Legislator Case Law & Legislation
AS-261-67-13 AI generated

AS-261-67-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-261-67-13
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-261-67-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Panevėžio apygardos administracinio teismo skundžiama 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir nurodyta, kad su tokiu skundu jis turi kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS261-67/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02673-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.; 63.3.2.; 64

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. Š. skundu kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 10 d. sprendimą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos leisti pareiškėjui laikinai naudotis valstybinės žemės sklypais ir sudaryti su juo šių žemės sklypų nuomos sutartis.

Panevėžio apygardos administracinio teismo skundžiama 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir nurodyta, kad su tokiu skundu jis turi kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas savo kreipimusi į teismą siekia, jog jam būtų leista naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti valstybinės žemės sklypais bei sudarytos su juo šių žemės sklypų nuomos sutartys. Šiuose ginčo teisiniuose santykiuose Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dalyvauja ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip ūkinis subjektas, t. y. ginčas kyla ne iš administracinių, o iš civilinių teisinių santykių. Todėl sprendė, kad toks ginčas priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui – Panevėžio miesto apylinkės teismui.

II. Pareiškėjas D. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba rūšinio teismingumo klausimo sprendimą perduoti spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai.

Nurodo, kad 2012 m. spalio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria buvo nutarta administracinę bylą Nr. 1-4631-815/2012 pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, buvo priimta ne skundo priėmimo stadijoje, kurioje galima atsisakyti priimti skundą dėl to, kad jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui, bet jau priėmus skundą nagrinėti administraciniame teisme, t. y. išsprendus jo priėmimo administraciniame teisme klausimą. Vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, atitinkama byla pagal pareiškėjo pateiktą skundą buvo perduota Panevėžio apygardos administraciniam teismui tik dėl to, jog buvo pripažinta, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, o būtent – Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią nutartį grindė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 70 straipsnio 2 dalimi.

Taigi, šiuo atveju, akivaizdu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, gavęs atitinkamą pareiškėjo skundą, buvo išsprendęs skundo priėmimo klausimą, tačiau dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo buvo priimtas atitinkamas procesinis sprendimas perduoti bylą nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, todėl atitinkamas Panevėžio apygardos administracinio teismo atsisakymas pareiškėjo skundą priimti yra nepagrįstas ir neteisėtas. ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad: „Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus.“. Taigi, šiuo atveju, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus atitinkamą nutartį dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam administraciniam teismui, neturėtų kilti ginčų dėl skundo ar bylos priskirtinumo.

Be to, pareiškėjo pateiktu skundu kartu yra prašoma įvertinti atitinkamų viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų/veiksmų/neveikimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas siekia išsinuomoti atitinkamus valstybinės žemės sklypus, o valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas yra galimas tik tuomet, kai yra įvykdytos atitinkamais viešosios teisės aktais reguliuojamos administracinės procedūros. Asmuo, ketinantis išsinuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypą, deklaruoja, kad jis galimai turi teisę išsinuomoti norimą žemės sklypą. Tačiau, ar iš tiesų jis tą teisę turi, nustatoma viešosios teisės aktais reglamentuojamų administracinių procedūrų nustatyta tvarka (acte iuris imperii). Jeigu atitinkamos viešojo administravimo institucijos nevykdo joms teisės aktais šiame procese pavestų administracinių procedūrų arba jas vykdo netinkamai, asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos, šių institucijų veiksmus ar neveikimą gali skųsti administraciniam teismui, nes tai reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. T-2007-06). Todėl atitinkami atsakovo veiksmai ar neveikimas, jų argumentai, turės būti teismo vertinami labiau viešosios, o ne privatinės teisės požiūriu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kadangi byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo D. Š. skundas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė teikimu kreipėsi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, prašydama spręsti bylos perdavimo nagrinėti Panevėžio apygardos administracinio teismui klausimą, kadangi pareiškėjas skundo reikalavimus kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus veiksmų, atliktų sprendžiant jo prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų nuomos, t. y. pagal viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2012 m. spalio 29 d. nutartimi administracinė byla pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo leisti laikinai naudotis valstybinės žemės sklypais, sudaryti nuomos sutartis perduota nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė priimti šį skundą ir nurodė, kad su tokiu skundu jis turi kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio, reglamentuojančio bylos perdavimą kitam teismui, 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas perduoda nagrinėti bylą kitam teismui, pripažinęs, jog byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą. Šį klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas atitinkamo teismo pirmininko teikimu (ABTĮ 70 str. 2 d.) o bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus – bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimo (ABTĮ 70 str. 4 d.).

Pareiškėjas skunde bei atskirajame skunde nurodo, kad valstybinės žemės sklypus, kuriuos siekia toliau nuomoti, ilgą laiką nuomojo, tą žemę dirbo, tačiau dėl kažkokių priežasčių nuomos sutartis su juo nebuvo pratęsta ir minėta žemė išnuomota trečiajam asmeniui. Pareiškėjas teigia, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio pagrindu jam turėtų būti suteikiama pirmenybės teisė toliau naudotis atitinkamais valstybinės žemės sklypų plotais (nuomos pagrindu), todėl, siekdamas pratęsti nuomos sutartį, kreipėsi į atsakovą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės įstatymo 9 straipsnyje numatyti pagrindai ir procedūros, kuriomis remiantis priimamas sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos, asmenų grupės, turinčios teisę išsinuomoti valstybinę žemę paprastesne tvarka (be aukciono), bei jau sudarytos nuomos sutarties pratęsimo tvarka. Taigi, valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas (pratęsimas) yra galimas tik tuomet, kai yra įvykdytos atitinkamais viešosios teisės aktais reguliuojamos administracinės procedūros – t. y. patikrinama, ar atitinkamas asmuo turi teisę išsinuomoti valstybinę žemę.

Pažymėtina, kad nors valstybinės žemės nuoma yra civilinis sandoris, tačiau, prieš tokį sandorį sudarant, yra atliekamos specialių teisės aktų reglamentuotos viešojo administravimo procedūros, kurių metu įgalioti viešojo administravimo subjektai nustato, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos sąlygos valstybinės žemės sklypo nuomai, parengia reikiamus dokumentus ir atlieka kitus būtinus veiksmus. Asmuo, ketinantis išsinuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypą, deklaruoja, kad jis galimai turi teisę išsinuomoti norimą žemės sklypą, tačiau, ar iš tiesų jis tą teisę turi, nustatoma atitinkamais teisės aktais reglamentuojamų administracinių procedūrų nustatyta tvarka, kurių metu įgalioti viešojo administravimo subjektai nustato, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos sąlygos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui (ar leidimo naudotis laisvu valstybinės žemės sklypu suteikimui), parengia reikiamus dokumentus ir atlieka kitus būtinus veiksmus (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. T-2007-2006; 2012 m. spalio 3 d. nutartis byloje Nr. T-213-2012; 2012 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. T-53-2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju būtent tokią situaciją esant patvirtina pareiškėjo kreipimosi (skundo) į atsakovą nagrinėjimo medžiaga (b. l. 12-13; 16-24), todėl bylos ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme.

Be to, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, 2012 m. spalio 29 d. nutartimi šią administracinę bylą perdavusiam nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, nekilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, todėl ji, remiantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 70 straipsnio 2 dalimi, buvo perduota būtent administraciniam teismui ir tik dėl to, jog buvo pripažinta, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, t. y. administraciniame teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė pareiškėjo skundą priimti ir nurodė, jog jis nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti.

Perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas