2021-04-22 Nr. AB-8972-3-61-3-04476-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-577-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04476-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 3R-526(AG-420/07-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Atsakovas nesutiko su Komisijos išvada, jog Agentūra, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį ir priimdama 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr.BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ nepašalino teismo konstatuoto prieštaravimo dėl rekreacinių takų dalių (310 kv. m bei 290 kv. m) įrengimo išlaidų kompensavimo pripažinimo tinkamomis ar netinkamomis.

3. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) pagal projektą „Viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) girininkijoje“ Nr. 2IM-KU-12-1-011479-PR001 (toliau – ir Projektas) bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Priemonė) paramos sutartį Nr. 2IM-KU-12-1-011479-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) įsipareigojo įrengti rekreacinius (pažintinius) takus (600 kv. m.) iki 2 m. pločio. Pareiškėjas 2015 m. sausio 31 d. pateikė Mokėjimo prašymą Nr. 2, kuriame prašė kompensuoti 12 120,60 Eur. Agentūra 2015 m. vasario 10 d. atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad pareiškėjas įrengė 340 kv. m iki 2 m pločio rekreacinius (pažintinius) takus ir išmokėjo pareiškėjo prašomą paramos sumą (12 120,60 Eur) už 310 kv. m. Ši patikra vietoje buvo atlikta tuomet, kai buvo tikrinamas tinkamai (iki 2 m) įrengtas takas ir nepatvirtina, kad visas takas, numatytas įrengti pagal pateiktą Projektą bei Paramos sutartį, buvo įrengtas tinkamai.

4. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, jog jis, pasikonsultavęs su specialistais, rekreacinius takus praplatino dėl galbūt egzistuojančios grėsmės, kad pavasarinis lietaus vanduo, tirpstantis sniegas ir šalia esanti Anykštos upė gali nuplauti pakankamai siaurus takus. Tačiau pareiškėjo argumentai, kad rekreacinius takus jis praplatino pagal specialistų rekomendacijas ir esant būtinybei, yra teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjas neturi teisės vienašališkai nuspręsti įgyvendinti Projektą kitaip, nei nustatyta Projektą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pareiškėjas platesnius nei 2 m rekreacinius (pažintinius) takus įrengė nesuderinęs su Agentūra ir Agentūra buvo informuota tik po takų įrengimo. Paramos gavėjai turi būti sąžiningi ir norėdami keisti Paramos sutartyje numatytų investicijų specifikaciją tai daryti turi išimtinai pagal taisyklėse numatytą tvarką. Aplinkybė, jog už rekreacinių takų praplatinimą pareiškėjas sumokėjo savo lėšomis, neatleidžia jo nuo pareigos apie visus nukrypimus nuo Projekto įgyvendinimo informuoti Agentūrą ir juos suderinti raštu. Atsakovo nuomone, jo priimtas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jame nuosekliai ir aiškiai išdėstytos visos aplinkybės, kaip buvo nustatytas pažeidimas – kokiais teisės aktais vadovaujantis nustatytas pažeidimas, pateikiami išsamūs skaičiavimai, informacija apie jau išmokėtą paramą už tinkamai įrengtą tako dalį ir kitos aplinkybės, todėl Komisija neturėjo pagrindo panaikinti Agentūros sprendimą.

5. Pareiškėjas A. N. su atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 19 d., sudaręs Rangos sutartis su fiziniais asmenimis: R. G. ir D. D., per 2014 m. gruodžio mėnesį įrengė rekreacinius (pažintinius) takus, kaip ir buvo numatyta, iki 2 m pločio. Šį faktą patvirtina tai, kad 2015 m. vasario mėnesį Agentūros pareigūnams atlikus patikrinimą, pastabų dėl takų pločio nebuvo. Pasikonsultavęs su specialistais (2015 m. žiema buvo šilta ir drėgna, daug lijo, buvo patvinusi Anykštos upė, šalia kurios buvo įrenginėjami rekreaciniai (pažintiniai) takai), nusprendė, jog egzistuoja reali grėsmė, kad pavasarinis lietaus vanduo, tirpstantis sniegas ir šalia esanti ištvinusi Anykštos upė gali nuplauti pakankamai siaurus takus, todėl reikėtų dar labiau juos sustiprinti ir praplatinti, kad sukilęs vanduo jų nepasiektų.

Pareiškėjo manymu, būtinybę praplatinti rekreacinius (pažintinius) takus, patvirtina ir Agentūros specialistės 2017 m. balandžio 12 d. Paraiškos patikros vietoje ataskaita pagal Priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. V-VU-0919610, kurioje nurodyta, kad dėl užlietos teritorijos nebuvo galimybės apžiūrėti padarytų investicijų. Nepraplatinus rekreacinių (pažintinių) takų, su laiku rekreaciniai (pažintiniai) takai būtų nuplauti, o lėšos būtų panaudotos neekonomiškai, patiriant papildomų nuostolių, nes takus reikėtų atstatyti.

Todėl, 2015 m. balandžio 21 d. su R. G. sudarė dar vieną papildomą Rangos sutartį Nr. TR-2015/04/21, pagal kurią R. G. gegužės mėnesį įsipareigojo praplatinti ir sutvirtinti prieš tai įrengtus rekreacinius (pažintinius) takus, esančius (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas minėtos rangos sutarties neįtraukė prie prašymo paramai gauti, nes už takų platinimą įsipareigojo sumokėti savo lėšomis. Rekreacinių (pažintinių) takų platinimo darbus R. G. atliko 2015 m. gegužės mėnesį. Agentūros pareigūnams 2015 m. birželio 18 d. atlikus patikrą, buvo rasti platesni rekreaciniai (pažintiniai) takai, tačiau už jų praplatinimą pareiškėjas paramos neprašė.

Agentūra, priimdama 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, į pareiškėjo argumentus visiškai neatsižvelgė. Sprendimas yra neobjektyvus, todėl neteisėtas. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, konstatuoto prieštaravimo dėl rekreacinių takų dalių (310 kv. m. bei 290 kv. m.) įrengimo išlaidų kompensavimo pripažinimo tinkamomis ar netinkamomis nepašalino.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu atsakovo Agentūros skundą patenkino, t. y. panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 3R-526 (AG-420/07-2018; Agentūros 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ paliko nepakeistą, o pareiškėjo A. N. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 30 d. Agentūrai pateikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ kartu su Miškotvarkos projektu. Agentūra 2014 m. balandžio 25 d. su pareiškėju A. N. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KU-12-1-011479-PR001. Susitarimu Nr. 2 Paramos sutarties šalys 2015 m. vasario 4 d. susitarė pakeisti Paramos sutarties 6.2 papunktį, pagal kurį pareiškėjas įsipareigojo viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimui ir gerinimui, įrengti 310 kv. m iki 2 m pločio rekreacinių (pažintinių) takų, o Agentūra – kompensuoti iki 12 120,60 Eur pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su nurodytomis investicijomis. Susitarimu Nr. 2, Paramos sutarties šalys 2015 m. vasario 4 d. susitarė pakeisti ir Paramos sutarties 6.3 papunktį, pagal kurį pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimui ir gerinimui, įrengti 290 kv. m iki 2 m pločio rekreacinių (pažintinių) takų, o Agentūra – kompensuoti iki 71 488,36 Eur pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su nurodytomis investicijomis.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 30 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr.

2) paramai gauti pagal Priemonę, kuriuo prašė išmokėti 12 120,60 Eur paramos sumą už įrengtus 310 kv. m pažintinius takus iki 2 m pločio. Investicijų išlaidas pareiškėjas grindė rangos sutartimis, susitarimais, PVM sąskaitomis-faktūromis, atliktų darbų aktais bei kitais dokumentais. Pareiškėjas 2015 m. birželio 1 d. pateikė trečią mokėjimo prašymą (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr.

3) paramai gauti pagal Priemonę, kuriuo prašė išmokėti 71 488,36 Eur paramos sumą už įrengtus 290 kv. m pažintinius takus iki 2 m pločio. Mokėjimo prašyme nurodytas investicijų išlaidas pareiškėjas grindė rangos sutartimis, susitarimais, PVM sąskaitomis-faktūromis, atliktų darbų aktais bei kitais dokumentais. Agentūra 2015 m. birželio 16 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad takų plotis siauriausioje vietoje yra 2,10 m, o plačiausioje vietoje – 3,60 m. Pareiškėjas, nesutikdamas su patikros vietoje rezultatais, Agentūrai 2015 m. spalio 7 d. pateikė prieštaravimus dėl neteisingai nustatyto rekreacinių pažintinių takų pločio. Agentūra 2015 m. spalio 16 d. dar kartą atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad takų plotis siauriausioje vietoje yra 2,10 m, o plačiausioje vietoje – 3,60 m. Agentūra, įvertinusi pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą Nr. 3, 2015 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-10445 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr.

1) ir nurodė, kad vietoj prašytos 71 488, 36 Eur paramos sumos pareiškėjui suteikiama 44 491,12 Eur paramos suma. Pareiškėjas dėl Agentūros Sprendimo Nr. 1 kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM), kuri 2016 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 31N-186(8.1) pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Agentūros Sprendimu Nr. 1 ir ŽŪM sprendimu, pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundo argumentus 2016 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-135 (AG-94/02-2016) pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, minėtą 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 3R-135 (AG-94/02-2016) apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7218-171/2016 pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Komisijos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 3R-135 (AG-94/02-2016) ir ŽŪM 2016 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 3IN-186(8.1) dalis, kuriomis buvo atsisakyta panaikinti Agentūros Sprendimo Nr. 1 dalį, kuria pareiškėjui atsisakyta suteikti 26 997,24 Eur paramą, taip pat panaikino Agentūros Sprendimo Nr. 1 dalį, kuria pareiškėjui atsisakyta suteikti 26 997,24 Eur paramą, ir įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 1 d. pateikto Mokėjimo prašymo Nr. 3 dalį dėl išlaidų, susijusių su rekreacinių (pažintinių) takų ir kūdrų įrengimu, kompensavimo, o kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

10. Teismas nurodė, kad Agentūra, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, 2018 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo nusprendė nekompensuoti pareiškėjo patirtų išlaidų, įrengiant 290 kv. m rekreacinių (pažintinių) takų, viršijančių 2 m plotį, t. y. pripažino netinkamomis finansuoti 12 598,47 Eur išlaidas už rekreacinius pažintinius takus. Agentūra nusprendė pareiškėjui nesuteikti paramos 11 338,62 Eur sumai (12 598,47 Eur netinkamos išlaidos x 90 proc. paramos intensyvumas). Agentūra Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui pritaikė prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankciją, t. y. 11 338,62 Eur (71 488,36 Eur – 60 149,74 Eur = 11 338,62 Eur). Iš viso pareiškėjui pagal Mokėjimo prašymą Nr. 3 Agentūra nesuteikė paramos 22 677,24 Eur sumai (11 338,62 Eur + 11 338,62 Eur (nustatyta išnagrinėjus Mokėjimo prašymo Nr. 3 pagrįstumą suma 3 proc. viršija pareiškėjui mokėtiną sumą) = 22 677,24 Eur). Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros Sprendimu Nr. 2, 2018 m. spalio 19 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Komisija 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 3R-526 (AG-420/07-2018) nusprendė pareiškėjo A. N. skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikino Agentūros 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. N. 2015 m. birželio 1 d. pateikto mokėjimo prašymo dalį dėl išlaidų, susijusių su rekreacinių (pažintinių) takų įrengimu, kompensavimu; kitą bylos dalį nutraukė.

11. Teismas nustatė, kad Komisija 2018 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. 3R-526 (AG-420/07-2018) konstatavo, kad 2015 m. vasario 11 d. buvo įrengta 340 kv. m pažintinių takų iki 2 m pločio. Vėliau, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. birželio 16 d. buvo įrengti likusieji 1 213 kv. m, ir visi takai, įskaitant ir anksčiau įrengtus 340 kv. m, 2015 m. birželio 16 d. jau buvo platesni nei 2 m. Komisija sprendime nurodė, kad Agentūra, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, neatliko jokių papildomų patikrų, o iš naujo įvertinusi pareiškėjo 2015 m. birželio 1 d. mokėjimo prašymo dalį, kurioje pareiškėjas deklaravo 290 kv. m rekreacinių (pažintinių) takų iki 2 m, 12 598,47 Eur įrengimo išlaidas, pakartojo sprendimo Nr. 1 motyvus ir tik papildomai Sprendime Nr. 2 priminė pareiškėjui, jog jo 2015 m. sausio 30 d. mokėjimo prašyme deklaruotos 310 kv. m rekreacinių takų įrengimo išlaidos atitiko Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje nustatytus reikalavimus dėl ko, pareiškėjui 2015 m. kovo 3 d. buvo išmokėta 12 120,60 Eur paramos suma už tinkamai, iki 2 m pločio, įrengtus rekreacinius takus. Komisija padarė išvadą, kad Agentūra, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį ir priimdama skundžiamą Sprendimą Nr. 2, nepašalino teismo konstatuoto prieštaravimo dėl rekreacinių takų dalių (310 kv. m bei 290 kv. m) įrengimo išlaidų kompensavimo pripažinimo tinkamomis ar netinkamomis. Komisija atmetė Agentūros atsiliepimo argumentą, kad pareiškėjo padaryti Paramos sutarties pakeitimai prieštarauja Miškotvarkos projektui ir neatitinka statybos techninio reglamento reikalavimų, turėjo neigiamos įtakos Projekto įgyvendinimui, jo apimčiai, kadangi Agentūra nepateikė jokių įrodymų dėl tokio teiginio, o Miškotvarkos projekte nėra nurodyta, kad ginčo rekreaciniai (pažintiniai) takai turi būti įrengti tik iki 2 m pločio. Komisija, atsižvelgdama į tai, jog Komisija nėra kompetentinga įpareigoti Agentūrą suteikti pareiškėjui 71 488,36 Eur paramos sumą, šią bylos dalį nutraukė.

12. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 3D-602 redakcija) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 21.1 papunktį tinkamomis finansuoti pripažįstamos tos išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. Įgyvendinimo taisyklių 92 punkte nustatyta, jog, vertinant mokėjimo prašymą, nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 23.1 papunktį netinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neįvardytos Įgyvendinimo taisyklių 21–22 punktuose.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Paramos sutarties 1.1 papunkčiu, įsipareigojo įgyvendinti projektą „Viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) girininkijoje“ Nr. 2IM-KU-12-1-011479-PR001, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos sutartyje, Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje numatyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, patirtos įrengiant rekreacinius (pažintinius) takus, kurių plotis iki 2 metrų. Byloje ginčo, jog pareiškėjo įrengti 290 kv. m rekreaciniai (pažintiniai) takai neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje rekreaciniams takams nustatyto pločio, t. y. iki 2 m pločio, nėra.

14. Teismas nurodė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (2014 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-690 redakcija) (toliau – Administravimo taisyklės) 190 punkte nustatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Įgyvendinimo taisyklių 115 punkte, Paramos sutarties 17.3 papunktyje.

15. Teismas, aptaręs Įgyvendinimo taisyklių 115, 118–120 punktų nuostatas, konstatavo, kad paramos gavėjas, norėdamas nukrypti nuo planuoto projekto įgyvendinimo, privalo ne tik raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, bet ir gauti Agentūros sprendimą šiuo klausimu.

16. Teismas, įvertinęs Administravimo taisyklių nuostatas dėl pažeidimų nustatymo bei sankcijų (110, 111, 197, 253 p.), pažymėjo, kad Agentūros Sprendime Nr. 2 nurodyta, jog pareiškėjas nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje nustatyto reikalavimo, jog prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos priskiriami rekreaciniai (pažintiniai) takai (iki 2 m pločio). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo pagal Projektą įrengti rekreaciniai (pažintiniai) takai plačiausioje vietoje yra 3,60 m, siauriausioje – 2,10 m.

17. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo motyvai, kad rekreacinius takus jis praplatino pagal specialistų rekomendacijas ir esant būtinybei, yra teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjas neturi teisės vienašališkai nuspręsti įgyvendinti Projektą kitaip, nei nustatyta Projektą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tiek Administravimo taisyklės, tiek ir Įgyvendinimo taisyklės nustato pareiškėjui pareigą apie visus nukrypimus nuo Projekto įgyvendinimo informuoti Agentūrą ir juos suderinti raštu. Pareiškėjas platesnius nei 2 m rekreacinius (pažintinius) takus įrengė nesuderinęs su Agentūra. Agentūra buvo informuota tik po takų įrengimo. Pareiškėjas Agentūros sprendimo dėl pareiškėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, teismui nepateikė. Byloje nėra ir įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjas pateikė ar buvo pateikęs prašymą pakeisti Paramos sutartį, Įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Pareiškėjas, įrengdamas platesnius nei 2 m rekreacinius (pažintinius) takus, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktį ir Administravimo taisyklių 190 punktą, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai nepripažino tinkama finansuoti 11 338,62 Eur sumą.

18. Teismas nurodė, kad Paraiškos III skyriuje „Projekto santrauka“ Pareiškėjas įsipareigojo Projekto įgyvendinimo metu miškotvarkos ir rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastintame projektuose numatytas investicijas atlikti laikydamasis Priemonės įgyvendinimo taisyklių. Šalys pripažįsta, jog pareiškėjas pakeitimų su Agentūra nesuderino. Todėl, Agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1, 111.1 110, 111.4 papunkčiais ir 115 punktu, Administravimo taisyklių 190 punktu ir 197.1.1, 197.1.7 papunkčiais, pagrįstai nusprendė nekompensuoti patirtų išlaidų, įrengiant 290 kv. m rekreacinių (pažintinių) takų, viršijančių 2 m plotį, t. y. pagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti 12 598,47 Eur išlaidų už rekreacinius pažintinius takus. Agentūros sprendimas pareiškėjui nesuteikti paramos 11 338,62 Eur sumai (12 598,47 Eur netinkamos išlaidos x 90 proc. paramos intensyvumas) yra teisėtas ir pagrįstas.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma paramos suma (71 488,36 Eur) daugiau kaip 3 proc. viršija (15,86 proc.) apskaičiuotą (71 488,36 Eur – 11 338,62 Eur = 60 149,74 Eur) paramos sumą, todėl, Agentūra vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 111.3 papunkčiu ir 110 punktu, Administravimo taisyklių 197.1.4 papunkčiu, pareiškėjui pagrįstai pritaikė prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankciją, t. y. 11 338,62 Eur (71 488,36 Eur – 60 149,74 Eur = 11 338,62 Eur).

20. Teismas vertino, kad Komisijos sprendimo motyvas, jog Agentūra neatliko jokių papildomų patikrų, nagrinėjamai bylai nereikšmingas, nes byloje ginčo, jog paramos gavėjas – pareiškėjas nukrypo nuo planuoto projekto įgyvendinimo, nėra. Ta aplinkybė, kad rekreacinius (pažintinius) takus paramos gavėjas įrengė nuosavomis lėšomis ir išlaidų, viršijančių Paramos sutarties sąlygas, paramos gavėjas neprašė kompensuoti, nepateisina pareiškėjo veiksmų nukrypstant nuo Projekto įgyvendinimo, Paramos sutarties ir Įgyvendinimo taisyklių prasme. Su Agentūra raštu nesuderinti bet kokie nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, suponuoja savavališką Paramos sutarties sąlygų keitimą. Paramos sutarties sąlygų keitimas, nesuderintas su kita Paramos sutarties šalimi, nesuteikia teisės paramos gavėjui tikėtis, jog išlaidos, patirtos pažeidžiant Paramos sutarties sąlygas ir Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunkčio nuostatas, bus kompensuotos. Pareiškėjas, nukrypdamas nuo planuoto Projekto įgyvendinimo ir vienašališkai pakeisdamas Paramos sutarties sąlygas, veikia savo rizika.

21. Teismas nustatė, kad Agentūra pareiškėjo prašomą 12 120,60 Eur paramos sumą už įrengtus 310 kv. m. rekreacinius (pažintinius) takus, išmokėjo 2015 m. kovo 3 d., vadovaudamasi mokėjimo prašymo, pateikto 2015 m. sausio 30 d., patikros vietoje, atliktos 2015 m. vasario 10 d., Ataskaita. Ataskaitos duomenimis įrengti 310 kv. m. rekreaciniai (pažintiniai) takai atitiko Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunkčio reikalavimus. Tai, kad pagal 2014 m. gruodžio 19 d. rangos sutartį Nr. TR-2014/12/19 įrengiami rekreaciniai (pažintiniai) takai yra 2 m pločio, patvirtina ir byloje esantis 2015 m. vasario 25 d. paaiškinamasis raštas. Pagal pareiškėjo mokėjimo prašymą, pateiktą 2015 m. birželio 1 d., patikra vietoje atlikta 2015 m. birželio 16 d. Būtent šios patikros metu nustatyta, kad takų plotis siauriausioje vietoje yra 2,10 m, o plačiausioje vietoje – 3,60 m. Pagal pareiškėjo prašymą pakartotinė patikra atlikta 2015 m. spalio 16 d., kurios metu taip pat buvo nustatyta, kad takų plotis siauriausioje vietoje yra 2,10 m, o plačiausioje vietoje – 3,60 m.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį, net ir Agentūrai 2015 m. birželio 16 d. nustačius Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunkčio pažeidimus, į Agentūrą su prašymu keisti Projektą ir Paramos sutartį, nesikreipė. Agentūros sprendimas išmokėti pareiškėjo prašomą 12 120,60 Eur paramos sumą už įrengtus 310 kv. m. rekreacinius (pažintinius) takus, šioje byloje nėra ginčijamas. Ta aplinkybė, kad Agentūra netaikė sankcijų už 310 kv. m. įrengtus rekreacinius (pažintinius) pagal Mokėjimo prašymą Nr. 2, nagrinėjimai bylai nėra reikšminga, nes byloje nekeliamas ginčas dėl Agentūros sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą keisti Projektą ir Paramos sutartį. Todėl teismas vertino, kad Agentūra, priimdama Sprendimą Nr. 2, objektyvumo principo, įtvirtinto Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, nepažeidė.

23. Teismas pažymėjo, kad ginčo rekreaciniai (pažintiniai) takai turi būti įrengti tik iki 2 m pločio yra įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje. Pareiškėjas, 2015 m. vasario 4 d. pasirašydamas Susitarimą Nr. 2 „Dėl 2014 m. balandžio 25 d. Paramos sutarties Nr. 2IM-KU-12-1-011479-PR001pakeitimo“, patvirtino, kad Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje įtvirtinta sąlyga jam ir žinoma, Susitarimas Nr. 2 pasirašytas atsižvelgiant į paties paramos gavėjo – pareiškėjo 2015 m. sausio 21 d. prašymą. Komisija šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas sprendė, kad Komisija neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė ginčą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl Komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 3R-526 (AG-420/07-2018) panaikino, o pareiškėjo A. N. skundą atmetė.

III. 24. Pareiškėjas A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą bei Agentūros 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria atsisakyta suteikti pareiškėjui 22 677,24 Eur paramą ir palikti galioti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr.3R-526 (AG-420/07-2018).

25. Pareiškėjo nuomone, Agentūra atsisakė iš dalies suteikti paramą neteisėtai ir nepagrįstai, visiškai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytus argumentus, atkartojo tuos pačius kaip ir pirminiam sprendime argumentus, kurie teismo buvo pripažinti stokojantys objektyvumo ir neteisėti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino Komisijos sprendimą. Agentūros Sprendimas Nr. 2 pažeidžia teisėtus pareiškėjo lūkesčius ir interesus, nes įrengdamas rekreacinius (pažintinius) takus savo lėšas pareiškėjas planavo taip, kad didžiausia dalis išlaidų bus kompensuota pagal Paramos sutartį.

26. Pareiškėjas išdėsto faktines aplinkybes dėl pažintinių takų įrengimo ir jų praplatinimo ir pažymi, kad neatlikus praplatinimo bei sustiprinimo darbų, su laiku rekreaciniai (pažintiniai) takai būtų nuplauti upės, o lėšos būtų panaudotos neekonomiškai ir būtų patirta papildomų nuostolių, nes takus reikėtų atstatyti. Už takų praplatinimą paramos nebuvo paprašyta, nes praplatinimas buvo atliktas pareiškėjo lėšomis. Todėl susidarė situacija, kad pagal Paramos sutartį rekreaciniai (pažintiniai) takai, adresu: (duomenys neskelbtini) buvo įrengti iki 2 m. pločio, o vėliau, atsižvelgus atitinkamas rekomendacijas, minėti takai buvo praplatinti iki tokio pločio, kokį nustatė Agentūra, atlikusi patikrinimą. Pareiškėjo nuomone, Agentūra nepagrįstai nesuteikė jam 11 338,62 Eur paramos už rekreacinius takus, nes jie buvo praplatinti nuosavomis pareiškėjo lėšomis.

27. Pareiškėjas teigia, kad nepažeidė Įgyvendinimo taisyklių 21.1 papunkčio ir Paramos sutarties 4.2 papunkčio, nes neprašė Agentūros kompensuoti tų išlaidų, kurios nebuvo numatytos Paramos sutartyje. Agentūros Sprendimas Nr. 2 sukuria pareiškėjui papildomų finansinių sunkumų, nors, jis dėl faktinės situacijos buvo priverstas praplatinti takus, investuodamas savo papildomas lėšas ir pagerindamas rekreacinių (pažintinių) takų kokybę, padarydamas juos patogesnius bei patrauklesnius naudotis lankytojams.

28. Pareiškėjo nuomone, remiantis Paramos sutarties 20.4 punktu, Agentūra, net ir nusprendusi neskirti 11 338,62 Eur paramos už Sprendime Nr. 2 minimą pažeidimą, neturėjo skaičiuoti sankcijos už nurodytą pažeidimą, nes yra pateikta pakankamai įrodymų, jog rekreaciniai (pažintiniai) takai iš pradžių buvo įrengti iki 2 m pločio, o vėliau jis buvau priverstas nuosavomis lėšomis, paramos neprašydamas juos platinti ir sutvirtinti tam, kad pavasariais lietaus vanduo, tirpstantis sniegas ir ištvinusi Anykštos upė, nenuplautų takų ir jie liktų tokie pat, kokie yra.

29. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad Agentūra, priimdama Sprendimą Nr. 1, visą medžiagą išnagrinėjo neobjektyviai, pažeisdama objektyvumo principą, ir, dalis pareiškėjo įrengtų pažintinių takų įrengimo išlaidų (310 kv. m) gali būti kompensuojama pagal Paramos sutartį, nors siauriausioje vietoje viršija 2 m plotį, t. y. neatitinka Projekte, Paramos sutartyje ir Įgyvendinimo taisyklėse aptartų reikalavimų pločiui, o kita dalis – 290 kv. m – šio rekreacinio (pažintinio) tako, kurio plotis visame jo ilgyje yra didesnis nei 2 m, įrengimo išlaidų jau pripažintos reikalavimų neatitinkančiomis, tačiau tai nėra priežastis sumažinti skiriamą paramą ir nekompensuoti 11 338,62 Eur, nes dėl skirtos paramos suma nėra pripažinta netinkama finansuoti, nėra inicijuotas paramos susigrąžinimas ir pan. Komisija sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad Agentūra, priimdama Sprendimą Nr. 2, nepašalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuoto prieštaravimo dėl rekreacinių takų dalių (310 kv. m bei 290 kv. m) įrengimo išlaidų pripažinimo tinkamomis ar netinkamomis.

30. Pareiškėjo teigimu, Agentūra turėjo inicijuoti reikimas procedūras ar teisminius procesus susigrąžinti jau išmokėtą paramą, o ne pareiškėjas turi kelti ginčą dėl atsisakymo keisti projektą ar paramos sutartį. Pareiškėjas nurodo nesikreipęs į Agentūrą dėl Projekto ir Paramos sutarties pakeitimo, nes takelius platinti bei sutvirtinti iš karto planavo savo lėšomis ir tų lėšų neįtraukė į mokėjimo prašymą paramai gauti. Po pažeidimo nustatymo taip pat nesikreipė į Agentūrą dėl Projekto ir Paramos sutarties pakeitimo, nes nei Paramos sutarties, nei teisės aktų nuostatos nenumato galimybės keisti projektą, kai pati Agentūra nustato projekto neatitikimus. Pareiškėjo nuomone, tiek Agentūra, tiek pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išsakytus argumentus ir pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą objektyvumo principą, teismo nurodytų pažeidimų neištaisė.

31. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas rekreacinius takus praplatino pagal specialistų rekomendacijas ir esant būtinybei, yra teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjas neturi teisės vienašališkai nuspręsti įgyvendinti Projektą kitaip, nei nustatyta Projektą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tiek Administravimo taisyklės, tiek Įgyvendinimo taisyklės nustato pareiškėjui pareigą apie visus nukrypimus nuo Projekto įgyvendinimo informuoti Agentūrą ir juos suderinti raštu. Pareiškėjas platesnius nei 2 m rekreacinius (pažintinius) takus įrengė nesuderinęs su Agentūra, apie tai buvo informuota tik po takų įrengimo. Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje nurodytas konkretus rekreacinių (pažintinių) takų plotis iki 2 m. ir nėra numatyta jokių išimčių jiems siaurinti ar platinti. Todėl pareiškėjas, įrengdamas platesnius nei 2 m rekreacinius (pažintinius) takus, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 punktą ir Administravimo taisyklių 190 punktą, atitinkamai teisėtai ir pagrįstai nepripažinta tinkama finansuoti 11 338,62 Eur suma. Pareiškėjas remiasi deklaratyviais teiginiais, kadangi Agentūra nėra gavusi jokios informacijos apie specialistų išvadas dėl poreikio platinti taką. Pareiškėjas turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų bei, norėdamas pakeisti Projekto vykdymo apimtį, tokius pakeitimus suderinti su Agentūra. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad už rekreacinių takų praplatinimą jis sumokėjo savo lėšomis, tačiau pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas takas negali būti platesnis nei 2 m, todėl vadovaujantis Administravimo taisyklių 190 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 115 punktu, Paramos sutarties 17.1, 17.3 papunkčiais rekreacinių (pažintinių) takų, viršijančių 2 metrų plotį, įrengimo išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis kompensuoti, nes jos patirtos nesilaikant Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Pagal Miškotvarkos projektą (2012–2031 metams) pareiškėjas nusimatė įrengti 600 kv. m, tačiau pagal Agentūros 2015 m. birželio 16 d. atliktos patikros vietoje duomenis nustatyta, kad įrengė 1 553 kv. m. pažintinių takų. Tai patvirtina, kad pareiškėjas vienašališkai nusprendė pakeisti Projektą kitaip, nei nustatyta Projektą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas nusprendė nekompensuoti pareiškėjo patirtų išlaidų, įrengiant 290 kv. m rekreacinių (pažintinių) takų, viršijančių 2 m plotį, t. y. pripažino netinkamomis finansuoti 12 598,47 Eur išlaidas už rekreacinius pažintinius takus. Agentūra nusprendė pareiškėjui nesuteikti paramos 11 338,62 Eur sumai (12 598,47 Eur netinkamos išlaidos x 90 proc. paramos intensyvumas) taip pat pritaikė prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankciją, t. y. 11 338,62 Eur (71 488,36 Eur – 60 149,74 Eur = 11 338,62 Eur).

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

36. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 3D-602 redakcija), 21.1 papunktį tinkamomis finansuoti pripažįstamos tos išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 23.1 papunktį netinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neįvardytos Įgyvendinimo taisyklių 21–22 punktuose.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A-885-624/2018), kuria buvo panaikinta 2015 m. gruodžio 23 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. BRK-10445 dalis dėl atsisakymo pareiškėjui A. N. suteikti 26 997,24 Eur paramą pagal šioje byloje vertinamą mokėjimo prašymą, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su ginčijamo Agentūros sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu ir nurodė, jog parama pareiškėjui suteikiama, jei jis (pareiškėjas) projektą Nr. 2IM-KU-12-1-011479-PR001 „Viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) girininkijoje“ vykdo nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad tiek Projekte, tiek Paramos sutartyje pareiškėjas įsipareigojo įrengti 600 kv. m rekreacinių (pažintinių) takų iki 2 m pločio, o Agentūra – kompensuoti 600 kv. m rekreacinių (pažintinių) takų iki 2 m pločio įrengimo išlaidas, būtent tokio pobūdžio išlaidos – rekreacinių (pažintinių) takų (iki 2 m pločio) – priskiriamos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms (Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1. p.). Teismas administracinį aktą pripažino neteisėtu ir neatitinkančiu objektyvumo principo dėl tokiu pat būdu įrengtų rekreacinių takų atskirų dalių skirtingo vertinimo.

38. Lietuvos administracinių ginčų komisija, 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 3R-526 (AG-420/07-2018) pareiškėjo A. N. skundą tenkindama iš dalies, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir sprendime nurodė, kad Agentūra vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, neatliko jokių papildomų patikrų, o iš naujo įvertinusi pareiškėjo 2015 m. birželio 1 d. mokėjimo prašymo dalį, kurioje pareiškėjas deklaravo 290 kv. m rekreacinių (pažintinių) takų iki 2 m, 12 598,47 Eur įrengimo išlaidas, pakartojo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo motyvus ir tik papildomai Sprendime Nr. 2 priminė pareiškėjui, jog jo 2015 m. sausio 30 d. mokėjimo prašyme deklaruotos 310 kv. m rekreacinių takų įrengimo išlaidos atitiko Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje nustatytus reikalavimus dėl ko, pareiškėjui 2015 m. kovo 3 d. buvo išmokėta 12 120,60 Eur paramos suma už tinkamai, iki 2 m pločio, įrengtus rekreacinius takus. Komisija padarė išvadą, kad Agentūra vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį ir priimdama skundžiamą Sprendimą Nr.2, nepašalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuoto prieštaravimo dėl rekreacinių takų dalių (310 kv. m bei 290 kv. m) įrengimo išlaidų kompensavimo pripažinimo tinkamomis ar netinkamomis. Taip pat pripažinti nepagrįstais ir neįrodytais teiginiai, kad takų įrengimu pareiškėjo padaryti paramos sutarties pažeidimai prieštarauja miškotvarkos projektui, kuris nenumato reikalavimų takų įrengimui, ir neatitinka STR reikalavimų, turėjo neigiamos įtakos įgyvendinant projektą. Teisėjų kolegija, įvertinusi reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, pritaria šioms išvadoms.

39. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateikti įrodymai, kad pagal Paramos sutartį rekreaciniai (pažintiniai) takai, adresu: (duomenys neskelbtini) buvo įrengti iki 2 m pločio, o vėliau, atsižvelgus atitinkamas rekomendacijas, buvo praplatinti iki tokio pločio, kokį nustatė Agentūra, atlikusi patikrinimą, nepaneigti. Už takų praplatinimą paramos nebuvo prašyta, praplatinimas buvo atliktas pareiškėjo lėšomis pagal atskirą sutartį, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimų ir išlaidas pripažinti netinkamomis finansuoti (Įgyvendinimo taisyklių 23.1 punktas).

40. Dėl paminėto, tenkinant pareiškėjo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o Komisijos sprendimas paliekamas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 3R-526(AG-420/07-2018) palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Artūras Drigotas Rytis Krasauskas Virginija Volskienė