1250140f-a54f-4e58-812b-210caebfe4ea · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1860-854/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10347-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.5.6.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, – apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V.

M., J. G. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano BÅ«stas Dainava“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Turto banko, 2 602,18 Eur skolÄ už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, dublike bei raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 107. Pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , ginčo butas nuosavybės teise pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo VÄ® Turto bankas. Pažymėjo, kad ginčo butas nuosavybės teise iki (duomenys neskelbtini) priklausė K. A., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau, pasak ieÅ¡kovės, atsakovė paveldėjo ne tik palikėjo turtÄ , bet ir jo teises bei pareigas, t. y. ir įsiskolinimÄ už ginčo butÄ .

3. Nurodė, kad atsakovė už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas neatsiskaitė, todėl susidarė skola už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. – iš viso 2 602,18 Eur.

4. IeÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (pateiktuose po bylos grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujo) nurodė teikiamų paslaugų įkainių (už administravimÄ , techninę priežiÅ«rÄ /eksploatacijÄ , Å¡ilumos Å«kio priežiÅ«rÄ , kaupiamÄ sias lėšas, remonto iÅ¡laidas) skaičiavimo metodikas, tvarkas, dydžius.

5. IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės iÅ¡dėstytais argumentais, kad atsakovė neturėjo pagrindo apmokėti skolÄ už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. vasario 2 d., nes tuo metu ginčo bute gyveno tretieji asmenys V. M. ir J. G.. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė Å¡iÄ pareigÄ turi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi – kaip buto savininkė.

6. IeÅ¡kovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, jog ji nepareiÅ¡kė kreditorinio reikalavimo dėl 1 483,81 Eur palikėjo skolos, nurodė, kad pretenzija į palikėjo turtÄ buvo teikiama su kas mėnesį teikiamomis sÄ skaitomis faktÅ«romis, kuriose atsispindėjo visa bendra skolos suma. Taigi ieÅ¡kovė tinkamai pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ dėl aukščiau nurodytos sumos. Pažymėjo, kad atsakovė mokėjo įmokas nuo 2016 m. sausio mėn. už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas ginčo bute, todėl tai patvirtina, jog atsakovė buvo informuota apie susidariusiÄ palikėjo skolÄ .

7. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovei palikimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, nevirÅ¡ydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Teigė, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įformintas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos.

8. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės išdėstytais argumentais, nurodė, jog ginčo buto plotas, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, yra 30,39 kv. m, tačiau dar yra rūsio patalpų plotas.

9. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ (nuo 2 602,18 Eur) iki 2 441,54 Eur, t. y. atsisakė likusios dalies, teigdamas, jog buvo perskaičiuotas ginčo buto plotas – jis sumažėjo iki 41,34 kv. m; kitoje dalyje ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Pakartotinai pažymėjo, kad atsakovė kiekvienÄ mėnesį gaudavo sÄ skaitÄ dėl paslaugų apmokėjimo, kurioje atitinkamai buvo nurodomas ir esamas įsiskolinimas, todėl ieÅ¡kovė tinkamai pareiÅ¡kė atsakovei kreditorinį reikalavimÄ .

Pažymėjo, kad gautas iÅ¡ atsakovės lėšas įskaitydavo CK 6.55 straipsnyje nustatyta tvarka – dengdavo seniausius įsiskolinimus. Patikslino, kad ginčo patalpų plotas, už kurį turėjo bÅ«ti skaičiuoti paslaugų įkainiai, sudaro 41,34 kv. m, t. y. 30,39 kv. m buto plotas ir rÅ«sio plotas (tikslaus rÅ«sio negalėjo įvardinti). PaaiÅ¡kino, kad įvykus įmonės reorganizavimui, ieÅ¡kovė perėmė UAB „Nemuno bÅ«stas“ teises ir pareigas; pateiktose sÄ skaitose (ir už senesnį laikotarpį) nurodomas ieÅ¡kovės ar kitas pavadinimas dėl Å¡iuo metu naudojamos programos ypatumų – ji generuoja sÄ skaitas jau su nauju pavadinimu.

Nurodė, kad iki atsakovei pradėjus deklaruoti sunaudotÄ elektros energijÄ , ji ginčo bute nebuvo deklaruojama, todėl name suvartotas, tačiau gyventojų nedeklaruotas, elektros energijos likutis buvo paskirstomas patalpoms, kurių savininkai/valdytojai nedeklaravo elektros energijos rodmenų (toks skaičiavimas vykdytas remiantis Ūkio ministro patvirtinta metodika). Teigė, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas atsakovės nurodytas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, galėtų bÅ«tų taikomas nebent bendrasis deÅ¡imties metų.

10. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Atsakovė atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, triplike neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės nurodytoms aplinkybėms, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau nurodė, jog detalÅ«s duomenys apie susidariusias skolas už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas, kai valstybės atstovai perėmė minėtÄ nekilnojamÄ jį objektÄ , pateikti nebuvo. Pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog minėtame bute per laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. susidarė 2 602,18 Eur skola, tačiau jos dydžio nepagrindė tai patvirtinančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

12. Atsakovė nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos duomenų matyti, jog 1 483,81 Eur skola buvo susidariusi iki palikėjo mirties, todėl dėl jos turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas kreditorinis reikalavimas, kuris pasibaigė (duomenys neskelbtini). Atsakovės vertinimu, byloje nebuvo duomenų, kad iki nurodyto termino ieÅ¡kovė kreipėsi į įpėdinį, testamento vykdytojÄ , palikimo administratorių arba pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį dėl paveldėto turto. Teigė, kad ieÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų, jog pareikÅ¡tų kreditorinį reikalavimÄ Ä¯statyme nustatyta tvarka ir informuotų apie neapmokėtus mokesčius atsakingas institucijas, atitinkamai praleido terminÄ , todėl atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinio reikalavimo – dėl 1 483,81 Eur įsiskolinimo priteisimo, susidariusio iki palikėjo mirties, netenkinti.

Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė net negalėtų praÅ¡yti pratęsti praleistÄ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti, nes yra pasibaigęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti. Be to, pasak atsakovės, praleistas ir bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti – penkerių metų.

13. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktoje suvestinėje nurodyta skolos dalis 699,13 Eur, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. sausio mėn., susidarė kai šį nekilnojamojo turto objektÄ faktiÅ¡kai valdė kiti asmenys be savininkės sutikimo, o valstybė dar negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisės į minėtÄ nekilnojamojo turto objektÄ ir nebuvo ieÅ¡kovės paslaugų gavėja, todėl Å¡i suma taip pat negalėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovės.

14. Atsakovė pažymėjo, kad ji UAB „Nemuno bÅ«stas“ sumokėjo visas jos praÅ¡omas įmokas nuo 2016 m. sausio mėn. už jos suteiktas paslaugas ginčo bute, todėl neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti dalį apskaičiuotos skolos pakartotinai. Nurodė, kad nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovei sumokėjo preliminariai 1 234,75 Eur. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji perėmė iÅ¡ UAB „Nemuno bÅ«stas“ ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio skolinį įsipareigojimÄ ; anot atsakovės, ieÅ¡kovė administravimo paslaugas namui, (duomenys neskelbtini), pradėjo teikti tik nuo 2019 m. birželio 28 d. Atsakovės nuomone, iki UAB „Nemuno bÅ«stas“ iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro skolos apskaičiavimas turėtų bÅ«ti pagrįstas UAB ,,Nemuno bÅ«stas“ mokestiniais dokumentais ir praneÅ¡imais, o ne ieÅ¡kovės, kuri paslaugų neteikė.

15. Atsakovė nurodė, kad iki ginčo butÄ perėmė Lietuvos Respublika, ieÅ¡kovė iki 2016 m. neaiÅ¡ku kokiu pagrindu apskaičiuodavo vidutiniÅ¡kai 150 Eur dydžio mokesčius už elektros energijos suvartojimÄ ir šį mokestį įtraukdavo į savo sÄ skaitų duomenis. Be to, ieÅ¡kovė mokesčius bute atsakovei apskaičiavo nuo 44,06 kv. m, nors ginčo buto bendras plotas yra 30,39 kv. m.

16. Atsakovės teigimu, ji, paveldėjusi turtÄ , neperėmė prievolės mokėti 5 procentų metines (procesines) palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teigė, kad kreditoriaus nuostolių kompensavimas galimas tuo atveju, jei yra skolininko kaltė dėl prievolės nevykdymo laiku, todėl nesant valstybės kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo (palÅ«kanų) ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atmestinas.

17. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pakartotinai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ dėl skolos, susidariusios iki palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)). Be to, pažymėjo, kad ieÅ¡kovė galėtų reikalauti skolos tik už penkerių metų laikotarpį, o dėl kitos dalies taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Pabrėžė, kad ginčas dėl skolos už elektros energijÄ priteisimo jau buvo nagrinėtas teisme – Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017. Taip pat aiÅ¡kino, kad atsakovė neturi pareigos mokėti už paslaugas, kurios buvo teiktos ginčo bute gyvenus tretiesiems asmenims, o nuo jų iÅ¡keldinimo visas sÄ skaitas apmokėdavo. Nurodė, kad atsakovė bendrai ieÅ¡kovei už ginčo butÄ aktualiu laikotarpiu sumokėjo 1 160,83 Eur sumÄ .

18. Tretieji asmenys J. G. ir V. M. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimų į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kovės UAB „Mano BÅ«stas Dainava“ atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies dėl 160,64 Eur skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė; ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei dėl skolos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 683,15 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (683,15 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 162,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 14,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, 6,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

20. Teismas nustatė, kad butas su rÅ«siu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė K. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 10 d. buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į ginčo butÄ , nurodant, kad patikėjimo teise jį valdo VÄ® Turto bankas. 2006 m. gegužės 5 d. Kauno miesto Dainavos seniÅ«nijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administravimo sutarties Nr. 53-10-7 (su vėlesniais pakeitimais) pagrindu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore paskirta UAB „Nemuno bÅ«stas“.

Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Nemuno bÅ«stas“ reorganizuota prijungimo bÅ«du, visas pasibaigusios UAB „Nemuno bÅ«stas“ teises ir pareigas (įskaitant ir reikalavimo teises į skolininkus) perėmė ieÅ¡kovė. Ä® bylÄ pateiktoje skolos valdymo ataskaitoje nurodyta, kad ginčo butui iki 2020 m. kovo mėn. susidaręs 2 602,18 Eur įsiskolinimas; bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo ir teismui pasiÅ«lius pateikti papildomus įrodymus, ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ ginčo butui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras už ginčo laikotarpį.

Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2220-199/2016, buvo patenkintas ieškovės VĮ Turto banko ieškinys atsakovams V. M. ir J. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos – buto (duomenys neskelbtini).

21. Teismas, pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ nagrinėjamu klausimu, sprendė, kad vien aplinkybė, jog ginčo butas po savininko mirties perėjo valstybei, neatleido ieÅ¡kovės nuo pareigos apie savo kreditorinį reikalavimÄ pareikÅ¡ti nustatytais bÅ«dais per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .

22. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, kad ji nepraleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Teismas sprendė, kad vien ieÅ¡kovės sÄ skaitų siuntimas ginčo buto adresu (tikėtina, į paÅ¡to dėžutę) nėra tinkamas kreditoriaus pretenzijos pareiÅ¡kimo bÅ«das palikėjo įpėdiniams. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokios sÄ skaitos atsakovei buvo siunčiamos kas mėnesį. Nurodė, kad į bylÄ pateiktos sÄ skaitos yra sugeneruotos programos konkrečiam nekilnojamojo turto objektui, o, kaip žinia, VÄ® Turto bankas patikėjimo teise valdydamas valstybės nuosavybėn perėjusį nekilnojamÄ jį turtÄ , valdo ne vienÄ butÄ ir nurodytame ginčo bute sÄ skaitų, labiausiai tikėtina, nepriiminėja.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kokiu bÅ«du ir forma bei kokiais terminais atsakovei siuntė/siunčia sÄ skaitas apmokėjimui, o ta aplinkybė, kad atsakovė apmoka einamÄ sias mėnesio sÄ skaitas, teismo vertinimu, savaime nepatvirtino, jog atsakovei buvo žinoma apie ieÅ¡kovės priskaičiuotÄ skolÄ už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei nuosavybės teisės į ginčo butÄ buvo įformintos tik 2015 m. rugsėjo 10 d., iÅ¡davus palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , todėl tik nuo Å¡ios datos atsakovė faktiÅ¡kai galėjo gauti ieÅ¡kovės sÄ skaitas už ginčo butui suteiktas paslaugas (gerokai praleidus 3 mėnesių terminÄ ).

23. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovė atsakovei teikė duomenis/pretenzijas dėl praÅ¡omos priteisti skolos dalies, kuri atsirado iki Å¡io turto savininko-palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)), t. y. už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini), ir kad Å¡ie duomenys/pretenzijos atsakovei buvo pateikti CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. PrieÅ¡ingai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė iki ginčo buto perėjimo atsakovei jai tinkamai nepranešė apie palikėjo skolÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), nesant duomenų apie tai, kad iki palikimo priėmimo ieÅ¡kovė tinkamai informavo atsakovę apie palikėjo skolÄ ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei teisme pareiÅ¡kė tik 2020 m. balandžio 8 d., teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnyje nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus palikimÄ priėmusiems įpėdiniams.

24. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei bylos nagrinėjimo metu buvo suteikta galimybė galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei tinkamai juos pagrįsti. IeÅ¡kovė atsakovei pareikÅ¡tų reikalavimų netikslino, įstatymų nustatyta tvarka nepareiÅ¡kė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Kita vertus, teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju jau praleistas ir naikinamasis trejų metų terminas, todėl nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini).

25. Teismas iÅ¡ skolų valdymo ataskaitos nustatė, kad iki palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo susidariusi 1 483,81 Eur skola (ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo). Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė patikslino ginčo buto plotÄ , nuo kurio turėjo bÅ«ti skaičiuojamos teikiamos paslaugos (ir jų įkainiai), todėl, atlikus matematinius skaičiavimus – perskaičiavus skolÄ pagal minėtÄ ieÅ¡kovės ginčo buto ploto patikslinimÄ (nuo 44,06 kv. m iki 41,34 kv. m), ieÅ¡kovės nurodoma skola (duomenys neskelbtini) sudarė 1 392,21 Eur sumÄ (ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog visos sumos, atitinkamai ir skolos, atitinkamai sumažėjo pagal proporcijÄ , priklausomai nuo buto ploto). Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 1 392,21 Eur skolos, susidariusios iki (duomenys neskelbtini), priteisimo atmetė kaip nepagrįstÄ .

26. Pasisakydamas dėl likusios skolos priteisimo už teiktas butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, teismas nurodė, kad atsakovė iÅ¡ esmės neginčija pareigos mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ , priežiÅ«rÄ , tačiau nesutiko su reikalavimais, be kita ko, dėl to, jog ieÅ¡kovė mokesčius apskaičiuodavo/apskaičiuoja nuo 44,06 kv. m, nors ginčo buto bendras plotas yra 30,39 kv. m.

27. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu patikslino plotÄ , nuo kurio skaičiuoja teiktų paslaugų įkainius – sumažino iki 41,34 kv. m. Pažymėjo, kad kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, bendras buto plotas sudaro 30,39 kv. m, tačiau butui dar priskirti keturi rÅ«siai (apie 30 kv. m ploto) ir bendro naudojimo patalpos (apie 10 kv. m ploto). Nors ieÅ¡kovės atstovas negalėjo paaiÅ¡kinti kokio(-ių) rÅ«sio(-ių) plotas įtraukiamas į bendro ploto skaičiavimÄ , tačiau teismas nustatė, jog bendras plotas (41,34 kv.

m) nevirÅ¡ija buto ir minėtų rÅ«sių ploto. Teismas taip pat pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje, nagrinėjant ginÄÄ dėl elektros energijos skolos priteisimo ginčo bute, buvo nustatyta, jog ginčo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas sudaro 41,34 kv. m (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1432-794/2018). Taigi, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės skaičiuojamas patikslintas ginčo buto plotas (su rÅ«siais) yra tinkamas.

28. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės prievolės mokėti už laikotarpį, kai ginčo bute gyveno kiti asmenys, pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog nurodytu laikotarpiu ginčo bute galimai gyveno kiti asmenys – tretieji asmenys, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos iÅ¡laikyti ginčo butÄ . Tuo labiau, kad atsakovė neįrodė (ir neįrodinėjo), jog visÄ laikotarpį – nuo (duomenys neskelbtini)iki 2016 m. vasario 2 d., ginčo bute gyveno tretieji asmenys; atsakovės pateiktame 2016 m. vasario 2 d. sprendime už akių tokios aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos – jame buvo sprendžiamas tik klausimas dėl minėtų asmenų iÅ¡keldinimo. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju atsakovei neatimama galimybė/teisė ateityje reikalauti iÅ¡ minėtų trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

29. Teismas nurodė, kad atsakovė įrodinėjo, jog ji nuo 2016 m. apmokėjo visas UAB „Nemuno bÅ«stas“ ir vėliau ieÅ¡kovės teiktas sÄ skaitas, todėl negalėjo susidaryti jokia skola; atsakovė procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad sumokėjo ieÅ¡kovei aktualiu laikotarpiu preliminariai 1 252,37 Eur sumÄ ; vėliau patikslino ir nurodė, jog sumokėjo 1 234,75 Eur, o bylos nagrinėjimo (teismo posėdžio) metu dar kartÄ patikslino, jog sumokėjo 1 162,93 Eur sumÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė aktualiu laikotarpiu sumokėjo 1 050,85 Eur.

30. Teismas, įvertinęs tai, kad duomenys sÄ skaitose ir skolų valdymo ataskaitoje nesutampa – sÄ skaitose buvo įtrauktos papildomai, pavyzdžiui, palÅ«kanos, skola už elektros energijÄ , tačiau ataskaitoje jau jų nėra skaičiuojama ir atitinkamai nėra reikalaujama priteisti, vadovavosi skaičiavimais, pateiktais ieÅ¡kovės skolų valdymo ataskaitoje (kurių iÅ¡ esmės neginčijo ir atsakovė). Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ginčas dėl ginčo bute suvartotos elektros energijos buvo jau nagrinėjamas ir iÅ¡spręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5020-592/2017 (kita vertus, kaip minėta, ieÅ¡kovė skolos už elektros energijÄ pakartotinai atsakovei neskaičiuoja – tokių sumų nėra nurodoma minėtoje skolų valdymo ataskaitoje (nors bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas dėl Å¡ios aplinkybės ir buvo nenuoseklus), todėl teismas plačiau dėl to nepasisakė, nes tai nėra Å¡ios bylos ginčo dalykas).

31. Teismas, remdamasis skolų valdymo ataskaita, nustatė, kad ieÅ¡kovė nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. vasario 29 d. bendrai ginčo butui apskaičiavo suteiktų paslaugų 1 898,69 Eur sumai. Kadangi paslaugos buvo apskaičiuotos 44,06 kv. m plotui, teismas, perskaičiavęs Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovės patikslintam ginčo buto plotui – 41,34 kv. m, nustatė, kad suteiktų paslaugų suma sudaro 1 781,48 Eur (ieÅ¡kovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iÅ¡ esmės visos paslaugų sumos buvo skaičiuojamos vadovaujantis ginčo buto plotu).

Skolų valdymo ataskaitoje ir ieÅ¡kovės pateiktoje kliento skolos ataskaitoje nurodyta, jog atsakovė bendrai nuo 2016 metų sumokėjo 1 050,85 Eur (iki 2016 m. nebuvo mokėta); detalizavo kiekvienÄ gautÄ atsakovės mokėjimÄ . Atsakovė tris kartus tikslino aktualiu laikotarpiu sumokėtų sumų dydį (teismui ne vienÄ kartÄ siÅ«lant pateikti įrodymus, įrodančius tikslias sumokėtas sumas) ir kiekvienÄ kartÄ sumos skyrėsi; atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡ios sumos skiriasi, deklaratyviai nurodant, jog skaičiavimus atlieka buhalterės – atitinkamai įrodinėjo skolos nebuvimÄ ir buhalterės elektroniniais laiÅ¡kais, kuriose deklaratyviai nurodytos sumokėtos sumos, arba tiesiog „apmokėta“ (2021 m. kovo 9 d. elektroninis laiÅ¡kas).

32. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. kovo 23 d. atsakovės pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose – žiniaraščiuose, kuriais atsakovė įrodinėjo minėtų sumų mokėjimus, net nėra nurodyta apmokėjimo datų (taip apsunkinant teismui galimybę patikrinti mokėjimų realumÄ ). Be to, iÅ¡ minėtų žiniaraščių matyti, kad atsakovė į sumokėtas ieÅ¡kovei sumas įskaičiuoja ir atvirkÅ¡tinį PVM (pavyzdžiui, nuo 2019 m. liepos mėn. bendrai 78,03 Eur sumai), kurį atsakovė turėjo sumokėti/sumokėjo ne ieÅ¡kovei, o valstybei (pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį).

Taigi, teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl sumokėtų sumų už ginčo butÄ (nors bÅ«tent atsakovei teko tokia pareiga), nes jie yra nenuoseklÅ«s, neaiÅ¡kÅ«s ir prieÅ¡taraujantys kitiems byloje pateiktiems įrodymams. Kita vertus, teismas nustatė, kad jeigu iÅ¡ atsakovės nurodomos 1 162,93 Eur sumos bÅ«tų minusuotas minėtas atvirkÅ¡tinis PVM – 78,03 Eur, taip pat 16,81 Eur suma (kuri ieÅ¡kovės buvo apskaičiuota ir atsakovės sumokėta jau ne aktualiu laikotarpiu), gaunama suma – 1 068,09 Eur, beveik atitiktų ir ieÅ¡kovės nurodomÄ sumokėtÄ atsakovės sumÄ (1 050,85 Eur).

33. Teismas pažymėjęs, kad atsakovė, teikdama savo sumokėtų sumų apskaičiavimus, nenurodė/neginčijo ir ieÅ¡kovės minėtoje ataskaitoje atsakovės sumokėtų nurodytų sumų, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog atsakovė įrodė sumokėjusi ieÅ¡kovei aktualiu laikotarpiu 1 098,33 Eur sumÄ ; ieÅ¡kovė patvirtino, kad atsakovė sumokėjo 1 050,85 Eur, taip pat neginčijo atsakovės pateikto žiniaraščio duomenų, jog atsakovė 2020 m. balandžio mėn. sumokėjo dar papildomai 47,48 Eur pagal 2020 m. vasario 29 d. sÄ skaitÄ , t. y. už ginčo laikotarpį). Kiti/vėlesni atsakovės nurodyti mokėjimai, buvo jau ne už aktualų laikotarpį, todėl jie į bendrÄ sumokėtÄ sumÄ nebuvo įtraukti.

34. Kadangi teismas nustatė, kad bendra atsakovės skola už aktualų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (palikimo atsiradimo momento) iki 2020 m. vasario 29 d. (ginčo laikotarpio pabaigos), sudarė 683,15 Eur (1 781,48 Eur - 1 098,33 Eur), jÄ priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės.

35. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties, teismas nurodė, kad mokesčiai už namo bendro naudojimo objektų administravimÄ , eksploatavimÄ ir kitas komunalines paslaugas negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ti konkrečia pinigų suma, nes jie kinta priklausomai nuo paslaugų teikimo metu galiojančių mokesčių tarifų, metų laiko sezono, atliktų darbų ir pan. Taigi, nors pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , butų ir kitų patalpų savininkai Å¡iuos mokesčius turi mokėti kas mėnesį, vien tai nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti juos periodinėmis iÅ¡mokomis CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, nes tam turi bÅ«ti konstatuotas ne tik mokėjimo konkretus terminas, bet ir mokėjimo konkretus dydis (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1289-881/2017).

Taigi teismas sprendė, kad ieškovės pareikštam ieškinio reikalavimui yra taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (o ne penkerių metų), kuris, pagal bylos duomenis, šiuo atveju nėra praleistas.

36. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 683,15 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

37. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė patyrė byloje 581,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 525,85 Eur (60 Eur + 266,20 Eur + 199,65 Eur) iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ , 55 Eur žyminis mokestis (mokėtina žyminio mokesčio dalis po dalies reikalavimų atsisakymo)), 0,87 Eur iÅ¡laidos už registro iÅ¡raÅ¡Ä . Tuo tarpu atsakovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė praÅ¡ymo ir/ar įrodymų dėl savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, todėl jos jai nepriteistos.

38. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos – 525,85 Eur, nevirÅ¡ijo 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos iÅ¡laidos bÅ«tų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

39. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas 27,98 proc. (ieÅ¡kovė prašė priteisti bendrÄ 2 441,54 Eur sumÄ , priteista – 683,15 Eur), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės teismas priteisė 162,77 Eur (581,72 Eur x 27,98 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

40. Byloje iÅ¡ viso buvo patirta 24,72 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl, teismas jas priteisė iÅ¡ Å¡alių – iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 17,80 Eur (24,72 Eur x 72,02 proc. / 100 proc.), iÅ¡ atsakovės – 6,92 Eur (24,72 Eur x 27,98 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Atlikus įskaitymÄ (su grÄ Å¾intina žyminio mokesčio dalimi), iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei teismas priteisė 14,80 Eur (17,80 Eur - 3 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 41. IeÅ¡kovė UAB „Mano BÅ«stas Dainava“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai iÅ¡ atsakovės 1 392,21 Eur skolÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 392,21 Eur skolÄ , 5 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 41.1.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 5.63 straipsnio 1 dalies normÄ ir netinkamai jÄ pritaikė pagal bylos faktines aplinkybes. 41.2. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ pareikÅ¡ti kreditoriui pretenzijas dėl palikėjo skolų bÅ«tina aiÅ¡kinti per informacijos gavimÄ , kurios pagrindu įpėdinis galėtų apsispręsti, priimti ar ne palikimÄ . Tai, kad CK 5.63 straipsnyje expressis verbis valstybė nėra iÅ¡skirta kaip iÅ¡skirtinis paveldėjimo santykių subjektas, per se nesuteikia pagrindo teigti, jog valstybei, kaip paveldėtojai, turi bÅ«ti taikoma informavimo funkcija, kuri yra skirta tik dėl potencialaus paveldėjimo teisių perėmėjo apsisprendimo priimti ar ne palikimÄ .

Palikimo perėjimas pagal įstatymÄ valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Valstybei, kaip ir kitiems palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. 41.3. Iki Å¡iol valstybės, kaip specifinio paveldėjimo santykio dalyvio, vertinimas netgi kasacinio teismo argumentacijoje nėra vienareikÅ¡mis.

Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad:

i) CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ pareikÅ¡ti kreditoriui pretenzijas dėl palikėjo skolų, visų pirma, bÅ«tina aiÅ¡kinti per informacijos gavimÄ , kurios pagrindu įpėdinis gali apsispręsti priimti ar ne palikimÄ ; ii) valstybės paveldėjimo ypatumai sudaro pagrindÄ teigti, kad, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrÄ ja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji bÅ«tų informuota apie kreditorių reikalavimus prieÅ¡ jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus; iii) CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos negalima aiÅ¡kinti pažodžiui, t.y. tik gramatiÅ¡kai.

Tačiau 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kuria pasirėmė ir teismas skundžiamame sprendime, pats kasacinis teismas priėjo prieÅ¡taringos iÅ¡vados, nepagrįstai paneigdamas savo iÅ¡aiÅ¡kinimus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo ja remtis. 41.4. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Informacijos pateikimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as kasacinio teismo praktikoje yra nuolat pildomas, o esminis kriterijus – valinis kreditoriaus veiksmas, jo diskrecijos ribose, tam, kad potencialus paveldėjimo perėmėjas gautų informacijÄ apie palikėjo skolas. 41.5.

IeÅ¡kovas, vadovaudamasis visuotinai įprasta praktika bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 5.7 punktu (aktuali redakcija nuo 2011 m. spalio 19 d.), kuriame nustatyta, kad administratorius kas mėnesį butų savininkams, inter alia į paÅ¡to dėžutes pateikia apskaičiuotas sÄ skaitas, tai atliko ir konkrečiam objektui – (duomenys neskelbtini). SÄ skaitos už praėjusį mėnesį suteiktas administravimo paslaugas bei susidariusiÄ skolÄ už ankstesnius periodus buvo pateikiamos į tam butui priklausančiÄ paÅ¡to dėžutę.

Teisės aktai nenumato pareigos bendrosios nuosavybės administratoriui sÄ skaitas bendrosios nuosavybės bendrasavininkams siųsti registruotu paÅ¡tu, įteikti asmeniÅ¡kai ar kokiais kitais specialiais bÅ«dais. Todėl sÄ skaitos pateikimas į butui priklausančiÄ paÅ¡to dėžutę laikytinas tinkamu įteikimu atsakovei. Teismui buvo paaiÅ¡kinta, kad konkrečios sÄ skaitos įmetimas į paÅ¡to dėžutę nėra fiksuojamas ir tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, todėl ieÅ¡kovė neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti kokius nors įrodymus. 41.6.

Nei CK, reglamentuojantis bendrosios nuosavybės administravimÄ , nei poįstatyminiai teisės aktai nenustato bendrosios nuosavybės administratoriui pareigos kas mėnesį sekti, ar bendrosios nuosavybės savininkas yra gyvas. PrieÅ¡ingas teisės normų aiÅ¡kinimas CK 5.63 straipsnio kontekste reikÅ¡tų visiÅ¡kai nepagrįstÄ naÅ¡tÄ administratoriui. Pavyzdžiui, kiek didesnio administratoriaus, turinčio 5-20 tÅ«kstančių abonentų, veikla bÅ«tų paralyžiuota, nes kiekvienÄ mėnesį tektų dirbti ne tiesioginį darbÄ , bet sekti, ar bendrosios dalinės nuosavybės savininkai yra gyvi, ar ne. 41.7.

Teismas nepagrįstai savininko pareigas perkėlė administratoriui. BÅ«tent savininkei – Å¡iuo atveju atsakovei (jos įgaliotiems asmenims), kilo pareiga domėtis konkretaus nekilnojamojo turto vieneto iÅ¡laikymo ir bendrosios nuosavybės priežiÅ«ros klausimais, tarp jų ir sÄ skaitomis už einamuosius mėnesius, bei pasidomėti apie ankstesniu periodu susidariusiÄ skolÄ , dėti pastangas iÅ¡laikyti bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ . Vien tai, kad VÄ® Turto bankas prižiÅ«ri daugiau objektų, savaime nesuteikia teisės nesirÅ«pinti konkretaus objekto bendrosios nuosavybės iÅ¡laikymu, nesirÅ«pinti sÄ skaitų gavimu. 41.8.

IeÅ¡kovės santykis tiek su palikėju, tiek su palikimo priėmėju kyla iÅ¡ daiktinės, o ne prievolinės teisės. Daiktinė turtinė prievolė už nepadengtas administravimo iÅ¡laidas yra neatskiriamai susijusi su buto nuosavybės teise. Dėl Å¡ių priežasčių net ieÅ¡kovei neatlikus jokių papildomų veiksmų – netgi nepraneÅ¡us atsakovei apie neįvykdytÄ prievolę, jai, kaip įpėdinei, kilo pareiga padengti su butu susijusias bei nesumokėtas administravimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės vertinimu, CK 5.63 straipsnyje numatyta tvarka yra taikoma tik tuo atveju, jeigu turtinės pretenzijos yra kildinamos iÅ¡ prievolinių teisinių santykių. 41.9.

IeÅ¡kovė, kiekvienÄ mėnesį iki palikėjo mirties ir po jos teikdama PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose aiÅ¡kiai nurodoma susidariusi skola, tinkamai pareiÅ¡kė kreditorinius reikalavimus, todėl nepraleido trijų mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti, o taip pat nebuvo praleistas ir trejų metų naikinamasis terminas.

42. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ dėl 1 392,21 Eur skolos priteisimo atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimÄ Å¡ioje dalyje palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 42.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei paveldėjus ginčo butÄ , kuris nuosavybės teise iki (duomenys neskelbtini) priklausė palikėjui K.

A., jame susidariusios mokestinės prievolės iki Å¡io turto palikėjo įvykusios mirties liko palikėjo prievolės, kurių neperėmė turto paveldėtoja. 42.2. Buto, kurį paveldėjo valstybė, savininkas mirė (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) suėjo terminas pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ . IeÅ¡kovė praleido šį terminÄ , taip pat naikinamÄ jį trejų metų terminÄ , todėl reikalauti sumokėti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini) ir priteisti 1 392,21 Eur skolÄ iÅ¡ paveldėtojos (atsakovės), ji neturi teisinio pagrindo. 42.3.

Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad ji buvo pareiÅ¡kusi savo kreditorinį reikalavimÄ , siųsdama iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už suteiktas paslaugas, K. A. priklausiusio buto adresu. Palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui, pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui arba palikimo administratoriui, taip pat pareikÅ¡ti teisme reikalavimÄ dėl to. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismine tvarka pareikÅ¡tas reikalavimas nėra ieÅ¡kinio reikalavimas – jis reiÅ¡kiamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka ir sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikÅ¡tas tiesiogiai įpėdiniui.

Teismas turi teisę tokį kreditorinį reikalavimÄ patvirtinti, nors tuo metu dar nėra iÅ¡aiÅ¡kintas konkretus palikėjo įpėdinis, kadangi palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ . Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad po palikėjo mirties, ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė apie savo kreditorinį reikalavimÄ Ä¯statyme nustatytais bÅ«dais ir per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , yra teisinga. 42.4.

Byla buvo inicijuota ne todėl, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų pažeidusi ieškovės teises, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1 392,21 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo neturėtų būti patenkintas.

43. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 43.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡analizavo ieÅ¡kovės pateiktus mokestinius dokumentus ir neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė savo praÅ¡omos priteisti skolos apskaičiavimo nepagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais. 43.2.

Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 683,15 Eur skolÄ , remdamasis ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktos 2020 metais sudarytos skolų valdymo ataskaitos duomenimis. Skolų valdymo ataskaita buvo pateikta „Exel“ formatu, nepasiraÅ¡yta ir neužantspauduota, taip pat niekaip kitaip nepatvirtinta jÄ rengusio asmens (asmenų) rekvizitais, joje nėra iÅ¡raÅ¡ytų ir pateiktų apmokėjimui PVM sÄ skaitų faktÅ«rų numerių ir kitų mokestinių dokumentų duomenų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė savo skolos pagrįstumui užtikrinti iÅ¡ viso nenurodė, kaip apskaičiavo skolÄ , pagal kokius dokumentus sudarė minėtÄ skolų valdymo ataskaitÄ . 43.3.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad administravimo paslaugas namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teikė UAB „BÅ«sto administravimo agentÅ«ra“, o nuo 2014 m. spalio 1 d. – UAB ,,Nemuno bÅ«stas“, todėl susidariusi skola nuo (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti pagrįsta UAB „BÅ«sto administravimo agentÅ«ra“ dokumentais, o nuo 2014 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovė apskaičiuotÄ skolÄ galėjo įrodinėti UAB „Nemuno bÅ«stas“ sudarytais dokumentais, kadangi Å¡i įmonė teikė administravimo paslaugas minėtam namui iki jos 2019 m. liepos 8 d. iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikė su UAB „Nemuno bÅ«stas“ pasiraÅ¡ytų skolų suderinimo ir perėmimo aktų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės perimtus skolininkų įsiskolinimus. IeÅ¡kovės pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenys buvo netikslÅ«s ir nesutapo su 2020 metais ieÅ¡kovės sudarytos skolų valdymo ataskaitos duomenimis. 43.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 831 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Administravimo nuostatai) pakeitimo 4 ir 4.10 punktuose yra nustatyta, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje (Patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimas) nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitÄ , todėl ieÅ¡kovė privalo turėti archyvinius (buhalterinės apskaitos) duomenis (įrodymus), be kita ko, pagrindžiančius jo praÅ¡omÄ priteisti skolÄ , tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Perėmus kito juridinio asmens veiklÄ , reorganizacijos atveju, pareiga saugoti buhalterinės apskaitos duomenis, taip pat ir duomenis apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 831 (4 ir 4.10 punktai) numatytų ir apskaičiuotų mokėjimų, ar įmokų surinkimÄ ir tvarkymÄ , iÅ¡lieka. 43.5. IeÅ¡kovė pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintÄ sutarties Å¡alių bendradarbiavimo principÄ , žinodama apie susidarančias skolas už jo teikiamas administravimo paslaugas, minėtame nekilnojamojo turto objekte, kai juo iki 2016 metų vasario mėn. naudojosi J.

G. ir V. M., ir, kai valstybė dar negalėjo į šį nekilnojamojo turto objektÄ Ä¯gyvendinti savininko teisių, nesiėmė priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti, taip pat neketino prievolės atlikti kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du ir mažinti dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes abiem Å¡alims. 43.6. Atsakovė, paveldėjusi ginčo butÄ , nevengė vykdyti pareigų namui, esančiam (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas teikusiai įmonei ir nuo 2016 metų sausio mėnesio mokėjo visus jos apskaičiuotus mokesčius pagal teisingai suformuotus mokestinius dokumentus.

IeÅ¡kovė nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. iÅ¡ viso apskaičiavo nuo 44,06 kv. m atsakovei sumokėti 1 210,53 Eur (2016 metais –195,10 Eur, 2017 metais – 173,95 Eur, 2018 metais – 356,40 Eur, 2019 metais – 195,62 Eur, 2020 metų 1-3 mėnesius – 289,46 Eur) už jos suteiktas administravimo paslaugas. Atsakovės į bylÄ pateikti sumokėtų mokesčių suvestinių duomenys įrodo, kad už administravimo paslaugas ieÅ¡kovei buvo sumokėta nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. 1 162,93 Eur.

Darant prielaidÄ , kad atsakovė per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. sumokėjo 1 098,33 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, Å¡iuo laikotarpiu negalėjo susidaryti įsiskolinimas atsakovei, nes buvo mokami visi pagrįsti mokesčiai pagal jos pateiktas sÄ skaitas. Atsakovė neturi papildomai padengti ieÅ¡kovei 683,15 Eur skolÄ , kuriÄ priteisė teismas. 43.7. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo iÅ¡ esmės yra kalta pati ieÅ¡kovė, reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines (procesines) palÅ«kanas vertintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, todėl negalėjo bÅ«ti patenkintas.

Be to, kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, t.y. atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Ginčo situacija susidarė dėl to, kad ieÅ¡kovė tinkamai nevykdė savo pareigų, taigi kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiÅ¡kai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, CK 6.259 straipsnis, CK 6. 282 straipsnio 1 dalis). 43.8.

Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, numatančia, kad teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgus į Å¡alių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Įvertinus tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl valstybės ar jos institucijų kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų pažeidusi ieškovės teises, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neturėjo būti patenkintas.

44. IeÅ¡kovė UAB „Mano BÅ«stas Dainava“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 44.1. Atsakovės argumentai, kad ji neatsakinga už susidariusiÄ skolÄ nepagrįsti, kadangi nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

PalikimÄ priėmusiems įpėdiniams ar paveldimÄ turtÄ perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. 44.2. Atsakovė klausimo dėl ieÅ¡kovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos (ne)pagrįstumo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekėlė. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir teismas sprendime nurodęs, kad „<...> teismas vadovaujasi skaičiavimais, pateiktais ieÅ¡kovės skolų valdymo ataskaitoje (kurių iÅ¡ esmės neginčijo ir atsakovė)“. 44.3. IeÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo, su kuriuo buvo pateiktos ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ieÅ¡kinyje nurodytam skolos laikotarpiui, kuriose aiÅ¡kiai detalizuoti tarifai už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas.

Taigi atsakovės teiginys, kad praÅ¡oma 683,15 Eur suma negali bÅ«ti priteisiama iÅ¡ atsakovės dėl to, kad ji neva grindžiama skolų valdymo ataskaita, yra nepagrįstas. 44.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 831 nėra įtvirtinta atsakovės nurodomos pareigos saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus perėmus kito juridinio asmens teises ir pareigas. Nutarimo 4.10 punkte yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovė turi tvarkyti mokėjimų ir įmokų surinkimo ir naudojimo apskaitÄ , tačiau apie prievoles saugoti prisijungimo bÅ«du perėmus kito juridinio asmens buhalterinius dokumentus, įstatymuose nenumatyta.

Be to, į bylÄ buvo teiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pagrindžiančios atsakovės skolÄ bei iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Juridinių asmenų registro, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė perėmė ankstesnių juridinių asmenų teises ir pareigas, todėl turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės skolos. 44.5. Dėl atsakovės sumokėtos sumos neaiÅ¡kumų kilo ir pirmosios instancijos teismui, kadangi atsakovė procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad sumokėjo ieÅ¡kovei aktualiu laikotarpiu preliminariai 1 252,37 Eur sumÄ , vėliau sumÄ patikslino ir nurodė, kad sumokėjo 1 234,75 Eur, o bylos nagrinėjimo (teismo posėdžio) metu dar kartÄ patikslino, kad sumokėjo 1 162,93 Eur.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė aktualiu laikotarpiu sumokėjo 1 050,85 Eur. IeÅ¡kovė sutinka su teismo sprendime nurodytu teiginiu, kad „<...> teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovės pateiktus įrodymus dėl sumokėtų sumų už ginčo butÄ (nors bÅ«tent atsakovei teko tokia pareiga), nes jie yra nenuoseklÅ«s, neaiÅ¡kÅ«s ir prieÅ¡taraujantys kitiems byloje pateiktiems įrodymams. Kita vertus, jeigu iÅ¡ atsakovės nurodomos 1 162,93 Eur sumos bÅ«tų minusuotas minėtas atvirkÅ¡tinis PVM – 78,03 Eur, taip pat 16,81 Eur suma (kuri ieÅ¡kovės buvo apskaičiuota ir atsakovės sumokėta jau ne aktualiu laikotarpiu), gaunama suma – 1 068,09 Eur, beveik atitinka ir ieÅ¡kovės nurodomÄ sumokėtÄ atsakovės sumÄ (1 050,85 Eur).

Taigi bendra atsakovės skola už aktualų laikotarpį – nuo (duomenys neskelbtini) (palikimo atsiradimo momento) iki 2020 m. vasario 29 d. (ginčo laikotarpio pabaigos) sudaro 683,15 Eur (1 781,48 Eur – 1 098,33 Eur)“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

47. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų 48. Byloje nustatyta, kad 2006 m. gegužės 5 d. Kauno miesto Dainavos seniÅ«nijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administravimo sutarties Nr. 53-10-7 (su vėlesniais pakeitimais) pagrindu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore paskirta UAB „Nemuno bÅ«stas“. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Nemuno bÅ«stas“ reorganizuota prijungimo bÅ«du, kurios teises ir pareigas perėmė ieÅ¡kovė UAB „Mano BÅ«stas Dainava“.

49. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei Lietuvos Respublikai nuosavybės teise pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso butas/patalpa-kambariai: su rÅ«siu 107 (10,44 kv. m), 108 (10,44 kv. m); patalpomis 107-1 (4,85 kv. m); 108-1 (2,18 kv. m); 108-2 (2,48 kv.

m) su bendrojo naudojimo patalpomis 124 (7,19 kv. m); 116a (1,88 kv. m); 117 (1,88 kv. m). Turtas 2015 m. spalio 26 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. TP1-104/419693 patikėjimo teise perduotas valdyti VĮ Turto bankui. Gyventojų registro duomenimis, buvęs buto savininkas K. A. mirė (duomenys neskelbtini).

50. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė skolų valdymo ataskaitÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėn. iki (duomenys neskelbtini) (palikėjo (buvusio buto savininko) mirties) susidarė 1 483,81 Eur įsiskolinimas, o už visÄ laikotarpį – nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2020 m. vasario mėn. įsiskolinimas už ginčo butui priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir suteiktas komunalines paslaugas sudaro 2 602,18 Eur. IeÅ¡kovė taip pat pateikė ginčo butui už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

51. IeÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 2 602,18 Eur skolÄ už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų (160,64 Eur) atsisakė, todėl prašė priteisti iÅ¡ atsakovės likusį įsiskolinimÄ â€“ 2 441,54 Eur.

52. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų, jog iki palikimo priėmimo ieÅ¡kovė tinkamai informavo atsakovę apie palikėjo skolÄ ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė teisme pareiÅ¡kė tik 2020 m. balandžio 8 d., darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, taip pat yra suėjęs ir naikinamasis trejų metų terminas reikalavimams pareikÅ¡ti. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 1 392,21 Eur įsiskolinimÄ , perskaičiavęs 1 483,81 Eur skolÄ pagal ginčo buto ploto patikslinimÄ (nuo 44,06 kv. m iki 41,34 kv. m). už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini), atmetė.

53. Teismas, atsižvelgdamas į perskaičiuotÄ buto plotÄ (41,34 kv.

m) ir jam susidariusį įsiskolinimÄ (1 781,48 Eur), įvertinęs aplinkybes, kad faktinis kitų asmenų buto naudojimas nekeičia buto savininkės pareigos atsiskaityti už butui suteiktas paslaugas, taip pat atsižvelgęs į atsakovės ieÅ¡kovei sumokėtas sumas 1 098,33 Eur (1 050,85 Eur + 47,48 Eur) (vadovaudamasis ieÅ¡kovės nurodomais atsakovės mokėjimais, kadangi, teismo vertinimu, atsakovės paaiÅ¡kinimai/įrodymai dėl atliktų mokėjimų nebuvo nuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi), sprendė, jog yra pagrindas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 683,15 Eur (1 781,48 Eur - 1 098,33 Eur) dydžio įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (palikimo atsiradimo momento) iki 2020 m. vasario 29 d. (ginčo laikotarpio pabaigos).

54. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nurodydama, kad ji kiekvienÄ mėnesį iki palikėjo mirties ir po jos teikdama PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose aiÅ¡kiai nurodoma susidariusi skola, tinkamai pareiÅ¡kė kreditorinius reikalavimus, todėl nepraleido trijų mėnesių termino reikalavimams pareikÅ¡ti, o taip pat nebuvo praleistas ir trejų metų naikinamasis terminas. Pasak ieÅ¡kovės, sÄ skaitos pateikimas į butui priklausančiÄ paÅ¡to dėžutę, laikytinas tinkamu praneÅ¡imu atsakovei apie susidariusį įsiskolinimÄ .

IeÅ¡kovė pažymi, kad sÄ skaitos įmetimas į paÅ¡to dėžutę nėra fiksuojamas ir tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, todėl ieÅ¡kovė neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti kokius nors įrodymus. IeÅ¡kovės teigimu, nei įstatymai, nei poįstatyminiai aktai jai nenumato pareigos kas mėnesį tikrinti, ar bendrosios nuosavybės savininkas yra gyvas. PrieÅ¡ingas teisės normų aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų visiÅ¡kai nepagrįstÄ naÅ¡tÄ administratoriui. Nurodo, kad teismas nepagrįstai savininkės (atsakovės) pareigÄ â€“ domėtis konkretaus nekilnojamojo turto vieneto iÅ¡laikymo ir bendrosios nuosavybės priežiÅ«ros klausimais, tarp jų ir sÄ skaitomis už einamuosius mėnesius, bei pasidomėti apie ankstesniu periodu susidariusiÄ skolÄ , dėti pastangas ir iÅ¡laikyti bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ â€“ perkėlė ieÅ¡kovei.

Teigia, kad ieÅ¡kovės santykis tiek su palikėju, tiek su palikimo priėmėju kyla iÅ¡ daiktinės, o ne prievolinės teisės, todėl net ieÅ¡kovei neatlikus jokių papildomų veiksmų – netgi nepraneÅ¡us atsakovei apie neįvykdytÄ prievolę, jai, kaip įpėdinei, kilo pareiga padengti su butu susijusias bei nesumokėtas administravimo iÅ¡laidas.

55. Atsakovė taip pat pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nurodydama, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 683,15 Eur skolÄ , kadangi ieÅ¡kovė jos apskaičiavimo nepagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais. Pasak atsakovės, teismas nepagrįstai rėmėsi 2020 metais sudarytos skolų valdymo ataskaitos duomenimis, kuri yra nepasiraÅ¡yta ir neužantspauduota, nepatvirtinta jÄ rengusio asmens rekvizitais, joje nėra iÅ¡raÅ¡ytų ir pateiktų apmokėjimui PVM sÄ skaitų faktÅ«rų numerių ir kitų mokestinių dokumentų duomenų.

Pažymi, kad susidariusi skola už administravimo paslaugas nuo (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti pagrįsta UAB „BÅ«sto administravimo agentÅ«ra“ dokumentais, o nuo 2014 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovė apskaičiuotÄ skolÄ galėjo įrodinėti UAB „Nemuno bÅ«stas“ sudarytais dokumentais, kadangi Å¡i įmonė teikė administravimo paslaugas minėtam namui iki jos iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė su UAB „Nemuno bÅ«stas“ pasiraÅ¡ytų skolų suderinimo ir perėmimo aktų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės perimtus skolininkų įsiskolinimus.

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė taip pat privalo turėti archyvinius (buhalterinės apskaitos) duomenis, pagrindžiančius jo praÅ¡omÄ priteisti skolÄ , tačiau tokių įrodymų nepateikė. Pažymi, kad ieÅ¡kovė pažeidė Å¡alių bendradarbiavimo principÄ , kadangi žinodama apie susidarančias skolas, nesiėmė priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti, taip pat neketino prievolės atlikti kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du ir mažinti dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes abiem Å¡alims.

Atsakovės teigimu, jos pateikti sumokėtų mokesčių suvestinių duomenys įrodo, kad už administravimo paslaugas ieÅ¡kovei už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. buvo sumokėta 1 162,93 Eur. Darant prielaidÄ , kad atsakovė per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. sumokėjo 1 098,33 Eur (pagal teismo sprendimÄ ), Å¡iuo laikotarpiu negalėjo susidaryti įsiskolinimas atsakovei, nes buvo mokami visi mokesčiai pagal ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas.

56. Atsakovė taip pat nurodo, kad tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo iš esmės yra kalta pati ieškovė, reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas yra nepagrįstas. Be to, kreditorės (ieškovės) kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti. Atsakovė pažymi, kad kadangi byla buvo inicijuota ne dėl valstybės ar jos institucijų kaltų ar neatsargių veiksmų, t.y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų pažeidusi ieškovės teises, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat neturėjo būti patenkintas.

57. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl Å¡alių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų. Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti 58. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog valstybė CK 5.63 straipsnyje nėra iÅ¡skirta kaip specifinis paveldėjimo santykių subjektas, savaime nesuteikia pagrindo teigti, jog valstybei, kaip paveldėtojai, turi bÅ«ti taikoma informavimo funkcija, kuri yra reikÅ¡minga tik dėl potencialaus paveldėjimo teisių perėmėjo apsisprendimo priimti ar ne palikimÄ , o Å¡iuo atveju valstybė neturi galimybės atsisakyti priimti palikimÄ , jį tik įformina.

Pasak ieškovės, valstybės, kaip specifinio paveldėjimo santykio dalyvio, vertinimas netgi kasacinio teismo praktikoje nėra vienareikšmis, pats kasacinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 priėjo prie prieštaringos išvados, nepagrįstai paneigdamas visus ankstesnius savo išaiškinimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šia kasacinio teismo nutartimi. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

59. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 14 punktas).

60. CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniais gali bÅ«ti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdiniais pagal testamentÄ taip pat gali bÅ«ti valstybė, savivaldybės. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. AnalogiÅ¡ki palikimo perėjimo valstybei pagrindai įtvirtinti ir CK 5.62 straipsnyje.

61. Taigi valstybė, civiliniuose teisiniuose santykiuose veikdama lygiateisiÅ¡kumo pagrindais, kaip ir bet kuris kitas asmuo, gali paveldėti turtÄ . Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paveldinti pagal įstatymÄ valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra specifinis subjektas. Ji skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymÄ , kadangi: iÅ¡ jos negali bÅ«ti atimta paveldėjimo teisė kaip iÅ¡ bet kurio kito įpėdinio (kai iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, paveldimas turtas pareina valstybei); valstybė negali atsisakyti priimti palikimo; visais atvejais valstybės atsakomybė už palikėjo skolas kreditoriams yra ribota, t. y. valstybė atsako tik paveldėto turto verte. Taigi, valstybės paveldėjimas yra iÅ¡imtis iÅ¡ pagrindinių paveldėjimo teisės principų – Å¡eimos paveldėjimo principo ir palikimo priėmimo laisvės principo, o jos kaip įpėdinės atsakomybė kreditoriams už palikėjo skolas yra ribota. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad palikimo perėjimas pagal įstatymÄ valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

62. Pažymėtina, kad paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialiÄ tvarkÄ kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Å ie reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai turtÄ paveldi valstybė.

Teismas gali atnaujinti šį terminÄ , jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Įstatymų leidėjas prioritetÄ teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir Å¡ie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminÄ , kuris yra naikinamojo pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

63. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, reiÅ¡kia kreditorių teisių ribojimÄ . Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieÅ¡ priimdami palikimÄ , įpėdiniai turėtų visÄ informacijÄ apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo bÅ«do. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieÅ¡ palikimo priėmimÄ Ä¯pėdiniams bÅ«tų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 17 punktas). Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimÄ priėmusiems įpėdiniams nebÅ«tų pareikÅ¡ta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iÅ¡ esmės pasikeisti palikimÄ priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). 64.

Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolÄ ) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikÅ¡ti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvÅ«s ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieÅ¡ palikimÄ priėmusius įpėdinius, o Å¡ie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiÅ¡kėjo per įstatymo nustatytÄ laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

65. Kasacinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir su kuria nesutinka ieÅ¡kovė, spręsdamas valstybės, kaip paveldėtojos, atžvilgiu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiÅ¡kimo termino laikymosi klausimÄ , yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo termino iÅ¡imčių atsižvelgiant į subjektÄ , kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytų iÅ¡imčių taikymas sietinas su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar Å«kininko Å«kio veikla.

66. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigÄ laikytis savo pačių ar aukÅ¡tesnės instancijos teismų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumÄ ir nuspėjamumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas).

67. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡alių argumentus, teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 kasacinio teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Pažymėtina tai, kad po 2014 metais priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutarties, teismų praktika yra nuosekli – valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose, nepaisant savo specifinio subjektiÅ¡kumo, dalyvauja lygiais pagrindais, taigi, kreditoriui privaloma apie reikalavimÄ pareikÅ¡ti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka nepaisant to, kad palikimÄ vėliau priėmė valstybė.

Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje, nurodant, kad tai, jog valstybė, paveldėdama pagal įstatymÄ , negali atsisakyti priimti palikimÄ , savaime nelemia iÅ¡vados, kad tokiam įpėdiniui apie palikėjo skolÄ gali bÅ«ti pareiÅ¡kiama nesilaikant CK 5.63 straipsnio nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).

68. IeÅ¡kovė nurodo, kad ji nepraleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino reikalavimui dėl paveldimo turto pareikÅ¡ti, taip pat minėto straipsnio 4 dalyje numatyto trejų metų naikinamojo termino, kadangi tiek iki, tiek po palikėjo mirties teikė į ginčo buto paÅ¡to dėžutę PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose buvo nurodoma susidariusi skola. Taigi, ieÅ¡kovės teigimu, ji per įstatyme nustatytÄ terminÄ tinkamai pareiÅ¡kė įpėdiniui apie jos turimÄ reikalavimÄ . Be to, pasak ieÅ¡kovės, pareiga padengti mokesčius, kylančius iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kyla daiktinės teisės pagrindu, todėl netgi nepraneÅ¡us atsakovei apie neįvykdytÄ prievolę, jai, kaip įpėdinei, iÅ¡ įstatymo kilo pareiga padengti su butu susijusias iÅ¡laidas.

69. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų bÅ«dų tinkamu pareiÅ¡kimu laikomas ir praneÅ¡imas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad Å¡ios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimu laikomas vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡intas palikėjo turto areÅ¡tas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡intas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

70. Plėtodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformuluotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę, kasacinis teismas tinkamai pareikÅ¡tais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme pripažino ir tuo atveju, kai, esant keliems palikėjo kreditoriams, vieno iÅ¡ jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto areÅ¡to aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto areÅ¡to mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimÄ priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019 42, 44 punktai).

71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, plėtodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018 pradėtÄ formuoti praktikÄ , taip pat suformulavo taisyklę, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ palikėjo AIS yra iÅ¡vieÅ¡inta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymÄ pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiÅ¡kimo tvarkÄ , todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.

72. Pažymėtina tai, kad pagal naujausiÄ kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ mirusio skolininko įpėdiniui turi bÅ«ti aiÅ¡kus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visÄ skolininko prievolių dydį ir pagrindÄ , kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palÅ«kanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi bÅ«ti aiÅ¡kus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiÅ¡kiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokiÄ prievolės dalį ir perima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 30 punktas).

73. Taigi, viena vertus, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos nenumato įpėdinio informavimo konkrečios formos, kita vertus, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė realiai tinkamai informavo įpėdinį (valstybę) apie palikėjo skolÄ , siųsdama PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buto adresu, byloje nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir darant prielaidÄ , kad mokestiniai praneÅ¡imai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros galimai buvo siunčiamos buto adresu, tai nelaikytina tinkamu informavimo apie palikėjo skolas bÅ«du, iÅ¡vieÅ¡inant savo turtines pretenzijas palikimÄ priimančiam subjektui.

74. Sutiktina su ieÅ¡kove, kad teisės aktai nenumato ieÅ¡kovei pareigos pasirinkti konkretų mokėjimo praneÅ¡imų, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų įteikimo buto savininkui bÅ«dÄ (tik pareigÄ pateikti sÄ skaitas), tačiau tai, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovė siuntė/siunčia mokėjimo praneÅ¡imus, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (el. paÅ¡tu, registruotu ar neregistruotu paÅ¡tu, kt.) ir ar tai yra fiksuojama, sprendžia pati ieÅ¡kovė, t.y. pati ieÅ¡kovė, bÅ«dama apdairi ir rÅ«pestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, renkasi, kokiu bÅ«du ji informuos nekilnojamojo turto savininkÄ apie turimas prievoles, mokėtinus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir kitas paslaugas.

BÅ«tent ieÅ¡kovė gali pasirinkti, kokiu bÅ«du pareikÅ¡ apie savo reikalavimus įpėdiniams pagal CK 5.63 straipsnį, tačiau tokiu atveju ieÅ¡kovė prisiima ir galimai dėl pasirinkto informavimo bÅ«do kilsiančias pasekmes, nes bÅ«tent jai tenka pareiga įrodyti, jog įpėdinis turėjo ir realiai galėjo gauti informacijÄ apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus. Å iuo atveju tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji tinkamai per įstatymo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kė apie savo turimÄ reikalavimÄ Ä¯pėdiniui, yra nulemta pačios ieÅ¡kovės veiksmų, pasirinkto veiklos modelio, todėl jai ir tenka iÅ¡ to kylančios pasekmės. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovei nuosavybės teisės į ginčo butÄ buvo įformintos tik 2015 m. rugsėjo 10 d., iÅ¡davus palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , todėl tik nuo Å¡ios datos atsakovė faktiÅ¡kai galėjo gauti ieÅ¡kovės sÄ skaitas už ginčo butui suteiktas paslaugas (ieÅ¡kovei žymiai praleidus trijų mėnesių terminÄ reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikÅ¡ti).

75. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė ne tik to, kad apskritai siuntė sÄ skaitas ginčo buto adresu, tačiau ir kokios sÄ skaitos (taip pat, ar visos) buvo siųstos. Nesant įrodytų Å¡ių aplinkybių, apskritai net nebÅ«tų galima spręsti, apie kokio dydžio prievolę ir jos susidarymo mechanizmÄ ieÅ¡kovė per įstatyme nustatytÄ terminÄ galimai informavo įpėdinį. Å ios aplinkybės nagrinėjamos bylos atveju yra svarbios ir dėl to, kadangi tai lemtų ir įpėdinio atsakomybės ribas, t.y. palikėjo įpėdinis perimtų tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiÅ¡kiai atskleista (žr. nutarties 72 punktÄ ).

76. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad jai nei įstatymai, nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato pareigos kas mėnesį tikrinti, ar bendrosios dalinės nuosavybės savininkas yra gyvas, o jai tÄ darant, dėl didelio abonentų skaičiaus jos, kaip namo administratorės, veikla bÅ«tų paralyžiuota. Teisėjų kolegija Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus vertina kritiÅ¡kai.

77. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovės už laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2020 m. vasario mėn. Buvęs buto savininkas mirė (duomenys neskelbtini), atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas 2015 m. rugsėjo 10 d. Nagrinėjamu atveju po palikėjo mirties trijų mėnesių terminas kreditoriaus reikalavimui CK 5.63 straipsnio tvarka pareikÅ¡ti suėjo (duomenys neskelbtini), trejų metų naikinamasis terminas – (duomenys neskelbtini). Pastebėtina tai, kad ieÅ¡kovė į teismÄ dėl ginčo butui susidariusio įsiskolinimo priteisimo kreipėsi tik 2020 m. balandžio 8 d., t.y. žymiai praleidusi trejų metų naikinamÄ jį terminÄ .

78. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimas didėjo jau nuo 2012 m. liepos mėn., o ieÅ¡kovė tik 2020 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismÄ , spręstina, kad pati ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga, teikdama paslaugas daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nesiekė per ilgÄ laiko tarpÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti įsiskolinimo, tenkančio butui Nr. 107, susidarymo aplinkybių, o buto savininkui nereaguojant į ieÅ¡kovės raginimus, ginti savo pažeistas teises – atgauti įsiskolinimÄ už suteiktas paslaugas – teismine tvarka.

Taigi, nors ieÅ¡kovė ir nurodo, kad ji neturi kas mėnesį tikrinti, ar buto savininkas gyvas, tačiau pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė net per trejų metų laikotarpį (naikinamÄ jį terminÄ ), kas laikytina pakankamu terminu, nesiėmė pareigos aiÅ¡kintis aplinkybių, kodėl jai nėra mokama už suteiktas paslaugas. Taigi tai, kad ieÅ¡kovė praleido ne tik sÄ lyginai trumpÄ trijų mėnesių terminÄ reikalavimui pareikÅ¡ti, tačiau netgi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytÄ trejų metų naikinamÄ jį terminÄ , yra sÄ lygota pačios ieÅ¡kovės aplaidumo, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo administratorės veiklÄ .

79. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovei pareiga mokėti mokesčius kyla daiktinės teisės pagrindu, todėl netgi nepraneÅ¡us apie neįvykdytÄ prievolę, jai, kaip įpėdinei, iÅ¡ įstatymo kilo pareiga padengti su ginčo butu susijusias iÅ¡laidas.

80. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto savininkui iÅ¡ įstatymo kyla pareiga sumokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir komunalines paslaugas. Visgi pastebėtina, kad Å¡iuo atveju byloje ginčas kilęs ne dėl to, kad įsiskolinimas apskritai egzistuoja, tačiau dėl to, ar jis gali bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, ieÅ¡kovei CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka tinkamai nepraneÅ¡us apie turimÄ reikalavimÄ palikėjo įpėdiniams.

Pažymėtina tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėn. iki (duomenys neskelbtini) su ginčo nekilnojamojo turto objektu (palikėjo butu) susijusios prievolės buvo palikėjo prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas, taigi iÅ¡ palikėjo, kaip buto savininko, buvo pagrindas priteisti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimÄ , susidariusį iki jo mirties. Tačiau ieÅ¡kovė praleido terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ sumokėti palikėjo bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki (duomenys neskelbtini), dėl to ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Å¡is įsiskolinimas negali bÅ«ti priteistas bÅ«tent Å¡iuo pagrindu.

Taigi, nors pareiga mokėti bendrosios dalinės nuosavybės mokesčius kyla daiktinės teisės pagrindu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to savaime ieÅ¡kovė yra atleista nuo CK 5.63 straipsnyje numatytos imperatyvios pareigos tinkamai ir laiku pareikÅ¡ti apie turimÄ reikalavimÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovė nepagrįstai painioja savininko pareigÄ mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡laikymÄ su jos galėjimu prisiteisti įsiskolinimÄ , nesilaikius CK 5.63 straipsnyje numatytos reikalavimo pareiÅ¡kimo tvarkos.

81. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 1 392,21 Eur įsiskolinimÄ (perskaičiavus 1 483,81 Eur skolÄ pagal ginčo buto ploto patikslinimÄ (nuo 44,06 kv. m iki 41,34 kv.

m) už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini), kadangi ieÅ¡kovė reikalavimų įpėdiniams nepareiÅ¡kė ne tik per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytÄ trijų mėnesių terminÄ , tačiau ir per minėto straipsnio 4 dalyje numatytÄ trejų metų naikinamÄ jį terminÄ . Dėl atsakovės pareigos padengti įsiskolinimÄ , susidariusį po palikėjo mirties 82. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog esminis civilinės bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

83. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teisme byla peržiūrima pagal apeliacinio skundo ribas, tačiau neperžengiant bylos nagrinėjimo apimties, buvusios pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

84. Pažymėtina, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė neginčijo ieÅ¡kovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos, argumentuodama, jog ji pateikta „Exel“ formatu, nepasiraÅ¡yta ir neužantspauduota, taip pat niekaip kitaip nepatvirtinta jÄ rengusio asmens (asmenų) rekvizitais, kad skolų valdymo ataskaitoje nėra iÅ¡raÅ¡ytų ir pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų numerių ir serijų, iÅ¡raÅ¡ymo ir apmokėjimo terminų, nekėlė klausimo dėl skolų valdymo ataskaitos pateikimo bÅ«do ar pasiraÅ¡ymo/patvirtinimo. Paminėtina tai, jog apeliacinės instancijos teismui bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė pateikė už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose nurodytos ieÅ¡kovės suteiktos paslaugos ir jų įkainiai (tarifai), sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo ir apmokėjimo datos.

85. Palyginus ieÅ¡kovės pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir skolų valdymo ataskaitoje nurodytas sumas, matyti, kad abiejuose dokumentuose skolos sumos sutampa už 2012 m. rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas, už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. sumos skiriasi nežymiai – PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyta didesnė suma negu skolų valdymo ataskaitoje, o už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. skolos sumos sutampa tiek PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, tiek skolų valdymo ataskaitoje.

Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kai kuriose sÄ skaitose buvo įtrauktos papildomai, pavyzdžiui, palÅ«kanos, skolos už elektros energijÄ , tačiau ataskaitoje jų jau nėra skaičiuojama ir atitinkamai nėra reikalaujama priteisti, spręsdamas dėl atsakovės įsiskolinimo dydžio, vadovavosi skolų valdymo ataskaita, kurios, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme atsakovė neginčijo.

86. Pabrėžtina tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė nekėlė klausimo dėl ieÅ¡kovės pasirinktų tarifų taikymo, nurodytų sÄ skaitose faktÅ«rose tarifų ir sumų neginčijo, taip pat apskritai neginčijo skolų valdymo ataskaitoje nurodytų sumų dydžio, paskaičiavimo pagrįstumo, o įvertinus tiek PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, tiek skolos valdymo ataskaitoje nurodytas paslaugas, sumas, matyti, jog iÅ¡ esmės Å¡iuose dokumentuose nurodytas suteiktų paslaugų pobÅ«dis, apimtys atitinka, o toje dalyje, kurioje iÅ¡ dalies nesutampa (nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn.), skolų valdymo ataskaitoje, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės įsiskolinimÄ , sumos nurodytos mažesnės negu PVM sÄ skaitose faktÅ«rose.

87. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinės paslaugos apskritai buvo teikiamos, todėl, esant Å¡ioms aplinkybėms, esant neginčijamam paslaugų suteikimo faktui, spręstina, kad ieÅ¡kovė neabejotinai patyrė iÅ¡laidas, kurios jai turi bÅ«ti atlygintos. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad skolų valdymo ataskaita bÅ«tų parengta ne atsakovei (paveldėtam butui) iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu (CPK 178, 185 straipsniai).

88. Kadangi ieÅ¡kovė pateikė laikotarpiu nuo 2012 metų rugpjūčio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. atsakovei iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog ieÅ¡kovė nepateikė mokestinių dokumentų įsiskolinimui pagrįsti.

89. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieÅ¡kovė savo juridinio asmens veiklÄ pradėjo vykdyti tik 2019 m. birželio 28 d., todėl iki Å¡ios datos apskaičiuotÄ skolÄ ieÅ¡kovė galėjo pagrįsti tik namÄ administravusios įmonės, veikusios iki 2019 m. birželio 28 d., sudarytais dokumentais, t.y. UAB „BÅ«sto administravimo agentÅ«ra“ ir UAB „Nemuno bÅ«stas“ dokumentais.

90. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek iÅ¡ byloje esančių įrodymų, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad buvusi namo administratorė UAB „Nemuno bÅ«stas“ (buv. pavadinimas UAB „BÅ«sto administravimo agentÅ«ra“) buvo reorganizuota prijungimo bÅ«du ir visas pasibaigusios UAB „Nemuno bÅ«stas“ teises ir pareigas perėmė ieÅ¡kovė UAB „Mano BÅ«stas Dainava“. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, jog sÄ skaitos, kurios pateiktos į bylÄ , yra atspausdintos iÅ¡ buhalterinės programos, todėl jos yra su ieÅ¡kovės, o ne UAB „Nemuno bÅ«stas“ logotipu.

Kadangi įmonių reorganizacija įvyko prijungimo bÅ«du, kurio metu nebuvo sukurtas naujas juridinis asmuo, o ieÅ¡kovė tik perėmė reorganizuoto juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.97 straipsnio 3 dalis), todėl, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovės atstovas, ieÅ¡kovės naudojamojoje buhalterinėje sistemoje visos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros konvertavosi į ieÅ¡kovės pavadinimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai tikėti, kad reikalavimÄ dėl skolos priteisimo ieÅ¡kovė grindė ne tik savo, bet ir buvusios namo administratorės iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, nepaisant to, kad pridėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra su ieÅ¡kovės emblema ir pavadinimu.

Ä®rodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovė nepateikė, be to, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡ esmės atitinka skolų valdymo ataskaitos duomenis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis (CPK 178, 185 straipsniai).

91. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovei kyla pareiga vykdyti prievoles, susijusias su paveldimu turtu, nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. palikėjo mirties (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje dalyje praÅ¡oma priteisti skola susidarė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. vasario 29 d., t.y. po palikėjo mirties, atsakovė, paveldėjusi turtÄ , privalėjo apmokėti visas minėtu laikotarpiu ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

92. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad atsakovė nebuvo nuosekli dėl sumokėtų mokesčių sumos, t.y. iÅ¡ pradžių teigė, jog sumokėjo 1 252,37 Eur sumÄ ; vėliau 1 234,75 Eur, o galiausiai – 1 162,93 Eur sumÄ . Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, atsižvelgdamas į atsakovės sumokėtas sumas, pagrįstas įrodymais, nevertinęs atsakovės sumokėto atvirkÅ¡tinio PVM, ir sumos, sumokėtos jau po ginčo laikotarpio, taip pat įvertinęs ieÅ¡kovės nurodytÄ atsakovės sumokėtÄ sumÄ (1 050,85 Eur), sprendė, kad, tikėtina, jog ieÅ¡kovei nuo 2016 metų iki ginčo laikotarpio pabaigos (2020 m. vasario 29 d.) atsakovė visgi sumokėjo 1 098,33 Eur sumÄ , t.y. ieÅ¡kovės nurodomÄ 1 050,85 Eur sumÄ bei pagal 2020 m. vasario 29 d. sÄ skaitÄ 2020 m. balandžio mėn. papildomai sumokėtÄ 47,48 Eur sumÄ .

93. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji nėra skolinga ieÅ¡kovei, kadangi ji nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. sumokėjo ieÅ¡kovei 1 098,33 Eur sumÄ (teismo nustatytÄ ). Paminėtina tai, kad nepaisant to, jog atsakovė jos nurodomu laikotarpiu sumokėjo ieÅ¡kovei 1 098,33 Eur sumÄ , tačiau jai, kaip turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), – savininkei (įpėdinei) kilo pareiga padengti ir įsiskolinimÄ , susidariusį jau po palikėjo mirties, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, kad palikimo priėmimÄ ji įformino vėliau (2015 m. rugsėjo 10 d.). Å iuo atveju palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

94. Byloje nustatyta, kad skolų valdymo ataskaitoje nurodytas įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. vasario 29 d. sudarė 1 898,69 Eur sumÄ , o pirmosios instancijos teismui įsiskolinimÄ perskaičiavus pagal sumažintÄ turto plotÄ (nuo 44,06 kv. m iki 41,34 kv. m (ginčo dėl perskaičiuoto ploto nekilo)) – 1 781,48 Eur.

95. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrÄ ja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuoja CK 4.82-4.85 straipsniai. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

96. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias iÅ¡laidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatÄ kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

97. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , tai, kad atsakovė nepilnai sumokėjo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), paskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir komunalines paslaugas, pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 683,15 Eur įsiskolinimÄ (1 781,48 Eur – 1 098,33 Eur) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (palikėjo mirties) iki 2020 m. vasario 29 d. (ginčo laikotarpio pabaigos).

98. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovės teiginiais nesutinka.

99. Pažymėtina, jog procesinės palÅ«kanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti ir ieÅ¡kinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-969/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021). 100.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ procesinės palÅ«kanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtÄ priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtÄ , iÅ¡ įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palÅ«kanas turtÄ perėmusiam įpėdiniui iÅ¡lieka (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). 101.

Kadangi ieÅ¡kovė prašė priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl, iÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už priteistÄ sumÄ (683,15 Eur) priteisė Å¡ias procesines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis). 102. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jos bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teigia, kad byla buvo inicijuota ne dėl jos kaltų ar neatsargių veiksmų, t.y. ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors bÅ«du bÅ«tų pažeidusi ieÅ¡kovės teises, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo neturėjo bÅ«ti patenkintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti Å¡iems atsakovės teiginiams. 103. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės numatytos CPK 93 straipsnyje. Tai, kad atsakovė yra valstybė, kaip palikėjo turtÄ priėmusi įpėdinė, nesudaro pagrindo netenkinti ieÅ¡kovės, kurios atžvilgiu iÅ¡ dalies priimtas palankus teismo sprendimas, praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (CK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės argumentai, kad jos veiksmuose dėl susidariusio įsiskolinimo nėra kaltės taip pat nėra pagrindas jÄ atleisti (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovei, kurias Å¡i patyrė bÅ«tent dėl kreipimosi į teismÄ , atsakovei pilnai nesumokėjus mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir komunalines paslaugas. Kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mažinimo pagrindų atsakovė nenurodė, neginčijo ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako. 104.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstų iÅ¡laidų dydį, Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, įvertinęs bylos sudėtingumÄ , atliktų procesinių veiksmų skaičių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, pagrįstai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 162,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis).

Dėl bylos baigties 105. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 106.

Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 107. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 108. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro: 31 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , 665,50 Eur už apeliacinio skundo ir 532,40 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . 109.

Atsakovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 110. Spręsdama dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengtų procesinių dokumentų pobÅ«dį, turinį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės nurodytos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, realumo bei bÅ«tinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis. 111. Tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai byloje atmesti, todėl, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuris buvo atmestas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 532,40 Eur iÅ¡laidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Tuo tarpu atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , su jo parengimu susijusios bylinėjimosi iÅ¡laidos, įskaitant ir žyminį mokestį, ieÅ¡kovei neatlyginamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas Dainava“ ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Dainava“, juridinio asmens kodas 302709722, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, 532,40 Eur (penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko