124ab1ef-3b11-4e71-b4a0-c0b923facd74 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-195-483/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00603-2016-3                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.3.2.1; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo Viktoro Kažio,teisÄjų Valdimaro BavÄjano, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡eviÄienei, Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,gynÄjams advokatams Romualdui Vitkui, Silvai Mardosaitei,nuteistiesiems A.
Legislator headnote
AI generated124ab1ef-3b11-4e71-b4a0-c0b923facd74 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliantas nusikalstamÄ veikÄ padarÄ 2016 m. lapkriÄio mÄnesį. Atitinkamu laikotarpiu galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies redakcijoje minimali baudos riba nebuvo nustatyta. Taigi, teismas, nustatydamas baudos dydį už nusikalstamos veikos padarymÄ , negali remtis formaliu bausmÄs minimumu, kurio nusikalstamos veikos padarymo metu baudžiamasis įstatymas nenustatÄ - apeliantui gali bÅ«ti paskirta mažesnÄ bauda.2.3. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino jo materialinÄs padÄties ir paskyrÄ baudÄ , kuri yra akivaizdžiai per didelÄ, tokiu bÅ«du buvo pažeistas proporcingumo principas.
Full text
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-195-483/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00603-2016-3                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.3.2.1; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo Viktoro Kažio,teisÄjų Valdimaro BavÄjano, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡eviÄienei, Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,gynÄjams advokatams Romualdui Vitkui, Silvai Mardosaitei,nuteistiesiems A.
A., D. K., A. J.,teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. bei nuteistųjų A. A. ir D. K. gynÄjo advokato Romualdo Vitkaus apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:A. J. pripažintas kaltu, padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmÄ â 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.A. J. įpareigotas sumokÄti jam paskirtÄ baudÄ per vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.A.
A. pripažintas kaltu, padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmÄ â 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.A. A. įpareigotas sumokÄti baudÄ per vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.D. K. pripažintas kaltu, padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmÄ â 170 MGL (6 402 Eur) dydžio bauda.D. K. įpareigotas sumokÄti baudÄ per vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.IÅ¡ A.
A. ir D. K. konfiskuota po 250 Eur. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä: I. Bylos esmÄ 1. A. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, jog tiesiogiai pasiÅ«lÄ, susitarÄ ir davÄ kyšį valstybÄs tarnautojams už neteisÄtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus: jis, 2016 m. lapkriÄio 23 d. apie 04.40 val. Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, bÅ«damas neblaivus ir vairuodamas automobilį â(duomenys neskelbtini)â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus AVPK) Kelių (policijos valdybos (toliau - KPV) Kelių patrulių rinktinÄs (toliau - KPR) (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. A.. Vilniaus AVPK KPV KPR (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vyriausiesiems patruliams A. A. ir D. K., veikiant bendrininkų grupÄje, kalbantis, kad viskas gali brangiai kainuoti, jeigu jam (A. J.) bus atimtas vairuotojo pažymÄjimas, ir paklausus âkÄ gali pasiÅ«lytiâ, A.
J., siekdamas iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs, pasiÅ«lÄ A. A. ir D. K. už jų neteisÄtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, 500 Eur kyšį. A. A. ir D. K. su tuo sutikus, A. J. paskambino A. J., kadangi su savimi pinigų neturÄjo ir susitarÄ su A. J., kad pastarasis atvažiuos ir paskolins jam pinigų, po to susitarÄ su A. A. ir D. K., kad kyšį perduos prie įvažiavimo į gyvenamojo namo, esanÄio Erfurto g. 35, Vilniuje, kiemÄ , kur 05.16 val., po to, kai A. J. nuo sÄ skaitos iÅ¡ AB âSEBâ bankomato, esanÄio Architektų g. 43/Erfurto g. 31, Vilniuje, nuÄmÄ 600 Eur, iÅ¡ kurių 500 Eur davÄ A.
J., A. J. tiesiogiai padavÄ 500 Eur kyšį A. A. už jo nepatraukimÄ administracinÄn atsakomybÄn, t. y. už neteisÄtÄ A. A. ir D. K. neveikimÄ vykdant įgaliojimus.1.1. A. A. ir D. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad bÅ«dami valstybÄs tarnautojais, savo naudai tiesiogiai provokavo duoti kyšį už neteisÄtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus ir tiesiogiai susitarÄ ir priÄmÄ kyšį: jie, bÅ«dami valstybÄs tarnautojais, dirbdami Vilniaus AVPK KPV KPR (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vyriausiaisiais patruliais, vykdydami policijos pareigÅ«nų funkcijas, 2016 m. lapkriÄio 23 d. apie 04.40 val.
Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, A. A. sustabdžius A. J., kuris bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį â(duomenys neskelbtini)â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jiems, veikiant bendrininkų grupÄje, kalbantis, kad viskas gali brangiai kainuoti, jeigu A. J. bus atimtas vairuotojo pažymÄjimas, už A. J. nepatraukimÄ administracinÄn atsakomybÄn, t. y. už jų, t. y. D. K. ir A. A. neteisÄtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, tiesiogiai provokavo A. J. duoti kyšį A.
A. sakant A. J. âkÄ gali pasiÅ«lytiâ, A. J. pasiÅ«lius 500 Eur kyšį, D. K. ir A. A. su tuo sutiko. A. J. neturint su savimi pinigų, jis paskambino A. J., su kuriuo susitarÄ, kad pastarasis atvažiuos ir paskolins jam pinigų, po to D. K. ir A. A. susitarÄ su A. J., kad kyšį priims prie įvažiavimo į gyvenamojo namo, esanÄio Erfurto g. 35, Vilniuje, kiemÄ , kur 05.16 val., po to, kai A. J. nuo sÄ skaitos iÅ¡ AB âSEBâ bankomato, esanÄio Architektų g. 43/Erfurto g. 31, Vilniuje, nuÄmÄ 600 Eur, iÅ¡ kurių 500 eurų padavÄ A.
J., A. A. savo ir D. K. naudai priÄmÄ A. J. atneÅ¡tus pinigus, t. y. tiesiogiai priÄmÄ 500 Eur kyšį už A. J. nepatraukimÄ administracinÄn atsakomybÄn, t. y. už jų neteisÄtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 2. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dÄl jam paskirtos baudos: sumažinti jos dydį ir/arba nustatyti ilgesnį baudos sumokÄjimo terminÄ .2.1.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos dydis ir jos sumokÄjimo terminas neatitinka A. J. finansinÄs padÄties ir yra praktiÅ¡kai neįgyvendinamas. A. J. yra bedarbis, darbo biržoje registruotas nuo 2017 m. liepos 24 d., negaunantis nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos, nes nÄra sukauptas reikiamas nedarbo draudimo stažas. Nuteistasis neturi nuosavo nekilnojamojo turto, kurį realizavus bÅ«tų galima sumokÄti nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ . Pasak nuteistojo, jis yra įgijÄs tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ , todÄl atsižvelgiant į dabartines darbo rinkos tendencijas taip pat ankstesnÄ jo darbo patirtį tikimybÄ, kad jis nedelsiant įsidarbins ir gaus atlyginimÄ , leidžiantį tinkamai įvykdyti paskirtÄ baudÄ , yra itin maža.
Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį ir nustatytÄ baudos apmokÄjimo terminÄ vidutinÄ Ä¯moka sudarytų 313,83 Eur per mÄnesį visÄ vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mÄnesių laikotarpį. Nuteistojo teigimu, akivaizdu, kad finansinÄ jo padÄtis neleidžia atlikti tokio dydžio įmokų.2.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, kad A. J. skirtina bausmÄ - bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis sankcijoje numatytam bausmÄs minimumui. Apelianto nuomone, teismo nuoroda į tariamÄ minimaliÄ bausmÄs ribÄ yra nepagrįsta, nes nusikalstamos veikos padarymo metu galiojÄs baudžiamasis įstatymas tokios ribos nenustatÄ.
Apeliantas nusikalstamÄ veikÄ padarÄ 2016 m. lapkriÄio mÄnesį. Atitinkamu laikotarpiu galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies redakcijoje minimali baudos riba nebuvo nustatyta. Taigi, teismas, nustatydamas baudos dydį už nusikalstamos veikos padarymÄ , negali remtis formaliu bausmÄs minimumu, kurio nusikalstamos veikos padarymo metu baudžiamasis įstatymas nenustatÄ - apeliantui gali bÅ«ti paskirta mažesnÄ bauda.2.3. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino jo materialinÄs padÄties ir paskyrÄ baudÄ , kuri yra akivaizdžiai per didelÄ, tokiu bÅ«du buvo pažeistas proporcingumo principas.
Teismas, nustatydamas itin didelÄ baudÄ , kurios nuteistasis per nustatytÄ terminÄ nebus pajÄgus sumokÄti, neįgyvendino bausmÄs tikslų ir pažeidÄ teisingumo principÄ . Apelianto manymu, jo atžvilgiu bausmÄs tikslas bÅ«tų pasiektas nustaÄius mažesnį baudos dydį ir/arba nustaÄius ilgesnį laikotarpį baudos sumokÄjimui. Apeliantui paskirta bauda jo materialinÄs padÄties kontekste yra itin didelÄ ir lemia itin didelį nubaudimo poveikį, kuris gali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis teisingumo ir proporcingumo principus (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Nuteistasis pažymi, kad užsienio valstybių įstatymuose aiÅ¡kiai įtvirtinta taisyklÄ, jog skiriant bausmÄ (nustatant baudos dydį) už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti įvertintos kaltininko pajamos, jo realios galimybÄs sumokÄti baudÄ , kitos materialinÄs aplinkybÄs.
3. Nuteistųjų A. A. ir D. K. gynÄjas advokatas Romualdas Vitkus apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir A. A. bei D. K. iÅ¡teisinti nepadarius jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos arba bylÄ perduoti prokurorui papildomam tyrimui atlikti.3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. A. ir D. K. ne kartÄ buvo sustojÄ prie degalinių, buvo iÅ¡lipÄ iÅ¡ automobilio, stabdÄ automobilius, todÄl globalios padÄties nustatymo sistemos (GPS) duomenys apie policijos tarnybinio automobilio âÅ koda Octaviaâ, v. n. (duomenys neskelbtini) buvimo vietÄ , jo judÄjimo marÅ¡rutÄ bei laikÄ , tarnybinio automobilio durelių atidarymÄ bei jų uždarymÄ negali bÅ«ti vertinami kaip vienas iÅ¡ įrodymų apie tariamai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .3.2.
GynÄjo teigimu, pirmosios instancijos teisme liudytojas V. P. parodÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu perklausÄs garso įraÅ¡us jis atpažino A. A. balsÄ , ir paaiÅ¡kino, jog balsas yra panaÅ¡us, kadangi nematÄ kalbanÄio žmogaus, buvo paÅ¡alinių garsų. Liudytojas taip pat nurodÄ, kad kartais jis negali atpažinti ir savo paties balso. GynÄjas pažymi, kad pagal tyrÄjos užduotį Lietuvos teismo ekspertizÄs centras atliko fonoskopinį objektų tyrimÄ , siekiant nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2016 m. lapkriÄio 23 d. garso įraÅ¡e užfiksuotus žodžius pasakÄs asmuo yra A.
A.. 2017 m. vasario 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-219(17) konstatuota, jog kalbos signalai netinka asmeniui identifikuoti pagal įraÅ¡e užfiksuotÄ balsÄ , todÄl negalima atsakyti į klausimÄ , kokių konkreÄių asmenų balsai tai yra. GynÄjo manymu, teismas Å¡ių iÅ¡vadų neanalizavo ir nepasisakÄ, kodÄl remiasi liudytojo V. P. parodymais, o ne specialistų iÅ¡vadomis, todÄl Å¡io liudytojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir jais negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.3.3.
Apeliaciniame skunde nuteistųjų gynÄjas pakartoja A. A. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir nurodo, kad liudytojas V. P. teisme patvirtino jo parodymus, jog pakeisti laikÄ tarnybinio automobilio vaizdo registratoriuje nÄra jokių galimybių, o policijos pareigÅ«nų marÅ¡rute gali bÅ«ti ir kitų policijos ekipažų. Pasak gynÄjo, iÅ¡ teismui pateiktos Vilniaus AVPK 2017 m. rugsÄjo 18 d. informacijos Nr. 10-S-145353/10.44-1 matyti, kad tuo metu Vilniaus mieste dirbo 21 įvairių rūšių patrulinÄ pajÄga ir 7 operatyvinÄs grupÄs, todÄl Oslo gatve galÄjo pravažiuoti bet kuris kitas iÅ¡ aukÅ¡Äiau nurodytų ekipažų.
GynÄjo teigimu, D. K. taip pat patvirtino, kad reguliuoti laikÄ vaizdo registratoriuje neįmanoma, kadangi nÄra jokio ekrano, o automobilyje į vaizdo registratorių tik įdedama atminties kortelÄ. Tiek A. A., tiek ir D. K. teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad A. J. anksÄiau nÄra matÄ.3.4. GynÄjas apeliaciniame skunde cituoja ir nuteistojo A. J. teisiamajame posÄdyje duotus parodymus, pagal kuriuos Å¡is iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipÄs ir per automobilio langÄ bendravo tik su vienu liekno kÅ«no sudÄjimo policijos pareigÅ«nu, nei vieno iÅ¡ teismo posÄdyje dalyvaujanÄių policijos pareigÅ«nų neatpažįsta, o ikiteisminio tyrimo metu atpažinimai nebuvo daromi.
Teisme peržiÅ«rÄjÄs vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame 2016 m. lapkriÄio 23 d. 06.21 val. užfiksuotas automobilis, A. J. negalÄjo pasakyti, kad tai yra jo automobilis â(duomenys neskelbtini)â. GynÄjo teigimu, liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme taip pat nurodÄ, kad jis matÄ tik vienÄ policijos pareigÅ«nÄ ir teismo salÄje jo nÄra, t. y. patvirtino faktÄ , kad jis nebendravo nei su A. A., nei su D. K..3.5. Pasak gynÄjo, byloje neginÄijamai nustatyta, jog A. J. automobilis buvo sustabdytas 2016 m. lapkriÄio 23 d. apie 04.40 val.
Ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posÄdyje buvo peržiÅ«rÄti vaizdo įraÅ¡ai, kurie 2016 m. lapkriÄio 23 d. buvo paimti iÅ¡ tarnybinio policijos kompiuterio Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ faile â2016-11-23 042236â esanÄių vaizdo įrašų nuo 04.22 val. iki 04.47 val. A. A. ir D. K. stabdÄ automobilius, tarp kurių nÄra A. J. automobilio. Kituose vaizdo įraÅ¡uose, kurie yra nuoseklÅ«s nuo 04.48 val. iki 06.21 val. taip pat nÄra A. J. automobilio. Vaizdo įraÅ¡e, kuriame užfiksuotas vaizdas nuo 06.19 val. iki 06.38 val., 06.30 val. pareigÅ«nas D.
K. eina link A. A., stovinÄio prie automobilio. Toliau Å¡iame įraÅ¡e užfiksuota, kaip policijos pareigÅ«nai stovi prie automobilio, iÅ¡ priekinÄs vairuotojo pusÄs iÅ¡lipa asmuo, kuris prieina prie jų, o po to visi trys nueina prie stovinÄio automobilio priekinÄs pusÄs. Å is vaizdo įraÅ¡as baigiasi 06.36 val. Kitas vaizdo įraÅ¡as prasideda 06.38 val. GynÄjo nuomone, Å¡iame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas vaizdas neatitinka nei policijos pareigÅ«nų, nei nuteistojo A. J. parodymų, pagal kuriuos jis bendravo tik su vienu policijos pareigÅ«nu per atidarytÄ automobilio langÄ , o kito policijos pareigÅ«no visiÅ¡kai nematÄ ir iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipÄs. Apelianto manymu, teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų neanalizavo ir jų nepaÅ¡alino.4.
NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka prokuroras praÅ¡Ä nuteistojo A. J. bei nuteistųjų A. A. ir D. K. gynÄjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. J. ir jo gynÄja praÅ¡Ä tenkinti nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ , o nuteistieji A. A. ir D. K. bei jų gynÄjas praÅ¡Ä tenkinti pastarojo apeliacinį skundÄ . III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo A. J. bei nuteistųjų A. A. ir D. K. gynÄjo apeliaciniai skundai atmetami.5.1. Apeliaciniame skunde nuteistųjų A.
A. ir D. K. gynÄjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina nuteistųjų kaltÄs padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ie nedalyvavo jÄ darant. Pagrįsdamas Å¡iuos teiginius, apeliantas kelia savo versijas, ginÄija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, reiÅ¡kia abejones dÄl liudytojų parodymų ir kitų įrodymų patikimumo. Kitas apeliantas - nuteistasis A. J. - apeliaciniame skunde neneigia savo kaltÄs dÄl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, taÄiau praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmÄ.5.2.
Ä®rodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje, taÄiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinÄjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginÄs taisyklÄs. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimas vadovaujantis įstatymu.
BylÄ nagrinÄjantis teismas turi iÅ¡skirtinÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nusprÄsti dÄl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkreÄioje byloje įrodinÄtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga â turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginÄ visumÄ ir tik po to darant apibendrinanÄias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mÄs, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos.5.3.
Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susijÄ su įrodinÄjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â ir įrodinÄtinas aplinkybes. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius â ir vieni, ir kiti yra įrodinÄjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.
Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, taÄiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Visų įrodymų â pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių â visuma turi sudaryti logikos dÄsniams neprieÅ¡taraujanÄiÄ grandinÄ. Ä®rodinÄjimas netiesioginiais įrodymais yra sudÄtingesnis, taÄiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltÄ, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.5.4.
Baudžiamajame procese kaltÄs įrodinÄjimo naÅ¡ta tenka kaltinanÄiai institucijai, taÄiau įrodinÄjimas nÄra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkreÄius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikÅ¡mÄ teisingo sprendimo priÄmimui. Ä®rodinÄjimas baudžiamajame procese turi ribas â jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybÄs ir nelieka protingos tikimybÄs, kad naujų duomenų tyrimas galÄtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dÄl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.
Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumÄ ir pateikus argumentus dÄl jų pakankamumo. Kaltininko keliamos versijos turi bÅ«ti pagrįstos konkreÄiais, bent jau minimaliais, duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinÄmis priemonÄmis. Tokia nuostata nereiÅ¡kia, kad įrodinÄjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. 5.5.
Å ioje byloje neginÄijamai nustatyta, kad A. J. 2016 m. lapkriÄio 23 d. apie 04.40 val. Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, bÅ«damas neblaivus ir vairuodamas automobilį â(duomenys neskelbtini)â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų. Siekdamas iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs, A. J. pasiÅ«lÄ jo automobilį sustabdžiusiems policijos pareigÅ«nams 500 Eur kyšį už jo nepatraukimÄ administracinÄn atsakomybÄn, t. y. už policijos pareigÅ«nų neteisÄtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus.
Policijos pareigÅ«nams sutikus, A. J. paskambino savo sÅ«nÄnui A. J. ir susitarÄ, kad pastarasis atvažiuotų ir paskolintų jam pinigų, po to susitarÄ su policijos pareigÅ«nais, kad kyšį perduos prie įvažiavimo į gyvenamojo namo, esanÄio Erfurto g. 35, Vilniuje, kiemÄ , kur 05.16 val., po to, kai A. J. nuo sÄ skaitos iÅ¡ AB âSEBâ bankomato, esanÄio Architektų g. 43/Erfurto g. 31, Vilniuje, nuÄmÄ 600 Eur, iÅ¡ kurių 500 Eur davÄ A. J., A. J. tiesiogiai padavÄ 500 Eur kyšį vienam iÅ¡ policijos pareigÅ«nų.
Nurodytos aplinkybÄs nustatytos Å¡iais faktiniais duomenimis: nuteistasis A. J. pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad jis 2016 m. lapkriÄio 23 d. apie 04.40 val. Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, neblaivus vairuodamas automobilį â(duomenys neskelbtini)â buvo sustabdytas policijos pareigÅ«no ir siekdamas iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs davÄ jam 500 Eur kyšį, o prieÅ¡ tai Å¡iuos pinigus nuteistajam iÅ¡gryninÄs bankomate perdavÄ jo sÅ«nÄnas A.
J.; liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo dÄdÄs A. J. praÅ¡ymu jis iÅ¡grynino 500 Eur, kuriuos jo dÄdÄ kaip kyšį perdavÄ policijos pareigÅ«nams tam, jog iÅ¡vengtų administracinÄs atsakomybÄs už vairavimÄ neblaiviam; 2016 m. gruodžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuota, jog A. J. ir A. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie iÅ¡ esmÄs nesiskiria nuo jų pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, ir parodÄ vietas, kuriose policijos pareigÅ«nai sustabdÄ neblaivaus A.
J. vairuojamÄ automobilį bei kuriose buvo iÅ¡gryninti ir policijos pareigÅ«nui perduoti kyÅ¡iui skirti 500 Eur (t. 1, b. l. 55-63; t. 2, b. l. 184-189); 2016 m. gruodžio 13 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolÄs, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti A. J. telefoniniai pokalbiai, vykÄ 2016 m. lapkriÄio 23 d. nuo 04.42 val. ir vÄliau, kurių metu jis A. J. nurodÄ, kad yra sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir praÅ¡Ä jo kuo skubiau atvykti ir padÄti, nes jam gali bÅ«ti suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas (t. 1, b. l. 74-84).5.6.
Esminis apeliacinio proceso dalykas Å¡ioje byloje vertinant įrodymus â nustatyti ar policijos pareigÅ«nai, 2016 m. lapkriÄio 23 d. iÅ¡ A. J. priÄmÄ 500 Eur kyšį už jo nepatraukimÄ administracinÄn atsakomybÄn, buvo A. A. ir D. K., ar ne Å¡ie policijos pareigÅ«nai.5.7. Nuteistieji A. A. ir D. K. savo kaltÄs nepripažino viso bylos proceso metu. Pirmosios instancijos teisme jie patvirtino, kad 2016 m. lapkriÄio 23 d. naktį patruliavo ir Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, taÄiau neigÄ, kad Å¡ioje vietoje sustabdÄ neblaivaus A.
J. vairuojamÄ automobilį ir paÄmÄ 500 Eur kyšį už jo nepatraukimÄ administracinÄn atsakomybÄn. Nuteistasis A. J. pirmosios instancijos teisme neatpažino nei A. A., nei D. K. ir nurodÄ, kad jo vairuojamÄ automobilį sustabdÄs policininkas buvo liekno kÅ«no sudÄjimo, apie 40 metų amžiaus. ApeliacinÄs instancijos teisme A. J. parodÄ, kad negali atpažinti jo vairuojamÄ automobilį stabdžiusio policijos pareigÅ«no, nes įvykio metu buvo tamsu, o policijos pareigÅ«nai vilki vienodas uniformas, apsunkinanÄias galimybes juos atskirti.
Pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose apklaustas liudytojas A. J. taip pat negalÄjo atpažinti nei A. A., nei D. K. kaip policijos pareigÅ«nų, kurie 2016 m. lapkriÄio 23 d. naktį, po to, kai A. J. perdavÄ iÅ¡grynintus kyÅ¡iui skirtus pinigus A. J., tarnybiniu automobiliu paveÅ¾Ä jį (A. J.) iki Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, kur Å¡is buvo palikÄs savo automobilį. Pirmosios instancijos teisme su juo bendravusį policijos pareigÅ«nÄ A. J. apibÅ«dino kaip 40 metų amžiaus, liekno kÅ«no sudÄjimo vyrÄ .
ApeliacinÄs instancijos teisme liudytojas parodÄ, kad bendravo su 40-50 metų amžiaus policijos pareigÅ«nu ir jam sunku atpažinti, ar tai galÄjo bÅ«ti A. A. arba D. K.. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 1 d. vykusioje apklausoje A. J. davÄ dar kitokius parodymus, pagal kuriuos jis bendravo su apie 60 metų amžiaus vidutinio kÅ«no sudÄjimo policijos pareigÅ«nu, kuris lietuviÅ¡kai kalbÄjo be akcento.5.8. Nuteistųjų A. A. ir D. K. gynÄjo apeliaciniame skunde daug dÄmesio skiriama vaizdo įrašų, kurie 2016 m. lapkriÄio 23 d. buvo paimti iÅ¡ tarnybinio policijos kompiuterio Nr. (duomenys neskelbtini), analizei ir nurodoma, kad Å¡ie vaizdo įraÅ¡ai neįrodo A.
A. ir D. K. kaltÄs dÄl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaizdo įraÅ¡Ä , esantį faile â2016-11-23_060033â, nurodÄ, kad jame užfiksuota kaip 2016 m. lapkriÄio 23 d. 06.21 val. Oslo g., Vilniuje, važiuojant link GariÅ«nų, tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g. Vilniuje, policijos pareigÅ«nas A. A. galimai sustabdÄ A. J. vairuojamÄ automobilį â(duomenys neskelbtini)â, kurio valstybinio numerio vaizdo įraÅ¡e nesimato.
IÅ¡ tokios pirmosios instancijos teismo formuluotÄs galima sprÄsti, kad ir paÄiam teismui kilo abejonių ar vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ tiesų užfiksuotas bÅ«tent A. J. vairuojamas automobilis. Pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose nuteistasis A. J. nurodÄ, kad peržiÅ«rÄjÄs minÄtÄ vaizdo įraÅ¡Ä jis negali patvirtinti, kad jame užfiksuotas jo vairuojamas automobilis â(duomenys neskelbtini)â. Nors pirmosios instancijos teisme liudytojas G. S., dirbantis automobiliais â(duomenys neskelbtini)â prekiaujanÄioje įmonÄje, nurodÄ, kad, jo manymu, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas automobilis yra â(duomenys neskelbtini)â, taÄiau Å¡ių parodymų patikimumas laikytinas abejotinu, atsižvelgiant ne tik į tai, kad vaizdo įraÅ¡as padarytas naktį esant prastam apÅ¡vietimui, kas apsunkina automobilio identifikavimÄ , bet ir į tai, kad remiantis bylos medžiagoje esanÄiu UAB âGTV Solutionsâ 2018 m. vasario 27 d. raÅ¡tu dÄl informacijos pateikimo į visureigį â(duomenys neskelbtini)â yra panašūs kiti automobiliai, tokie kaip âKIA Sorentoâ, âNissan X-trailâ, âHonda CR-Vâ ir kiti (t. 4, b. l. 183), todÄl vaizdo įraÅ¡e galÄjo bÅ«ti užfiksuotas ir kuris nors iÅ¡ Å¡ių visureigių.
ApeliacinÄs instancijos teisme peržiÅ«rÄjus vaizdo įraÅ¡Ä nÄra galimybÄs tiksliai ir neabejotinai nustatyti ar A. A. ir D. K. sustabdytas automobilis, užfiksuotas vaizdo įraÅ¡e, yra A. J. vairuotas automobilis â(duomenys neskelbtini)â ar koks nors kitas automobilis. Pagrįstų abejonių kelia ne tik tai, ar vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas A. J. vairuojamas automobilis, bet ir aplinkybÄ, jog užfiksuoto vaizdo laikas skiriasi nuo realiai buvusio laiko. Pripažindamas vaizdo įraÅ¡Ä , esantį faile â2016-11-23_060033â, tinkamu įrodymu Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus vyr. tyrÄjos D.
B. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodoma, kad vaizdo registratoriaus âBlackSys CF-100â Nr. (duomenys neskelbtini), naudoto tarnybiniame policijos automobilyje âÅ koda Octaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkriÄio 23 d. nuo 0.45 val. iki 7.55 val. su pertraukomis užfiksuoto vaizdo laikas nuo realiai buvusio laiko skiriasi dviem valandomis (t. 2, b. l. 22). Pirmosios instancijos teisme liudytoja D. B. parodÄ, kad vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoto vaizdo laiko paklaidÄ ji nustatÄ atsižvelgdama į vieningos pajÄgų valdymo sistemos duomenis.
TaÄiau iÅ¡ byloje esanÄių duomenų negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad vaizdo įraÅ¡e, esanÄiame faile â2016-11-23_060033â užfiksuoto vaizdo laikas nuo realiai buvusio laiko skiriasi lygiai dviem valandomis. IÅ¡ to paties tarnybinio policijos kompiuterio Nr. (duomenys neskelbtini) paimtame kitame vaizdo įraÅ¡e, esanÄiame faile â2016-11-23_053840â, užfiksuota, jog A. A. 05.53 val. Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., sustabdÄ automobilį âVolvoâ, kurio valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) taigi, Å¡is automobilis, pritaikius dviejų valandų paklaidÄ , realiai turÄjo bÅ«ti sustabdytas 03.53 val., tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas automobilio âVolvoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. J. parodÄ, kad jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas vÄliau, t. y. maždaug 04.15-04.20 val. Teismo baigiamasis aktas turi bÅ«ti teisÄtas ir pagrįstas â jame padarytos iÅ¡vados dÄl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, atitinkanÄiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus.
Nesant galimybių paÅ¡alinti abejonių dÄl to, ar vaizdo įraÅ¡e, esanÄiame faile â2016-11-23_060033â, užfiksuotas bÅ«tent A. J. vairuojamas automobilis âLexus RX300â ir ar vaizdo įraÅ¡e užfiksuoto vaizdo laikas nuo realiai buvusio laiko skiriasi lygiai dviem valandomis, faktiniai duomenys, užfiksuoti Å¡iame vaizdo įraÅ¡e negali bÅ«ti laikomi įrodymais, atitinkanÄiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus ir tinkamais pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį, todÄl, kaip pagrįstai nurodoma nuteistųjų A.
A. ir D. K. gynÄjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas negalÄjo remtis minÄtame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotais faktiniais duomenims kaip nuteistųjų kaltÄ pagrindžianÄiais įrodymais. TaÄiau tuo paÄiu darytina iÅ¡vada, kad vaizdo registratoriaus âBlackSys CF-100â Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkriÄio 23 d. naudoto A. A. ir D. K. tarnybiniame policijos automobilyje užfiksuoti duomenys (vaizdo įraÅ¡ai) taip pat nelaikytini ir paneigianÄiais nuteistųjų A. A. ir D.
K. kaltÄ ar įrodanÄiais jų nekaltumÄ (alibi). Vien ta aplinkybÄ, kad vaizdo įraÅ¡uose neginÄijamai nebuvo užfiksuotas A. J. vairuojamas automobilis, savaime nereiÅ¡kia, kad A. A. ir D. K. jo 2016 m. lapkriÄio 23 d. apie 04.40 val. Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje nesustabdÄ. Remiantis 2016 m. gruodžio 20 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 962-16 (t. 2, b. l. 50-52) ir 2017 m. balandžio 5 d. vaizdo įraÅ¡o papildomos apžiÅ«ros protokolu (t. 2, b. l. 19-20) vaizdo įraÅ¡ai nÄra vientisi - vaizdo registratorius neužfiksavo vaizdo nuo 06.38 val. iki 07.22 val. (nurodytas laikas skiriasi nuo realaus laiko).
BÅ«tent tuo metu nuteistieji A. A. ir D. K. galÄjo atlikti jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, kurie objektyviai negalÄjo bÅ«ti užfiksuoti vaizdo įraÅ¡uose.5.9. Apeliaciniame skunde nuteistųjų A. A. ir D. K. gynÄjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaip nuteistųjų kaltÄs įrodymu negalÄjo remtis liudytojo V. P., Vilniaus AVPK KPV KPR (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vado, buvusio tiesioginio nuteistųjų virÅ¡ininko, parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, pagal kuriuos Å¡is, perklausÄs 2016 m. lapkriÄio 23 d. padarytus A.
J. ir A. J. pokalbių telefonu garso įraÅ¡us, kuriuose girdimi ir kitų asmenų balsai, patvirtino, kad iÅ¡ balso tembro atpažįsta A. A. balsÄ . Liudytojas V. P., apeliacinÄs instancijos teisme perklausÄs garso įraÅ¡us, parodÄ, kad faile IID3926 nuo 04:42:46 val. girdimas balsas, panaÅ¡us į D. K. balsÄ , taÄiau negalÄjo kategoriÅ¡kai teigti, jog tai jo balsas. PerklausÄs garso įraÅ¡us, esanÄius failuose IID3927 nuo 04:47:54 val., IID3929 nuo 04:48:41 val., IID3929 nuo 04:50:03 val., liudytojas parodÄ, kad pokalbyje girdimas balsas, kuris pagal balso tembrÄ yra panaÅ¡us į A.
A. balsÄ . TaÄiau nuteistieji A. A. ir D. K. pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose neigÄ, kad garso įraÅ¡uose girdimi jų balsai. Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2017 m. vasario 8 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad tirti pateiktuose garso įraÅ¡uose: Nr. 3927, Nr. 3928, Nr. 3929, Nr. 3931, Nr. 3936 ir Nr. 3926, esanÄiuose kompaktiniame diske Verbatim (CD-R 700 MB 52X speed witesse 80 min), gamykliniai numeriai - 3138 49MD 1430, 7F4347-CDR-A80 AZO, užfiksuoti fone kalbanÄių asmenų, pasakiusių tokius žodžius (nurodomi netikslinti):
âTai kam skambini?â, âNu, tai klausk, kada, už kiek? Garsiakalbį įjunkâ (Nr. 3927), âGana Äiaâ (Nr. 3928), âPats sau sugadinaiâ (Nr. 3929), âPaskutinį kartÄ â (Nr. 3931), âKur? Kuris jis Äia? Tai, kur jis jau?â (Nr. 3936) ir âKas Äia A.? Kas? Dirbantis? Kur dirba? Kur? (Nr. 3926), kalbos signalai netinka asmeniui identifikuoti pagal įraÅ¡e užfiksuotÄ balsÄ , todÄl negalima atsakyti į klausimus, kokių konkreÄių asmenų balsai tai yra (t. 1, b. l. 92-97).
Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi buvo paskirta nauja fonoskopinÄ ekspertizÄ, siekiant nustatyti ar 2016 m. lapkriÄio 23 d. garso įraÅ¡uose girdimi balsai yra A. A. ir D. K. (t. 4, b. l. 192-195). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. balandžio 12 d. ekspertizÄs akto Nr. 140-(1402)-IS1-2114 iÅ¡vadose nurodoma, kad nustatyti asmenį kuris pokalbių metu pasakÄ Å¾odžius:
1) pokalbis Nr. 3926 âKas Äia tas A.? Kas? Dirbantis? Kur dirba? Kur?â;
2) pokalbis Nr. 3927 âTai kam tu skambini? Nu, tai klausk, kada, už kiek? Garsiakalbį įjunkâ;
3) pokalbis Nr. 3928 âGana Äiaâ;
4) pokalbis Nr. 3929 âPats sau sugadinaiâ;
5) pokalbis Nr. 3931 âPaskutinį kartÄ â;
6) pokalbis Nr. 3936 âKur? Kur jis Äia? Tai, kur jis jau?â nÄra galimybÄs dÄl priežasÄių nurodytų ekspertizÄs akto tiriamojoje dalyje (t. 5, b. l. 3-5). Ä®vertinus tai, kad Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2017 m. vasario 8 d. specialisto iÅ¡vadoje ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. balandžio 12 d. ekspertizÄs akte nurodoma, jog negalima atsakyti į klausimÄ , kokių konkreÄių asmenų balsai yra užfiksuoti 2016 m. lapkriÄio 23 d. garso įraÅ¡uose, negalima remtis liudytojo V.
P. parodymais, pagal kuriuos jis atpažino A. A. ir D. K. balsus, kaip įrodymu, neabejotinai įrodanÄiu A. A. ir D. K. kaltÄ dÄl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma nuteistųjų A. A. ir D. K. gynÄjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje liudytojo V. P. parodymais kaip įrodymu, galinÄiu patvirtinti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nesirÄmÄ, nurodydamas, kad konkreÄių asmenų balsų nustatymui reikalingos specialios žinios, o liudytojo parodymai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti vertinami tik kaip duomenys, kuriais galima patikrinti kitus byloje esanÄius įrodymus.
Kaip ir aukÅ¡Äiau aptartų 2016 m. lapkriÄio 23 d. A. A. ir D. K. tarnybiniame policijos automobilyje užfiksuotų vaizdo įrašų atveju, 2016 m. lapkriÄio 23 d. padaryti garso įraÅ¡ai taip pat kategoriÅ¡kai nepaneigia A. A. ir D. K. kaltÄs dÄl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nes nenustaÄius, kad garso įraÅ¡uose girdimi A. A. ir D. K. balsai, tuo paÄiu nÄra nustatyta ir kad tai ne A. A. ir D. K., o kitų asmenų balsai.5.10. Net ir nelaikant anksÄiau paminÄtų faktinių duomenų tinkamais, patikimais ir neabejotinais įrodymais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių prasme, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį, visų kitų byloje esanÄių įrodymų visetas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad A.
A. ir D. K. buvo bÅ«tent tie policijos pareigÅ«nai, kuriems 2016 m. lapkriÄio 23 d. 05.16 val. prie įvažiavimo į gyvenamojo namo, esanÄio Erfurto g. 35, Vilniuje, kiemÄ A. J. davÄ 500 Eur kyšį už jo nepatraukimÄ administracinÄn atsakomybÄn. Nuteistasis A. J. pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad policijos pareigÅ«nai jo vairuojamÄ automobilį sustabdÄ Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje. Liudytojas A. J. teisiamajame posÄdyje taip pat teigÄ, kad savo dÄdÄs A.
J. praÅ¡ymu jis atvažiavo į Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., netoli Lazdynų ligoninÄs, ir pamatÄ toje vietoje stovinÄius policijos tarnybinį automobilį ir A. J. automobilį. 2016 m. gruodžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuota, jog tiek A. J., tiek ir A. J. parodÄ tÄ paÄiÄ vietÄ Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, kurioje policijos pareigÅ«nai sustabdÄ neblaivaus A. J. vairuojamÄ automobilį.
IÅ¡ 2016 m. lapkriÄio 28 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rÄjus policijos tarnybinio automobilio âÅ koda Octaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patrulio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuo 2016 m. lapkriÄio 22 d. 18.30 val. iki 2016 m. lapkriÄio 23 d. 6.30 val. patruliavo Vilniaus AVPK KPV KPR vyr. patruliai A. A. ir D. K., globalios padÄties nustatymo sistemos (GPS) duomenis buvo nustatyta, jog 03:47:26 val. tarnybinis automobilis sustojo Oslo g. kryptimi link GariÅ«nų, prie nuvažiavimo į Erfurto g.; 04:39:06 val. tarnybinis automobilis pajudÄjo Oslo g. link GariÅ«nų ir 04:39:30 val. sustojo Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., t. y., toje paÄioje vietoje, kurioje buvo sustabdytas neblaivaus A.
J. vairuojamas automobilis. Tarnybiniam automobiliui sustojus buvo atidarytos abiejų pusių priekinÄs jo durelÄs, kurių pozicijos vÄliau dar kelis kartus keitÄsi. 2016 m. gruodžio 13 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolÄs, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, jog praÄjus kelioms minutÄms po to, kai A. A. ir D. K. tarnybinis automobilis sustojo Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., 2016 m. lapkriÄio 23 d. 04.42 val. A. J. skambino savo sÅ«nÄnui A.
J. ir nurodÄ, kad jį neblaivų sustabdÄ policijos pareigÅ«nai ir jis su jais susitarÄ, kad už kyšį nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas, taÄiau reikiamos pinigų sumos jis neturi, todÄl papraÅ¡Ä A. J. atvažiuoti ir atvežti jam pinigų. Pokalbio metu A. J. nurodÄ tiksliÄ savo buvimo vietÄ , t. y. Lazdynuose, prieÅ¡ais poliklinikÄ , važiuojant link GariÅ«nų. Garso įraÅ¡o fone girdima kaip policijos pareigÅ«nai klausinÄja A. J., kas atveÅ¡ pinigus.
A. J. taip pat skambino A. J. 04.48 val., 04.50 val., 04.51 val., 04.55 val., 04.59 val., 05.03 val. ir bandÄ tiksliau nurodyti vietÄ , kurioje jo vairuojamÄ automobilį sustabdÄ policijos pareigÅ«nai. Å ių garso įrašų fone girdima kaip A. J. toliau bendravo su jį sustabdžiusiais policijos pareigÅ«nais. Ä®vertinus ir iÅ¡analizavus aptartus įrodymus (nuteistojo A. J. ir liudytojo A. J. nuoseklius ir iÅ¡ esmÄs sutampanÄius parodymus; jų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose nurodytus duomenis; 2016 m. lapkriÄio 28 d. apžiÅ«ros protokole ir 2016 m. gruodžio 13 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolÄs, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotus duomenis), sugretinus juos tarpusavyje, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad 2016 m. lapkriÄio 23 d. apie 04.40 val.
Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, neblaivaus A. J. vairuojamÄ automobilį sustabdÄ bÅ«tent policijos pareigÅ«nų A. A. ir D. K. ekipažas. Pirmosios instancijos teisme A. J. ir A. J. nurodÄ, kad toje vietoje, kurioje policijos pareigÅ«nų buvo sustabdytas A. J. vairuojamas automobilis, jokių kitų policijos tarnybinių automobilių nebuvo.5.11. Remiantis 2016 m. gruodžio 13 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolÄs, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenimis paskutinis A.
J. ir A. J. telefoninis pokalbis, prieÅ¡ pastarajam atvykstant į Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., įvyko 2016 m. vasario 23 d. 05:03:41 val. IÅ¡ pokalbio turinio galima sprÄsti, kad A. J. suprato, kurioje vietoje buvo sustabdytas A. J. vairuojamas automobilis, ir nurodÄ jam, kad tuoj atvyks. Pagal policijos tarnybinio automobilio GPS duomenis A. A. ir D. K. ekipažas visÄ laikÄ nuo A. J. automobilio sustabdymo iki A. J. atvykimo stovÄjo automobilio sustabdymo vietoje, t. y. tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g.
VÄliau užfiksuoti tarnybinio automobilio GPS duomenys taip pat atitinka nuteistojo A. J. ir liudytojo A. J. parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus. 5.12. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. J. parodÄ, kad atvykÄs į Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., jis pamatÄ stovinÄius policijos tarnybinį automobilį ir A. J. automobilį â(duomenys neskelbtini)â. A. J. pastatÄ savo automobilį netoliese ir įsÄdo į A. J. automobilį, kuriame Å¡is papasakojo, jog buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir jam reikalingi 500 Eur kyÅ¡iui duoti.
Tada A. J. A. J. automobiliu nuvažiavo iki Architektų g. 43/Erfurto g. 31 esanÄios âIKIâ parduotuvÄs ir bankomate iÅ¡grynino 600 Eur, iÅ¡ kurių 500 Eur tuoj pat perdavÄ A. J.. IÅ¡ AB âSEB bankoâ pateikto A. J. turimų sÄ skaitų finansinių operacijų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2016 m. lapkriÄio 23 d. 05.16 val. iÅ¡ AB âSEB bankoâ bankomato, esanÄio Architektų g. 43/Erfurto g. 31, Vilniuje, nuimta 600 Eur grynųjų pinigų (t. 1, b. l. 141-143). GPS duomenimis 05:11:09 val.
A. A. ir D. K. tarnybinis automobilis pajudÄjo iÅ¡ A. J. automobilio sustabdymo vietos ir 05:16:08 val. sustojo prie įvažiavimo į Erfurto g. 35 namo kiemÄ , netoli parduotuvÄs âIKIâ, kur A. J. bankomate iÅ¡grynino kyÅ¡iui skirtus pinigus. Taigi, tuo pat metu, kai A. J. nuvažiavo iÅ¡gryninti kyÅ¡iui skirtų pinigų, A. A. ir D. K. ekipažas važiavo iÅ¡ paskos ir sustojo laukti netoli prekybos centro, kuriame yra bankomatas. Kaip pirmosios instancijos teisme nurodÄ nuteistasis A. J., po to, kai A.
J. prie parduotuvÄs âIKIâ perdavÄ jam iÅ¡grynintus 500 Eur, jis (A. J.) Äjo link degalinÄs âNesteâ (pakeliui yra įvažiavimas į Erfurto g. 35 namo kiemÄ , kuriame, kaip nustatyta iÅ¡ GPS duomenų, tuo metu stovÄjo A. A. ir D. K. tarnybinis automobilis) ir prie gyvenamojo namo pamatÄ tÄ patį Å¡alia tarnybinio automobilio stovintį policijos pareigÅ«nÄ , kuris sustabdÄ jo vairuojamÄ automobilį. Pasak A. J., jis priÄjo prie policijos pareigÅ«no ir padavÄ jam 500 Eur, o tada nuÄjo toliau. 2016 m. gruodžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje metu A.
J. parodÄ tiksliÄ vietÄ prie Erfurto g. 35 namo, kurioje jis perdavÄ 500 Eur kyšį policijos pareigÅ«nui. Liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad po to, kai perdavÄ kyÅ¡iui skirtus pinigus A. J., jis pÄsÄias Äjo iki Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., kur buvo palikÄs savo automobilį. Jam beeinant netoli âNesteâ degalinÄs prie jo priÄjo policijos pareigÅ«nas ir pakvietÄ atsisÄsti į policininkų tarnybinį automobilį. Kai A.
J. atsisÄdo į automobilio galÄ , vairuotojo vietoje sÄdÄjÄs policijos pareigÅ«nas jo paklausÄ, kur Å¡is eina, o jis atsakÄ, kad eina pasiimti palikto automobilio. Tada policijos pareigÅ«nai paveÅ¾Ä A. J. iki jo palikto automobilio ir jį iÅ¡leidÄ nuvažiavo vakariniu aplinkkeliu. Å ie A. J. parodymai taip pat sutampa su policijos tarnybinio automobilio GPS duomenimis, pagal kuriuos A. A. ir D. K. tarnybiniam automobiliui stovint prie įvažiavimo į Erfurto g. 35 namo kiemÄ 05:20:26 val. užfiksuotos atidarytos tarnybinio automobilio galinÄs deÅ¡inÄs pusÄs keleivio durelÄs, 05:20:29 val.
Å¡ios durelÄs fiksuojamos uždarytos, o 05:20:30 val. fiksuojamos uždarytos tarnybinio automobilio priekinÄs keleivio durelÄs. 05:20:38 val. tarnybinis automobilis pajudÄjo nuo Erfurto g. 35 link Oslo g.; 05:21:05 val. tarnybinis automobilis iÅ¡ Erfurto g. pasuko į įvažiavimÄ link Oslo g. į GariÅ«nų pusÄ; 05:21:08 val. važiuojant tarnybiniam automobiliui Oslo g. fiksuojamos atidarytos galinÄs deÅ¡inÄs pusÄs durelÄs; 05:21:15 val. tarnybinis automobilis sustojo Oslo g. prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ Erfurto g.
į Oslo g. (toje vietoje, kurioje A. J. buvo palikÄs savo automobilį) ir fiksuojamos uždarytos galinÄs deÅ¡inÄs pusÄs durelÄs. IÅ¡ karto po to, 05:21:18 val., tarnybinis automobilis pajudÄjo Oslo g. link vakarinio aplinkkelio, o 05:21:26 val. iÅ¡ Oslo g. įvažiavo į vakarinį aplinkkelį, link L. AsanaviÄiÅ«tÄs g. Policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio judÄjimas užfiksuotas ir 2017 m. sausio 3 d. vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole, iÅ¡ kurio matyti, kad peržiÅ«rÄjus vaizdo įraÅ¡o failÄ , paimtÄ iÅ¡ UAB âVilniaus vieÅ¡asis transportasâ autobuso âSolarisâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) (autobuso maršruto Nr.
55) vaizdo registratoriaus, nustatyta, jog 2016 m. lapkriÄio 23 d. 05.20 val. (tuo pat metu, kai pagal GPS duomenis A. A. ir D. K. tarnybinis automobilis pradÄjo važiuoti iÅ¡ namo, esanÄio Erfurto g. 35, kiemo) Erfurto g., toje paÄioje kaip ir autobuso judÄjimo kryptyje, pirmoje kelio juostoje, užfiksuota kaip į policijos skiriamaisiais ženklais pažymÄto automobilio, kurio valstybinių numerių nesimato ir kuris stovi prie įvažiavimo į gyvenamųjų namų kiemÄ Erfurto g., priekinÄ keleivio pusÄ Ä¯sÄdo policijos pareigÅ«nas ir po to automobilis iÅ¡važiavo iÅ¡ įvažiavimo į gyvenamųjų namų kiemÄ Erfurto g. ir nuvažiavo Erfurto g. link Oslo g. (link vietos, kurioje buvo paliktas A.
J. automobilis) (t. 2, b. l. 29-31).5.13. Tarnybinio automobilio, kuriuo patruliavo A. A. ir D. K., judÄjimo marÅ¡rutas ir laikas, nustatytas iÅ¡ GPS duomenų, visiÅ¡kai atitinka nuteistojo A. J. parodymus apie tai, kurioje vietoje buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis ir kur policijos pareigÅ«nams buvo perduotas kyÅ¡is. Tarnybinio automobilio GPS duomenys taip pat sutampa su liudytojo A. J. parodymais, pagal kuriuos policijos pareigÅ«nai jį nuveÅ¾Ä iki vietos, kurioje jis paliko savo automobilį. GPS duomenis ir A.
J. bei A. J. parodymus atitinka ir kiti byloje surinkti duomenys â 2016 m. gruodžio 13 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolÄs, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei A. J. ir A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat duomenys, gauti apžiÅ«rÄjus UAB âVilniaus vieÅ¡asis transportasâ autobuso âSolarisâ vaizdo registratoriaus įraÅ¡Ä ir AB âSEB bankoâ pateiktÄ A. J. turimų sÄ skaitų finansinių operacijų iÅ¡raÅ¡Ä .
Ä®vertinus aptartus duomenis nelieka jokių pagrįstų abejonių, kad 2016 m. lapkriÄio 23 d. apie 04.40 val. Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, neblaivaus A. J. vairuojamÄ automobilį sustabdÄ, susitarÄ su juo dÄl kyÅ¡io ir jį priÄmÄ kuris nors kitas, o ne policijos pareigÅ«nų A. A. ir D. K. ekipažas. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma A. A. ir D. K. gynÄjo apeliaciniame skunde, GPS duomenimis nustatytas tarnybinio automobilio judÄjimo laikas ir marÅ¡rutas, identiÅ¡kas A.
J. ir A. J. parodymams apie tai, kuriose vietose ir kokiu metu jie bendravo su policijos pareigÅ«nais, leidžia teigti, kad A. A. ir D. K. ne įprastai patruliavo jiems priskirtoje teritorijoje, sustodami tam tikrose vietose parÅ«kyti ar sustabdyti Kelių eismo taisyklių pažeidÄjus, bet Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., sustabdÄ neblaivaus A. J. vairuojamÄ automobilį susitarÄ su juo dÄl 500 Eur kyÅ¡io už jo nepatraukimÄ administracinÄn atsakomybÄn ir nuvyko į gyvenamojo namo, esanÄio Erfurto g. 35, Vilniuje, kiemÄ , kur šį kyšį priÄmÄ, o vÄliau trumpam sugrįžo prie Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., nes pavÄžÄjo A.
J. prie jo palikto automobilio. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo visas reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymų nuostatomis tinkamai įvertino byloje esanÄių įrodymų visumÄ ir A. A. bei D. K. pagrįstai pripažino kaltais dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo.5.14. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A. A. ir D. K. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ jie padarÄ veikdami bendrininkų grupÄje.
Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupÄ yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tÄsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Ä®statyme nenurodoma, kaip bendrininkai turi susitarti dÄl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todÄl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgÄs į konkreÄios bylos aplinkybes.
Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma â žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todÄl įrodinÄjant susitarimo buvimÄ nÄra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarÄ nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
BÅ«tinas bendrininkų grupÄs požymis yra tas, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudÄties požymius (ar jų dalį). NustaÄius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kÄsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudÄties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikÄ kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). 5.15.
Byloje nustatyta, kad A. A. kartu su D. K. nuo 2016 m. lapkriÄio 22 d. 18.30 val. iki 2016 m. lapkriÄio 23 d. 06.30 val. patruliavo policijos tarnybiniu automobiliu âÅ koda Octaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patrulio Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. J. parodÄ, kad policijos pareigÅ«nui perduodamas 500 Eur kyšį jis matÄ netoli stovintį policijos tarnybinį automobilį. Liudytojas A. J. pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teisme parodÄ, kad jį iki Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, kur buvo paliktas jo automobilis, tarnybiniu automobiliu paveÅ¾Ä du policijos pareigÅ«nai.
ApeliacinÄs instancijos teisme perklausius 2016 m. lapkriÄio 23 d. 04.42 val., 04.48 val., 04.50 val., 04.51 val., 04.55 val., 04.59 val., 05.03 val. vykusių A. J. ir A. J. pokalbių telefonu garso įraÅ¡us (tuo metu A. J. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų) girdimi dviejų Å¡alia A. J. esanÄių policijos pareigÅ«nų balsai. Aptartų duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. A. ir D. K. abu susitarÄ su A. J. dÄl kyÅ¡io priÄmimo, kartu tarnybiniu automobiliu nuvyko prie įvažiavimo į gyvenamojo namo, esanÄio Erfurto g. 35, Vilniuje, kiemÄ , kuriame A.
J. vienam iÅ¡ jų perdavÄ kyÅ¡iui skirtus pinigus ir nuveÅ¾Ä A. J. atgal į vietÄ , kurioje buvo paliktas jo automobilis. Savo veiksmais A. A. ir D. K. abu prisidÄjo siekiant bendro nusikalstamo rezultato, suprato, jog veikia bendrininkų grupÄje pagal vieningÄ nusikalstamÄ sumanymÄ â priimti kyšį už neteisÄtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus ir norÄjo taip veikti, t. y., veikÄ tiesiogine tyÄia.5.16. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o sumažinti jam paskirtos baudos bausmÄs dydį arba nustatyti ilgesnį baudos sumokÄjimo terminÄ .5.17.
BausmÄ yra valstybÄs prievartos priemonÄ, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. BausmÄs paskirtis â galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybÄ. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmÄs turi bÅ«ti teisingos.
Teisingumo ir teisinÄs valstybÄs principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybÄs taikomos priemonÄs turi bÅ«ti adekvaÄios siekiamam tikslui. Taigi bausmÄs turi bÅ«ti adekvaÄios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmÄs paskirÄiai. Ä®statymų leidÄjas apibÅ«dina bausmÄs paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmÄs skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dÄstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmÄs paskirtį.
BausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skirdami bausmÄ teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nÄ vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybÄ, o paskirta bausmÄ turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmÄs tikslus.
Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes. Teismas bausmÄ paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dÄl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmÄ, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. 5.18.
Skirdamas A. J. bausmÄ pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad jis padarÄ vienÄ sunkų tyÄinį nusikaltimÄ , taÄiau iÅ¡ nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 227 straipsnio 2 dalies redakcijos (2016 m. lapkriÄio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. lapkriÄio 17 d.) matyti, kad už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statymų leidÄjas buvo nustatÄs baudos, areÅ¡to arba laisvÄs atÄmimo iki penkerių metų bausmÄ. Taigi A. J. padaryta nusikalstama veika priskirtina ne sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).
Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcijoje (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d.) už apysunkio nusikaltimo padarymÄ buvo nustatyta iki 1000 MGL dydžio bauda. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad bauda skaiÄiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais, o minimali bauda yra vieno MGL dydžio, todÄl nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentas, kad įstatymų leidÄjas nenustatÄ minimalaus baudos bausmÄs dydžio už nusikalstamų veikų padarymÄ , yra nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai nurodÄ, kad A. J. skiriama 150 MGL dydžio baudos bausmÄ yra artimesnÄ sankcijoje nustatytam bausmÄs minimumui. Skirdamas A. J. bausmÄ, pirmosios instancijos teismas nustatÄ vienÄ jo atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ â jis prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta. A. J. nedirba, iÅ¡situokÄs, registruotas darbo biržoje, anksÄiau buvo teistas net aÅ¡tuonis kartus, o jam inkriminuotÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarÄ neiÅ¡nykus teistumui, siekdamas iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs. Duomenys, apibÅ«dinantys nuteistojo A.
J. asmenybÄ, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis yra linkÄs nusikalsti, o už ankstesnius nusikaltimus (įskaitant ir sunkius nusikaltimus) paskirtos bausmÄs teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarÄ. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas A. J. už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrÄ baudos bausmÄ, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei už apysunkius nusikaltimus nustatytos baudos bausmÄs vidurkis. BausmÄs skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinÄ teisÄ, o apeliacinÄs instancijos teismas bausmÄ suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmÄs individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrÄ aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmÄ.
Pirmosios instancijos teismo A. J. paskirta bausmÄ nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti įstatymo, nustatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose nÄra pagrindo. Skirdamas A. J. bausmÄ ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidÄ. Byloje nÄra ir BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnÄs, negu įstatymo numatyta, bausmÄs skyrimo sÄ lygų, taip pat nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinanÄių A.
J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , bei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad baudos bausmÄs, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei už apysunkius nusikaltimus nustatytos baudos bausmÄs vidurkis, paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). 5.19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todÄl, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, jis yra teisÄtas ir pagrįstas.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. J. bei nuteistųjų A. A. ir D. K. gynÄjo apeliacinius skundus atmesti. TeisÄjai                                                                                         Valdimaras BavÄjanas                                                                                                              Viktoras Kažys                                                                                                                   Algimantas Valantinas