2026-01-21 Nr. AB-1585-3-62-3-02004-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-22-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02004-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą atsakovui M. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Komunalinių paslaugų centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. S.,71 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Kauno rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje, todėl jam buvo priskaičiuota vietinė rinkliava. Pareiškėja išrašė ir atsakovui siuntė mokėjimo pranešimus apie esamą prievolę mokėti rinkliavą. Tačiau vietinė rinkliava apmokėta nebuvo. Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. sudaro 14,71 Eur.

2. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovui priklausantis garažas, esantis Kauno rajone, yra nupirktas kaip investicija, jame veikla nevykdoma. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

II. 3. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo 14,71 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

4. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 12 straipsnio 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatų (toliau – Nuostatai) 5.2, 5.4, 5.5, 30 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

5. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas, esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai, taip pat skolos priminimai. 2024 m. spalio 4 d. pažymoje – skaičiuoklėje, kurioje pateiktas skolų ir delspinigių apskaičiavimas nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. birželio mėnesio skolos likutis už paslaugas yra 14,71 Eur (už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. paskaičiuota skolos suma yra 0,00 Eur).

6. Teismas nurodė, kad pagal Nuostatus kiekvienas nekilnojamojo turto objektas apmokestinamas atskirai pagal nustatytus parametrus.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo patenkintas, spręstina, jog yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti.

8. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. yra 14,71 Eur. Taigi, UAB Komunalinių paslaugų centrui iš atsakovo yra priteistina 14,71 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

9. Teismui nekilo abejonių dėl tiesiogiai byloje taikytinų teritorinių savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl ko nėra teisinio pagrindo kreiptis dėl jų norminio ištyrimo.

III. 10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes (garažas nėra eksploatuojamas, jame nėra vykdoma veikla ir atliekų nesusidaro).

10.2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. kovo mėn. rašto, kuriame nurodyta, kad „jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz.: valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju“.

10.3. Atsakovo nuomone, pareiškėjas turi pagrįsti, jog konkretus nekilnojamojo turto objektas faktiškai naudojamas ir generuoja komunalines atliekas.

10.4. Atsakovas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

10.5. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad už laikotarpį iki 2021 m. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo – nekilnojamojo turto, esančio Kauno rajono savivaldybėje, savininkui – prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.

12. Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo 2024 m. gruodžio 20 d. paties pasirašytą pažymą, kurioje nurodyta, kad jam priklausančiuose garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (ginčo garažas), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. suvartota 0 kW elektros energijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė prašymo pridėti šį naują įrodymą prie bylos ir paaiškinimų, kodėl ši pažyma nebuvo gauta ir pateikta anksčiau (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi duomenų apie priežastis, dėl kurių ši pažyma nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija atsisako priimti ir tirti atsakovo pateiktą naują įrodymą.

13. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų (neteko galios nuo 2025 m. sausio 1 d., Kauno rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. TS-461) atitikties Konstitucijos 29 straipsniui („Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. <...>“) teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

14. Nagrinėjimu atveju atsakovas neįvardija konkrečios Nuostatų normos (normų), kuri, jo nuomone, yra nesuderinama su asmenų lygybės principu. Atsakovo pozicija, kad apmokestinimas vietine rinkliava neturėtų būti vykdomas, atsižvelgiant į asmeniui priklausančių nekilnojamojo turto objektų skaičių ir / ar dydį, yra grindžiama iš esmės tik subjektyviu jo įsitikinimu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl taikytinų materialiosios teisės normų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, sprendžiant byloje kilusį ginčą, todėl pareiškėjo prašymas iniciuoti tyrimą dėl Nuostatų atitikties Konstitucijos 29 straipsniui netenkinamas. Teisėjų kolegija taip pat netenkina pareiškėjo prašymo, manytina, prašyti Konstitucinio Teismo „pakomentuoti“ Konstitucijos 7 straipsnį („Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti įstatymai. <...>“), kadangi teisės aktuose nėra įtvirtinta tokia galimybė.

15. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog atsakovas neigia esantis savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju, teisėjų kolegija pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti, gamintojas ar importuotojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.). Principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų įstatymo 2 str. 17 d.), atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-72-602/2024).

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1028-602/2022, 2025 m. liepos 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-81-624/2025). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021).

17. Kauno rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (originali redakcija) numatytą diskreciją (t. y. nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą), 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus, kurie galiojo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. vasario 27 d., o 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus, kurie galiojo nuo 2021 m. vasario 27 d. iki 2025 m. sausio 1 d.

18. Tiek 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų, tiek 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 5.2 punkte nurodyta, kad komunalinių atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo (individualios namų valdos savininkas, buto savininkas (arba daugiabučių namų savininkų bendrija bei būsto eksploatavimo įmonė (daugiabučių namų administratorius), sodo ar garažo valdos savininkas (arba sodų ir garažų bendrija), įmonė, įstaiga ir organizacija), kuris turi komunalinių atliekų bei yra apmokestintas vietine rinkliava; o 5.5 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, naudojantys jį ar juo disponuojantys (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.

19. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-634-442/2023, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

20. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį Kauno rajono savivaldybėje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo nekilnojamojo turto objektas yra privačioje individualaus namo valdoje ar sodų paskirties objekto žemės sklype esantis pagalbinio ūkio paskirties nekilnojamojo turto objektas (sandėliai, garažai, dirbtuvės, pirtys, saunos, malkinės, tvartai, šiltnamiai, pavėsinės ir kt.), už kurį vietinė rinkliava neskaičiuojama, vadovaujantis 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų 29 punktu ir 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 31.1 punktu. Taigi, atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, yra pagrįsta.

21. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios) nustatoma visiems Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams (tiek 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų, tiek 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 6 p.). Pagal 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų 23.1 punktą ir 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 24.1 punktą, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pagal 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų 23.2 punktą ir 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 24.2 punktą kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto objektų naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

22. Tiek 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų, tiek 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 56 punkte nustatyta, kad nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo tuo laikotarpiu atleidžiami nekilnojamojo turto savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad ne mažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamojo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 57 punktas nustato tvarką asmenims, siekiantiems, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių, tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1070-602/2020, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020, 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-72-602/2024). Neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021, 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-297-629/2022, 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-104-815/2025).

24. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla. Taip iš esmės sudaryta galimybė nuo kintamosios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus arba nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar faktiškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020). Tiek teisės aktai (Nuostatai), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti, kuri tenka vietinės rinkliavos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-136-525/2025).

25. Nagrinėjamu atveju teisę atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo turi tik pareiškėjas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais pateikė pareiškėjui tinkamai užpildytus pagrindą atleisti jį nuo vietinės rinkliavos mokėjimo pagrindžiančius dokumentus. Įvertinus Nuostatus bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą.

26. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2353 redakcija) 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šią mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1253-968/2021, 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-197-525/2025).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl nuo 2020 m. balandžio 1 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo teismui pateikė 2024 m. spalio 7 d., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo apeliacinio argumentais šiuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateiktame 2024 m. spalio 4 d. rašte „Pažyma - skaičiuotė“ prie kiekvieno iš mėnesių laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. nėra nurodyta mokėtina suma (t. y. nurodyta „0.00“), bet 2021 m. rugpjūčio mėn. yra nurodyta mokėtina suma (iš viso) – 4,57 Eur, o vėlesniais mėnesiais skaičiuojama po 0,27 Eur (kintamoji dalis – 0,23 Eur, pastovioji dalis – 0,04 Eur). Laikytina, kad eilutėje dėl 2021 m. rugpjūčio mėn. yra nurodyta bendra suma, apskaičiuota už 17 mėnesių, t. y. nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes ir į tai, kad tiek 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų, tiek 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 1 priede yra nurodyti tie patys vietinės rinkliavos dydžiai garažų paskirties objektams (fizinių asmenų, garažų bendrijos), konstatuotina, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. buvo apskaičiuota 2,43 Eur (0,27 Eur x 9 mėn.) vietinės rinkliavos suma, tačiau ši suma nebegali būti priteista iš atsakovo, nes yra suėjęs Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas senaties terminas.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, neįvertinęs senaties termino dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo, todėl nepagrįstai pareiškėjo prašymą tenkino visiškai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteistiną nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą sumažinant iki 12,28 Eur (14,71 Eur - 2,43 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Komunalinių paslaugų centrui iš atsakovo M. S. 12,28 Eur (dvylika eurų ir 28 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius