2019-02-20 Nr. AB-4995-3-62-3-00665-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-586-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00665-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 4–14) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 109 520 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 4 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Gyveno perpildytuose būriuose, kuriuose jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Šių patalpų plotą dar labiau mažino jose įrengtų baldų užimamas plotas, be to, nebuvo poilsio kambario. Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose baldai pasenę, nebuvo spintų drabužiams susidėti, stalo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus (11 būryje – 260 nuteistųjų) prie sanitarinių mazgų ir prausyklos susidarydavo eilės, sanitarinių įrenginių skaičius buvo nepakankamas, todėl nebuvo sąlygų laikytis higienos. Prausykloje buvo tiekiamas tik šaltas vanduo, o dušuose vandens maišytuvai sugedę, tekėjo tik šaltas arba tik karštas vanduo. Drabužius skalbėsi šaltame vandenyje, o džiovykla įrengta tik lauke. Gyvenamosios patalpos dezinfekuotos nepakankamai ir neefektyviai, patalpose veisėsi kenkėjai. Teigė, kad gyvenamosios patalpos ir inventorius neremontuojamas, elektros instaliacija ir priešgaisrinė sistema susidėvėjusi. 11 būryje nebuvo šaldytuvo, o apšvietimas buvo nepakankamas, dėl ko silpo regėjimas. Maisto kokybė, kaloringumas, porcijų dydis neatitiko nustatytų normų, maisto porcijos buvo per mažos. Kratos buvo atliekamos netinkamai, jų metu išmėtomi daiktai, sulaužomi baldai. Minėtos gyvenimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą, prilygo kankinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio prasme. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.

3. Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 83–87) pareiškėjas nurodė, kad pažeidimas yra tęstinis, jis vyksta iki šiol, be to, pareiškėjas nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų laikymo sąlygas, higienos normas, o pataisos namų bibliotekoje informacija buvo pasenusi. Akcentavo, kad atsakovo atstovo atsiliepime pateikta informacija apie miegamųjų vietų skaičių ir vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą neatitinka tikrovės, kadangi ginčo laikotarpiu brigadose buvo laikoma daugiau asmenų, nei nurodyta atsiliepime, o miegamųjų vietų skaičius 11 būryje buvo sumažintas tik nuo 2016 m. liepos mėn. (sumažėjo nuo 20 iki 16 žmonių). Pažymėjo, kad patalynė keičiama ne kas savaitę, kaip nurodoma atsakovo atsiliepime, bet kas 10 dienų, o parazitų naikinimo darbai atliekami labai retai. Pažymėjo, kad mechaninio vėdinimo patalpose nebuvo. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir skundą tenkinti.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime, kurį papildė (b. l. 17–26, 90–92), su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Minimali gyvenamojo ploto norma gyvenamosiose patalpose pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo, be to, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių dienos metu nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Pataisos įstaigos 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.

Gyvenamosios patalpos aprūpinamos inventoriumi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – ir Normos). Akcentavo, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kiekvieną būrį, tačiau dušinėje karštas vanduo tiekiamas nuolat. Vienam vyrui mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, einant maudytis kiekvieną kartą išduodama 30 g muilo.

Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaigos 2-ame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kieme. Dienotvarkėje numatytu būrio maudymosi metu rūbus nuteistieji gali skalbti dušinėje, kur karštas vanduo yra nuolat. Informacija apie paprastuosius remontus nekaupiama. Būrio prausyklose yra sumontuoti karšto vandens boileriai. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalų pavadinimai ir svoris gramais, dienos maisto davimo cheminė sudėtis ir energetinė vertė yra užtikrinama.

Pataisos namai yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama žurnale. Paaiškino, kad nuteistieji yra patys atsakingi už tvarkos ir švaros palaikymą gyvenamosiose patalpose. Duomenų apie neigiamą kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai nėra. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar kad dėl pataisos namų veikimo / neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala.

Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą patenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis nuo 2005 m. spalio 4 d. iki 2017 m. balandžio 20 d.

8. Dėl atsakovo atstovo prašymo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalimis ir, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertino, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higieninių sąlygų į pataisos namų administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi 2017 m. balandžio 20 d. (b. l. 15), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas praleido senaties terminą.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Todėl atsakovo prašymas tenkintas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 4 d. iki 2014 m. balandžio 19 d., taikytas ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmesta kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Pravieniškių PN-AK nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d.

10. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog buvo laikomas perpildytose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

11. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1 punktu ir pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darė išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

12. Vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., buvo paskirtas į 11 būrio 2 brigadą, kurios plotas 31,89 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų (b. l. 30, 31–32, 91–92, 93). Minėtais duomenimis nustatyta, kad vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje teko 3,18 kv. m (31,89/10) ploto. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 11 būrio 2 brigadoje buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

13. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 83–87) nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu brigadoje buvo laikoma daugiau asmenų, nei atsakovo atstovas nurodo atsiliepime, o miegamųjų vietų skaičius 11 būrio 2 patalpoje buvo sumažintas tik nuo 2016 m. liepos mėn., t. y. nuteistųjų skaičius sumažėjo nuo 20 iki 16 žmonių. Atsakovo atstovas, atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus (b. l. 91–92), paaiškino, kad į bylą yra pateikti teisingi duomenys apie miegamųjų vietų skaičių 11 būrio 2 patalpoje. Šie duomenys parodo, kiek konkrečiu laikotarpiu patalpose daugiausiai galėjo gyventi nuteistųjų. Duomenų, kiek konkrečiai nuteistųjų buvo laikoma gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu, nėra galimybės pateikti.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti dėl miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičiaus 11 būrio 2 brigadoje nepateikė. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 11 būrio 2 brigadoje buvo įrengta daugiau nei 10 miegamųjų vietų ar buvo laikoma daugiau asmenų, nei įrengta miegamų vietų, ar kad kiti nuteistieji neturėjo miegamosios vietos (miegojo ant grindų). Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais vadovavosi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl miegamų vietų ir nuteistųjų skaičiaus 11 būrio 2 brigadoje iš esmės grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmesti.

15. Pareiškėjas neturtinę žalą siejo su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Teismas pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas pastebėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

16. Pareiškėjas nurodė, kad patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, dėl ko silpo regėjimas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) (akto redakcija iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 2 ir 6 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) ir pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog patalpų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), šiuo atveju negalima konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo, nes šie apšvietimo įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

17. Dėl pareiškėjo argumento, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo mechaninės ventiliacijos, kaupėsi drėgmė, teismas vadovavosi HN 76:2010 24 punktu (akto redakcija iki 2015 m. lapkričio 1 d.), HN 134:2015 17 punktu ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, tuo pačiu išvengiant ir drėgmės patalpose. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmesti kaip nepagrįsti.

18. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad pataisos namai buvo perpildyti, 11 būryje buvo apie 260 nuteistųjų, kurie naudojosi 6 klozetais, 4 pisuarais, 8 praustuvėmis, 4 kojų praustuvėmis, dėl ko nebuvo sąlygų laikytis asmeninės higienos, teko laukti eilėse prie sanitarinių mazgų. Gyvenamosiose patalpose trūko spintų, kėdžių, nebuvo kur laikyti drabužius.

19. Teismas vadovavosi Normomis ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė į bylą duomenų apie tai, kiek konkrečiai asmenų naudojosi minėtais klozetais, pisuarais, prausyklomis ar dušais, kiek spintelių buvo įrengta prie lovų, kiek buvo spintų. Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar dušine, dėl vietos trūkumo asmeniniams daiktams laikyti. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl prausimosi laiko pratęsimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laiką atsakovo atstovas neturėjo pagrindo. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių (vietos trūkumo prie sanitarinio mazgo, neturėjimo kur pasidėti asmenius daiktus) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, taigi šie pareiškėjo argumentai atmesti.

20. Vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8 punktu, teismas akcentavo, kad iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2-me sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, todėl šis pažeidimas pripažintas nustatytu.

21. Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namuose nebuvo skalbiami drabužiai, neįrengta drabužių džiovykla, dėl ko asmeninius drabužius skalbė rankomis po šaltu vandeniu, o džiovino koridoriuose. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 ir 6 punktais ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie atskiros drabužių džiovyklos įrengimą, tačiau nurodė, kad lokalinio sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius. Drabužių džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kieme. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius ar kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės grindžiami deklaratyviais teiginiais.

22. Pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens netiekimo tinkamai asmeninei higienai palaikyti taip pat atmesti, kadangi teisės aktai nenumato karšto vandens atskiro įrengimo kiekviename būryje.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos namuose yra periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikė duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią paslaugų tiekėjas įsipareigojo lankyti objektą ir atlikti kenkėjų naikinimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl kenkėjų plitimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Iš atsakovo atstovo į bylą pateikto Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad 11 būryje kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbai buvo atliekami. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigė pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi, plitimo, netinkamo jų naikinimo gyvenamosiose patalpose.

24. Dėl pareiškėjo teiginių, kad maisto kokybė, kaloringumas, porcijų dydis neatitiko nustatytų normų, maisto porcijos buvo per mažos, teismas pažymėjo, kad atsakovo į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2015 m. rugpjūčio 5 d. tyrimų protokolas Nr. 49888 (b. l. 34–35), Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2016 m. kovo 15 d. cheminių tyrimų protokolas (b. l. 33) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl maisto kokybės ir jo pateikimo galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nes minėtų patikrinimų, atliktų ir pagal nuteistųjų skundus, metu nustatyta, kad duodamo paros maisto davinio energetinė vertė atitinka fiziologines normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

25. Dėl kratų atlikimo sąlygų teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 149, 165.9 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių vykdytų kratų jis skundžiasi, kada buvo daiktai sujaukti, sumaišyti, išmėtyti ar sulaužyti. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jam galimai padarytų pažeidimų metu ar nedelsiant po jų, nesiskundus Pravieniškių PN-AK administracijai dėl galimo teisių pažeidimo (byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pateiktus skundus Pravieniškių PN-AK administracijai, tokios aplinkybės nenurodo ir pats pareiškėjas), atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga juos paneigti. Todėl teismas šiuos pareiškėjo teiginius laikė neįrodytais.

26. Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad pataisos namų administracija gyvenamųjų patalpų ir inventoriaus neremontuoja, patalpose nesutvarkyta elektros instaliacija, priešgaisrinė sistema ir pan. Teismas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

27. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis dėl neįrengto poilsio kambario.

28. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

29. Įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), teismas pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinęs nustatytus pažeidimus, jų trukmę, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą dėl neįrengto poilsio kambario, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

30. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę, darė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje nurodė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

III. 31. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 113–120), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

32. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog iki 2016 m. gyveno perpildytose patalpose, neužtikrinant minimalios 3,1 kv. m ploto normos, plotą mažino patalpoje buvę baldai. Nebuvo poilsio kambario, prausykloje, tualete, duše nebuvo pakankamai įrenginių, bėgo tik šaltas vanduo. Patalpos retai dezinfekuojamos, todėl buvo parazitų, patalpos neremontuojamos, nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių. Pareiškėjas nurodė, jog trūkdavo maisto (jo svoris per mažas), kratos atliekamos nesilaikant reikalavimų. Anot pareiškėjo, atsakovas nurodė dabartinį lovų skaičių, kuris atitinka situaciją tik nuo 2016 m. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis, kurie neatspindi situacijos iki 2016 m., įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui.

33. Pareiškėjas nurodo, kad teismas be pagrindo nenustatė pažeidimo dėl netinkamo apšvietimo, konstatavęs, jog tai susiję su pastato rekonstrukcija. Vėdinimo per langus neužtekdavo, nes pastate kaupdavosi drėgmė, kai lauke lydavo, o pastatas buvo nešildomas. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl dušo, tualeto patalpų nepritaikymo tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, spintelių prie lovų skaičiaus. Nebuvo įrengta atskiros drabužių džiovyklos. Parduotuvėje prekiaujama pasenusiais produktais ir jų kainos per didelės.

34. Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 140–143) pareiškėjas nurodo, kad įrodinėjimo našta nepagrįstai perkelta pareiškėjui, pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą. Akcentuoja, kad atsakovas pateikė duomenis apie pažymos surašymo metu patalpoje buvusį lovų skaičių.

35. Pareiškėjas nurodo, kad pažeidimas buvo tęstinis, nebuvo galimybės susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais laikymo sąlygas, prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad neturėjo pinigų, kad galėtų pasinaudoti advokato paslaugomis.

36. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 134–136), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37. Atsiliepime atsakovo atsovas pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors pareiškėjo argumentų, nenurodyta, jog teismas būtų pažeidęs materialiosios ar proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 4 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., atlyginimo.

39. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą patenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

40. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje, taip pat koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 111 p.) (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018 ir kt.). Nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama tais atvejais, kai pareiškėjai skunde teismui ar teikdami papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus byloje pateikia duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais įrodymais dėl gyvenamosiose patalpose įrengtų lovų skaičiaus (pvz., pareiškėjo skundų pataisos namų administracijai kopijas, duomenis apie pareiškėjui priskirtos lovos numerį, duomenis apie gyvenamojoje patalpoje kartu kalėjusius asmenis bei jų paaiškinimus ir kt.).

41. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Be to, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).

42. Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl miegamųjų vietų skaičiaus 11 būrio 2 brigadoje ginčui aktualiu laikotarpiu. Pareiškėjas teigia, jog minėtoje gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 20 asmenų, o nuo 2016 m. šis skaičius sumažintas iki 16 asmenų. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, Pravieniškių PN-AK 11 būrio 2 brigadoje įrengta 10 miegamųjų vietų, tačiau neaišku, ar pateikti duomenys atspindi situaciją būtent ginčui aktualiu laikotarpiu.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant pašalinti byloje kilusius neaiškumus, pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovo atstovą pateikti tikslius duomenis apie miegamųjų vietų skaičių Pravieniškių PN-AK 11 būrio 2 brigadoje būtent ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d.), taip pat pateikti informaciją ar per šį laikotarpį miegamųjų vietų skaičius keitėsi ir jei keitėsi, kada tiksliai tai įvyko. To nepadaręs ir vadovaudamasis tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir yra naikinamas.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nes būtina rinkti papildomus įrodymus, jais remiantis nustatyti aplinkybes, susijusias su miegamųjų vietų skaičiumi ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius