Legislator Case Law & Legislation
124ab1ef-3b11-4e71-b4a0-c0b923facd74 AI generated

124ab1ef-3b11-4e71-b4a0-c0b923facd74 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 124ab1ef-3b11-4e71-b4a0-c0b923facd74
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-195-483/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00603-2016-3                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.3.2.1; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,teisėjų Valdimaro Bavėjano, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,gynėjams advokatams Romualdui Vitkui, Silvai Mardosaitei,nuteistiesiems A.

Legislator headnote

AI generated

124ab1ef-3b11-4e71-b4a0-c0b923facd74 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliantas nusikalstamÄ veikÄ padarė 2016 m. lapkričio mėnesį. Atitinkamu laikotarpiu galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies redakcijoje minimali baudos riba nebuvo nustatyta. Taigi, teismas, nustatydamas baudos dydį už nusikalstamos veikos padarymÄ , negali remtis formaliu bausmės minimumu, kurio nusikalstamos veikos padarymo metu baudžiamasis įstatymas nenustatė - apeliantui gali bÅ«ti paskirta mažesnė bauda.2.3. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino jo materialinės padėties ir paskyrė baudÄ , kuri yra akivaizdžiai per didelė, tokiu bÅ«du buvo pažeistas proporcingumo principas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-195-483/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00603-2016-3                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.3.2.1; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,teisėjų Valdimaro Bavėjano, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,gynėjams advokatams Romualdui Vitkui, Silvai Mardosaitei,nuteistiesiems A.

A., D. K., A. J.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. bei nuteistųjų A. A. ir D. K. gynėjo advokato Romualdo Vitkaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:A. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.A. J. įpareigotas sumokėti jam paskirtÄ baudÄ per vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.A.

A. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.A. A. įpareigotas sumokėti baudÄ per vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.D. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 170 MGL (6 402 Eur) dydžio bauda.D. K. įpareigotas sumokėti baudÄ per vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.IÅ¡ A.

A. ir D. K. konfiskuota po 250 Eur. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. A. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, jog tiesiogiai pasiÅ«lė, susitarė ir davė kyšį valstybės tarnautojams už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus: jis, 2016 m. lapkričio 23 d. apie 04.40 val. Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, bÅ«damas neblaivus ir vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus AVPK) Kelių (policijos valdybos (toliau - KPV) Kelių patrulių rinktinės (toliau - KPR) (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. A.. Vilniaus AVPK KPV KPR (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vyriausiesiems patruliams A. A. ir D. K., veikiant bendrininkų grupėje, kalbantis, kad viskas gali brangiai kainuoti, jeigu jam (A. J.) bus atimtas vairuotojo pažymėjimas, ir paklausus „kÄ gali pasiÅ«lyti“, A.

J., siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, pasiÅ«lė A. A. ir D. K. už jų neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, 500 Eur kyšį. A. A. ir D. K. su tuo sutikus, A. J. paskambino A. J., kadangi su savimi pinigų neturėjo ir susitarė su A. J., kad pastarasis atvažiuos ir paskolins jam pinigų, po to susitarė su A. A. ir D. K., kad kyšį perduos prie įvažiavimo į gyvenamojo namo, esančio Erfurto g. 35, Vilniuje, kiemÄ , kur 05.16 val., po to, kai A. J. nuo sÄ skaitos iÅ¡ AB „SEB“ bankomato, esančio Architektų g. 43/Erfurto g. 31, Vilniuje, nuėmė 600 Eur, iÅ¡ kurių 500 Eur davė A.

J., A. J. tiesiogiai padavė 500 Eur kyšį A. A. už jo nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn, t. y. už neteisėtÄ A. A. ir D. K. neveikimÄ vykdant įgaliojimus.1.1. A. A. ir D. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad bÅ«dami valstybės tarnautojais, savo naudai tiesiogiai provokavo duoti kyšį už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus ir tiesiogiai susitarė ir priėmė kyšį: jie, bÅ«dami valstybės tarnautojais, dirbdami Vilniaus AVPK KPV KPR (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vyriausiaisiais patruliais, vykdydami policijos pareigÅ«nų funkcijas, 2016 m. lapkričio 23 d. apie 04.40 val.

Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, A. A. sustabdžius A. J., kuris bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jiems, veikiant bendrininkų grupėje, kalbantis, kad viskas gali brangiai kainuoti, jeigu A. J. bus atimtas vairuotojo pažymėjimas, už A. J. nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn, t. y. už jų, t. y. D. K. ir A. A. neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, tiesiogiai provokavo A. J. duoti kyšį A.

A. sakant A. J. „kÄ gali pasiÅ«lyti“, A. J. pasiÅ«lius 500 Eur kyšį, D. K. ir A. A. su tuo sutiko. A. J. neturint su savimi pinigų, jis paskambino A. J., su kuriuo susitarė, kad pastarasis atvažiuos ir paskolins jam pinigų, po to D. K. ir A. A. susitarė su A. J., kad kyšį priims prie įvažiavimo į gyvenamojo namo, esančio Erfurto g. 35, Vilniuje, kiemÄ , kur 05.16 val., po to, kai A. J. nuo sÄ skaitos iÅ¡ AB „SEB“ bankomato, esančio Architektų g. 43/Erfurto g. 31, Vilniuje, nuėmė 600 Eur, iÅ¡ kurių 500 eurų padavė A.

J., A. A. savo ir D. K. naudai priėmė A. J. atneÅ¡tus pinigus, t. y. tiesiogiai priėmė 500 Eur kyšį už A. J. nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn, t. y. už jų neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 2. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos baudos: sumažinti jos dydį ir/arba nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ .2.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos dydis ir jos sumokėjimo terminas neatitinka A. J. finansinės padėties ir yra praktiÅ¡kai neįgyvendinamas. A. J. yra bedarbis, darbo biržoje registruotas nuo 2017 m. liepos 24 d., negaunantis nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos, nes nėra sukauptas reikiamas nedarbo draudimo stažas. Nuteistasis neturi nuosavo nekilnojamojo turto, kurį realizavus bÅ«tų galima sumokėti nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ . Pasak nuteistojo, jis yra įgijęs tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ , todėl atsižvelgiant į dabartines darbo rinkos tendencijas taip pat ankstesnę jo darbo patirtį tikimybė, kad jis nedelsiant įsidarbins ir gaus atlyginimÄ , leidžiantį tinkamai įvykdyti paskirtÄ baudÄ , yra itin maža.

Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį ir nustatytÄ baudos apmokėjimo terminÄ vidutinė įmoka sudarytų 313,83 Eur per mėnesį visÄ vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį. Nuteistojo teigimu, akivaizdu, kad finansinė jo padėtis neleidžia atlikti tokio dydžio įmokų.2.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, kad A. J. skirtina bausmė - bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Apelianto nuomone, teismo nuoroda į tariamÄ minimaliÄ bausmės ribÄ yra nepagrįsta, nes nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas tokios ribos nenustatė.

Apeliantas nusikalstamÄ veikÄ padarė 2016 m. lapkričio mėnesį. Atitinkamu laikotarpiu galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies redakcijoje minimali baudos riba nebuvo nustatyta. Taigi, teismas, nustatydamas baudos dydį už nusikalstamos veikos padarymÄ , negali remtis formaliu bausmės minimumu, kurio nusikalstamos veikos padarymo metu baudžiamasis įstatymas nenustatė - apeliantui gali bÅ«ti paskirta mažesnė bauda.2.3. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino jo materialinės padėties ir paskyrė baudÄ , kuri yra akivaizdžiai per didelė, tokiu bÅ«du buvo pažeistas proporcingumo principas.

Teismas, nustatydamas itin didelę baudÄ , kurios nuteistasis per nustatytÄ terminÄ nebus pajėgus sumokėti, neįgyvendino bausmės tikslų ir pažeidė teisingumo principÄ . Apelianto manymu, jo atžvilgiu bausmės tikslas bÅ«tų pasiektas nustačius mažesnį baudos dydį ir/arba nustačius ilgesnį laikotarpį baudos sumokėjimui. Apeliantui paskirta bauda jo materialinės padėties kontekste yra itin didelė ir lemia itin didelį nubaudimo poveikį, kuris gali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis teisingumo ir proporcingumo principus (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis pažymi, kad užsienio valstybių įstatymuose aiÅ¡kiai įtvirtinta taisyklė, jog skiriant bausmę (nustatant baudos dydį) už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti įvertintos kaltininko pajamos, jo realios galimybės sumokėti baudÄ , kitos materialinės aplinkybės.

3. Nuteistųjų A. A. ir D. K. gynėjas advokatas Romualdas Vitkus apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir A. A. bei D. K. iÅ¡teisinti nepadarius jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos arba bylÄ perduoti prokurorui papildomam tyrimui atlikti.3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. A. ir D. K. ne kartÄ buvo sustoję prie degalinių, buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, stabdė automobilius, todėl globalios padėties nustatymo sistemos (GPS) duomenys apie policijos tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvimo vietÄ , jo judėjimo marÅ¡rutÄ bei laikÄ , tarnybinio automobilio durelių atidarymÄ bei jų uždarymÄ negali bÅ«ti vertinami kaip vienas iÅ¡ įrodymų apie tariamai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .3.2.

Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teisme liudytojas V. P. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu perklausęs garso įraÅ¡us jis atpažino A. A. balsÄ , ir paaiÅ¡kino, jog balsas yra panaÅ¡us, kadangi nematė kalbančio žmogaus, buvo paÅ¡alinių garsų. Liudytojas taip pat nurodė, kad kartais jis negali atpažinti ir savo paties balso. Gynėjas pažymi, kad pagal tyrėjos užduotį Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko fonoskopinį objektų tyrimÄ , siekiant nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2016 m. lapkričio 23 d. garso įraÅ¡e užfiksuotus žodžius pasakęs asmuo yra A.

A.. 2017 m. vasario 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-219(17) konstatuota, jog kalbos signalai netinka asmeniui identifikuoti pagal įraÅ¡e užfiksuotÄ balsÄ , todėl negalima atsakyti į klausimÄ , kokių konkrečių asmenų balsai tai yra. Gynėjo manymu, teismas Å¡ių iÅ¡vadų neanalizavo ir nepasisakė, kodėl remiasi liudytojo V. P. parodymais, o ne specialistų iÅ¡vadomis, todėl Å¡io liudytojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir jais negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.3.3.

Apeliaciniame skunde nuteistųjų gynėjas pakartoja A. A. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir nurodo, kad liudytojas V. P. teisme patvirtino jo parodymus, jog pakeisti laikÄ tarnybinio automobilio vaizdo registratoriuje nėra jokių galimybių, o policijos pareigÅ«nų marÅ¡rute gali bÅ«ti ir kitų policijos ekipažų. Pasak gynėjo, iÅ¡ teismui pateiktos Vilniaus AVPK 2017 m. rugsėjo 18 d. informacijos Nr. 10-S-145353/10.44-1 matyti, kad tuo metu Vilniaus mieste dirbo 21 įvairių rūšių patrulinė pajėga ir 7 operatyvinės grupės, todėl Oslo gatve galėjo pravažiuoti bet kuris kitas iÅ¡ aukščiau nurodytų ekipažų.

Gynėjo teigimu, D. K. taip pat patvirtino, kad reguliuoti laikÄ vaizdo registratoriuje neįmanoma, kadangi nėra jokio ekrano, o automobilyje į vaizdo registratorių tik įdedama atminties kortelė. Tiek A. A., tiek ir D. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. J. anksčiau nėra matę.3.4. Gynėjas apeliaciniame skunde cituoja ir nuteistojo A. J. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, pagal kuriuos Å¡is iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs ir per automobilio langÄ bendravo tik su vienu liekno kÅ«no sudėjimo policijos pareigÅ«nu, nei vieno iÅ¡ teismo posėdyje dalyvaujančių policijos pareigÅ«nų neatpažįsta, o ikiteisminio tyrimo metu atpažinimai nebuvo daromi.

Teisme peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame 2016 m. lapkričio 23 d. 06.21 val. užfiksuotas automobilis, A. J. negalėjo pasakyti, kad tai yra jo automobilis „(duomenys neskelbtini)”. Gynėjo teigimu, liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad jis matė tik vienÄ policijos pareigÅ«nÄ ir teismo salėje jo nėra, t. y. patvirtino faktÄ , kad jis nebendravo nei su A. A., nei su D. K..3.5. Pasak gynėjo, byloje neginčijamai nustatyta, jog A. J. automobilis buvo sustabdytas 2016 m. lapkričio 23 d. apie 04.40 val.

Ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kurie 2016 m. lapkričio 23 d. buvo paimti iš tarnybinio policijos kompiuterio Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš faile „2016-11-23 042236” esančių vaizdo įrašų nuo 04.22 val. iki 04.47 val. A. A. ir D. K. stabdė automobilius, tarp kurių nėra A. J. automobilio. Kituose vaizdo įrašuose, kurie yra nuoseklūs nuo 04.48 val. iki 06.21 val. taip pat nėra A. J. automobilio. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas vaizdas nuo 06.19 val. iki 06.38 val., 06.30 val. pareigūnas D.

K. eina link A. A., stovinčio prie automobilio. Toliau Å¡iame įraÅ¡e užfiksuota, kaip policijos pareigÅ«nai stovi prie automobilio, iÅ¡ priekinės vairuotojo pusės iÅ¡lipa asmuo, kuris prieina prie jų, o po to visi trys nueina prie stovinčio automobilio priekinės pusės. Å is vaizdo įraÅ¡as baigiasi 06.36 val. Kitas vaizdo įraÅ¡as prasideda 06.38 val. Gynėjo nuomone, Å¡iame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas vaizdas neatitinka nei policijos pareigÅ«nų, nei nuteistojo A. J. parodymų, pagal kuriuos jis bendravo tik su vienu policijos pareigÅ«nu per atidarytÄ automobilio langÄ , o kito policijos pareigÅ«no visiÅ¡kai nematė ir iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs. Apelianto manymu, teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų neanalizavo ir jų nepaÅ¡alino.4.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka prokuroras prašė nuteistojo A. J. bei nuteistųjų A. A. ir D. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. J. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ , o nuteistieji A. A. ir D. K. bei jų gynėjas prašė tenkinti pastarojo apeliacinį skundÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo A. J. bei nuteistųjų A. A. ir D. K. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.5.1. Apeliaciniame skunde nuteistųjų A.

A. ir D. K. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina nuteistųjų kaltės padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ie nedalyvavo jÄ darant. Pagrįsdamas Å¡iuos teiginius, apeliantas kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, reiÅ¡kia abejones dėl liudytojų parodymų ir kitų įrodymų patikimumo. Kitas apeliantas - nuteistasis A. J. - apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.5.2.

Ä®rodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos.5.3.

Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.5.4.

Baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau įrodinėjimas nėra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumÄ ir pateikus argumentus dėl jų pakankamumo. Kaltininko keliamos versijos turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais, bent jau minimaliais, duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. 5.5.

Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. J. 2016 m. lapkričio 23 d. apie 04.40 val. Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, bÅ«damas neblaivus ir vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų. Siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, A. J. pasiÅ«lė jo automobilį sustabdžiusiems policijos pareigÅ«nams 500 Eur kyšį už jo nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn, t. y. už policijos pareigÅ«nų neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Policijos pareigÅ«nams sutikus, A. J. paskambino savo sÅ«nėnui A. J. ir susitarė, kad pastarasis atvažiuotų ir paskolintų jam pinigų, po to susitarė su policijos pareigÅ«nais, kad kyšį perduos prie įvažiavimo į gyvenamojo namo, esančio Erfurto g. 35, Vilniuje, kiemÄ , kur 05.16 val., po to, kai A. J. nuo sÄ skaitos iÅ¡ AB „SEB“ bankomato, esančio Architektų g. 43/Erfurto g. 31, Vilniuje, nuėmė 600 Eur, iÅ¡ kurių 500 Eur davė A. J., A. J. tiesiogiai padavė 500 Eur kyšį vienam iÅ¡ policijos pareigÅ«nų.

Nurodytos aplinkybės nustatytos šiais faktiniais duomenimis: nuteistasis A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis 2016 m. lapkričio 23 d. apie 04.40 val. Oslo g., tarp įvažiavimo ir išvažiavimo į/iš Erfurto g., Vilniuje, neblaivus vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ buvo sustabdytas policijos pareigūno ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės davė jam 500 Eur kyšį, o prieš tai šiuos pinigus nuteistajam išgryninęs bankomate perdavė jo sūnėnas A.

J.; liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo dėdės A. J. praÅ¡ymu jis iÅ¡grynino 500 Eur, kuriuos jo dėdė kaip kyšį perdavė policijos pareigÅ«nams tam, jog iÅ¡vengtų administracinės atsakomybės už vairavimÄ neblaiviam; 2016 m. gruodžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuota, jog A. J. ir A. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie iÅ¡ esmės nesiskiria nuo jų pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, ir parodė vietas, kuriose policijos pareigÅ«nai sustabdė neblaivaus A.

J. vairuojamÄ automobilį bei kuriose buvo iÅ¡gryninti ir policijos pareigÅ«nui perduoti kyÅ¡iui skirti 500 Eur (t. 1, b. l. 55-63; t. 2, b. l. 184-189); 2016 m. gruodžio 13 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti A. J. telefoniniai pokalbiai, vykę 2016 m. lapkričio 23 d. nuo 04.42 val. ir vėliau, kurių metu jis A. J. nurodė, kad yra sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir prašė jo kuo skubiau atvykti ir padėti, nes jam gali bÅ«ti suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 1, b. l. 74-84).5.6.

Esminis apeliacinio proceso dalykas Å¡ioje byloje vertinant įrodymus – nustatyti ar policijos pareigÅ«nai, 2016 m. lapkričio 23 d. iÅ¡ A. J. priėmę 500 Eur kyšį už jo nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn, buvo A. A. ir D. K., ar ne Å¡ie policijos pareigÅ«nai.5.7. Nuteistieji A. A. ir D. K. savo kaltės nepripažino viso bylos proceso metu. Pirmosios instancijos teisme jie patvirtino, kad 2016 m. lapkričio 23 d. naktį patruliavo ir Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, tačiau neigė, kad Å¡ioje vietoje sustabdė neblaivaus A.

J. vairuojamÄ automobilį ir paėmė 500 Eur kyšį už jo nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn. Nuteistasis A. J. pirmosios instancijos teisme neatpažino nei A. A., nei D. K. ir nurodė, kad jo vairuojamÄ automobilį sustabdęs policininkas buvo liekno kÅ«no sudėjimo, apie 40 metų amžiaus. Apeliacinės instancijos teisme A. J. parodė, kad negali atpažinti jo vairuojamÄ automobilį stabdžiusio policijos pareigÅ«no, nes įvykio metu buvo tamsu, o policijos pareigÅ«nai vilki vienodas uniformas, apsunkinančias galimybes juos atskirti.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apklaustas liudytojas A. J. taip pat negalėjo atpažinti nei A. A., nei D. K. kaip policijos pareigÅ«nų, kurie 2016 m. lapkričio 23 d. naktį, po to, kai A. J. perdavė iÅ¡grynintus kyÅ¡iui skirtus pinigus A. J., tarnybiniu automobiliu pavežė jį (A. J.) iki Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, kur Å¡is buvo palikęs savo automobilį. Pirmosios instancijos teisme su juo bendravusį policijos pareigÅ«nÄ A. J. apibÅ«dino kaip 40 metų amžiaus, liekno kÅ«no sudėjimo vyrÄ .

Apeliacinės instancijos teisme liudytojas parodė, kad bendravo su 40-50 metų amžiaus policijos pareigūnu ir jam sunku atpažinti, ar tai galėjo būti A. A. arba D. K.. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 1 d. vykusioje apklausoje A. J. davė dar kitokius parodymus, pagal kuriuos jis bendravo su apie 60 metų amžiaus vidutinio kūno sudėjimo policijos pareigūnu, kuris lietuviškai kalbėjo be akcento.5.8. Nuteistųjų A. A. ir D. K. gynėjo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama vaizdo įrašų, kurie 2016 m. lapkričio 23 d. buvo paimti iš tarnybinio policijos kompiuterio Nr. (duomenys neskelbtini), analizei ir nurodoma, kad šie vaizdo įrašai neįrodo A.

A. ir D. K. kaltės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaizdo įraÅ¡Ä , esantį faile „2016-11-23_060033“, nurodė, kad jame užfiksuota kaip 2016 m. lapkričio 23 d. 06.21 val. Oslo g., Vilniuje, važiuojant link GariÅ«nų, tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g. Vilniuje, policijos pareigÅ«nas A. A. galimai sustabdė A. J. vairuojamÄ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinio numerio vaizdo įraÅ¡e nesimato.

IÅ¡ tokios pirmosios instancijos teismo formuluotės galima spręsti, kad ir pačiam teismui kilo abejonių ar vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ tiesų užfiksuotas bÅ«tent A. J. vairuojamas automobilis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nuteistasis A. J. nurodė, kad peržiÅ«rėjęs minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä jis negali patvirtinti, kad jame užfiksuotas jo vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Nors pirmosios instancijos teisme liudytojas G. S., dirbantis automobiliais „(duomenys neskelbtini)“ prekiaujančioje įmonėje, nurodė, kad, jo manymu, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas automobilis yra „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Å¡ių parodymų patikimumas laikytinas abejotinu, atsižvelgiant ne tik į tai, kad vaizdo įraÅ¡as padarytas naktį esant prastam apÅ¡vietimui, kas apsunkina automobilio identifikavimÄ , bet ir į tai, kad remiantis bylos medžiagoje esančiu UAB „GTV Solutions“ 2018 m. vasario 27 d. raÅ¡tu dėl informacijos pateikimo į visureigį „(duomenys neskelbtini)“ yra panašūs kiti automobiliai, tokie kaip „KIA Sorento“, „Nissan X-trail“, „Honda CR-V“ ir kiti (t. 4, b. l. 183), todėl vaizdo įraÅ¡e galėjo bÅ«ti užfiksuotas ir kuris nors iÅ¡ Å¡ių visureigių.

Apeliacinės instancijos teisme peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä nėra galimybės tiksliai ir neabejotinai nustatyti ar A. A. ir D. K. sustabdytas automobilis, užfiksuotas vaizdo įraÅ¡e, yra A. J. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ar koks nors kitas automobilis. Pagrįstų abejonių kelia ne tik tai, ar vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas A. J. vairuojamas automobilis, bet ir aplinkybė, jog užfiksuoto vaizdo laikas skiriasi nuo realiai buvusio laiko. Pripažindamas vaizdo įraÅ¡Ä , esantį faile „2016-11-23_060033“, tinkamu įrodymu Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus vyr. tyrėjos D.

B. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodoma, kad vaizdo registratoriaus „BlackSys CF-100“ Nr. (duomenys neskelbtini), naudoto tarnybiniame policijos automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 23 d. nuo 0.45 val. iki 7.55 val. su pertraukomis užfiksuoto vaizdo laikas nuo realiai buvusio laiko skiriasi dviem valandomis (t. 2, b. l. 22). Pirmosios instancijos teisme liudytoja D. B. parodė, kad vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoto vaizdo laiko paklaidÄ ji nustatė atsižvelgdama į vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis.

Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, kad vaizdo įraše, esančiame faile „2016-11-23_060033“ užfiksuoto vaizdo laikas nuo realiai buvusio laiko skiriasi lygiai dviem valandomis. Iš to paties tarnybinio policijos kompiuterio Nr. (duomenys neskelbtini) paimtame kitame vaizdo įraše, esančiame faile „2016-11-23_053840“, užfiksuota, jog A. A. 05.53 val. Oslo g., tarp įvažiavimo ir išvažiavimo į/iš Erfurto g., sustabdė automobilį „Volvo“, kurio valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) taigi, Å¡is automobilis, pritaikius dviejų valandų paklaidÄ , realiai turėjo bÅ«ti sustabdytas 03.53 val., tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. J. parodė, kad jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas vėliau, t. y. maždaug 04.15-04.20 val. Teismo baigiamasis aktas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos iÅ¡vados dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus.

Nesant galimybių paÅ¡alinti abejonių dėl to, ar vaizdo įraÅ¡e, esančiame faile „2016-11-23_060033“, užfiksuotas bÅ«tent A. J. vairuojamas automobilis „Lexus RX300“ ir ar vaizdo įraÅ¡e užfiksuoto vaizdo laikas nuo realiai buvusio laiko skiriasi lygiai dviem valandomis, faktiniai duomenys, užfiksuoti Å¡iame vaizdo įraÅ¡e negali bÅ«ti laikomi įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus ir tinkamais pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl, kaip pagrįstai nurodoma nuteistųjų A.

A. ir D. K. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis minėtame vaizdo įraše užfiksuotais faktiniais duomenims kaip nuteistųjų kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Tačiau tuo pačiu darytina išvada, kad vaizdo registratoriaus „BlackSys CF-100“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 23 d. naudoto A. A. ir D. K. tarnybiniame policijos automobilyje užfiksuoti duomenys (vaizdo įrašai) taip pat nelaikytini ir paneigiančiais nuteistųjų A. A. ir D.

K. kaltę ar įrodančiais jų nekaltumÄ (alibi). Vien ta aplinkybė, kad vaizdo įraÅ¡uose neginčijamai nebuvo užfiksuotas A. J. vairuojamas automobilis, savaime nereiÅ¡kia, kad A. A. ir D. K. jo 2016 m. lapkričio 23 d. apie 04.40 val. Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje nesustabdė. Remiantis 2016 m. gruodžio 20 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 962-16 (t. 2, b. l. 50-52) ir 2017 m. balandžio 5 d. vaizdo įraÅ¡o papildomos apžiÅ«ros protokolu (t. 2, b. l. 19-20) vaizdo įraÅ¡ai nėra vientisi - vaizdo registratorius neužfiksavo vaizdo nuo 06.38 val. iki 07.22 val. (nurodytas laikas skiriasi nuo realaus laiko).

Būtent tuo metu nuteistieji A. A. ir D. K. galėjo atlikti jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, kurie objektyviai negalėjo būti užfiksuoti vaizdo įrašuose.5.9. Apeliaciniame skunde nuteistųjų A. A. ir D. K. gynėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaip nuteistųjų kaltės įrodymu negalėjo remtis liudytojo V. P., Vilniaus AVPK KPV KPR (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vado, buvusio tiesioginio nuteistųjų viršininko, parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, pagal kuriuos šis, perklausęs 2016 m. lapkričio 23 d. padarytus A.

J. ir A. J. pokalbių telefonu garso įraÅ¡us, kuriuose girdimi ir kitų asmenų balsai, patvirtino, kad iÅ¡ balso tembro atpažįsta A. A. balsÄ . Liudytojas V. P., apeliacinės instancijos teisme perklausęs garso įraÅ¡us, parodė, kad faile IID3926 nuo 04:42:46 val. girdimas balsas, panaÅ¡us į D. K. balsÄ , tačiau negalėjo kategoriÅ¡kai teigti, jog tai jo balsas. Perklausęs garso įraÅ¡us, esančius failuose IID3927 nuo 04:47:54 val., IID3929 nuo 04:48:41 val., IID3929 nuo 04:50:03 val., liudytojas parodė, kad pokalbyje girdimas balsas, kuris pagal balso tembrÄ yra panaÅ¡us į A.

A. balsÄ . Tačiau nuteistieji A. A. ir D. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neigė, kad garso įraÅ¡uose girdimi jų balsai. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 8 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad tirti pateiktuose garso įraÅ¡uose: Nr. 3927, Nr. 3928, Nr. 3929, Nr. 3931, Nr. 3936 ir Nr. 3926, esančiuose kompaktiniame diske Verbatim (CD-R 700 MB 52X speed witesse 80 min), gamykliniai numeriai - 3138 49MD 1430, 7F4347-CDR-A80 AZO, užfiksuoti fone kalbančių asmenų, pasakiusių tokius žodžius (nurodomi netikslinti):

„Tai kam skambini?“, „Nu, tai klausk, kada, už kiek? Garsiakalbį įjunk“ (Nr. 3927), „Gana čia“ (Nr. 3928), „Pats sau sugadinai“ (Nr. 3929), „Paskutinį kartÄ â€œ (Nr. 3931), „Kur? Kuris jis čia? Tai, kur jis jau?“ (Nr. 3936) ir „Kas čia A.? Kas? Dirbantis? Kur dirba? Kur? (Nr. 3926), kalbos signalai netinka asmeniui identifikuoti pagal įraÅ¡e užfiksuotÄ balsÄ , todėl negalima atsakyti į klausimus, kokių konkrečių asmenų balsai tai yra (t. 1, b. l. 92-97).

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi buvo paskirta nauja fonoskopinė ekspertizė, siekiant nustatyti ar 2016 m. lapkričio 23 d. garso įrašuose girdimi balsai yra A. A. ir D. K. (t. 4, b. l. 192-195). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. balandžio 12 d. ekspertizės akto Nr. 140-(1402)-IS1-2114 išvadose nurodoma, kad nustatyti asmenį kuris pokalbių metu pasakė žodžius:

1) pokalbis Nr. 3926 „Kas čia tas A.? Kas? Dirbantis? Kur dirba? Kur?”;

2) pokalbis Nr. 3927 „Tai kam tu skambini? Nu, tai klausk, kada, už kiek? Garsiakalbį įjunk”;

3) pokalbis Nr. 3928 „Gana čia”;

4) pokalbis Nr. 3929 „Pats sau sugadinai”;

5) pokalbis Nr. 3931 „Paskutinį kartÄ â€;

6) pokalbis Nr. 3936 „Kur? Kur jis čia? Tai, kur jis jau?” nėra galimybės dėl priežasčių nurodytų ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (t. 5, b. l. 3-5). Ä®vertinus tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 8 d. specialisto iÅ¡vadoje ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. balandžio 12 d. ekspertizės akte nurodoma, jog negalima atsakyti į klausimÄ , kokių konkrečių asmenų balsai yra užfiksuoti 2016 m. lapkričio 23 d. garso įraÅ¡uose, negalima remtis liudytojo V.

P. parodymais, pagal kuriuos jis atpažino A. A. ir D. K. balsus, kaip įrodymu, neabejotinai įrodančiu A. A. ir D. K. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Priešingai, nei nurodoma nuteistųjų A. A. ir D. K. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje liudytojo V. P. parodymais kaip įrodymu, galinčiu patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, nesirėmė, nurodydamas, kad konkrečių asmenų balsų nustatymui reikalingos specialios žinios, o liudytojo parodymai šiuo atveju gali būti vertinami tik kaip duomenys, kuriais galima patikrinti kitus byloje esančius įrodymus.

Kaip ir aukščiau aptartų 2016 m. lapkričio 23 d. A. A. ir D. K. tarnybiniame policijos automobilyje užfiksuotų vaizdo įrašų atveju, 2016 m. lapkričio 23 d. padaryti garso įraÅ¡ai taip pat kategoriÅ¡kai nepaneigia A. A. ir D. K. kaltės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nes nenustačius, kad garso įraÅ¡uose girdimi A. A. ir D. K. balsai, tuo pačiu nėra nustatyta ir kad tai ne A. A. ir D. K., o kitų asmenų balsai.5.10. Net ir nelaikant anksčiau paminėtų faktinių duomenų tinkamais, patikimais ir neabejotinais įrodymais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių prasme, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį, visų kitų byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

A. ir D. K. buvo bÅ«tent tie policijos pareigÅ«nai, kuriems 2016 m. lapkričio 23 d. 05.16 val. prie įvažiavimo į gyvenamojo namo, esančio Erfurto g. 35, Vilniuje, kiemÄ A. J. davė 500 Eur kyšį už jo nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn. Nuteistasis A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad policijos pareigÅ«nai jo vairuojamÄ automobilį sustabdė Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje. Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje taip pat teigė, kad savo dėdės A.

J. praÅ¡ymu jis atvažiavo į Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., netoli Lazdynų ligoninės, ir pamatė toje vietoje stovinčius policijos tarnybinį automobilį ir A. J. automobilį. 2016 m. gruodžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuota, jog tiek A. J., tiek ir A. J. parodė tÄ pačiÄ vietÄ Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, kurioje policijos pareigÅ«nai sustabdė neblaivaus A. J. vairuojamÄ automobilį.

Iš 2016 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus policijos tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patrulio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuo 2016 m. lapkričio 22 d. 18.30 val. iki 2016 m. lapkričio 23 d. 6.30 val. patruliavo Vilniaus AVPK KPV KPR vyr. patruliai A. A. ir D. K., globalios padėties nustatymo sistemos (GPS) duomenis buvo nustatyta, jog 03:47:26 val. tarnybinis automobilis sustojo Oslo g. kryptimi link Gariūnų, prie nuvažiavimo į Erfurto g.; 04:39:06 val. tarnybinis automobilis pajudėjo Oslo g. link Gariūnų ir 04:39:30 val. sustojo Oslo g., tarp įvažiavimo ir išvažiavimo į/iš Erfurto g., t. y., toje pačioje vietoje, kurioje buvo sustabdytas neblaivaus A.

J. vairuojamas automobilis. Tarnybiniam automobiliui sustojus buvo atidarytos abiejų pusių priekinės jo durelės, kurių pozicijos vėliau dar kelis kartus keitėsi. 2016 m. gruodžio 13 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, jog praėjus kelioms minutėms po to, kai A. A. ir D. K. tarnybinis automobilis sustojo Oslo g., tarp įvažiavimo ir išvažiavimo į/iš Erfurto g., 2016 m. lapkričio 23 d. 04.42 val. A. J. skambino savo sūnėnui A.

J. ir nurodė, kad jį neblaivų sustabdė policijos pareigÅ«nai ir jis su jais susitarė, kad už kyšį nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau reikiamos pinigų sumos jis neturi, todėl paprašė A. J. atvažiuoti ir atvežti jam pinigų. Pokalbio metu A. J. nurodė tiksliÄ savo buvimo vietÄ , t. y. Lazdynuose, prieÅ¡ais poliklinikÄ , važiuojant link GariÅ«nų. Garso įraÅ¡o fone girdima kaip policijos pareigÅ«nai klausinėja A. J., kas atveÅ¡ pinigus.

A. J. taip pat skambino A. J. 04.48 val., 04.50 val., 04.51 val., 04.55 val., 04.59 val., 05.03 val. ir bandė tiksliau nurodyti vietÄ , kurioje jo vairuojamÄ automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nai. Å ių garso įrašų fone girdima kaip A. J. toliau bendravo su jį sustabdžiusiais policijos pareigÅ«nais. Ä®vertinus ir iÅ¡analizavus aptartus įrodymus (nuteistojo A. J. ir liudytojo A. J. nuoseklius ir iÅ¡ esmės sutampančius parodymus; jų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose nurodytus duomenis; 2016 m. lapkričio 28 d. apžiÅ«ros protokole ir 2016 m. gruodžio 13 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotus duomenis), sugretinus juos tarpusavyje, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad 2016 m. lapkričio 23 d. apie 04.40 val.

Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, neblaivaus A. J. vairuojamÄ automobilį sustabdė bÅ«tent policijos pareigÅ«nų A. A. ir D. K. ekipažas. Pirmosios instancijos teisme A. J. ir A. J. nurodė, kad toje vietoje, kurioje policijos pareigÅ«nų buvo sustabdytas A. J. vairuojamas automobilis, jokių kitų policijos tarnybinių automobilių nebuvo.5.11. Remiantis 2016 m. gruodžio 13 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenimis paskutinis A.

J. ir A. J. telefoninis pokalbis, prieÅ¡ pastarajam atvykstant į Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., įvyko 2016 m. vasario 23 d. 05:03:41 val. IÅ¡ pokalbio turinio galima spręsti, kad A. J. suprato, kurioje vietoje buvo sustabdytas A. J. vairuojamas automobilis, ir nurodė jam, kad tuoj atvyks. Pagal policijos tarnybinio automobilio GPS duomenis A. A. ir D. K. ekipažas visÄ laikÄ nuo A. J. automobilio sustabdymo iki A. J. atvykimo stovėjo automobilio sustabdymo vietoje, t. y. tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g.

Vėliau užfiksuoti tarnybinio automobilio GPS duomenys taip pat atitinka nuteistojo A. J. ir liudytojo A. J. parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus. 5.12. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. J. parodė, kad atvykęs į Oslo g., tarp įvažiavimo ir išvažiavimo į/iš Erfurto g., jis pamatė stovinčius policijos tarnybinį automobilį ir A. J. automobilį „(duomenys neskelbtini)“. A. J. pastatė savo automobilį netoliese ir įsėdo į A. J. automobilį, kuriame šis papasakojo, jog buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam reikalingi 500 Eur kyšiui duoti.

Tada A. J. A. J. automobiliu nuvažiavo iki Architektų g. 43/Erfurto g. 31 esančios „IKI“ parduotuvės ir bankomate iÅ¡grynino 600 Eur, iÅ¡ kurių 500 Eur tuoj pat perdavė A. J.. IÅ¡ AB „SEB banko“ pateikto A. J. turimų sÄ skaitų finansinių operacijų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d. 05.16 val. iÅ¡ AB „SEB banko“ bankomato, esančio Architektų g. 43/Erfurto g. 31, Vilniuje, nuimta 600 Eur grynųjų pinigų (t. 1, b. l. 141-143). GPS duomenimis 05:11:09 val.

A. A. ir D. K. tarnybinis automobilis pajudėjo iÅ¡ A. J. automobilio sustabdymo vietos ir 05:16:08 val. sustojo prie įvažiavimo į Erfurto g. 35 namo kiemÄ , netoli parduotuvės „IKI“, kur A. J. bankomate iÅ¡grynino kyÅ¡iui skirtus pinigus. Taigi, tuo pat metu, kai A. J. nuvažiavo iÅ¡gryninti kyÅ¡iui skirtų pinigų, A. A. ir D. K. ekipažas važiavo iÅ¡ paskos ir sustojo laukti netoli prekybos centro, kuriame yra bankomatas. Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė nuteistasis A. J., po to, kai A.

J. prie parduotuvės „IKI“ perdavė jam iÅ¡grynintus 500 Eur, jis (A. J.) ėjo link degalinės „Neste“ (pakeliui yra įvažiavimas į Erfurto g. 35 namo kiemÄ , kuriame, kaip nustatyta iÅ¡ GPS duomenų, tuo metu stovėjo A. A. ir D. K. tarnybinis automobilis) ir prie gyvenamojo namo pamatė tÄ patį Å¡alia tarnybinio automobilio stovintį policijos pareigÅ«nÄ , kuris sustabdė jo vairuojamÄ automobilį. Pasak A. J., jis priėjo prie policijos pareigÅ«no ir padavė jam 500 Eur, o tada nuėjo toliau. 2016 m. gruodžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje metu A.

J. parodė tiksliÄ vietÄ prie Erfurto g. 35 namo, kurioje jis perdavė 500 Eur kyšį policijos pareigÅ«nui. Liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad po to, kai perdavė kyÅ¡iui skirtus pinigus A. J., jis pėsčias ėjo iki Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., kur buvo palikęs savo automobilį. Jam beeinant netoli „Neste“ degalinės prie jo priėjo policijos pareigÅ«nas ir pakvietė atsisėsti į policininkų tarnybinį automobilį. Kai A.

J. atsisėdo į automobilio galÄ , vairuotojo vietoje sėdėjęs policijos pareigÅ«nas jo paklausė, kur Å¡is eina, o jis atsakė, kad eina pasiimti palikto automobilio. Tada policijos pareigÅ«nai pavežė A. J. iki jo palikto automobilio ir jį iÅ¡leidę nuvažiavo vakariniu aplinkkeliu. Å ie A. J. parodymai taip pat sutampa su policijos tarnybinio automobilio GPS duomenimis, pagal kuriuos A. A. ir D. K. tarnybiniam automobiliui stovint prie įvažiavimo į Erfurto g. 35 namo kiemÄ 05:20:26 val. užfiksuotos atidarytos tarnybinio automobilio galinės deÅ¡inės pusės keleivio durelės, 05:20:29 val.

Å¡ios durelės fiksuojamos uždarytos, o 05:20:30 val. fiksuojamos uždarytos tarnybinio automobilio priekinės keleivio durelės. 05:20:38 val. tarnybinis automobilis pajudėjo nuo Erfurto g. 35 link Oslo g.; 05:21:05 val. tarnybinis automobilis iÅ¡ Erfurto g. pasuko į įvažiavimÄ link Oslo g. į GariÅ«nų pusę; 05:21:08 val. važiuojant tarnybiniam automobiliui Oslo g. fiksuojamos atidarytos galinės deÅ¡inės pusės durelės; 05:21:15 val. tarnybinis automobilis sustojo Oslo g. prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ Erfurto g.

į Oslo g. (toje vietoje, kurioje A. J. buvo palikęs savo automobilį) ir fiksuojamos uždarytos galinės deÅ¡inės pusės durelės. IÅ¡ karto po to, 05:21:18 val., tarnybinis automobilis pajudėjo Oslo g. link vakarinio aplinkkelio, o 05:21:26 val. iÅ¡ Oslo g. įvažiavo į vakarinį aplinkkelį, link L. AsanavičiÅ«tės g. Policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio judėjimas užfiksuotas ir 2017 m. sausio 3 d. vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole, iÅ¡ kurio matyti, kad peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡o failÄ , paimtÄ iÅ¡ UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ autobuso „Solaris“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (autobuso maršruto Nr.

55) vaizdo registratoriaus, nustatyta, jog 2016 m. lapkričio 23 d. 05.20 val. (tuo pat metu, kai pagal GPS duomenis A. A. ir D. K. tarnybinis automobilis pradėjo važiuoti iÅ¡ namo, esančio Erfurto g. 35, kiemo) Erfurto g., toje pačioje kaip ir autobuso judėjimo kryptyje, pirmoje kelio juostoje, užfiksuota kaip į policijos skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio, kurio valstybinių numerių nesimato ir kuris stovi prie įvažiavimo į gyvenamųjų namų kiemÄ Erfurto g., priekinę keleivio pusę įsėdo policijos pareigÅ«nas ir po to automobilis iÅ¡važiavo iÅ¡ įvažiavimo į gyvenamųjų namų kiemÄ Erfurto g. ir nuvažiavo Erfurto g. link Oslo g. (link vietos, kurioje buvo paliktas A.

J. automobilis) (t. 2, b. l. 29-31).5.13. Tarnybinio automobilio, kuriuo patruliavo A. A. ir D. K., judėjimo maršrutas ir laikas, nustatytas iš GPS duomenų, visiškai atitinka nuteistojo A. J. parodymus apie tai, kurioje vietoje buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis ir kur policijos pareigūnams buvo perduotas kyšis. Tarnybinio automobilio GPS duomenys taip pat sutampa su liudytojo A. J. parodymais, pagal kuriuos policijos pareigūnai jį nuvežė iki vietos, kurioje jis paliko savo automobilį. GPS duomenis ir A.

J. bei A. J. parodymus atitinka ir kiti byloje surinkti duomenys – 2016 m. gruodžio 13 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei A. J. ir A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat duomenys, gauti apžiÅ«rėjus UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ autobuso „Solaris“ vaizdo registratoriaus įraÅ¡Ä ir AB „SEB banko“ pateiktÄ A. J. turimų sÄ skaitų finansinių operacijų iÅ¡raÅ¡Ä .

Ä®vertinus aptartus duomenis nelieka jokių pagrįstų abejonių, kad 2016 m. lapkričio 23 d. apie 04.40 val. Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., Vilniuje, neblaivaus A. J. vairuojamÄ automobilį sustabdė, susitarė su juo dėl kyÅ¡io ir jį priėmė kuris nors kitas, o ne policijos pareigÅ«nų A. A. ir D. K. ekipažas. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma A. A. ir D. K. gynėjo apeliaciniame skunde, GPS duomenimis nustatytas tarnybinio automobilio judėjimo laikas ir marÅ¡rutas, identiÅ¡kas A.

J. ir A. J. parodymams apie tai, kuriose vietose ir kokiu metu jie bendravo su policijos pareigÅ«nais, leidžia teigti, kad A. A. ir D. K. ne įprastai patruliavo jiems priskirtoje teritorijoje, sustodami tam tikrose vietose parÅ«kyti ar sustabdyti Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, bet Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., sustabdę neblaivaus A. J. vairuojamÄ automobilį susitarė su juo dėl 500 Eur kyÅ¡io už jo nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn ir nuvyko į gyvenamojo namo, esančio Erfurto g. 35, Vilniuje, kiemÄ , kur šį kyšį priėmė, o vėliau trumpam sugrįžo prie Oslo g., tarp įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į/iÅ¡ Erfurto g., nes pavėžėjo A.

J. prie jo palikto automobilio. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymų nuostatomis tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ ir A. A. bei D. K. pagrįstai pripažino kaltais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo.5.14. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A. A. ir D. K. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Ä®statyme nenurodoma, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

BÅ«tinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). 5.15.

Byloje nustatyta, kad A. A. kartu su D. K. nuo 2016 m. lapkričio 22 d. 18.30 val. iki 2016 m. lapkričio 23 d. 06.30 val. patruliavo policijos tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patrulio Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. J. parodė, kad policijos pareigūnui perduodamas 500 Eur kyšį jis matė netoli stovintį policijos tarnybinį automobilį. Liudytojas A. J. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jį iki Oslo g., tarp įvažiavimo ir išvažiavimo į/iš Erfurto g., Vilniuje, kur buvo paliktas jo automobilis, tarnybiniu automobiliu pavežė du policijos pareigūnai.

Apeliacinės instancijos teisme perklausius 2016 m. lapkričio 23 d. 04.42 val., 04.48 val., 04.50 val., 04.51 val., 04.55 val., 04.59 val., 05.03 val. vykusių A. J. ir A. J. pokalbių telefonu garso įraÅ¡us (tuo metu A. J. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų) girdimi dviejų Å¡alia A. J. esančių policijos pareigÅ«nų balsai. Aptartų duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. A. ir D. K. abu susitarė su A. J. dėl kyÅ¡io priėmimo, kartu tarnybiniu automobiliu nuvyko prie įvažiavimo į gyvenamojo namo, esančio Erfurto g. 35, Vilniuje, kiemÄ , kuriame A.

J. vienam iÅ¡ jų perdavė kyÅ¡iui skirtus pinigus ir nuvežė A. J. atgal į vietÄ , kurioje buvo paliktas jo automobilis. Savo veiksmais A. A. ir D. K. abu prisidėjo siekiant bendro nusikalstamo rezultato, suprato, jog veikia bendrininkų grupėje pagal vieningÄ nusikalstamÄ sumanymÄ â€“ priimti kyšį už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus ir norėjo taip veikti, t. y., veikė tiesiogine tyčia.5.16. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o sumažinti jam paskirtos baudos bausmės dydį arba nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ .5.17.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skirdami bausmę teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. 5.18.

Skirdamas A. J. bausmę pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis padarė vienÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ , tačiau iÅ¡ nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 227 straipsnio 2 dalies redakcijos (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. lapkričio 17 d.) matyti, kad už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statymų leidėjas buvo nustatęs baudos, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę. Taigi A. J. padaryta nusikalstama veika priskirtina ne sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcijoje (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d.) už apysunkio nusikaltimo padarymÄ buvo nustatyta iki 1000 MGL dydžio bauda. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais, o minimali bauda yra vieno MGL dydžio, todėl nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentas, kad įstatymų leidėjas nenustatė minimalaus baudos bausmės dydžio už nusikalstamų veikų padarymÄ , yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai nurodė, kad A. J. skiriama 150 MGL dydžio baudos bausmė yra artimesnė sankcijoje nustatytam bausmės minimumui. Skirdamas A. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas nustatė vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. J. nedirba, iÅ¡situokęs, registruotas darbo biržoje, anksčiau buvo teistas net aÅ¡tuonis kartus, o jam inkriminuotÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Duomenys, apibÅ«dinantys nuteistojo A.

J. asmenybę, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis yra linkęs nusikalsti, o už ankstesnius nusikaltimus (įskaitant ir sunkius nusikaltimus) paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas A. J. už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė baudos bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei už apysunkius nusikaltimus nustatytos baudos bausmės vidurkis. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė, o apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Pirmosios instancijos teismo A. J. paskirta bausmė nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose nėra pagrindo. Skirdamas A. J. bausmę ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų, taip pat nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių A.

J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , bei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad baudos bausmės, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei už apysunkius nusikaltimus nustatytos baudos bausmės vidurkis, paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). 5.19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. J. bei nuteistųjų A. A. ir D. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                                         Valdimaras Bavėjanas                                                                                                              Viktoras Kažys                                                                                                                   Algimantas Valantinas