplektą plastikinių indų ir visada, kai pagal valgiaraštį nuteistajam yra skiriami skirtingi gėrimai vieno maitinimo metu, išduodamas antras puodelis. 2017 m. birželio 21 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, nurodydamas, kad Pravieniškių PN-AK administracija nesuteikia jam indų arba suteikia metalinius indus, kurie, jo manymu, yra uždrausti. Kalėjimų departamentas 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2S-4844 pareiškėjui paaiškino, kad reikalavimų indams, kuriuose nuteistiesiems patiekiamas įstaigos maistas, teisės aktai nenumato, todėl įstaigos tiekiamas maistas gali būti pateiktas ir metaliniuose induose ir kad kamerų tipo patalpose indai surenkami po kiekvieno maitinimo. Jeigu pagal valgiaraščius priklauso du gėrimai, vieną gėrimą jis gali priimti savo puodelyje, o kitą įstaiga turi išduoti su įstaigai priklausančiu puodeliu.

9. Pagal Taisyklių 18 priedo 4.6 punktą nuteistieji gali įsigyti ir turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštę, šaukštą, puoduką, šakutę, peilį). Taigi turėti (įsigyti ir turėti) metalinius indus nuteistiesiems neleidžiama, tačiau minėtas teisinis reglamentavimas nėra taikomas pataisos įstaigos nuteistųjų maitinimui naudojamiems indams, todėl pataisos įstaiga gali paruoštą maistą dalinti metaliniuose įstaigos induose. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus, jog metaliniai indai yra uždrausti, atmetė kaip nepagrįstus.

10. Byloje esančioje Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. spalio 18 d. pažymoje Nr. 77-3276 (toliau – ir Pažyma) nurodoma, kad tais atvejais, kai nuteistasis kamerų tipo patalpose gyvena nuo 15 parų iki 6 mėn., jis gali kameroje turėti nuosavus plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštę, šaukštą, puoduką, šakutę, peilį). Nuteistajam pageidaujant, maistas jam patiekiamas įstaigos induose. Jei valgiaraštyje numatyti du gėrimai ir kamerų tipo patalpose laikomas nuteistasis, kuriam maistas patiekiamas į nuosavus indus, turi vieną puoduką – antras gėrimas jam patiekiamas valgyklos puoduke. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam administracija išdavė plastikinius indus, t. y. vieną lėkštę, vieną dubenėlį, vieną puodelį, vieną šaukštą, vieną peilį ir vieną šakutę, todėl ginčo dėl leistinų indų neišdavimo byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas turi galimybę, esant dviejų rūšių gėrimams, paprašyti vieną iš jų patiekti jo turimame plastikiniame puodelyje, o kitą patiekti įstaigos puodelyje. Duomenų, jog pareiškėjas būtų prašęs vieną iš gėrimų patiekti įstaigos puodelyje, o atsakovas (maistą tiekiantis asmuo) būtų atsisakęs tokį prašymą tenkinti, byloje nebuvo. Aplinkybę, kad Pravieniškių PN-AK administracija metalinius indus suteikė, patvirtino pareiškėjo 2017 m. birželio 21 d. skundas, rašytas Kalėjimų departamentui.

11. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas Pravieniškių PN drausmės izoliatoriaus kamerų tipo patalpose buvo netinkamai aprūpintas indais, todėl nebuvo pagrindo laikyti, kad atsakovas netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ar galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.

III. 12. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo jo skundą tenkinti.

13. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes ir vadovavosi atsakovo pateikta informacija. Teismas neišsireikalavo vaizdo medžiagos apie indų surinkimą. Pagrindinė problema yra ta, kad atsakovas nesuteikia net metalinių puodelių, dėl ko pareiškėjas ir teikė skundus.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kurias remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas. Atsakovas pažymi, kad, esant nuteistojo prašymui, įstaigos administracija visada išduoda vieną komplektą plastikinių indų ir visada, kai pagal valgiaraštį nuteistajam yra skiriami skirtingi gėrimai, vieną gėrimą nuteistasis gali priimti savo puodelyje, o kitą įstaiga turi išduoti su įstaigai priklausančiu puodeliu. Be to, nuteistajam pageidaujant, maistas jam patiekiamas įstaigos induose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios dėl pareiškėjo nuomone, jo laikymo Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis (pareiškėjui neišduodant antro puodelio), atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas turi galimybę, esant dviejų rūšių gėrimams, paprašyti vieną iš jų patiekti jo turimame plastikiniame puodelyje, kitą patiekti įstaigos puodelyje. Duomenų, jog pareiškėjas būtų prašęs vieną iš gėrimų patiekti įstaigos puodelyje, o atsakovas (maistą tiekiantis asmuo) būtų atsisakęs tokį prašymą tenkinti, byloje nebuvo. Be to, atsakovas davė pareiškėjui metalinius indus.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog teismas neišnagrinėjo jo nurodytų aplinkybių, rėmėsi tik atsakovo pateikta informacija.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, kad teismas neišnagrinėjo jo nurodytų aplinkybių, rėmėsi atsakovo pateikta informacija. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

22. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus šio pobūdžio bylose, t. y. jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Vis dėlto, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08). Tai atsispindi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1963-822/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018, 2018 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3850-525/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje bylojeNr. A-1687-525/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-663-438/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018 ir kt.).

23. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su skundu jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o atsakovo atstovas, įpareigotas pirmosios instancijos teismo, pateikė ne tik atsiliepimą, tačiau ir visą medžiagą, susijusią su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, taip pat pareiškėjo asmens sveikatos istoriją (b. l. 23–37). Iš šių duomenų, matyti, kad pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl išgyvenimų, nervingumo, kurį, pareiškėjo teigimu, jam sukėlė antro plastikinio puodelio negavimas, administracijos neveikimo, nesikreipė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas 2017 m. birželio 21 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl antro puodelio išdavimo, tačiau Kalėjimų departamento atsakymo, kuriame buvo paaiškina, jog pareiškėjas neturi pareigos rinktis tik vieno puodelio, nes vieną gėrimą galima priimti savo puodelyje, o kitas išduodamas kartu su įstaigai priklausančiu puodeliu, pareiškėjas ABTĮ nustatyta tvarka neginčijo. Teigdamas, kad atsakovas nepagrįstai jam neišdavė antro puodelio pareiškėjas nepagrindė šių savo argumentų jokiais objektyviais duomenimis. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie yra nuoseklūs, juose pateikti duomenys neprieštaringi, o byloje yra pakankamai duomenų bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių duomenų patikimumo atmestini.

24. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Kauno apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas (Pravieniškių PN-AK), pareiškėjui paprašius, būtų atsisakęs vieną iš gėrimų pateikti įstaigos puodelyje, t. y. Pravieniškių PN-AK jokių teisės aktų nepažeidė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, taip pat įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jį keisti ar grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, šių motyvų nekartoja. Teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

25. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė