2021-05-26 Nr. DBT-88-2-52-3-03420-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-45/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03420-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ (bankroto administratorius – uždaroji akcinė bendrovė „Draugo petys“) patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AD Limina“, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. P., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt., rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Patikslintu ieškiniu ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, teismo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 13 d. ieškovės ir atsakovės sudarytą Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 044 (toliau – ir Sutartis Nr. 044); taikyti restituciją natūra ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 20 000 Eur sumą.

Ieškovė nurodė, kad 2016 m. liepos 8 d. J. K. naudai buvo areštuota ieškovės turto už 41 642,60 Eur (vėliau J. K. reikalavimas ieškovei buvo perleistas trečiajam asmeniui D. P.), o 2016 m. rugsėjo 12 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Euremsta“ naudai buvo areštuota ieškovės turto už 171 15,56 Eur. Pagal Turto areštų aktų registro duomenis, 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo areštuota ir ieškovei priklausančios piniginės lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, taigi buvo areštuota ir ieškovės 154 65,56 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoka, esanti pas trečiąjį asmenį – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis Nr. 044 yra pripažintina niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujanti ieškovės, jos kreditorių teisėms bei teisėtiems interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, Lietuvos Respublikos turto areštų aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 7 dalys, 4 straipsnis). Ieškovė, pažeisdama imperatyvius teisės aktų reikalavimus, žinodama apie taikomus turto areštus ir draudimą disponuoti areštuotu turtu, perdavė turto dalį (gautinas lėšas iš mokestinės prievolės) kito asmens nuosavybėn. Pagal ginčijamą sutartį, ieškovė įvykdė už atsakovę jos prievolę, dėl ko pastaroji nesumokėjo 20 000 Eur PVM, o ieškovė – atitinkamai – neteko šios sumos. Sutartį Nr. 044 pripažinus niekine ir negaliojančia, taikytina restitucija (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė.

Teismas sprendime be kita ko nurodė, kad Sutartis Nr. 044 įsigaliojo ją patvirtinus VMI viršininko 2016 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (23.21-08) 34-16642 „Dėl mokestinės nepriemokos perėmimo“ (toliau – ir VMI viršininko sprendimas Nr. (23.21-08) 34-16642). Teismas konstatavo, kad VMI viršininko sprendimas Nr. (23.21-08) 34-16642 dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, yra būtina tokių sutarčių įsigaliojimo sąlyga, bei pagrindas mokesčių administratoriui atlikti minėtą sutartį sudariusių mokesčių mokėtojų „mokėtinų“ ir „grąžintinų“ mokesčių sumų „sudengimą“. Teismo vertinimu, atsakovė UAB „AD Limina“ šiuo konkrečiu atveju nėra atsakinga už trečiojo asmens – VMI (kuri taip pat yra kreditorė ieškovės bankroto byloje) atliktus veiksmus, vykdant VMI viršininko sprendimą Nr. (23.21-08) 34-16642) Sutarties Nr. 044 pagrindu, galiojant turto arešto apribojimams.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinį skundą tenkino iš dalies; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, atsakovėmis nurodydama UAB „AD Limina“ ir VMI, kuriuo teismo prašo: 1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento Sutartį Nr. 044, VMI viršininko sprendimą Nr. (23.21-08) 34-16642), kuriuo patvirtinta Sutartis Nr. 044, ir minėtų sutarties bei sprendimo pagrindu VMI atliktą įskaitymą; 2) taikyti restituciją natūra ir priteisti iš atsakovės VMI ieškovės naudai 20 000 Eur sumą; 3) netenkinus 1 ir 2 reikalavimų, kaip alternatyvą, priteisti iš atsakovės UAB „AD Limina“ ieškovės naudai 20 000 Eur skolą; 4) netenkinus 1 ir 2 reikalavimų, kaip alternatyvą, priteisti iš atsakovės UAB „AD Limina“ ieškovės naudai 7 1627,74 Eur palūkanų; 5) netenkinus 1, 2, 3 reikalavimų, kaip alternatyvą, pripažinti negaliojančiais po VMI viršininko sprendimo Nr. (23.21-08) 34-16642 atsakovės UAB „AD Limina“ atliktus įskaitymus; 6) taikyti restituciją natūra ir priteisti iš atsakovės UAB „AD Limina“ ieškovės naudai 20 000 Eur sumą; 7) priteisti ieškovės naudai 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad yra pagrindo manyti, jog VMI viršininko sprendimas Nr. (23.21-08) 34-16642 ir atitinkami PVM permokos įskaitymai vertintini kaip veiksmai administracinių (mokestinių) santykių srityje (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) Tačiau, kaip nurodo teismas, ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat reiškia ir alternatyvius reikalavimus, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio. Taigi yra pagrindo manyti, jog byloje susiklostę teisiniai santykiai yra mišraus pobūdžio. Be to, byla bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama nuo 2019 m. spalio mėn., todėl bylos perdavimas administraciniam teismui, šiuo atveju neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, VMI viršininkas sprendimu Nr. (23.21-08) 34-16642, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsniu, Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 (toliau – ir Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklės), remdamasis Sutartimi Nr. 044, 2016 m. spalio 31 d. išvada dėl nepriemokų Nr. (23.31-08)-326-5866, atsiskaitymo su valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažyma, nusprendė patenkinti mokesčių mokėtojos (atsakovės) prašymą ir sutiko, kad atitinkamą mokesčių mokėtojos mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas perimtų skolos perėmėja (ieškovė).

Minėtas VMI viršininko sprendimas Nr. (23.21-08) 34-16642 yra viešosios teisės reglamentuojamoje srityje priimtas individualus administracinis aktas (Mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnis, Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklės, Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 127). Pagal bendrąsias teisiniame reglamentavime įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, tokio mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumo patikrinimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2016, 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2016).

Kita vertus, kaip matyti iš patikslinto ieškinio, byloje yra ginčijama Sutartis Nr. 044, t. y. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „AD Limina“ sudarytas civilinis teisinis sandoris, kurio teisėtumo patikrinimui taikytinos be kita ko ir Civiliniame kodekse, Turto arešto aktų registro įstatyme įtvirtintos nuostatos. Nesant ginčijamos civilinės Sutarties Nr. 044, nebūtų ir VMI viršininko sprendimo Nr. (23.21-08) 34-16642. Ieškovė patikslintame ieškinyje tiesiogiai reiškia taip pat ir (alternatyvius) reikalavimus atsakovei UAB „AD Limina“, be kita ko, prašydama priteisti iš pastarosios atitinkamo dydžio skolą ir palūkanas, taikyti restituciją. Tokio pobūdžio reikalavimai teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Taigi, keliamo ginčo atveju susiklostę teisiniai santykiai yra mišrūs, susiję tiek su civiliniais, tiek ir su administraciniais (mokestiniais) teisiniais santykiais. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingos teisinės prigimties reikalavimų išskyrimas nagrinėti skirtingų kompetencijų teismams, neatitiktų procesiniuose įstatymuose įtvirtintų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, operatyvumo principų (CPK 7 straipsnis, ABTĮ 11 straipsnis), be kita ko ir todėl, jog byla bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjama apie 2,5 metų. Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog keliamas ginčas kompleksiškai turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, jame reiškiamų skirtingos teisinės prigimties reikalavimų neskaidant.

Byla grąžinama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, įstatymų nustatyta tvarka spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad kilusio ginčo faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas vertintas tik tiek, kiek tai reikalinga siekiant nustatyti ginčo rūšinį teismingumą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ (bankroto administratorius – uždaroji akcinė bendrovė „Draugo petys“) patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AD Limina“, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. P., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt., Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, įstatymų nustatyta tvarka spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys