2024-04-10 Nr. AB-5813-3-61-3-00053-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-195-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00053-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktorius, savalaikiai, t. y. iki 2024 m. sausio 2 d. nepateikdamas pareiškėjui Nacionalinio stadiono projektą įgyvendinančios koncesijos bendrovės rašto dėl stadiono statybos kainos indeksavimo (toliau – ir Raštas), pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 8.2.2. punktą bei įpareigoti Administracijos direktorių nedelsiant pateikti pareiškėjui Raštą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: tikslinti skundo reikalavimus, išaiškino teisę ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės atsakymus į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 14 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. raštus bei prašyti įpareigoti atlikti veiksmus. Taip pat buvo pasiūlyta sumokėti žyminį mokestį.

Pareiškėjas 2024 m. vasario 1 d. pateikė patikslintą skundą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nutarė jį grąžinti pareiškėjui, o taip pat nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Pareiškėjas 2024 m. vasario 1 d. pateiktame patikslintame skunde iš esmės paliko analogiškus reikalavimus, tik pakeitė jų formuluotę, sumokėjo žyminį mokestį. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas, advokatas, kuris turėtų tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus pagal 2024 m. sausio 16 d. nutartyje pateiktus paaiškinimus.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Atsisakęs priimti skundą, teismas pareiškėjui grąžino 22,50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. sausio 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas A. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir laikosi pozicijos, kad skundu buvo ginčijamas konkretus atsakovo neveikimas ir prašymas pašalinti teisės pažeidimą – įpareigojimas atlikti įstatyme numatytus privalomus veiksmus. Pareiškėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir pagal Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Reglamento 8.2.2 punktą jam turėjo būti pateiktas Raštas, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas aptaria teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir akcentuoja, jog pareiškėjo prašymas suformuluotas taip, kad jame būtų ne tik atspindėtas, bet ir iš esmės perkeltas ABTĮ 88 straipsnio 3 punktas, todėl nesuprantama kaip turėjo būti suformuluotas reikalavimas, kad būtų prašoma įpareigoti atsakovą įvykdyti Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento reikalavimus, kurių jis jau neįvykdė. Skundžiama 2024 m. vasario 12 d. nutartis iš esmės nemotyvuota, joje nenurodyti jokie motyvai kodėl teismas negali tenkinti skundo ir įpareigoti atsakovą laikytis įstatymo, t. y. įpareigoti jį atlikti veiksmus, kuriems atlikti terminas jau yra suėjęs, todėl skundžiama nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjo A. N. skundas (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Pareiškėjas su tokia išvada nesutinka, nurodydamas, kad skundo reikalavimas suformuluotas taip, kad jame būtų ne tik atspindėtas, bet ir iš esmės perkeltas ABTĮ 88 straipsnio 3 punktas, t. y. prašoma atsakovą įpareigoti vykdyti Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento reikalavimus, kurių jis jau neįvykdė, todėl skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota ir naikintina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos, liečiančios tiek kreipimosi turinį, tiek reikalavimų formulavimą, tiek ir pridedamus dokumentus.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota ir tai, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė pripažinti, kad Administracijos direktorius, savalaikiai, t. y. iki 2024 m. sausio 2 d. nepateikdamas pareiškėjui Rašto, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Reglamento 8.2.2. punktą bei įpareigoti Administracijos direktorių nedelsiant pateikti pareiškėjui Raštą.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2024 m. vasario 1 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, kad jie būtų adresuoti kitai bylos šaliai, ginčyti jo netenkinančius atsakymus bei prašyti įpareigoti atlikti veiksmus, o taip pat sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-701-502/2023).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundas neatitiko ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas pagrįstai ir teisėtai 2024 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardintų pareiškėjo skundo trūkumų (netinkamai suformuluoti skundo reikalavimai, nesumokėtas žyminis mokestis) buvo esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjo skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus trūkumus, 2024 m. sausio 31 d. pateikė (teisme registruotas 2024 m. vasario 1 d.) patikslintą skundą, kuriuo prašė pripažinti Administracijos neveikimą ir pareiškėjui nepateikimą Rašto, kuris atsispindi Administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 2 d. elektroniniame laiške, neteisėtu ir įpareigoti Administraciją vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Reglamento 8.2.2. punktą ir įpareigoti pareiškėjui nedelsiant pateikti Raštą. Pareiškėjas taip pat pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą.

LVAT praktikoje nuosekliai vadovaujamasi aiškinimu, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-492/2022 ir joje nurodytą praktiką). Bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 92 str.). Taigi, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad skundą padavusio asmens atžvilgiu viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Kai skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, tokiu atveju skundą padavęs asmuo tame pačiame skunde turi suformuluoti reikalavimą ir dėl tokio administracinio sprendimo. Tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl administracinio sprendimo, su kuriuo siejamas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-47-438/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1197-822/2023).

Teisėjų kolegija, aptartos administracinių teismų praktikos kontekste įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį ir suformuluotus reikalavimus, atskirojo skundo motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, iš esmės paliko analogiškus reikalavimus, tik pakeitė jų formuluotę. Patikslinto skundo pirmasis reikalavimas (pripažinti Administracijos neveikimą ir pareiškėjui nepateikimą Rašto, kuris atsispindi Administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 2 d. elektroniniame laiške, neteisėtu) neatitinka ABTĮ 23 straipsnio nuostatų, pagal kurias skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Prašymas įpareigoti laikytis įstatymo, t. y. antrasis patikslinto skundo reikalavimas – įpareigoti Administraciją vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Reglamento 8.2.2. punktą, negali būti administracinės bylos dalyku, nes tokia pareiga ir taip yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr., pvz., 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-492/2022). Pareiškėjas patikslinto skundo trečiuoju reikalavimu prašė įpareigoti Administraciją pareiškėjui nedelsiant pateikti Raštą. Pareiškėjas neskundžia Administracijos 2024 m. sausio 2 d. atsakymo į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 14 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. raštus, kuriuose buvo prašoma pateikti pareiškėjui Rašto kopiją. Paminėtame atsakyme buvo išdėstyti viešojo administravimo subjekto motyvai, kuriais jis grindė atsisakymą pateikti pareiškėjui Rašto kopiją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikytinas išvestiniu ir negali būti priimtas nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka kaip savarankiškas reikalavimas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-701-502/2023).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis