2019-04-17 Nr. AB-9550-3-61-3-00727-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2265-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00727-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. (M. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino (b. l. 17–21), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. Lukiškių TI-K neišdavė jam (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini), todėl jam būtina (duomenys neskelbtini). Kadangi jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini), dėl ko (duomenys neskelbtini), gulint ant sąlyginai kieto paviršiaus jis jautė (duomenys neskelbtini). Joks (duomenys neskelbtini) jam nebuvo suteiktas. Jis ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau jo prašymai būdavo atmetami arba neregistruojami. Jokių raštiškų atsakymų negaudavo. Tai, kad jo prašymai nebuvo registruojami, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-766-492/2018 esantys liudytojų parodymai bei nuotraukos. Apie jo prastą sveikatą Lukiškių TI-K žinojo, tačiau neveikė taip, kaip turėjo veikti. Teigė, jog dėl tokių kalinimo sąlygų buvo pažeistas jo orumas, jis patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą. Teigdamas, kad patyrė kančias, nurodė, jog buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Pagrįsdamas savo argumentus, pareiškėjas taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–30).

4. Paaiškino, kad nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174–175 straipsniai. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų tiekimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicinos paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Nors skunde pareiškėjas nurodė, jog kreipiantis į Lukiškių TI-K administraciją pateikdavo įvairius dokumentus, patvirtinančius sveikatos problemas, šių dokumentų prie skundo nepridėjo, nenurodė konkrečių aplinkybių, kada kreipėsi su konkrečiais prašymais dėl (duomenys neskelbtini) ir t. t., ir kas šiuos prašymus atsisakydavo registruoti. Iš pareiškėjo skundo nėra galimybės suprasti, kas, kada ir kokia forma pasiūlė pareiškėjui išduoti leidimą, kad (duomenys neskelbtini) išduotų artimieji. Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo kreipimųsi dėl (duomenys neskelbtini) išdavimo. Be to, pareiškėjas, nurodydamas, kad dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų patyrė stresą, neturtinės žalos priteisimą iš esmės sieja su padaryta žala jo sveikatai. Atsakovo teigimu, ginčui, kurį inicijuoja pareiškėjas, nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Be to, pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais ir nekonkretizuotas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 500 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo reikalavimo dalį atmetė (b. l. 72–76).

6. Teismas nusprendė, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nepagrįstai teigia, kad ginčui, kurį inicijuoja pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, kadangi pareiškėjas nekelia tokio pobūdžio ginčo, kuriam būtų taikytinos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos.

7. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-766-492/2018 pagal pareiškėjo skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo keltas administracinis ginčas dėl pareiškėjo laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. vasario 10 d. skunde nurodytų aplinkybių, susijusių, su, be kita ko, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjui neišdavimu, nustatė, kad pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, užfiksuota, kad 2005 m. buvo patirta trauma, kuri (duomenys neskelbtini). Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, konstatavo, jog: „ <...> pareiškėjas apie savo sveikatos sutrikimą bei papildomus (duomenys neskelbtini) poreikius buvo informavęs atsakovą, dėl ko Lukiškių TI-K turėjo pareigą jam išduoti (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas galėtų (duomenys neskelbtini). <…> atsakovui buvo žinoma pareiškėjo sveikatos būklė po (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo atsižvelgta į jo pagrįstą poreikį turėti (duomenys neskelbtini) taip pat laikytini nepaneigtais“.

8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies nuostatą, konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-766-492/2018 nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo patirta trauma ir nustatytu darbingumo lygiu, taip pat jog Lukiškių TI-K žinojo apie pareiškėjo sveikatos būklę, dėl ko pareiškėjui turėjo būti išduotos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), iš naujo neįrodinėjamos.

9. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčą kelia dėl laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. skunde nurodytų aplinkybių. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-766-492/2018 buvo išnagrinėtas pareiškėjo keltas administracinis ginčas dėl pareiškėjo laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. vasario 10 d. skunde nurodytų aplinkybių, teismas laikė, jog ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K taip pat žinojo apie pareiškėjo sveikatos būklę, dėl ko pareiškėjui turėjo būti išduotos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

10. Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepateikė jokių argumentų ar duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo išduotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė jokių duomenų, jog buvo sudaręs sąlygas įsigyti (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), bei kad pareiškėjo sveikatos būklė pagerėjo taip, kad pareiškėjui nereikėjo išduoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Todėl teismas, atsižvelgęs į išdėstytą bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje administracine byla Nr. A-766-492/2018, kurioje konstatuota, jog Lukiškių TI-K turėjo pareigą išduoti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), darė išvadą, jog šiuo atveju nustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai.

11. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K, neišdavęs (duomenys neskelbtini) ir nesudaręs sąlygų pareiškėjui jų įsigyti, užkirto bet kokias galimybės pareiškėjui savarankiškai pasirūpinti savo (duomenys neskelbtini). Lukiškių TI-K žinant apie pareiškėjo sveikatos būklę ir neišduodant (duomenys neskelbtini), tikėtina, jog pareiškėjas patyrė skausmus ir kitus nepatogumus gulint. Tokios kalinimo sąlygos, asmeniui turinčiam specialių poreikių, vertintos kaip pažeidusios Konvencijos 3 straipsnį ir pareiškėjui sukėlusios kančias.

12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu (iš viso 273 paras) pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K, kur jam nebuvo išduodamos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Todėl teismas vertino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Konvencijos 3 straipsnį. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei Lukiškių TI-K būtų išdavęs pareiškėjui (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

13. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimo trukmę (iš viso 273 parų), į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros įstaigą dėl sveikatos nusiskundimų (pvz. (duomenys neskelbtini)) bei į Lukiškių TI-K administraciją dėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) išdavimo nesikreipė, taip pat į tai, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo pažeidimų atsiradimo pradžios. Teismas, įvertinęs pareiškėjo M. T. patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 500 Eur suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl pareiškėjo prašoma priteisti neturtinės žalos suma nelaikyta adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

III. 14. Pareiškėjas M. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą, pripažinti pažeidimą naudojantis sanitariniais mazgais bei remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-766-492/2018 taikyta kompensacija (b. l. 83–85).

15. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybę apie teisę privačiai pasinaudoti sanitariniais mazgais, kadangi kitokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje.

16. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino piniginę kompensaciją, kadangi priteisė mažesnę sumą nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-766-492/2018.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjo M. T. siejamos su tuo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. Lukiškių TI-K jam neišdavė (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei Lukiškių TI-K būtų išdavęs pareiškėjui (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), t. y. neturtinę žalą, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 500 Eur.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas neteisingai vertino aplinkybę apie teisę privačiai pasinaudoti sanitariniais mazgais, o priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 24 straipsnį teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, buvo nurodęs, jog aplinkybės dėl pareiškėjo privatumo neužtikrinimo sanitariniuose mazguose Lukiškių TI-K nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. buvo išnagrinėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4202-811/2017, todėl teismas nurodė pareiškėjui teikiant patikslintą skundą nenurodyti aplinkybių, susijusių su jo privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniais įrenginiais. Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama pagal pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame pareiškėjas buvo nurodęs aplinkybes tik dėl neišduodamų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o dėl sanitarinio mazgo įrengimo nesiskundė. Atitinkamai, byla buvo nagrinėjama pagal pareiškėjo patikslintame skunde apsibrėžtas bylos ribas. Todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybę apie teisę privačiai pasinaudoti sanitariniais mazgais, kadangi ši aplinkybė šioje administracinėje byloje iš viso nebuvo vertinama.

22. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

23. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju jam priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra netinkama vien dėl to, kad ji yra mažesnė nei priteista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-766-492/2018. Pažymėtina, jog minėta administracinė byla nėra tapati šiuo atveju nagrinėjamai bylai, skiriasi tiek nustatyti pažeidimai, tiek pažeidimų trukmė.

24. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo.

25. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K, kur jam nebuvo išduodamos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08), 1978 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5310/71), 162 p.). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo pažeidimų atsiradimo pradžios (skundas teisme buvo gautas 2018 m. kovo 1 d.), byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su konkrečiu prašymu dėl (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) išdavimo, ir iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo sveikatos nusiskundimai buvo tokio intensyvumo, kad būtinybė pareiškėjui gauti (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) būtų buvusi akivaizdi ir be atskiro prašymo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos jam sukėlė tokias kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė adekvatų neturtinės žalos priteistiną dydį (500 Eur), nustatytiems pažeidimams, kurio keisti pagrindo nėra. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą didinti jam priteistą neturtinės žalos sumą.

28. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. T. (M. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys