2024-05-22 Nr. AB-8229-3-61-3-09417-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-104-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09417-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui A. L. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo A. L. 423,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (toliau – ir Rinkliava), susidariusios už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 22,86 Eur delspinigių.

2. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ buvo nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) ir taikyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vadovaujantis Nuostatų 8 punktu, rinkliavos mokėtojais yra laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Atsakovas rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas siuntė pareiškėjui pranešimus apie Rinkliavą, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas. Vadovaujantis Nuostatų 86 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 99 straipsniu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovui taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro: 22,86 Eur.

3. Pareiškėjas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Nuostatų 76 punkte nustatyta, kad kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama Rinkliavos mokėtojams, kurie pateikia prašymą ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio nekilnojamojo turto objektu tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Nuostatų 73 punktą rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos formos prašymus dėl lengvatos taikymo, nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą. Atsakovas nesikreipė į pareiškėją su prašymu dėl lengvatos taikymo, nepateikė tai įrodančių dokumentų ir nesudarė galimybės tinkamai ir laiku patikrinti nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo fakto. Atsakovui neįvykdžius pareigos ir laiku nepateikus dokumentų įrodančių nekilnojamojo turto objekto nesinaudojimo fakto, privalo būti taikomas Nuostatų 75 punktas, pagal kurį prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios Rinkliavos dalies netaikomas, jeigu Rinkliavos mokėtojas neįrodo, jog prašymas negalėjo būti pateiktas dėl svarbių priežasčių.

4. Atsakovas A. L. atsiliepime į prašymą su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė prašymą pripažinti nepagrįstu. Atsakovas nurodė, kad jis nėra atliekų turėtojas ir už turimus nenaudojamus 3 butus, t. y. už butus adresu, Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), neprivalo mokėti rinkliavos mokesčio, nes turimuose butuose visiškai nenaudojo elektros energijos bei kitų komunalinių paslaugų, minėti butai yra nebaigtos statybos name bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimu butus areštavo, uždraudžiant jais naudotis. Atsakovas teismui papildomai nurodė, kad nepasinaudojo galimybe būti atleistam nuo dalies rinkliavos mokėjimo už atliekų surinkimą, nes nežinojo. Atsakovas taip pat nurodė, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurį atsakovas nėra atliekų turėtojas ir neprivalo mokėti rinkliavos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkino: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 423,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir 22,86 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

6. Teismas vertino, kad byloje esantys pareiškėjo atsakovui suformuoti mokėjimo pranešimai, priminimai, perskaičiavimų dėl duomenų pasikeitimų detalizacijos patvirtina susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį.

7. Teismas nustatė, kad iš byloje esančių valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys Vilniaus miesto savivaldybėje.

8. Teismas, vadovaudamasis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis nėra teisinio ir faktinio pagrindo atleisti atsakovą nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo.

9. Pasisakydamas dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies, teismas pažymėjo, kad savivaldybė, patvirtinusi nuostatus, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad nekilnojamojo turto objektu nebus naudojamasi ar aplinkybe, kad nekilnojamojo turto objektas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šios objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, atliekamas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija. Savivaldybė taip pat nustatė atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies tvarką.

10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2387-560/2018 apribojo atsakovo disponavimo teisę į atsakovui nuosavybes teise priklausančius butus adresu, Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nustatė, kad iš nekilnojamo turto registro duomenų bazės matyti, kad Vilniaus apygardos teisme atsakovui yra iškelta byla dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Iš į bylą pateiktų uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ duomenų teismas sprendė, kad atsakovas nekilnojamuose turto objektuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., sunaudojo 0 kWh elektros energijos, tačiau nekilnojamojo turto objektu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., atsakovas sunaudojo 1 016 kWh elektros energijos. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas naudojosi nekilnojamojo turto objektu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teismas pažymėjo, kad atsakovui buvo apribotos teisės disponuoti jo turtu, tačiau jis galėjo minėtus nekilnojamojo turto objektus valdyti ir jais naudotis.

11. Įvertinęs teisinį reglamentavimą (Nuostatų 72.2, 74 p.) teismas priėjo prie išvados, kad kintamoji Rinkliavos dalis neskaičiuojama tik tiems Rinkliavos mokėtojams, kurie vietinės rinkliavos administratoriui pateikia prašymą ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nesinaudos nekilnojamojo turto objektu ir iš šio nekilnojamojo turto objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Teismas pažymėjo, kad prašymą dėl lengvatos taikymo pateikus už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, jis nenagrinėjamas (Nuostatų 75 p.). Teismas vertino, kad atsakovui neįvykdžius pareigos ir laiku nepateikus dokumentų įrodančių nekilnojamojo turto objekto nesinaudojimo fakto, netaikomas atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios Rinkliavos dalies, jeigu Rinkliavos mokėtojas neįrodo, jog prašymas negalėjo būti pateiktas dėl svarbių priežasčių.

12. Teismas pažymėjo, kad nors vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, nekilnojamieji turto objektai adresu, Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra nebaigti (baigtumas 93 %), tačiau vien tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti rinkliavą. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra numatytas privalomasis pastato baigtumo procentas, kurį pasiekus, nekilnojamojo turto savininkui atsirastų pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose, todėl atsakovas turi įvykdyti prievolę pareiškėjui. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo prievolės vykdymo.

13. Įvertinęs teisinį reguliavimą, aplinkybes, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y., kad ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, atžvilgiu nebuvo atliekų turėtojas, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį būtų sumokėjęs ar kad jis būtų visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, teismas sprendė, kad atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl tenkino ir pareiškėjo prašymą priteisti delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvienos pradelstos dienos 0,03 proc.

III. 14. Atsakovas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kad asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju, jei jo veikloje atliekos nesusidaro. Atsakovo teismui pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad atsakovas negali būti nei teršėjas, nei atliekų turėtojas, nes jis jam nuosavybės teise priklausančiais būtais nesinaudojo ir negalėjo naudotis.

15.2. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, argumentų ir prašymų. Teismas padarė loginę klaidą, nusprendęs, jog vien aplinkybė, kad atsakovas lieka formaliu nekilnojamojo turto savininku, daro jį atliekų turėtoju. Atsakovas neatitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintos „atliekų turėtojo“ sąvokos.

15.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų, jog atsakovas savo butuose nevartojo elektros energijos, nesinaudojo kitomis komunalinėmis paslaugomis. Nevartodamas elektros energijos, atsakovas negali būti pripažintas atliekų turėtoju.

15.4. Ne deklaracijos pateikimas ar nepateikimas turto savininką eliminuoja iš atliekų gamintojų, bet faktas ar jis realiai gamina ar negamina atliekų. Tai, kad atsakovas nesinaudojo elektros energija patvirtina, kad jis nėra atliekų turėtoju. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas piktnaudžiauja formos viršenybės prieš turinį principu.

15.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ne aukštesnės galios teisės aktais kaip Atliekų tvarkymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu, o Nuostatais, kurie numato, kad Rinkliavos mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo dalies Rinkliavos tik pateikęs deklaraciją. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas kaip verslininkas tinkamai neįvykdė pareigos suteikti informaciją atsakovui kaip silpnesniajai šaliai.

16. Pareiškėjas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą.

17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais

17.1. Atsakovo argumentai, kad jis vietinės rinkliavos mokėti neturėjo, nes atliekos nesusidarė, nesudaro prielaidos neskaičiuoti vietinės Rinkliavos. Priešingai, teisės aktai numato prievolę skaičiuoti Rinkliavą ir papildomai numato galimybę atsakovui kreiptis į pareiškėją su prašymu taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju.

17.2. Pagrindus, kuriems esant rinkliavos mokėtojai gali būti atleisti nuo pareigos mokėti rinkliavą, tiksliai aprašo rinkliavą nustatantys teisės aktai ir tik tokiems pagrindams esant atsakovas gali būti atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, t. y. pateikęs deklaraciją apie nekilnojamojo turto nenaudojimą. Atsakovas nėra kreipęsis dėl lengvatos taikymo, todėl toks jo elgesys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovui neatsirado prievolė mokėti Rinkliavos ir tuo labiau nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas neturėtų būti laikomas Rinkliavos mokėtoju. Įstatymų leidėjas Rinkliavos prievolę sieja ne su nekilnojamojo turto objekte gyvenančiais asmenimis, o su nekilnojamojo turto objekto valdymu, toks Rinkliavos mokėtojo apibrėžimas nustatytas galiojančiose teisės aktuose ir yra privalomas vykdymui. Tuo labiau, vien ta aplinkybė, jog nekilnojamojo turto objekto savininkas negyvena jam priklausančiame turte, nereiškia, kad turtas yra nenaudojamas. Atsakovo išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kvestionuoti teismo priimto sprendimo teisingumo.

17.3. Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėjo teisę nustatyti tiek vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, tiek jos apskaičiavimo ir lengvatų taikymo tvarką, o atsakovas turėjo pareigą tvarkyti atliekas savivaldybėje organizuotoje atliekų tvarkymo sistemoje ir atitinkamai mokėti vietinę rinkliavą, o tuo atveju, jeigu atliekų nesudarė, nekilnojamojo turto nenaudojo, būti aktyvus ir laiku pateikti teisės aktuose nurodytus dokumentus, reikalingus lengvatai gauti. Tik tinkamai ir laiku įvykdžius teisės aktuose nustatytas pareigas rinkliavos administratorius būtų įgijęs galimybę patikrinti ar atliekos susidaro ar ne ir priimti sprendimą dėl lengvatos taikymo.

17.4. Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas. Savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba jas nustatė Nuostatų 72.2. punkte. Tais atvejais, kai rinkliavos mokėtojai savo pareigų nevykdo ir toks neveikimas yra niekaip nepagrįstas ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo teisėmis, taikomas Nuostatų 75 punktas. Toks reglamentavimas numatytas ir Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 12 punkte. Rinkliavos mokėtojai, ketinantys pasinaudoti lengvata, turi būti aktyvus ir laiku pateikti atitinkamos formos prašymą ir įrodymus, kad nekilnojamuoju turtu nebus naudojamasi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ reikalavimo priteisti iš atsakovo A. L. 423,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 22,86 Eur delspinigių pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 423,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 22,86 Eur delspinigių, konstatavęs, jog bylos medžiaga patvirtina susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį, nėra teisinio ir faktinio pagrindo atsakovą atleisti nuo vietinės rinkliavos.

20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, atsakovas negali būti pripažintas teršėju ar atliekų turėtoju, kadangi nesinaudojo nekilnojamojo turto objektais ir negalėjo jais naudotis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aukštesnės galios teisės aktais – Atliekų tvarkymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu. Anot atsakovo, pareiškėjas kaip verslininkas neinformavo atsakovo kaip silpnesniosios šalies apie tai kokia tvarka ir būdu atsakovas gali būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

23. Pasisakydama dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas nėra laikomas teršėju ar atliekų turėtoju, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.). Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, expressis verbis (aiškiais žodžiais) nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 17 d.), atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-502-1047/2023).

24. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; ir kt.).

25. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatai). Nuostatų 6.6 (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka apibrėžta kaip rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

26. Iš aptarto teisinio reglamentavo matyti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

27. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu: Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taigi teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2387-560/2018 atsakovui apribojo teisę disponuoti jo turtu, nepaneigia aplinkybių, kad jis galėjo minėtus nekilnojamojo turto objektus valdyti ir jais naudotis. Juolab, kad kaip nustatė pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos, viename iš nekilnojamojo turto objektų adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., atsakovas sunaudojo 1 016 kWh elektros energijos ir šių aplinkybių atsakovas apeliaciniame skunde neneigė.

28. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme, tačiau spręstina ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti jį nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

29. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu.

30. Nuostatų 72 – 80 punktai (IX skyrius) nustato vietinės rinkliavos lengvatų suteikimo tvarką ir sąlygas. Rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis taikomas 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dalies (72.1 p.). Rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi NTO ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos taikomas 100 proc. atleidimas nuo kintamosios Rinkliavos dalies (72.2 p.). Rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą (73 p.). Lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos (74 p.). Prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios Rinkliavos dalies netaikomas (75 p.).

31. Ginčo atveju spręstina, ar atsakovas turėjo / galėjo būti atleistas nuo kintamosios Rinkliavos dalies pagal Nuostatų 72.2 punktą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas atitiktų Nuostatų 72.1 punkto sąlygas ir galėtų būti 100 proc. atleistas nuo pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dalies, kadangi nėra duomenų, kad nekilnojamojo turto objektuose būtų įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas. Be kita ko, primintina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 išaiškino, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

32. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, siekdamas lengvatos (atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo), atsakovas privalėjo kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių su nustatytos formos prašymu, pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus, nurodyti lengvatos taikymui reikšmingas aplinkybes. Lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos. Byloje nėra duomenų (jų nenurodo ir atsakovas apeliaciniame skunde), kad atsakovas nustatyta tvarka būtų pateikęs prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus vietinės rinkliavos administratoriui ir pastarasis būtų priėmęs sprendimą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai, kad jis nenaudojo elektros, vandens, nuotekų, butai nėra šildomi, butuose nėra įrengimų dėl kurių veiklos gali susidaryti atliekos nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nors pareiškėjas tvirtino, kad nesinaudojo nekilnojamuoju turto objektais, viename iš jų adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., atsakovas sunaudojo 1 016 kWh elektros energijos. Be kita ko, kiti atsakovo argumentai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.

33. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas neinformavo pareiškėjo apie atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarką ir sąlygas, yra deklaratyvūs ir nepaneigia atsakovo prievolės sumokėti vietinę rinkliavą. Kaip matyti Nuostatai, kuriuose išsamiai aptarta lengvatų suteikimo tvarka ir sąlygos, yra viešai skelbiami, be to nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją ir pastarasis būtų atsisakęs jam suteikti informaciją.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija, jokių argumentų dėl sprendimo dalies dėl delspinigių priteisimo nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

35. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė