123f07ff-a54e-4282-9ca4-4ee44825539d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                           KopijaPranešėjas: Raimundas Jurgaitis                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-332/2011Teisėja: Vidutė Micevičienė                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., 2.4.6.3.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 15 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Broniaus Zalagos, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nuteistajam A.

S. ,nukentėjusiajai D. L. , teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su teisės vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones atėmimu 3 metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymas atidėtas 3 metams, ir A.

S. įpareigotas per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai 4000 Lt turtinę žalÄ ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms.IÅ¡ A. S. nukentėjusiajai D. L. priteista 4000 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ A. S. į valstybės pajamas priteista 30,94 Lt teismo iÅ¡laidų.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. S. nuteistas už tai, kad 2007-09-29, apie 23.10 val., Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini)15-ame kilometre, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas I.

S. priklausantį automobilį „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo), 59 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems Å¡ios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų), 64 punkto (vairuotojas privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti), 68 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichikÄ veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų), 172 punkto (vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo  sÄ lygas,  ypač  vietovės reljefÄ kelio ir transporto priemonės bÅ«klę  ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 173 punkto (jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo esmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, t. y. neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sÄ lygas, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir kelyje atsiradus kliūčiai bei iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, t. y. prisivijęs ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį V.

L. , nesulėtino važiavimo greičio, nesustabdė ir nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, neapvažiavo atsiradusios kliūties, jį kliudė ir partrenkė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas V. L. , kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Ši A. S. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendžio dalį dėl teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimo 3 metams, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl 40 000 Lt dydžio neturtinės žalos nukentėjusiajai D.

L. priteisimo, Å¡iÄ sumÄ sumažinant.Skunde apeliantas nurodo, kad savo kaltę dėl 2007-09-29 įvykusio įvykio pripažino ir gailisi, tačiau nesutinka su teismo nuosprendžiu priteista nukentėjusiajai – civilinei ieÅ¡kovei D. L. atlyginti 40 000 Lt dydžio neturtine žala. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 250 str., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į jo kaltę (kaltės formÄ ) bei kitas aplinkybes. Jis nusikaltimÄ padarė netyčia, priteistos žalos dydis neproporcingai didelis, palyginus su jo turtine padėtimi: dirba valymo darbų vykdytoju – traktorininku, jo mėnesinis atlyginimas – 400 Lt, jokio nekilnojamojo turto neturi, todėl atlyginti tokio dydžio neturtinę žalÄ neturi jokios galimybės. Be to, įvykiui kilti įtakos turėjo ir paties žuvusiojo neatsargÅ«s ir neteisėti veiksmai: jis, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, vairavo dviratį neblaivus ir važiavo ne kelkraščiu, o kelio viduriu.

Apeliantas įsitikinęs, kad įvykio pasekmės bÅ«tų buvusios ne tokios sunkios ar jų bÅ«tų net visai iÅ¡vengta, jei žuvusysis bÅ«tų laikęsis Kelių eismo taisyklių.Neturėdamas teisės vairuoti, negalėtų uždirbti pajamų sau pragyvenimui bei priteistos žalos atlyginimui. Jau kurį laikÄ pajamas uždirba, dirbdamas valymo paslaugų įmonėje valymo darbų vykdytoju – traktorininku. Praradęs teisę vairuoti, bÅ«tų atleistas iÅ¡ Å¡ios įmonės. Kitų pragyvenimo Å¡altinių neturi, yra nekvalifikuotas darbininkas, neturi jokio specialaus iÅ¡silavinimo.

Atsižvelgiant į tai ir dabartinę situacijÄ darbo rinkoje, rasti kitÄ darbÄ jam gali bÅ«ti labai sunku.Eismo įvykis, už kurį buvo nuteistas, įvyko, tuo metu, kai dar neturėjo teisės vairuoti. Nuo teisės vairuoti įgijimo nėra Å¡iurkščiai pažeidęs kelių eismo taisyklių.Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundÄ dalyje dėl priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžio sumažinimo atmesti, dalyje dėl uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones – panaikinimo tenkinti iÅ¡ dalies, sutrumpinant uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ iki vienerių metų.

Nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ dalyje dėl priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžio sumažinimo atmesti, dalyje dėl uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones – panaikinimo patenkinti iÅ¡ dalies, panaikinant jam uždraudimÄ vairuoti traktorių, kadangi Å¡i teisė susijusi su jo tiesioginiu darbu.Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliantas savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, klausimo dėl Å¡ito nekelia, todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas jo ribose, t. y. dėl civilinio ieÅ¡kinio ir uždraudimo naudotis specialia teise.Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl neturtinės žalos, t. y. dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D.

L. dėl nusikalstamų A. S. veiksmų, dėl kurių žuvo jos sūnus V. L., pareiškė 45 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajai 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudž. b. Nr.            2K-560/2008, 2K-188/2009).Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus Å¡altinių.

Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi bÅ«ti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamÄ greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sÄ lygas. Todėl ne be reikalo KET keliamas imperatyvus reikalavimas, draudžiantis vairuoti automobilį, apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas, bÅ«nant stipriai apsvaigus nuo alkoholio, rodo asmens itin didelį neatsargumÄ ir abejingumÄ ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Juk bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia KET, ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra žymiai pavojingesnė už veikÄ , kada analogiÅ¡kas pasekmes, pažeisdamas KET, sukelia blaivus vairuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudž. b.

Nr. 2K-560/2008, 2K-188/2009).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. ėmėsi vairuoti automobilį (didesnio pavojaus Å¡altinį), neturėdamas tam teisės, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, nuteistasis sėdo už vairo, suvokdamas, kad tuo grubiai pažeidžia kelių eismo saugumo taisykles ir kad gali sukelti autoįvykį. BÅ«damas neblaivus, ėmėsi vežti tris taip pat neblaivius jaunus asmenis. Vairuodamas automobilį tamsiu paros metu, kai matomumas yra ribotas ir reikia vairuoti itin atidžiai, dar kartÄ grubiai pažeidė kelių eismo saugumo taisykles – nepasirinko saugaus važiavimo greičio.

Nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. S. padarytos veikos pavojingumÄ , veikos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes. Tačiau, įvertinus tai, kad eismo įvykį sÄ lygojo ir žuvusiojo dviratį vairavusio V. L. elgesys, nes jis vairavo dviratį, bÅ«damas neblaivus – jo kraujyje rasta 2,79 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, pats neatidžiai ir nerÅ«pestingai elgėsi kelyje ir tuo pats sukÅ«rė rizikingÄ situacijÄ , susijusiÄ su jo paties saugumu, taip pat žalos atlyginimo įtakÄ nuteistojo turtinei padėčiai – dirba valymo darbų vykdytoju – traktorininku, jo mėnesinė alga – 400 Lt, jokio nekilnojamojo ar kito turto neturi, poreikį iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiosios D.

L. teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir nuteistojo – žalÄ padariusiojo A. S. teisėtų interesų, kolegija laiko, kad tinkama ir teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudž. bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010) atitinkančio dydžio neturtinė žala yra 30 000 Lt, todėl apylinkės teismo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. L. keistinas, priteistos neturtinės žalos dydį sumažinant iki minėto 30 000 Lt dydžio sumos.Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise, t. y. vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones.Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – terminuotas draudimas naudotis specialia teise (teisėmis), kai nusikalstama veika padaryta naudojantis Å¡ia teise (teisėmis).

Å ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sÄ lyga – uždrausti naudotis specialia teise galima tik tada, kai nusikalstama veika padaryta, naudojantis Å¡ia teise. Teismų praktikoje laikoma, kad, skirdamas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turėtų įvertinti, ar Å¡iÄ teise nėra pagrįsta darbinė ar profesinė asmens veikla. Pavyzdžiui, jei asmuo dirba vairuotoju įmonėje ar įstaigoje, draudimas naudotis vairavimo teise neturėtų bÅ«ti taikomas, nes tai faktiÅ¡kai reikÅ¡tų ir teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ bei pan.Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimÄ asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Å is BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iÅ¡ visų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡skirti turinčias didžiausiÄ reikÅ¡mę. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.Pažymėtina, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iÅ¡ esmės reikÅ¡tų atėmimÄ teisės dirbti šį darbÄ ).

Teismas Å¡iÄ aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju – traktorininku (2 t., 53 l.), taigi teisė vairuoti transporto priemonę jam bÅ«tina jo tiesioginiam darbui atlikti. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. S. iki 2007-09-29 eismo įvykio buvo keturis kartus baustas administracine tvarka – iÅ¡ jų kartÄ pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. už transporto priemonės vairavimÄ , neturint dvejų metų stažo, esant neblaiviam, nustačius nežymų girtumo laipsnį, bei kartÄ pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam ir neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Å ie pažeidimai bei įvykęs eismo įvykis rodo A. S. , kaip kelių eismo dalyvio, neatsakingumÄ , aplaidų požiÅ«rį į kelių eismo saugumo taisyklių laikymÄ si, polinkį į sistemingÄ Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimÄ , kuris nagrinėjamos bylos atveju baigėsi ne jokių rimtų pasekmių nesukėlusiu administraciniu teisės pažeidimu, o kito žmogaus žūtimi. Nors teise vairuoti transporto priemones yra pagrįsta A. S. darbinė veikla ir dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės jam gali bÅ«ti apsunkinta galimybė toliau dirbti turimÄ darbÄ ir iÅ¡ darbo pajamų per įmanomai trumpiausiÄ atlyginti nukentėjusiajai priteistÄ neturtinę žalÄ , vis dėlto nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, taigi gali dirbti ir darbÄ , kuriam nebÅ«tina teisė vairuoti transporto priemones, todėl kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ios prevencinės poveikio priemonės paskyrimu gali bÅ«ti sukelti itin neigiami padariniai apeliantui ar pačiai žalos atlyginimo siekiančiai nukentėjusiajai.

Baudžiamasis įstatymas numato uždraudimÄ vairuoti atskirų rÅ«Å¡ių – kelių, oro ar vandens – transporto priemones, tačiau nenumato galimybės uždrausti vairuoti tik tam tikras atskiros rÅ«Å¡ies transporto priemones, todėl panaikinti apylinkės teismo sprendimÄ uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones dalyje dėl uždraudimo vairuoti traktorių negalima.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad panaikinti apylinkės teismo pagrįstai A.

S. paskirtÄ minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę nėra pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., n u t a r i a:              Nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. P. R. rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos – sumažinti iÅ¡ nuteistojo A. S. nukentėjusiajai D. L. priteistos neturtinės žalos dydį iki 30 000 Lt.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                       Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                      Bronius Zalaga                            Vaclovas Iždonas Kopija tikraTeisėjas Raimundas Jurgaitis