1240a2fc-15c6-4ded-91b2-ad7cd5cedecc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1060-464/2021 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00421-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.11.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T.

J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir 2021 m. birželio 28 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-609-601/2021 pagal ieÅ¡kovo T. J. ieÅ¡kinį atsakovams A. K. ir D. D. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas T. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. K. ir D. D. 43 212,77 Eur daikto trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, 930 Eur ekspertizės atlikimo iÅ¡laidas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. su atsakovais D. D. ir A. K. pasirašė preliminariÄ sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo už 76 000 Eur kainÄ parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ namÄ ir jo priklausinius su žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2017 m. gruodžio 31 d., faktiÅ¡kai pasiraÅ¡yta – 2017 m. spalio 9 d. Atsakovai garantavo, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų turto trÅ«kumų, dėl kurių Å¡io turto nebÅ«tų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad bÅ«simas pirkėjas, žinodamas apie tuos trÅ«kumus, nebÅ«tų įsipareigojęs pirkti turto sutartyje nustatytomis sÄ lygomis.

3. Ieškovo teigimu, po sutarties pasirašymo, t. y. nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, pradėjo ryškėti nupirkto namo trūkumai. Paaiškėjo, kad netinkamai veikia grindų šildymas (šyla netolygiai ir ne visur), o radiatoriai nešyla, atsirado pelėsis, išryškėjo langų montavimo trūkumai, buvo jaučiamas šaltis ir vėjas, užšalo vandentiekis, vonios kambaryje nebėgo vanduo. Dėl krentančios oro temperatūros pradėjus ryškėti nupirkto namo defektams ieškovui su šeima gyventi jame tapo labai sunku.

Todėl 2018 m. vasario mėnesį buvo kreiptasi į teismo statybos ekspertÄ S. Z. (S. Z.), kuris nustatė tokius defektus, kaip netinkamai atlikti namo sienų, stogo, pusrÅ«sio grindų Å¡iltinimo darbai, ne pagal reikalavimus įrengtos namo stogo medinės konstrukcijos, neįrengtas drenažas, buitinių nuotekų valymo įrenginio Å¡ulinio skersmuo mažesnis nei turėtų bÅ«ti. Å ių defektų paÅ¡alinimas gali kainuoti apie 40 000 Eur. Kadangi atsakovai, pardavę namÄ su trÅ«kumais, kurių Å¡alinimo kaÅ¡tai yra labai dideli, atsisakė geranoriÅ¡kai spręsti susidariusiÄ problemÄ , ieÅ¡kovas prašė priteisti solidariai iÅ¡ jų 43 212,77 Eur nuostolių, susijusių su nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimu, atlyginimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismų ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų esmė 4. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu ieÅ¡kovo T. J. ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ , paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apygardos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo nurodytus namo trÅ«kumus analizavo tik ieÅ¡kovo, kaip pirkėjo, pareigos tikrinti perkamÄ daiktÄ atlikimo kontekste bei rėmėsi iÅ¡imtinai atsakovų paaiÅ¡kinimais dėl informacijos apie daikto bÅ«klę suteikimu. Atsakovų, kaip asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, paaiÅ¡kinimai, nesant byloje juos patvirtinančių kitų įrodymų, turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Todėl byloje turėtų bÅ«ti iÅ¡ naujo vertinamos ieÅ¡kovo įsigyto namo trÅ«kumų nustatymo galimybės bei jų nustatymo momentas, atsižvelgta tiek į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovo turimas specialias žinias statybos srityje, tiek ir į tai, kad net ir matomi objektų (stogo konstrukcijos, drenažo, Å¡ulinio) parametrai bei jų trÅ«kumai eiliniam asmeniui gali bÅ«ti suprantami tik aiÅ¡kiai suvokiant Å¡ių objektų paskirtį bei techninius reikalavimus.

Tuo atveju, jei, iš naujo išanalizavus namo trūkumus, būtų nustatyta atsakovų atsakomybė ne dėl visų ieškovo įvardytų trūkumų, byloje būtų tikslinga atskirai apibrėžti kiekvieno trūkumo šalinimo išlaidas.

7. Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino eksperto iÅ¡vados, jog kai kurie namo trÅ«kumai (stogo konstrukcijos neatitikimai) kelia pavojų jame gyvenantiems asmenims, kas sukelia abejonių ar Å¡is daiktas (gyvenamasis namas) atitinka kokybinius rodiklius pagal savo prigimtį ir yra tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojami tokios rÅ«Å¡ies daiktai. Nustačius vien ieÅ¡kovo atsakomybę už paaiÅ¡kėjusius gyvenamojo namo trÅ«kumus ir nesiaiÅ¡kinus, ar ieÅ¡kovo nusipirktas daiktas yra tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojami tokios rÅ«Å¡ies daiktai, nebuvo atskleista bylos esmė, pažeista pareiga bylÄ iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumÄ .

8. Kauno apygardos teismas, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2021 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ , priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams A. K. ir D. D. po 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones. Papildomu sprendimu, priimtu 2021 m. birželio 28 d., Kauno apygardos teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams po 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

9. Teismas visų pirma pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovų parduotas gyvenamasis namas turi trūkumų, tačiau šalys nesutaria, ar šie trūkumai buvo žinomi ieškovui (pirkėjui), ar trūkumai galėjo ir turėjo būti akivaizdūs bei pastebimi normaliomis aplinkybėmis.

10. Spręsdamas dėl vieno iÅ¡ trÅ«kumų – gyvenamojo namo netinkamo apÅ¡iltinimo, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo teiginius apie žiemos metu netolygiai pasiskirstomÄ Å¡ilumÄ (vienuose patalpose Å¡alta, kitose Å¡ilta), antro aukÅ¡to vonioje užšaldavusį vandenį bei didelio kiekio malkų sukÅ«renimÄ , iÅ¡ esmės patvirtina ir teismo eksperto iÅ¡vada, jog Å¡is gyvenamasis namas netenkina normatyvinių energinio naudingumo reikalavimų (energetinio naudingumo klasė nėra C). Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į tokias aplinkybes, kad namas buvo pastatytas Å«kio bÅ«du, jame buvo gyvenama 10 metų, o atsakovai jame augino gėles, laikė gyvÅ«nus. Be to, liudytojai patvirtino, kad namas buvo Å¡iltas.

11. IeÅ¡kovas 2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu pripažino buvęs informuotas, kad namo sienos Å¡iltintos iÅ¡ vidaus, tačiau ne visos, pripažino matęs įtrÅ«kimus vidinėse sienose. Taip pat ieÅ¡kovas patvirtino, kad apžiÅ«rėjo namo vidų, palėpę, stogÄ , iÅ¡orę, jokių pretenzijų dėl namo kokybės nereiÅ¡kė, gyvenamasis namas jam tiko. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamos spręsti, kad ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta apie gyvenamojo namo apÅ¡iltinimo trÅ«kumus, ieÅ¡kovas tai žinojo ir įsigijo gyvenamÄ jį namÄ su jam žinomais trÅ«kumais. IeÅ¡kovas, kaip rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas, turėjo suprasti, kad gyvenamasis namas, kuris pradėtas statyti 1990 metais, apsigyventa jame 2008 metais, o faktiÅ¡kai baigtas statyti 2009 metais, negali bÅ«ti toks Å¡iltas (naudojantis mažai energijos), kaip gyvenamieji namai, kurie pastatyti 2017 metais (pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu).

12. Kitas ieÅ¡kovo nurodytas trÅ«kumas – stogo konstrukcijos neatitikimas projektui ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, teismo nuomone, nėra įrodytas. Nors ieÅ¡kovo pasirinktas ekspertas S. Z. tokius trÅ«kumus paminėjo, visgi teismo ekspertizės akte nurodyta, kad yra tikėtina, jog įrengta namo medinė gegninė sistema ir jos atraminiai mazgai statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus tenkina. Be to, ekspertas S. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad stogo konstrukcijÄ bei apÅ¡iltinimÄ pirkėjas galėjo matyti vizualiai apžiÅ«rėjęs ir pats ar apžiÅ«rėti su specialistu. Juolab kad ir pats ieÅ¡kovas pripažino apžiÅ«rėjęs stogo konstrukcijÄ , turėjęs gyvenamojo namo projektÄ , tačiau jokių trÅ«kumų nematęs, projekto nelyginęs su faktine stogo gegnių (matmenų, tarpų atžvilgiu) padėtimi, nors tÄ padarius galima buvo nesunkiai nustatyti tam tikrus neatitikimus.

13. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad namo statybinės konstrukcijos, iÅ¡skyrus stogo sandÅ«rÄ su kaminu (dÅ«mtraukiu), normatyvinius Å¡io pastato paskirties gaisrinės saugos reikalavimus tenkina. Nors pastato dÅ«mtraukio sandÅ«ra su stogo konstrukcija privalomųjų gaisrinės saugos reikalavimų netenkina, ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje Å¡io trÅ«kumo nenurodė, vadinasi, Å¡is trÅ«kumas jam nekėlė nepatogumų. Be to, toks trÅ«kumas nustatytas tik paskyrus teismo ekspertizę, taigi ir atsakovams apie jį negalėjo bÅ«ti žinoma.

Teismas, atsižvelgdamas į trÅ«kumo pobÅ«dį bei ilgalaikį jo buvimÄ (daugiau kaip 10 metų), į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, pripažino labiau tikėtinu tai, kad ieÅ¡kovas, žinodamas apie šį trÅ«kumÄ , vis tiek bÅ«tų pirkęs gyvenamÄ jį namÄ sutartyje nustatytomis sÄ lygomis. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nurodytas trÅ«kumas neužkerta kelio naudoti gyvenamÄ jį namÄ pagal paskirtį, o jo Å¡alinimo kaina nėra tokia, kuri galėtų turėti esminės įtakos namo pardavimo kainai.

14. Kitus ieÅ¡kovo nurodytus gyvenamojo namo trÅ«kumus, susijusius su drėgmės patekimu į namo konstrukcijas, pusrÅ«sio sienų drėgme, drenažo nebuvimu, teismas pripažino akivaizdžiais. Visų pirma, atsakovai teigia, kad pasakė ieÅ¡kovui, jog nėra drenažo, kad yra pavojus, jog gali pavasarį apsemti patalpas, o ieÅ¡kovas 2019 m. vasario 5 d. teismo posėdyje pripažino, kad atsakovai sakė, jog vienÄ kartÄ buvo užpylę garaÅ¾Ä . Antra, teismo ekspertizės akte nurodyta, kad „trÅ«kumas, susijęs su pastato pusrÅ«sio iÅ¡orinių sienų vidaus pavirÅ¡ių drėgme, vidutiniam pirkėjui yra (buvo) akivaizdžiai matomas (turėti specialių žinių nereikia).

Šis trūkumas egzistavo, iš esmės nuo pat pastato statybos pradžios, todėl rūsio sienų vidaus paviršių apatinė dalis niekaip negalėjo nedrėkti (negalėjo būti neveikiama grunto kapiliarinės drėgmės)“. Trečia, ieškovo pasirinktas ekspertas S. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad drenažo šuliniai matomi vizualiai, todėl, jei jų nėra, reiškia, kad nėra ir drenažo.

15. Spręsdamas dėl buitinių nuotekų valymo įrengimų Å¡ulinio skersmens neatitikimo projektui, namo iÅ¡orinės sienos įtrÅ«kimo, teismas pažymėjo, kad paskutinio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas Å¡iais trÅ«kumais savo patirtų nuostolių dydžio negrindė. Be to, ir Å¡ie trÅ«kumai akivaizdžiai buvo matomi (jeigu jie buvo) jau perkant gyvenamÄ jį namÄ . Juos ieÅ¡kovas neabejotinai turėjo pastebėti, juo labiau kad ieÅ¡kovas ginčo name apsigyveno nuo 2017 m. gegužės 20 d. ir gyveno apie 6 mėnesius iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį jis nereiÅ¡kė atsakovams jokių pretenzijų dėl gyvenamojo namo trÅ«kumų.

16. Ä®vertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad gyvenamojo namo trÅ«kumai ieÅ¡kovui (pirkėjui) buvo žinomi arba tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai (pardavėjai) buvo nesÄ Å¾iningi ieÅ¡kovo atžvilgiu (bandė nuslėpti trÅ«kumus), prieÅ¡ingai, jie nurodė apie apÅ¡iltinimo trÅ«kumus, pusrÅ«sio apsėmimÄ , kas įrodo jų sÄ Å¾iningumÄ bei siekį atskleisti jiems žinomus gyvenamojo namo trÅ«kumus pirkėjui.

Tokias aplinkybes, kad kad ieÅ¡kovas tebegyvena Å¡iame name ir nenori jo grÄ Å¾inti atsakovams bei atgauti sumokėtus už jį pinigus, nors su tuo atsakovai sutiktų, teismas pripažino patvirtinančiomis namo tinkamumÄ gyventi nepaisant esamų trÅ«kumų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai 17. IeÅ¡kovas T. J. apeliaciniuose skunduose praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ ir 2021 m. birželio 28 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinius skundus grindžia tokiais argumentais: 18.1. Nei preliminarioje, nei pagrindinėje sutartyje, nei bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas apie turto neatitikimÄ projektui ar esamus trÅ«kumus. Atsakovai gynėsi vien savo pačių paaiÅ¡kinimais, kad trÅ«kumus neva atskleidė, o teismas tokius deklaratyvius teiginius nepagrįstai ir neteisėtai vertino kaip objektyvų įrodymÄ , grįsdamas jais skundžiamÄ sprendimÄ . Aplinkybės, kad name buvo auginamos gėlės, laikomi gyvÅ«nai, nepatvirtina jokių bylai reikÅ¡mingų faktų.

Liudytojais buvo apklausti atsakovų pažįstami asmenys, kurių paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai. 18.2. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovas turėjo suprasti, jog 1990 metais pradėtas ir tariamai 2009 metais baigtas statyti gyvenamasis namas negali būti toks šiltas, kaip gyvenamieji pastatai, pastatyti 2017 metais. Registrų duomenimis, namas baigtas statyti 2016 metais, o ne 2009 metais. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad namo energetinė klasė per vienerius metus nebus pasikeitusi. 18.3.

Teismas neteisingai vertino ir interpretavo eksperto S. Z. paaiškinimus, duotus 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje. Eksperto paaiškinimai, kad siekiant nustatyti, ar namas apšiltintas ar ne, turėjo būti atliekamas zondavimas, o neatidengus konstrukcijos to nustatyti nebuvo galima, paneigia teismo išvadas, kad apšiltinimo nebuvimas buvo vizualiai matomas. Be to, ekspertas nurodė, kad tik specialių žinių turintis asmuo galėjo įvertinti, ar gegnės atitinka projektinius reikalavimus. Teismo paskirtos ekspertizės akte taip pat nėra kategoriškos išvados, kad stogo konstrukcijos yra kokybiškos. 18.4.

Sprendime padaryta iÅ¡vada, kad pirkėjas galėjo matyti trÅ«kumus, susijusius su namo apÅ¡iltinimu, ir tam turėjo pasitelkti specialistus, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatoms bei nuosekliai kasacinio teismo praktikai, kad pirkėjas turi teisę, o ne pareigÄ patikrini perkamo daikto kokybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). 18.5.

Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų informuotas apie drenažo neįrengimÄ , byloje nėra. Daikto pardavimo sutartyse tokia aplinkybė nėra nurodyta. Be to, atsakovė 2016 m. kovo 25 d. raÅ¡tu patvirtino, kad namas atitinka projektÄ , o projekte drenažas yra numatytas. Todėl ieÅ¡kovas turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad drenažas yra įrengtas. Ekspertas S. Z. taip pat patvirtino, kad Å¡io trÅ«kumo, neturint specialių žinių, nebÅ«tų įmanoma pastebėti. 18.6.

Tai, kad drėksta pusrÅ«sio siena, taip pat nebuvo akivaizdu, apie tai tapo žinoma tik pradėjus Å¡ildyti namÄ , t. y. po pagrindinės sutarties sudarymo. Ekspertas S. Z. taip pat patvirtino, kad pelėsis pirkimo metu galėjo bÅ«ti nematomas, tik pradėjęs vystytis. 18.7. Nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad namas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį – teismo ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta prieÅ¡ingai. Tokia teismo iÅ¡vada yra niekuo nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja tiek eksperto S. Z., tiek teismo eksperto iÅ¡vadoms. 18.8.

Teismo eksperto V. G. ekspertizės aktas nėra iÅ¡samus. Ekspertas neatsakė į klausimus, susijusius su namo stogo konstrukcijos ir kamino sandÅ«ros įrengimu, be to, neatsakyta į esminį klausimÄ â€“ kiek kainuotų nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 214 straipsnio 1 dalimi, galėjo įpareigoti teismo ekspertÄ atsakyti į klausimÄ dėl galimos nustatytų trÅ«kumų, užkertančių galimybę gyvenamÄ jį namÄ naudoti pagal paskirtį, Å¡alinimo kainos, to nepadarius buvo pažeistas CPK 214 straipsnis. 18.9.

Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 256 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnį, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokiais įrodymais vadovaujantis buvo padarytos atitinkamos iÅ¡vados, susijusios su trÅ«kumų akivaizdumu. Be to, tik priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas iÅ¡sprendė tarpinį klausimÄ dėl 180 Eur už eksperto S. Z. iÅ¡kvietimÄ Ä¯ teismo posėdį grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui. Å is klausimas turėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta iÅ¡ karto po to, kai buvo gautas 2021 m. gegužės 14 d. ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, taigi teismas pažeidė CPK 290 straipsnį. 18.10.

Teismas nepasisakė dėl ieškovo nurodytose konkrečiose bylose suformuotos praktikos ir jos reikšmės nagrinėjamai bylai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-169-464/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-716-280/2017). 18.11. Iš ieškovo nepagrįstai papildomu sprendimu priteistos išlaidos už teismo ekspertizę, toks sprendimas yra neproporcingas. Šios išlaidos turėtų būti nepriteisiamos atsakovams arba padalijamos šalims lygiomis dalimis, arba sprendžiama dėl atlyginimo teismo ekspertui sumažinimo iki 1 000 Eur, nes nebuvo atsakyta į visus jam užduotus klausimus.

Be to, ekspertas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir pateikė didesnę nei buvo nustatyta teismo nutartimi sÄ skaitÄ .

18. Atsakovai A. K. ir D. D. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus: 19.1. Specialisto S. Z. konsultacinė iÅ¡vada negali bÅ«ti pripažinta tinkamu įrodymu byloje ir negali bÅ«ti vertinama kaip turinti didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei apklaustų liudytojų parodymai ar prilyginama teismo eksperto iÅ¡vadai. Å i iÅ¡vada buvo pateikta ne teismo, o paties ieÅ¡kovo pavedimu. Joje nėra nurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis remiantis buvo atlikti skaičiavimai bei padarytos atitinkamos iÅ¡vados. 19.2.

IeÅ¡kovas nepagrįstai abejoja kviestų liudyti asmenų parodymų teisingumu. Å ie asmenys byloje prisiekė sakyti tiesÄ , pasirašė priesaikos tekstÄ , apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokiÄ konkrečiai neatitinkančiÄ tikrovės informacijÄ liudytojai pateikė. 19.3. Byloje esantys įrodymai (parduodamo turto skelbimas) patvirtina, kad turto pardavimo ieÅ¡kovui kaina buvo sumažinta 20 000 Eur. Turtas, kurį sudarė ne tik namas, bet ir žemės sklypas bei namo priklausiniai, buvo parduotas už 72 000 Eur.

IeÅ¡kovas, reikalaudamas daugiau nei 40 000 Eur nuostolių atlyginimo, elgiasi nesÄ Å¾iningai, siekia visiÅ¡kai kompensuoti namo įsigijimo kaÅ¡tus. 19.4. Tai, kad namas iki jo pardavimo buvo Å¡iltas, patvirtina teismo tinkamai įvertinti įrodymai. IeÅ¡kovas neneigia, kad po to, kai įsigijo namÄ , jis keitė Å¡ildymo sistemÄ , kas, atsakovų vertinimu, ir lėmė, kad namas nebebuvo tinkamai apÅ¡ildomas. Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad antrame aukÅ¡te esančiame kambaryje užšaldavo vanduo. 19.5.

Apie atliktÄ namo apÅ¡iltinimÄ ieÅ¡kovas buvo tinkamai informuotas. Jokiais įrodymais neapgrįsta ieÅ¡kovo pretenzija dėl pusrÅ«sio grindų, namo stogo neapÅ¡iltinimo. Teismo eksperto iÅ¡vada, kad įrengto stogo medinių konstrukcijų mediena normatyvinius gaisrinius saugos reikalavimus tenkina, paneigia ieÅ¡kovo teiginius dėl netinkamų konstrukcijų. 19.6. Namo stogo danga metalinė, tai patvirtina byloje esančios nuotraukos. Stogo danga sveria mažiau nei kitos stogo dangos, tai neabejotinai sumažino ir apkrovas gegnėms bei grebėstams. 19.7.

Pats ieškovas patvirtino, kad jis buvo informuotas apie tai, kad rūsio patalpoje po liūčių renkasi vanduo, be to, jis aiškiai matė ir suprato, kad rūsio grindys yra tokiame pačiame lygyje kaip ir kiemas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl pirkėjo teisių gynimo, kai parduotas netinkamos kokybės nekilnojamas daiktas 19. Kaip minėta pirmiau, šalių ginčas kilo dėl to, ar atsakovams A.

K. ir D. D. tenka pareiga atlyginti jų apeliantui T. J. už 76 000 Eur bendrÄ kainÄ parduoto nekilnojamojo daikto – 228,1447 kv. m. ploto gyvenamojo namo su 0,2482 ha žemės sklypu bei priklausiniais (pagalbinio Å«kio paskirties pastato bei kitų inžinerinių statinių), trÅ«kumų Å¡alinimo 43 212,77 Eur dydžio iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokia atsakovų pareiga Å¡iuo konkrečiu atveju nekyla. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, o apeliacinio skundo argumentai kitokio Å¡ios konkrečios situacijos vertinimo nesuponuoja.

20. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o Å¡is – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

21. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai iÅ¡dėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Ä®statymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trÅ«kumai turi bÅ«ti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad Å¡alys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad Å¡is sudarytų sutartį. Tai, ar Å¡alys aptarė daikto individualius trÅ«kumus, sprendžiama vertinant, kokiÄ informacijÄ turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu.

Pirkėjo turimÄ informacijÄ apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiÅ«ros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktÄ ir sprendimÄ dėl sutarties sudarymo. BÅ«tent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informacijÄ apie daiktÄ ir užtikrinti daikto kokybę. Kitaip tariant, yra svarbu, kad pardavėjas, vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ , elgtųsi sÄ Å¾iningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktÄ turimÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 26-27 punktai).

23. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trÅ«kumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Visgi dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informacijÄ apie daiktÄ kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ â€“ už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas).

24. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste aktuali yra CK 6.333 straipsnio 2 dalis, kurioje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sÄ lygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trÅ«kumų, dėl kurių daikto nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba apskritai nebÅ«tų to daikto pirkęs, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trÅ«kumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdÅ«s, kad bet koks atidus pirkėjas bÅ«tų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Taigi, minėta, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Ä®statymas nedraudžia parduoti ir netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trÅ«kumai turi bÅ«ti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad Å¡alys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad Å¡is sudarytų sutartį. Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas).

25. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali bÅ«ti tiesiogiai nustatyti ir apibÅ«dinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iÅ¡ kitokių aplinkybių, pvz., iÅ¡ daiktams taikomų standartų, iÅ¡ pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iÅ¡ jo siÅ«lomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių apraÅ¡ymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali bÅ«ti nustatoma ne tik tiesiogiai iÅ¡ sutarties sÄ lygų, bet ir iÅ¡siaiÅ¡kinus sutarties sudarymo aplinkybes, Å¡alių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti Å¡alių suderintÄ valiÄ dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iÅ¡ kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi bÅ«ti naudojami.

CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslÄ , kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 30 punktas).

26. Dėl daikto savybių, kurios aptartos sutartyje, sprendžiama pagal sutarties sÄ lygose nurodytus faktus apie daiktÄ . Ar sudarant sutartį pardavėjas buvo sÄ Å¾iningas ir pateikė visÄ turimÄ , svarbiÄ sutarčiai sudaryti informacijÄ , sprendžiama palyginant vėliau paaiÅ¡kėjusius duomenis su aptartais sutartyje. Jeigu nustatomi duomenų skirtumai, tada vertinama, ar jie gali bÅ«ti pripažinti svarbiais ir esminiais. Tokie duomenų skirtumai gali bÅ«ti pripažinti svarbiais ir esminiais, jeigu, pavyzdžiui, reikalingas daug didesnės apimties remontas ir didesnės iÅ¡laidos normaliai daikto bÅ«klei atkurti ir palaikyti, yra apribojimų daiktu naudotis, yra neįvykdyti privalomieji reikalavimai dėl daikto sutvarkymo ir pan. (2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 31 punktas).

27. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informacijÄ apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panaÅ¡Å«s daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas Å¡ios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiÅ¡kėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali bÅ«ti laikomos paslėptais daikto trÅ«kumais, jeigu bus įrodyta, kad Å¡ios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumÄ .

28. Pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai:

1) reikalauti pakeisti tinkamos kokybės daiktų, išskyrus atvejus, kai trūkumai nedideli arba atsiradę dėl pirkėjo kaltės;

2) reikalauti sumažinti pirkimo kainÄ ;

3) reikalauti iš pardavėjo neatlygintai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;

4) grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

29. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ jo, kaip pirkėjo, įgijusio netinkamos kokybės gyvenamÄ jį namÄ , teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovų, kaip pardavėjų, trÅ«kumų, susijusių su namo sienų, pusrÅ«sio grindų ir stogo Å¡iltimo, stogo konstrukcijos medinių gegnių keitimo, drenažo ir buitinių nuotekų valymo įrenginio Å¡ulinio keitimo, 43 212,77 Eur Å¡alinimo iÅ¡laidas. Toks reikalavimas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad apeliantas siekia iÅ¡ turto pardavėjų prisiteisti daugiau negu pusę jiems sumokėtos už turtÄ , kurį sudaro iÅ¡ viso 6 nekilnojamieji daiktai, kainos. Todėl tokioje iÅ¡skirtinėje situacijoje itin atidžiai turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtos Å¡alių susitarimo dėl turto pardavimo aplinkybės, įvertinant, kokios bÅ«klės turtÄ atsakovai siekė parduoti ir kokiomis sÄ lygomis bÅ«tent tokios bÅ«klės turtÄ sutiko pirkti apeliantas.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, preliminarios bei pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybės, jų turinys, taip pat Å¡alių elgesys iki jas sudarant bei vykdant, teikia pagrindÄ labiau tikėtinai iÅ¡vadai, kad parduoto turto kokybė, o tuo pačiu ir apelianto lÅ«kesčiai dėl jo atitiko sulygtÄ kainÄ , todėl nėra pagrindo spręsti apie apelianto, kaip pirkėjo, teisių pažeidimÄ .

31. Siekiant teisingai įvertinti pirkimo–pardavimo sandorio Å¡alių valios formavimÄ si bei jų lÅ«kesčius, pirmiausia aptartinos aplinkybės, susijusios su ginčo turto statybų procesu, o taip pat priežastys, lėmusios jo pardavimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo objektu tapusio gyvenamojo namo statybos leidimas pagal Jonavos rajono ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus Å«kiskaitinės gamybinės–projektinės planavimo grupės 1988 metais parengtÄ projektÄ jo statytojui A. J. buvo iÅ¡duotas 1990 m. gruodžio 17 d., jo galiojimo terminas – iki 1996 m. gruodžio 17 d. Pagal Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008 m. birželio 26 d. iÅ¡duotÄ pažymÄ apie nebaigtÄ statyti ginčo namÄ , tuo metu jo baigtumas buvo 50 proc., namas statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, pažymos iÅ¡davimo metu jau buvo įrengti gyvenamojo namo pamatai, sienos ir stogas.

32. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ginčo namo kartu su žemės sklypu ir jame esančiais pastatais 2008 m. liepos 29 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrasavininkais tapo atsakovė A. K. ir L. D. (po 1/2 turto). Naujų turto savininkų užsakymu 2008 metais A. J. IÄ® ,,Arch studija“ parengė naujÄ namo statybos techninį projektÄ , o 2009 m. vasario 17 d. iÅ¡duotas ir statybos leidimas. IÅ¡ ginčo turto 2017 m. spalio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad 2016 m. sausio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu 1/2 turto dalies savininku 2016 m. sausio 28 d. buvo įregistruotas atsakovas D. D..

33. Pagal į bylÄ pateiktus duomenis, nekilnojamo turto skelbimų portale aruodas.lt 2016 m. vasario 8 d. buvo patalpintas skelbimas apie parduodamÄ ginčo turtÄ , o jo pardavimo kaina nurodyta 91 000 Eur. Pagal pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis, namo 100 proc. baigtumas įregistruotas tik 2016 m. kovo 22 d., o prieÅ¡ tai, t. y. 2016 m. vasario 18 d., atliktas pastato energinio naudingumo vertinimas, pagal kurį ginčo namui suteikta energinio naudingumo klasė – E.

34. Aptartų raÅ¡ytinių įrodymų visuma visų pirma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad ginčo turtas buvo statomas Å«kio bÅ«du, siekiant patenkinti ir užtikrinti asmeninius atsakovės ir jos velionio vyro L. D., interesus, teisingumÄ . VisiÅ¡kai akivaizdu ir tai, kad vėliau ekspertų nustatyta bei apelianto ginče su atsakovais akcentuojama aplinkybė, kad gyvenamasis namas netenkina normatyvinių energinio naudingumo reikalavimų (energetinio naudingumo klasė nėra C), atitinkamai, namo Å¡ildymas nėra itin efektyvus, reikalaujantis daugiau sÄ naudų, buvo žinoma dar iki apeliantui sudarant su atsakovais 2017 m. balandžio 14 d. preliminariÄ jÄ sutartį dėl bÅ«simo namo pardavimo bei 2017 m. spalio 9 d. pagrindinį sandorį.

Å ie įrodymai taip pat leidžia įsitikinti, kad sprendimÄ parduoti ginčo turtÄ lėmė namo bendraturčių pasikeitimas, t. y. atsakovės sutuoktinio mirtis, po kurios jam priklausiusiÄ ginčo turto dalį paveldėjo jo sÅ«nus, atsakovas D. D..

35. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apeliantas savo reikalavimus grindė ir tokiu faktu, kad ginčo objektu tapęs namas buvo baigtas statyti tik 2016 metais, siedamas statybų baigtumÄ su jo įregistravimo vieÅ¡ame registre momentu bei teigdamas, jog namo kokybė, atsižvelgiant į jo statybos pabaigÄ (vieneri metai iki perleidimo), neatitiko tokio naujumo pastatui keliamų techninių reikalavimų. Atsakovų teiginiai, kad faktiÅ¡kai namas visiÅ¡kai baigtas statyti 2009 metai, o jame apsigyventa dar anksčiau, t. y. 2008 metais, pagrindžiami kitais bylos įrodymais – nuotraukomis bei liudytojais apklaustų toje pačioje gatvėje esančių namų gyventojų paaiÅ¡kinimais.

36. PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, nėra jokio pagrindo abejoti liudytojais apklaustų kaimyninių namų gyventojų paaiÅ¡kinimais, kad atsakovė ir jos sutuoktinis apytiksliai 2009 metais apsigyveno ginčo name (2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:16:00). Pagrindo abejoti liudytojų paaiÅ¡kinimų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu, nenustatyta, juolab kad ir apeliantas nėra nurodęs, kodėl Å¡iais paaiÅ¡kinimais negalėtų bÅ«ti vadovaujamasi. Su atsakovų procesiniais dokumentais pateiktose nuotraukose taip pat yra užfiksuota namo bÅ«klė, jame gyvenantys atsakovai, jų buitis, Å¡ventės ir pan. Dar viena svarbi aplinkybė, paneigianti kitokiÄ apelianto nuomonę dėl namo statybų pabaigos, yra ta, kad skelbimas apie ginčo turto pardavimÄ , kuriame aptarta ir užfiksuota namo bÅ«klė, buvo įkeltas anksčiau nei įregistruotas visiÅ¡kas namo baigtumas.

37. Nepaneigtas ir tokių atsakovų paaiÅ¡kinimų, kad namo baigtumo neįregistravimas jiems nekėlė kliūčių faktiÅ¡kai gyventi Å¡iame name, kad tai buvo padaryta tik tuomet, kai buvo nuspręsta ginčo turtÄ parduoti, pagrįstumas. Pažymėtina, kad byloje nesama jokių kitų duomenų ir apie tai, kad atsakovė arba jos sutuoktinis tuo metu bÅ«tų turėję kito nekilnojamojo turto, kuriame galėjo faktiÅ¡kai gyventi. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai nustatė namo statybų faktinio baigtumo momentÄ ar kad turėjo bÅ«ti vadovaujamasi kadastro byloje esančiais duomenimis apie statybų pabaigÄ .

38. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantas įsigijo ne naujÄ , bet naudotÄ , pakankamai ilgai atsakovės ir jos sutuoktinio eksploatuotÄ turtÄ , todėl ir reikalavimai Å¡iam turtui negali bÅ«ti identiÅ¡ki reikalavimams, kurie bÅ«tų taikomi naujai pastatytiems namams arba tiems namams, kuriuos statė profesionalÅ«s statytojai. Duomenų, kad tokia informacija apeliantui nebuvo žinoma ar buvo nuo jo slepiama, byloje nėra. Be to, vidutiniÅ¡kai apdairiam ir rÅ«pestingam asmeniui vien iÅ¡ prie parduodamo namo skelbimo pridėtų nuotraukų, kuriose užfiksuotas tiek namo vidus, tiek jo iÅ¡orė bei aplinka (namo teritorija sutvarkyta, apželdinta daugiamečiais augalais), galėjo ir turėjo bÅ«ti suprantama, kad name buvo gyvenama ilgiau nei metus ir kad jis baigtas statyti žymiai anksčiau.

39. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog iki sandorių su apeliantu sudarymo ginčo name nebuvo gyventa ar kad dėl jo trÅ«kumų gyvenimas jame bÅ«tų neįmanomas arba kėlęs didelių nepatogumų. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad ginčo name buvo gyvenama iÅ¡tisus metus, žiemÄ jame buvo Å¡ilta, atsakovė su vyru augino augalus, gyvÅ«nus ir pan., t. y. eksploatavo namÄ pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimÄ parduoti šį namÄ lėmė ne jo defektai ar negalėjimas jame gyventi, o vieno iÅ¡ savininkų, atsakovės sutuoktinio L. D., mirtis.

40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apelianto įvardyti gyvenamojo namo trÅ«kumai – netinkamas namo sienų, stogo, pusrÅ«sio grindų apÅ¡iltinimas, dėl kurių padidėjo namo Å¡ildymo kaÅ¡tai, rÅ«syje pelijančios sienos, namo stogo laikančių konstrukcijų (medinių gegnių) neatitikimas montavimo schemoms ir jų nepadengimas specialiomis priemonėmis, drenažo neįrengimas, buitinių nuotekų valymo įrenginio Å¡ulinio skersmens neatitikimas reikalavimams, faktiÅ¡kai egzistuoja ir yra įrodyti. Kadangi Å¡alys Å¡ių teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų neginčija, dėl jų, kaip nesudarančių apeliacijos dalyko aplinkybių, iÅ¡samiau nepasisakytina (CPK 320 straipsnis). Tačiau apeliantas kvestionuoja teismo iÅ¡vados, kad nurodyti trÅ«kumai buvo akivaizdÅ«s arba jis apie juos atsakovų buvo informuotas, todėl, atitinkamai, galėjo trÅ«kumus įvertini dar iki turto įsigijimo, teisingumÄ bei pagrįstumÄ .

41. Tokių apeliacinio skundo argumentų kontekste svarbu pažymėti, kad pagal pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktÄ sutarties dalyku buvo: (1) žemės sklypas, 0,2482 ha ploto, (2) pastatas–gyvenamasis namas, kurio plotas 228,14 kv. m; (3) pastatas–ūkinis pastatas; (4) kitas inžinerinis statinys – Å¡ulinys, (5) kiti inžineriniai statiniai – kiti statiniai, (6) nuotekų Å¡alinimo tinklas – nuotekų valymo įrenginiai. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad bendra Å¡io turto kaina yra 76 000 Eur. Atsiskaitymo tvarka aptarta sutarties 4.1 punkte, pagal kuriÄ apeliantas dalį turto kainos 36 000 Eur sumokėjo iki sutarties sudarymo, likusiÄ dalį – 40 000 Eur, t. y. 18 000 Eur atsakovei A. K., 22 000 Eur atsakovui D. D., per 30 dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos.

42. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – 2017 m. balandžio 14 d. sudarytų dviejų pirkimo–pardavimo sutarčių, matyti, kad apeliantas kartu su bendraturte pardavė atsakovei už 18 000 Eur jiems priklausiusį turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui – už 16 000 Eur kainÄ 0,3000 ha ploto žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, faktiÅ¡kai dalis įgyto iÅ¡ atsakovų turto kainos – 36 000 Eur, buvo padengta perleidžiant atsakovams pačiam apeliantui priklausiusį nekilnojamÄ turtÄ , o likusi kainos dalis turėjo bÅ«ti sumokėta apeliantui gavus paskolÄ iÅ¡ banko.

43. Kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – atsakovų banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, apelianto ir atsakovo 2017 m. balandžio 14 d. pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis, patvirtina ir tokius atsakovų teiginius, kad reali kaina, už kuriÄ buvo parduotas ginčo turtas, buvo dar mažesnė nei nurodyta sutartyje, t. y. 72 000 Eur. Kaip paaiÅ¡kino atsakovai, į sutartį buvo įraÅ¡yta didesnė pardavimo kaina apelianto pageidavimu, Å¡iam siekiant gauti didesnę paskolÄ iÅ¡ banko. Kiekvienas iÅ¡ atsakovų, gavę iÅ¡ banko suteiktos apeliantui paskolos likusiÄ dalį turto kainos, atitinkamai, 18 000 Eur ir 22 000 Eur, po 2 000 Eur grynaisiais grÄ Å¾ino apeliantui pagal tokio jų susitarimo įvykdymo garantijÄ tapusius jų pasiraÅ¡ytus paskolos raÅ¡telius apelianto naudai.

44. Vadinasi, faktiÅ¡kai ginčo turtas bus parduotas už 72 000 Eur. Pažymėtina, kad pradinė turto pardavimo skelbime nurodyta jo kaina buvo 19 000 Eur didesnė, t. y. 91 000 Eur. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su atsakovų pozicija, kad parduotas turtas, kurį sudarė ne tik namas, žemės sklypas su jame esančiais želdiniais, namo priklausiniai, bet ir iÅ¡ esmės visi jame buvę baldai, santechnika, buitinė technika, kiemo priežiÅ«ros technika (žoliapjovės, sniego nupÅ«timo įranga ir kt.), ir kaina, už kuriÄ jis buvo nupirktas, atitiko Å¡io turto kokybę ir apelianto lÅ«kesčius. Juo labiau, kaip buvo nurodyta Å¡ios nutarties 33-34 punktuose, gyvenamojo namo energetinio naudingumo klasė buvo / turėjo bÅ«ti žinoma apeliantui dar iki sudarant sandorį, taigi ji negalėjo neturėti įtakos Å¡alių susitarimui dėl galutinės kainos.

45. Å iame kontekste svarbi ir tokia faktinė aplinkybė, kad pagal 2017 m. balandžio 14 d. sudarytos preliminarios sutarties 4.15 punktÄ pirkėjas perkamu turtu galėjo pradėti naudotis nuo 2017 m. gegužės 20 d., nuo tos dienos jam teko pareiga mokėti visus mokesčius, susijusius su turtu bei teikiamomis paslaugomis. Apeliantas pripažįsta, kad nuo Å¡ioje sutartyje numatytos datos jis apsigyveno name ir pradėjo juo naudotis. Pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad iki pagrindinės sutarties, kuri buvo sudaryta 2017 m. spalio 6 d., pasiraÅ¡ymo apeliantas, gyvendamas name ir kiekvienÄ dienÄ Å¡Ä¯ turtÄ eksploatuodamas, turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes įvertinti jo faktinę bÅ«klę, nėra paneigta.

46. Preliminarios sutarties 3.1 punkte buvo numatyta, kad pagrindinė sutartis turi bÅ«ti sudaryta iki 2017 m. gruodžio 31 d. Taigi, atsakovai, turto pardavėjai, sudarė apeliantui, turto pirkėjui, visas sÄ lygas iki pagrindinės sutarties sudarymo ne tik apžiÅ«rėti turtÄ , bet ir jį eksploatuoti žiemos sezonu, leisdami jame apsigyventi, ir taip įvertinti jo kokybę. Nors duomenų, kodėl buvo nuspręsta sutartį sudaryti anksčiau, byloje nėra, tačiau ir jokių buvusių kliūčių jÄ sudaryti vėliau ar iÅ¡bandyti Å¡ildymo sistemÄ , apžiÅ«rėti stogo konstrukcijas, drenažo ar nuotekų Å¡alinimo įrenginius apeliantas neįrodinėjo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo pakankamai laiko susipažinti tiek su matomų, tiek su nematomų namo elementų techninėmis savybėmis, įvertinti jų kokybę, įsitikinti, ar jie atitinka jo, kaip pirkėjo, lÅ«kesčius ir sulygtÄ su turto pardavėjais galutinę Å¡io turto kainÄ .

47. Ä®rodymų, kad naudodamasis turtu apeliantas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas atsakovams dėl siekiamo įgyti turto kokybės ar jo pardavimo kainos santykio su kokybe, nėra pateikta. Labiau tikėtina, kad pats apeliantas ne mažiau už atsakovus buvo suinteresuotas įsigyti šį turtÄ bÅ«tent tomis sÄ lygomis, kuriomis buvo sudarytas sandoris, t. y. faktiÅ¡kai už 72 000 Eur kainÄ , iÅ¡ dalies atsiskaitant už turtÄ savo paties turimu nekilnojamuoju turtu, t. y. perleidžiant jį nuosavybėn atsakovams.

Jokios byloje nustatytos aplinkybės neleidžia padaryti iÅ¡vados apie atsakovų, kaip pardavėjų, nesÄ Å¾iningÄ elgesį, jų norÄ suklaidinti pirkėjÄ ar nuo jo nuslėpti tokius esminius parduodamo daikto kokybės trÅ«kumus, kurių vertė pagal ieÅ¡kinio reikalavimus sudaro net 60 proc. viso pirkinio (gyvenamojo namo, žemės sklypo su želdiniais, namo priklausinių, jame buvusio kilnojamojo turto, buitinės įrangos ir t. t.) vertės. Nėra pagrindo ir tokiai iÅ¡vadai, kad patiems pardavėjams ekspertų nustatyti trÅ«kumai buvo žinomi pardavimo metu ir todėl galėjo ar turėjo bÅ«ti atskleisti pirkėjui.

Tiek teismo paskirto eksperto išvadoje, tiek ir apelianto užsakymu atliktoje eksperto išvadoje yra nurodyta, kad dalies stogo medinių konstrukcijų būklės neįmanoma vizualiai patikrinti dėl esančios apdailos. Anksčiau minėta, kad namo pardavimo metu jo statytojas jau buvo miręs.

48. Kita vertus, net ir sutinkant su apeliantu, kad dalis trÅ«kumų nebuvo akivaizdÅ«s ar lengvai pastebimi, kad jie iÅ¡ryÅ¡kėjo tik pradėjus Å¡ildymo sezonÄ , visgi kaina, už kuriÄ Å¡is ilgÄ laikÄ ir visais sezonais jau eksploatuotas daiktas jam buvo parduotas, pripažintina atitinkančia buvusiÄ jo kokybę ir Å¡alių valiÄ . Apeliantas ne tik neįrodė, kad Å¡io turto pirmiau aptartomis sÄ lygomis (žr. Å¡ios nutarties 47 punktÄ ) jis nebÅ«tų pirkęs, tačiau nesutiko ir su kitu galimu pirkėjo teisių gynimo bÅ«du – atsisakymu nuo sutarties ir namo grÄ Å¾inimu atsakovams, nors atsakovai patys siekė tokį ginÄÄ inicijuoti, iÅ¡ pradžių Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«muose, o vėliau nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kę prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo, grįžtant į padėtį, buvusiÄ iki sutarties sudarymo, t. y. grÄ Å¾inant atsakovams namÄ , o apeliantui už jį sumokėtÄ kainÄ .

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto nesutikimÄ dėl tokio procesinio dokumento priėmimo ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, vadovaudamasis CPK 143 straipsnio 1 dalimi, prieÅ¡ieÅ¡kinį atsisakė priimti protokoline 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi. BÅ«tent tokia apelianto pozicija taip pat pagrindžia teisėjų kolegijos atliktÄ faktinių aplinkybių vertinimÄ , t. y. kad įgytas iÅ¡ atsakovų turtas atitiko apelianto lÅ«kesčius ir reikalavimus kokybei, o Å¡alių suderėta galutinė kaina yra teisinga ir proporcinga, atitinkanti buvusiÄ Å¡io daikto kokybę.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje faktinėje situacijoje yra labiau tikėtina, kad Å¡alys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji pirkėjui buvo priimtina, kad Å¡is apsispręstų, ar jam sudaryti sutartį ir įsigyti ginčo objektu tapusį gyvenamÄ jį namÄ ir kitÄ turtÄ už bÅ«tent tokiÄ kainÄ , kuri nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 49. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas pateiktų specialistų ir teismo ekspertų iÅ¡vadų, kaip įrodinėjimo priemonių, vertinimas ir jose padarytų iÅ¡vadų teisingumas, atsižvelgiant į pirmiau konstatuotÄ faktÄ , kad kokybė atitiko sulygtÄ kainÄ , tampa teisiÅ¡kai neaktualÅ«s teisingam Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimui.

50. Apeliacinio skundo argumentai, kad priimtas sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, teismui nenurodžius, kokių įrodymų pagrindu buvo padarytos iÅ¡vados dėl nustatytų trÅ«kumų akivaizdumo, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡tyrė ir įvertino tiek apelianto užsakymu atliktÄ ir pateiktÄ eksperto S. Z. ekspertizės aktÄ , tiek teismo eksperto V. G. ekspertizės aktÄ , taip pat kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų paaiÅ¡kinimus ir kt. Kitaip tariant, iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atitinkamas iÅ¡vadas teismas padarė įvertinęs ir iÅ¡tyręs byloje esančių įrodymų visumÄ . Vien aplinkybė, kad teismas kitaip nei apeliantas vertino bei aiÅ¡kino Å¡iuos įrodymus, nesudaro pagrindo spręsti, kad sprendimas priimtas pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo priėmimÄ ir jo turinį.

51. Apeliacinį skundÄ grįsdamas argumentu, kad tik sprendimo priėmimo ir paskelbimo stadijoje buvo iÅ¡spręstas užstato už eksperto S. Z. iÅ¡kvietimÄ Ä¯ teismo posėdį grÄ Å¾inimo klausimas, apeliantas nenurodo, kaip Å¡i aplinkybė yra susijusi su skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kaip tai pažeidžia apelianto procesines teises, todėl teisėjų kolegija dėl Å¡io argumento, kaip neturinčio jokios reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, iÅ¡samiau nepasisako.

52. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant analogiÅ¡kose civilinėse bylose suformuotas teisės aiÅ¡kinimo taisykles, todėl dar ir dėl Å¡ios priežasties sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-169-464/2017, ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-716-280/2017, suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ . Ir tokie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

53. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o toje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į tos konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021).

55. IÅ¡ apelianto įvardytų teismų procesinių sprendimų civilinėse bylose Nr. 2A-169-464/2017 ir 2A-716-280/2017 matyti, kad pirmoje byloje buvo nagrinėjamas pirkėjo reikalavimas nutraukti netinkamos kokybės sodo namo pirkimo pardavimo sutartį bei grÄ Å¾inti turtÄ pardavėjui, o antroje – netinkamos kokybės gyvenamojo namo kainos sumažinimo ir trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų priteisimo klausimas. Å iose bylose buvo įrodinėjami tokie paslėpti kokybės defektai – sienų ir lubų izoliacijos neatitikimas techniniams reikalavimams, dėl kurių nebuvo įmanoma ginčo patalpose gyventi.

Vien ta aplinkybė, kad sutampa dalis trÅ«kumų, nesudaro pagrindo sutikti su apeliantu, kad ginčai spręstini analogiÅ¡kai, juo labiau kad tose bylose buvo pasirinkti kiti nei nagrinėjamu atveju, pirkėjų teisių gynimo bÅ«dai ir nebuvo konstatuotas faktas, kad kaina atitiko buvusiÄ daikto kokybę – skiriasi turto įsigijimo aplinkybės, jų apmokėjimo tvarka, pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo ir kitos aplinkybės. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo a priori remtis nutartimis, priimtomis nurodytose civilinėse bylose.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 56. Apeliantas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu Å¡alims, kiek tai susiję su teismo ekspertizės akto parengimo iÅ¡laidomis, tvirtindamas, kad Å¡ios iÅ¡laidos neturėjo bÅ«ti iÅ¡ jo priteisiamos, arba turėjo bÅ«ti paskirstomos bylos Å¡alims po lygiai, arba turėjo bÅ«ti sprendžiamas Å¡ių iÅ¡laidų mažinimo klausimas, ekspertui atsakius ne į visus jam užduotus klausimus bei atlikus ekspertizę už didesnę, nei buvo nurodyta pradinė, jos kainÄ .

Teisėjų kolegija negali pritari ir tokiems apeliacinio skundo argumentams.

57. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, iÅ¡mokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei iÅ¡laidos, susijusios su vietos apžiÅ«ra. Ekspertams apmokama už ekspertizės atlikimÄ , vertėjams – už vertimÄ (CPK 89 straipsnio 2 dalis). Sumos, priklausančios liudytojams, ekspertams ir vertėjams, iÅ¡mokamos, kai jie atlieka savo pareigas.

58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklė – Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IÅ¡imtis iÅ¡ aptartos taisyklės numatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje – teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

59. Nagrinėjamu atveju pralaimėjusia ginčo Å¡alimi yra apeliantas, nes jo pareikÅ¡to ir atmesto kaip nepagrįsto ieÅ¡kinio pagrindu buvo pradėtas civilinis procesas, lėmęs tiek jo paties, tiek prieÅ¡ingos Å¡alies (atsakovų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ . Kitaip tariant, bÅ«tent dėl apelianto sprendimo pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis atsakovai patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, be kita ko, ir už teismo ekspertizės atlikimÄ . Apeliantas, pateikdamas šį ieÅ¡kinį, prisiėmė rizikÄ , kad jo atmetimo atveju jam gali kilti pareiga atlyginti prieÅ¡ingos Å¡alies iÅ¡laidas. Ä®rodymų, kad atsakovai bÅ«tų piktnaudžiavę proceso teisėmis ir todėl yra bÅ«tina nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, byloje nėra.

60. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo ekspertui iÅ¡mokėtu atlyginimu bei jo dydžiu, visų pirma pažymėtina, kad vien tai, jog bylos baigtis nebuvo palanki apeliantui, nereiÅ¡kia, jog teismo ekspertui neturi bÅ«ti atlyginta už darbÄ ar atlyginimas turėtų bÅ«ti mažesnis. Akcentuojamos aplinkybės, kad ekspertas nurodė negalintis nustatyti, kiek kainuotų tam tikrų defektų Å¡alinimas ar tai, kad nėra galima įvertinti tų stogo konstrukcijų, kurios yra po apdaila, bÅ«klės, nesudaro pagrindo spręsti, jog ekspertas netinkamai atliko jam pavestÄ užduotį.

Ekspertas įvardijo objektyvias priežastis, dėl kurių negalėjo atsakyti į visus jam užduotus klausimus. Antra, prieÅ¡ingas eksperto elgesys, kuomet jis teiktų iÅ¡vadas tam neturėdamas pakankamai duomenų ar pagrindo, bÅ«tų nesuderinamas su jo profesijai keliamiems reikalavimams. Ir trečia, nors ekspertizės kaina galiausiai buvo didesnė nei teismo ekspertizės paskyrimo metu, po ekspertizės paskyrimo ekspertas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl papildomų dokumentų ekspertizei atlikti iÅ¡reikalavimo, o tai patvirtina, kad atliekamo darbo apimtis pakito.

Tuo pačiu didėjo ir eksperto laiko bei darbo sÄ naudos, t. y. didėjo ekspertizės kaÅ¡tai. Apeliantas, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, tuo pačiu prisiėmė ir turėjo įvertinti tokio bylinėjimosi rizikÄ , t. y. tai, kad tuo atveju, jei reikalavimas bus atmestas, jam kils pareiga atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

61. Teisėjų kolegija nenustatė proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimų, priimant skundžiamus Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ ir papildomÄ 2021 m. birželio 28 d. sprendimÄ . Ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinių skundų argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 62. Apeliacinius skundus atmetus kaip nepagrįstus, juos rengiant patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantui neatlyginamos. Tačiau turi bÅ«ti atlygintos kitų byloje dalyvaujančių asmenų iÅ¡laidos, patirtos rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus.

63. Atsakovai nurodė, kad kiekvienas iÅ¡ jų patyrė po 350 Eur iÅ¡laidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovams kompensuotinos visos jų turėtos dėl apeliacinio proceso bylinėjimosi iÅ¡laidosi, juolab kad jų dydis nevirÅ¡ija rekomenduojamo maksimalaus dydžio (1 517,40 Eur x 1,3).

64. Kadangi Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas 700 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iÅ¡ apelianto (CPK 84  straipsnis, 96 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ ir 2021 m. birželio 28 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 700 Eur (septynis šimtus eurų) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už apeliacinius skundus jam buvo atidėtas.

Teisėjos Dalia Kačinskienė Vilija Mikuckienė Aldona Tilindienė