12444063-3696-44cd-9d3c-ae166cc00fe1 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė bylÄ Nr. e2YT-560-476/2020 Teisninio proceso Nr. 2-36-3-01069-2019-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 10 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjoms I. G., A. N., pareiÅ¡kėjų atstovei advokatei Raimondai Klimienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų I.

G. ir A. N. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo E. K.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjos paveldėjimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. M., mirusi (duomenys neskelbtini) po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ . PareiÅ¡kėja I. G. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų mama J.

M.. Abi yra J. M. dukros, todėl per įstatymo nustatytÄ terminÄ kreipėsi į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ . Raseinių rajono 1-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, ir 2017 m. vasario 8 d. iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. PaveldimÄ turtÄ sudarė piniginis indėlis, o dėl likusio turto, notarė paaiÅ¡kino, kad bus galima kreiptis vėliau, svarbu, kad yra užvesta paveldėjimo byla. Tarp mamos dokumentų rado jos mamos, pareiÅ¡kėjos močiutės A.

K. mirties liudijimÄ , bei dokumentus, patvirtinančius A. K. nuosavybės teises į žemės sklypÄ ir pastatus. Kuomet su rastais dokumentais kreipėsi į notarų biurÄ , paaiÅ¡kėjo, kad J. M., mirus savo motinai A. K., nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla po A. K. mirties nėra užvesta. PareiÅ¡kėja A. N. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2016 m. spalio 15 d. mirė jos mama J. M.. Dėl jos turto paveldėjimo ji kreipėsi laiku į notarų biurÄ .

Tvarkant dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad mama nesusitvarkė močiutės A. K. turto. A.K. mirė (duomenys neskelbtini), A. K. sutuoktinis J. K. mirė iki A. K. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini). Mirus A. K., jų mama J. M. valdė ir tvarkė likusį turtÄ , ėjo į seniÅ«nijÄ dėl kažkokių dokumentų, tačiau dėl kokių priežasčių ji nesikreipė į notarų biurÄ , nežinoma. Tarp mamos dokumentų radusios A. K. dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į žemę, pastatus, suprato, kad J.

M. Å¡iuos dokumentus laikė kaip ir jos nuosavybę patvirtinančiais, nežiÅ«rint to, kad įraÅ¡uose nurodyta jos motinos A. K. pavardė. A. K. vardu yra registruotas 3,00 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), bei pastatai esantys (duomenys neskelbtini). A. K. turėjo du vaikus: dukrÄ J. ir sÅ«nų A., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Nors A. K. duktė J. M. į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nesikreipė, tačiau faktiÅ¡kai valdė ir tvarkė visÄ po motinos mirties likusį turtÄ : prižiÅ«rėjo žemę, pastatus, mokėjo su žemės ir pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius.

Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes mama J. M. turėjo teisę į palikimÄ po savo motinos A. K. mirties, tačiau savo teisės oficialiai kreipdamasi į notarų biurÄ neįgyvendino, nors faktiÅ¡kai valdė ir tvarkė likusį turtÄ , todėl prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. K. mirties jos turtÄ valdė ir tvarkė J. M.. Suinteresuotam asmeniui E. K. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo nepateikė.

Liudytojas V. G. parodė, kad J. M. po mamos A. K. mirties rÅ«pinosi visu likusiu turtu. Jai atiteko namų apyvokos reikmenys, ji prižiÅ«rėjo gyvenamÄ jį namÄ , rÅ«pinosi, kad bÅ«tų dirbamas žemės sklypas. FaktiÅ¡kai pradėdama valdyti likusį turtÄ , J. M. priėmė palikimÄ po mamos mirties. Liudytoja R. T. parodė, kad po A. K. mirties visu likusiu turtu rÅ«pinosi jos dukra J. M.. Jai atiteko mamos asmeniniai daiktai, ji iÅ¡nuomojo gyvenamÄ jį namÄ ir planavo jį parduoti. Ji rÅ«pinosi, kad bÅ«tų dirbamas žemės sklypas.

FaktiÅ¡kai pradėdama valdyti likusį turtÄ , J. M. palikimÄ priėmė. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad palikimÄ po mamos A. K. mirties (duomenys neskelbtini)priėmė dukra J. M.. Tai patvirtino byloje apklaustų liudytojų V. G. ir R. T. parodymai. IÅ¡ mirties liudijimų matyti, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini), J. K. mirė (duomenys neskelbtini), J. M. mirė (duomenys neskelbtini), A.

K. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ santuokos liudijimų matyti, kad J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su A. P. – Marcinkute. IÅ¡ gimimo ir santuokos liudijimo matyti, kad J. P. (Mockienė) yra A. M. ir A. P. duktė, I. M. (G.) ir A. M. (N.) yra J. M. ir V. M. duktė. 2017 m. vasario 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu J. M. turtÄ paveldėjo I. G. ir A. N., turtÄ sudarė neiÅ¡mokėta kompensuojamoji senatvės pensijos suma ir piniginis indėlis Swedbank. 2018 m. rugpjūčio 31 d. notarės A.

S. pažyma patvirtina, kad dėl A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Tauragės filialo pažyma nustatyta, kad A. K. valdo gyvenamÄ jį namÄ , kurio UN (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, kurių UN (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatÄ - tvartÄ , kurio UN (duomenys neskelbtini), ir pagalbinį pastatÄ - svirnÄ , kurio UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), juridinis pagrindas 2000 m. rugpjūčio 31 d. apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Tauragės filialo pažyma nustatyta, kad A. K. yra 3,0 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, juridinis įgijimo pagrindas 1998 m. spalio 20 d. Nr. 08-6111 apskrities virÅ¡ininko įsakymas. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų nurodytų aplinkybių matyti, kad J. M. po mamos A. K. mirties pradėjo naudotis ir rÅ«pintis likusiu turtu kaip savu. J. M. valdė ir tvarkė likusį turtÄ , prižiÅ«rėjo žemę, pastatus, mokėjo su žemės ir pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius, ėjo į seniÅ«nijÄ dėl dokumentų. Å iuos veiksmus J. M. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog ji po palikėjos A.

K. mirties, jos turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo, patvirtino pareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes, jog J. M. po motinos mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, jam neprieÅ¡taravo. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų dėl palikimo atsiradusio po A. K. mirties, nei pareiÅ¡kėjos, nei kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. K. mirties J. M. faktiÅ¡kai pradėjo valdyti likusį turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė motinos palikimÄ (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , priėmė duktė J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Teisėja Irena Narbutienė