1241939d-a205-4e6e-b2bf-ad74e60afa33 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-561-794/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39411-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.4.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovo UAB „Toleita“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A.

S. ir D. S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Toleita“ dėl pripažinimo įvykdyta paskolos prievolę, tretieji asmenys antstolio R. V. kontora, Vilniaus miesto 6-asis notarų biuras, UAB „Mokslinė techninė firma Tremeks“, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo. IeÅ¡kovai A. S. ir D. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl notaro vykdomojo įraÅ¡o Nr. 4312 pripažinimo negaliojančiu, kurį vėliau tikslino.

Taip pat pateikė praÅ¡ymÄ skubiai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – turto areÅ¡tÄ sodo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ten pat esantį 0,1120 ha sodo sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadangi Å¡is turtas gali bÅ«ti atsakovo UAB „Toleita“ perparduotas ir teismo sprendimo vykdymas ateityje bus stipriai apsunkintas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi Å¡io praÅ¡ymo netenkino. IeÅ¡kovai pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ , panaikino 2016 m. sausio 13 d. nutartį ir nutarė pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Toleita“, perleisti sodo pastatÄ esantį adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ten pat esantį 0,1120 ha sodo sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo, civilinėje byloje (c.b.

Nr. 2-2897-734/2016) pagal ieÅ¡kovų A. S. ir D. S. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Toleita“ ir Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarei D. Å . dėl notaro vykdomojo įraÅ¡o Nr. 4312 pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – antstolis R. V., UAB „Mokslinė techninė firma Tremeks“, įsiteisėjimo dienos.Atsakovas UAB „Toleita“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovus A. S. ir D. S. įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 3.000,00 Eur sumÄ galimiems atsakovo UAB „Toleita“ nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinti.

Atsakovas praÅ¡yme nurodė, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis atsakovui uždrausta perleisti sodo pastatÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) kuriuos atsakovas perėmė vykdymo procese, ieÅ¡kovams negrÄ Å¾inus atsakovui paskolos, atsakovui atsirado reali galimybė patirti nuostolius. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžia atsakovui perleisti ginčo nekilnojamojo turto objektÄ ir už jį gauti lėšas, kurios Å¡iuo metu yra bÅ«tinos atsakovui, kaip restruktÅ«rizuojamai įmonei, patiriančiai finansinius sunkumus, tuo pačiu pažeidžiamos ir atsakovo kreditorių teisės. Kadangi ieÅ¡kovai neiÅ¡sikeldina iÅ¡ atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, atsakovas negali Å¡iuo turtu naudotis, gauti iÅ¡ Å¡io turto pajamų.

Atsakovo skaičiavimu, namo nuoma Vilniaus rajone vidutiniÅ¡kai siekia apie 800 Eur per mėnesį. Atsakovas praÅ¡o minimalaus 200 Eur per mėnesį nuomos mokesčio už ieÅ¡kovų naudojimÄ si atsakovo nekilnojamuoju turtu. Nuo teismo 2016-01-15 nutarties pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones lyg Å¡iol atsakovas patyrė 1800 Eur nuostolių, įvertinus aplinkybes, kad ieÅ¡kovai vilkina teismo procesÄ , kuris dar gali užtrukti apie pusę metų, atsakovas patirs dar 1200 Eur nuostolių. IeÅ¡kovas ir jo atstovas prašė netenkinti atsakovo praÅ¡ymo, nurodę, kad ieÅ¡kovai yra gražinę paskolÄ atsakovui, atsakovas neturėjo pagrindo perimti vykdymo procese ieÅ¡kovų vienintelio gyvenamojo bÅ«sto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Toleita“ praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovus D. S. ir A. S. įmokėti į teismo depozito sÄ skaitÄ 3.000,00 Eur sumÄ galimiems atsakovo UAB „Toleita“ nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl jam susidarančių nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – preliminarių sutarčių dėl Å¡io turto pardavimo ar iÅ¡nuomavimo ir, kad tie sandoriai neįvyko dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas pažymėjo, kad teismo nutartimi atsakovui uždrausta perleisti buvusį ieÅ¡kovų nekilnojamÄ jį turtÄ tretiesiems asmenims, tačiau draudimo šį turtÄ valdyti nėra. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovai neiÅ¡sikelia iÅ¡ gyvenamojo namo, ir todėl atsakovas patiria nuomos kaÅ¡tų nuostolius, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovas savo pažeistas teises dėl ieÅ¡kovų iÅ¡keldinimo bei teisės nuomoti Å¡ias patalpas, gali ginti teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – įpareigoti ieÅ¡kovus įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 3000 Eur sumÄ galimiems atsakovo UAB „Toleita“ nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:10.1             Atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. kovo 1 d., yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, kas neabejotinai rodo, kad atsakovas yra susidÅ«ręs su laikino pobÅ«džio finansiniais sunkumais.

Tuo tarpu Å¡ioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžia atsakovui perleisti ginčo nekilnojamojo turto objektÄ , tuo pačiu gaunant piniginių lėšų, reikalingų atsiskaitymams su atsakovo kreditoriais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai vilkina procesÄ ir neatlygintinai naudojasi atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, yra pažeidžiami ne tik atsakovo, bet ir jo kreditorių interesai. 10.2             Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jau faktiÅ¡kai patirtų nuostolių faktÄ , prieÅ¡tarauja nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto esmei ir tikslams.

Be to, preliminarių nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymas esant pritaikytam areÅ¡tui prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. 10.3             Atsakovo nuomone, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog atsakovas, jeigu jam kilo nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, gali bendra tvarka reikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo. Å ioje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovų sunkiÄ finansinę padėtį, dėl kurios galimas nuostolių atlyginimas gali tapti neįmanomas, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovų yra priverstinai iÅ¡ieÅ¡koma didesnė nei 800 000 Eur skola įvairiems kreditoriams, ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovai patys nurodo kaip vienintelį bÅ«stÄ . 10.4.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui nėra apribotas turto valdymas, tačiau ieÅ¡kovams neiÅ¡sikeliant iÅ¡ ginčo nekilnojamojo turto, atsakovui yra apribotas ne tik disponavimas Å¡iuo turtu, bet ir naudojimasis juo. IeÅ¡kovų neteisėtas buvimas atsakovui priklausančiose patalpose yra nurodomas tik kaip faktinė aplinkybė, tačiau ne atsakovo praÅ¡ymo pagrindas, o nuomos mokestis yra pasirinktas tik kaip orientyras apskaičiuojant prognozuotinÄ atsakovo nuostolių dydį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutÄ . Pažymėtina, kad turi bÅ«ti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iÅ¡ tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi bÅ«ti a priori aiÅ¡kus ir pagrįstas bei priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimÄ , turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklÄ , galimų nuostolių susidarymo mechanizmÄ , konkrečių bÅ«simų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1399-180/2016).

Taigi, CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali bÅ«ti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sÄ lygų: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei tikėtinas nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo.Atsakovas, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių dėl pritaikytų jo turtui laikinųjų apsaugos priemonių, jį grindė aplinkybe, kad ieÅ¡kovai neiÅ¡sikrausto iÅ¡ atsakovui Å¡iuo metu priklausančio nekilnojamojo turto, todėl atsakovas negali Å¡io turto parduoti ar iÅ¡nuomoti, atsakovo paskaičiavimu jis minimaliai netenka po 200,00 Eur nuomos mokesčio kas mėnesį, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovai vilkina bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , atsakovas prašė įpareigoti ieÅ¡kovus sumokėti į teismo depozito sÄ skaitÄ 3.000,00 Eur galimų nuostolių, kuriuos atsakovas skaičiavo nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo – 2015-01-15 datos.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareikÅ¡to praÅ¡ymo, sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl jam susidarančių nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas kvestionuodamas Å¡ias teismo iÅ¡vadas atskirajame skunde iÅ¡ esmės atkartoja pareikÅ¡tame praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, jo vertinimu, pagrindžiančias nuostolių užtikrinimo reikalingumÄ . Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokioms iÅ¡vadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas.Neabejotina, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones asmuo paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl Å¡ių suvaržymų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti ateityje ar jie gali bÅ«ti patiriami ir tuojau pat po Å¡ių priemonių pritaikymo.

Todėl apeliantas, kuris dėl jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, turi įrodyti jų priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimÄ ir preliminarų jų dydį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ginčo objektas yra nekilnojamas turtas – žemės sklypas, sodo pastatas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), antstolio R. V. 2015-12-18 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu perduotas atsakovui nuosavybėn. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones yra uždrausta atsakovui šį turtÄ perleisti tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovui draudimo šį turtÄ valdyti nėra nustatyta, taigi atsakovo teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ apribotos minimaliai. Atsakovas, teigdamas, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria kokių tai nuostolių, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, neapsiribodamas vien tik deklaratyviais pareiÅ¡kimais. Å iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tokiais įrodymais galėtų bÅ«ti preliminarios sutartys dėl Å¡io turto pardavimo ar iÅ¡nuomavimo sudarytos dar iki teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo ir įrodymus, jog Å¡ie sandoriai neįvyko bÅ«tent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymais apie galimus nuostolius galėtų būti ir atlikti paskaičiavimai, kad pagal dabartines rinkos tendencijas yra didesnė tikimybė, kad nekilnojamojo turto, ypač tokio, dėl kurio vyksta šis ginčas, kainos per ilgesnį laikotarpį sumažės ir dėl to atsakovas patirs nuostolių. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Vien tik aplinkybė, kad atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla ir kad atsakovas šiuo metu patiria finansinių sunkumų, dėl kurių negali atsiskaityti su kreditoriais, pati savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio proceso įstatymas numato galimybę, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu ieškovų turtiniai interesai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti, ir jie šiuo atveju neturi alternatyvių savo interesų užtikrinimo būdų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas neįrodė, kad Å¡ioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. draudimas perleisti ginčo turtÄ tretiesiems asmenims, realiai gali lemti nuostolių atsakovui atsiradimÄ (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad ieÅ¡kovams neiÅ¡sikeliant iÅ¡ ginčo nekilnojamojo turto, atsakovui yra apribotas ne tik disponavimas Å¡iuo turtu, bet ir naudojimasis juo, yra nesusijęs nei su ginčo dalyku, nei tuo labiau su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastu, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas Å¡ias savo pažeistas teises dėl ieÅ¡kovų iÅ¡keldinimo bei teisės nuomoti Å¡ias patalpas gali ginti teisme ginčo teisenos tvarka. Kaip minėta, ieÅ¡kovų turtinė padėtis taip pat laikytina kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl apelianto praÅ¡ymo užtikrinti galimų nuostolių atlyginimÄ pagrįstumo. Å iuo atveju, konstatavus, kad atsakovas neįrodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai gali lemti nuostolių atsakovui atsiradimÄ , ieÅ¡kovų turtinę padėtį nustatinėti iÅ¡ esmės ir nebetikslinga.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.IÅ¡nagrinėjus atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagÄ konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai netenkino praÅ¡ymo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas