2021-03-24 Nr. AB-6113-3-61-3-04250-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-181-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04250-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisių perėmėja) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties, kurią išspręstas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 03-277 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo patvirtintas 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo aktas Nr. S3-1 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą – UAB „Vilniaus energija“ skundą tenkino iš dalies, panaikino Komisijos Nutarimo dalį, kuria pritarta Patikrinimo akto 5.2 dalies „Išvados“ 1.1, 1.3, 1.5, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytoms (išdėstytoms) išvadoms, ir klausimą dėl šios patikrinimo akto dalies grąžino atsakovui nagrinėti iš naujo; kitą skundo dalį atmetė.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 56 481 Eur pirmosios instancijos išlaidas advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti; 11 861,02 Eur pridėtinės vertės mokesčio išlaidas; 20 000 Eur D. B. ir A. Š. specialistų išvados rengimo išlaidas; 30 Eur žyminį mokestį.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba) (Komisijos teisių perėmėja) atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko su pareiškėjo nurodytu bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir pagrindimu, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašomos priteisti sumos už teisines paslaugas viršija teisės aktais nustatytus rekomenduojamus maksimalius priteistinus užmokesčio už teisines paslaugas dydžius, o pareiškėjas nepateikė jokių svarių įrodymų, kurie pagrįstų būtinybę jų nepaisyti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Tarybos 4 652 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą prašymo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), galiojusio iki 2018 m. gruodžio 29 d., nuostatos.

Vertindamas pareiškėjo nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas, laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (apeliacinio skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įrodymų rinkimas yra neatsiejama skundo rengimo dalis, o prašymas dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje pareikštas pačiame skunde, todėl ši paslauga bei įrodymų rinkimo teisinė paslauga yra skundo parengimo paslaugos dalis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad maksimali užmokesčio už skundo parengimą priteistina suma yra 1 929,75 Eur (2,5 × 771,90 Eur (2016 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)). Pareiškėjo prašoma priteisti užmokesčio už skundo parengimą suma ženkliai viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytą maksimalų dydį, tačiau įvertinęs paslaugos apimtį, ginčo sudėtingumą, bei tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjui už skundo parengimą priteistina 1 500 Eur suma.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad vykdydamas teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį, pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. raštu pateikė nuomonę dėl bylos nagrinėjimo formos ir bylos sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad maksimali priteistina užmokesčio už šią paslaugą suma yra 308,76 Eur (0,4 × 771,90 Eur (2016 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)). Įvertinęs 2016 m. lapkričio 10 d. pareiškėjo raštu pateiktos nuomonės dėl bylos nagrinėjimo formos ir bylos sustabdymo turinį ir apimtį, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjui už šią paslaugą priteistina 200 Eur.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo 2016 m. lapkričio 10 d. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra procesinio pobūdžio ir buvo atmestas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui išlaidas, susijusias su šio prašymo rengimu ir nagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl įpareigojimo Komisiją pateikti visą su byla susijusią medžiagą, kurį teismas tenkino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad maksimali už šį dokumentą priteistina užmokesčio suma yra 317,32 Eur (0,4 × 793,30 Eur (2016 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)). Įvertinęs pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir sudėtingumą bei tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjui yra pagrindas priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Susipažinimą su Komisijos atsiliepimu, naujų įrodymų rinkimą ir tyrimą pirmosios instancijos teismas vertino kaip vieną pasirengimo teismo posėdžiui teisinę paslaugą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog maksimali užmokesčio už 1 val. teisinių konsultacijų ir atstovavimą teisme suma yra 79,33 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 793,30 Eur × 0,1). Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas pareiškėjui už pasirengimą ir dalyvavimą 2017 m. kovo 29 d. teismo posėdyje priteisti 350 Eur.

Vertindamas pareiškėjo prašomas atlyginti išlaidas už 2017 m. balandžio 6 d. atskirojo skundo rengimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už šį procesinį dokumentą maksimali priteistina suma yra 329,12 (0,4 × 822,80 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)). Pareiškėjo prašoma suma žymiai viršija rekomenduojamus užmokesčio už šią paslaugą dydžius, pareiškėjo atskirasis skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl pareiškėjui už atskirojo skundo parengimą yra pagrindas priteisti 165 Eur. Susipažinimo su Komisijos 2017 m. balandžio 21 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą išlaidos nebuvo būtinos, atskirojo skundo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, todėl šių išlaidų pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nepriteisė.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, susipažinimas su atsakovo atsiliepimu po bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui ir ekspertų išvada yra susiję su 2017 m. birželio 9 d. papildomų paaiškinimų rengimo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties grąžinti pirmajai instancijai nagrinėti administracinę bylą paslauga, todėl atskirai jų nevertino. Įrodymų rinkimą ir prašymų juos pridėti prie bylos parengimą pirmosios instancijos teismas taip pat laikė viena teisine paslauga. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad maksimali užmokesčio už aptariamą paslaugą suma yra 329,12 (0,4 × 822,80 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)). Pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d. pateikė papildomus paaiškinimus, raštą dėl informacijos teikimo ir 2017 m. birželio 13 d. raštą dėl papildomų įrodymų prijungimo, 2017 m. birželio 15 d. pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Įvertinęs aptartų teisinių paslaugų sudėtingumą, apimtį, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti 800 Eur.

Atsižvelgęs į tai, kad byloje teismo posėdis vyko ne pirmą kartą, pareiškėjas, rengdamas papildomus paaiškinimus teismui jau buvo susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad už pasirengimą ir dalyvavimą 2017 m. birželio 19 d. teismo posėdyje pareiškėjui yra pagrindas priteisti 60 Eur.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas kaip įrodymą teismui pateikė D. B. ir A. Š. specialistų išvadą. Pareiškėjas į specialistus kreipėsi savo iniciatyva, duomenų, kad pirmosios instancijos teismui ar apeliacinės instancijos teismui būtų kilę klausimų, reikalaujančių specialiųjų žinių, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo byloje pateikta išvada būtų patvirtinusi aplinkybes, kuriomis remiantis buvo pagrindas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo šias pareiškėjo patirtas išlaidas vertinti kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Atsižvelgęs į tai, kad teismas 2017 m. birželio 19 d. protokoline nutartimi pasiūlė pareiškėjui pateikti skundo santrauką, pareiškėjas 2017 m. liepos 4 d. pateikė teismui skundo santrauką, o 2017 m. liepos 24 d. – atsikirtimus į Komisijos 2017 m. liepos 4 d. prieštaravimus pridėti įrodymus prie bylos, įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų būtinumą, sudėtingumą ir apimtis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui už šias paslaugas priteisti 400 Eur išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 29 d. pateikė papildomus paaiškinimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atitinkamus įrodymus, kurie buvo pridėti prie bylos, todėl darė išvadą, kad šios išlaidos buvo būtinos, tačiau mažintinos iki 200 Eur.

Pirmosios instancijos teismas susipažinimą su Tarybos 2017 m. rugsėjo 20 d. pateiktais papildomais paaiškinimais, atsikirtimų į juos rengimą laikė pasirengimo 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžiui dalimi. Įvertinęs Tarybos 2017 m. rugsėjo 20 d. pateiktų papildomų paaiškinimų turinį ir apimtį bei tai, kad byloje vyko ne pirmas teismo posėdis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjui už pasirengimą ir dalyvavimą 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje yra pagrindas priteisti 150 Eur.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjo prašoma už 2017 m. spalio 5 d. atskirojo skundo parengimą priteisti suma viršija rekomenduotiną (335,48 Eur (2017 m. II ketv. 838,70 Eur × 0,4)). Įvertinęs teiktų paslaugų apimtį, sudėtingumą, tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjui priteistina 168 Eur suma.

Atsižvelgęs į tai, kad 2018 m. sausio 31 d. teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovai advokato padėjėjas A. Puodžius ir advokatė D. Greblikienė, posėdis truko 2 val. 49 min., maksimali suma už vieną valdą pasirengimo teisimo posėdžiui ir atstovavimą jame – 85,08 Eur, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti 240 Eur.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2018 m. vasario 15 d. prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pateiktas teismui išėjus į pasitarimų kambarį ir nebuvo išspręstas, todėl darė išvadą, kad šios išlaidos nebuvo būtinos.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, taip pat tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui priteistina 19 Eur žyminio mokesčio išlaidų suma.

II. Atsakovas Taryba atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti skundžiama nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui UAB „Vilniaus energija“ priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, neatitinka teisės aktų nuostatų bei suformuotos teismų praktikos. Teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turi vertinti ne tik Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tačiau ir Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus. Tarybos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų minėtų kriterijų. Priteisiant pareiškėjo prašomas bylinėjimosi išlaidas ne tik nėra pagrindo viršyti Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, bet priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos. Pasak atsakovo, byloje keliami kausimai buvo tiesiogiai susiję su pareiškėjo vykdoma licencijuojama veikla, todėl pareiškėjas turėjo tiek teisinius, tiek ekonominius pajėgumus / žmogiškuosius išteklius tinkamai įvertinti bei pasiruošti byloje keliamiems klausimams. Šios aplinkybės svarbios vertinant bylos sudėtingumą (pareiškėjui, vykdančiam licencijuojamą veiklą, dėl kurios kilo ginčas, byla negali būti laikoma sudėtinga) bei specialiųjų žinių poreikį – advokatų pasitelkimą (pareiškėjo įmonėje dirba kompetentingi teisininkai).

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas ne tik neįvertino Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų, bet tam tikrais atvejais priteisė didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei Rekomendacijose numatyti maksimalūs dydžiai (pvz., nutarties 4 lape teismas nurodė, kad už 2017 m. I ketvirtį suteiktą paslaugą – surašytą kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali priteistina suma yra 317,32 Eur, tačiau pareiškėjui už ją priteisė 400 Eur).

Taryba pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo nutarties taip pat nėra aišku, kokiais motyvais ir kriterijais vadovaudamasis teismas už vienas teisines paslaugas priteisiamas bylinėjimosi išlaidas mažino 50 proc. (pvz., nutarties 5 lape – pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį maksimali suma už atskirojo skundo parengimą yra 329,12, o teismas priteisė 165 Eur), o kitu atveju – 22,2 proc. (nutarties 3 lape – teismas nustatė 1 929,75 Eur maksimalų dydį, tačiau priteisė 1 500 Eur už skundo parengimą). Taip pat nėra aišku, už kokias teisines paslaugas pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 800 Eur išlaidų atlyginimą, teismas nepateikė jokių su tuo susijusių skaičiavimų (nutarties 6 lapas).

Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 400 Eur skundo santraukos parengimo išlaidų atlyginimu, teigia, kad tokio pobūdžio paslauga negali būti laikoma savarankiška, savo esme yra tapati skundui.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismui pateikė savo realias išlaidas teisminei gynybai – 88 342,02 Eur. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 4 652 Eur, t. y. tik šiek tiek daugiau nei 5 proc. faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų, kiekvieną priteisiamą sumą paaiškino, nurodė, už kokius konkrečiai teisinius darbus ir parengtus dokumentus jos priteistos, priteisiamą dydį įvertino Rekomendacijų kontekste. Tarybos pateikti pavyzdžiai dėl tariamai neaiškių priteistų sumų yra nepagrįsti ir yra neatidaus pirmosios instancijos teismo nutarties skaitymo bei neteisingo interpretavimo pasekmė. Atsakovo argumentus, kad byla negalėjo būti vertinama kaip sudėtinga, paneigia aplinkybė, kad byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo išnagrinėta išplėstinės teisėjų kolegijos, o bylos nagrinėjimas tęsėsi nuo 2016 m. spalio iki 2020 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjo turimi žmogiškieji resursai neatima iš jo teisės naudotis advokato paslaugomis, juo labiau, kad įmonės žmogiškieji resursai bylos nagrinėjimo laikotarpiu keitėsi atsižvelgiant į įmonės faktinę situaciją, susijusią su pareiškėjo licencijuojamos veiklos Vilniaus mieste nutraukimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Administracinės bylos pagal atsakovo Tarybos (Komisijos teisių perėmėja) atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjui UAB „Vilniaus energija“ priteistas 4 652 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo į bylą teiktus dokumentus, jų apimtį ir turinį, bylos sudėtingumą, pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ryšį su nagrinėjama byla, būtinumą, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, sumažino pareiškėjo prašomą priteisti 88 342,02 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 4 652 Eur (1 500 Eur + 200 Eur + 400 Eur + 350 Eur + 165 Eur + 800 Eur + 60 Eur + 400 Eur + 200 Eur + 150 Eur +168 Eur +240 Eur + 19 Eur).

Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma nesutinka, teigia kad ši suma turi būti mažinama. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus bei tinkamai nemotyvavo dalies pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų.

Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartyje padarytomis išvadomis. Pažymėtina, jog teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą ir galimybėmis susigrąžinti pagrįstas, racionalias išlaidas. Šiuo tikslu įstatymų leidėjas administracinių bylų teisenoje yra įtvirtinęs bylinėjimosi išlaidų institutą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-884/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).

Pagal ABTĮ (nagrinėjamu atveju taikytina iki 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016; kt.).

Prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjantis teismas privalo ne tik formaliai vadovautis ABTĮ įtvirtintomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, bet įvertinti visas su byla susijusias reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-603/2010; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3109/2011; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-822/2020; kt.). Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020; kt.).

Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų (įskaitant atstovavimo išlaidas) atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-959-575/2016; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-206-552/2020; kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo elgesį teismo proceso metu vertinti kaip nesąžiningą ir (ar) nerūpestingą. Taryba nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Tokios išvados neleidžia daryti ir Tarybos nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas yra licencijuotas šilumos tiekėjas bei turi su tuo susijusių specialiųjų žinių, todėl byla jo požiūriu esą turėjo būti vertinama kaip nesudėtinga, ir kad turėdamas pakankamai kompetentingų teisininkų, jis turėjo naudotis tik savo turimais žmogiškaisiais resursais.

Pažymėtina, kad konkrečios administracinės bylos sudėtingumo vertinimą nulemia tam tikros objektyvios su tokioje byloje susiklosčiusiais teisiniais santykiais bei jų kompleksiškumu susijusios aplinkybės, o ne subjektyvūs ginčo šalių požymiai (išsilavinimas, ūkinė veikla, tam tikra patirtis konkrečiuose ginčuose ir pan.). Pastarieji, remiantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, gali būti vertinami kaip tam tikri atskiri už suteiktas teisines paslaugas priteistino užmokesčio dydžio nustatymo kriterijai, tačiau jie niekaip nėra susiję ir savaime neapsprendžia Rekomendacijų 2.1 punkte nurodyto kriterijaus – bylos sudėtingumo. Atsižvelgusi į išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį, joje keltus klausimus, apimtį, vykusių teismo posėdžių skaičių, nagrinėjimo trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo vertinimu, kad išnagrinėta administracinė byla turėjo būti įvertinta kaip nesudėtinga. Kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, Tarybos argumentus dėl bylos nesudėtingumo paneigia aplinkybė, kad bylai apeliacine tvarka nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo sudaryta išplėstinė penkių teisėjų kolegija, kuri yra sudaroma būtent sudėtingoms byloms nagrinėti (ABTĮ 43 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, neturėjo pagrindo išnagrinėtos bylos vertinti kaip nesudėtingos ir šiuo pagrindu mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį.

Įvertinusi skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties turinį, joje išdėstytas faktines aplinkybes ir pateiktą jų analizę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir visapusišką Rekomendacijose įtvirtintų priteistino užmokesčio už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijų vertinimą, detaliai aptarė teisines paslaugas, už kurias patirtas išlaidas priteisė pareiškėjui, jas individualizavo, pateikė su tuo susijusius skaičiavimus, detalizavo ir motyvavo konkrečiai už šias paslaugas priteistinus dydžius.

Tarybos atskirajame skunde nurodyti pavyzdžiai (kad pirmosios instancijos teismas priteisė didesnes, nei numatyta Rekomendacijose, bylinėjimosi išlaidas; kad nėra aišku, kokiais motyvais ir kriterijais vadovaudamasis teismas skirtingais dydžiais mažino priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat už kokias teisines paslaugas pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 800 Eur išlaidų atlyginimą; kad teismas nepagrįstai priteisė 400 Eur skundo santraukos parengimo išlaidų atlyginimą) yra pateikti neįsigilinus į pirmosios instancijos teismo nutarties turinį.

Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties, teismas 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjui priteisė, ne už vieno, o už dviejų procesinių dokumentų – 2017 m. vasario 6 d. prašymo bei 2017 m. vasario 27 d. paaiškinimų parengimą. Todėl nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė didesnę, nei nustatyta Rekomendacijų 8.16 punkte bylinėjimosi išlaidų už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, sumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už skirtingas pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas (šiuo atveju skundo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo parengimą) priteistinų išlaidų atlyginimo dydžius vertino individualiai, atsižvelgdamas į minėtų pareiškėjui atitinkamoje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, turinį bei apimtį. Nagrinėjamu atveju skundo, kuriuo apibrėžiamas bendras byloje keliamo ginčo dalykas bei pagrindas, ir atskirojo skundo, kuriame keliamas konkretus proceso klausimas, turinys bei apimtis akivaizdžiai skiriasi. Todėl atmestini atsakovo teiginiai, esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nevienodus už šių skirtingų procesinių dokumentų parengimą priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimo dydžius.

Nepagrįstais laikytini ir pareiškėjo argumentai, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, už ką pareiškėjui priteistas 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartyje aiškiai nurodė, jog minėtos išlaidos pagal Rekomendacijų 8.16 punktą priteistos už procesinių dokumentų – 2017 m. birželio 9 d. papildomų paaiškinimų, rašto dėl informacijos teikimo, 2017 m. birželio 13 d. rašto dėl papildomų įrodymų prijungimo, 2017 m. birželio 15 d. pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo parengimą. Atsakovas atskirajame skunde nereiškia jokių nesutikimo su bylinėjimosi išlaidų už minėtų procesinių dokumentų parengimą atlyginimu susijusių motyvų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių išlaidų atlyginimo pagrįstumo nevertina ir dėl to nepasisako.

Dėl atsakovo argumento, esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo santraukos parengimą, pirmiausiai pažymėtina, kad minėta suma pareiškėjui priteista ne tik už 2017 m. liepos 4 d. skundo santraukos, bet ir už 2017 m. liepos 24 d. atsikirtimų parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui buvo priteistos ne pagal Rekomendacijų 8.2 punktą (ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį rengimas), o pagal 8.16 punktą (kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rengimas), tai, kad skundo santrauka buvo pateikta ne pareiškėjo iniciatyva, o pirmosios instancijos teismo siūlymu, taip pat į pateikto procesinio dokumento apimtį bei turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad bylinėjimosi išlaidos už 2017 m. liepos 4 d. pateiktos skundo santraukos parengimą pareiškėjui priteistos nepagrįstai.

Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė