12287b84-d633-4caf-bf99-e8f013caf52d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡asCivilinė byla Nr. e2-425-1080/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26914-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.4; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. L. ir jos atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui, atsakovės atstovams R. L., S. P., liudytojui L. G., ekspertui V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. L. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 469,53 Eur iÅ¡mokÄ Å¾alai atlyginti, 150 Eur už turto vertinimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodo, kad 2018 m. gegužės 14 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Audi A8L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininkas vairavo transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo civilinė atsakomybė privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu drausta atsakovės bendrovėje. IeÅ¡kovės teigimu, ji ne kartÄ kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad ieÅ¡kovė nėra transporto priemonės savininkė, o jos teikiami įgaliojimai atstovauti transporto priemonės savininkui atsakovei kelia abejonių dėl parašų tikrumo. 2020 m. vasario 7 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir pateikti visÄ bylos medžiagÄ bei pateikė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria transporto priemonės savininkas perleido ieÅ¡kovei teisę reikalauti draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovės, tačiau atsakovė iki Å¡iol atsakymo dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo neteikia.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 3.1. nagrinėjamu atveju yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį atsakovė praÅ¡o taikyti; 3.2. ieÅ¡kovė neturi teisės į žalos dėl ginčo eismo įvykio atlyginimÄ ; 3.3. ginčo eismo įvykis nėra draudžiamasis įvykis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme; 3.4. ieÅ¡kiniu praÅ¡oma suma yra nepagrįsta ir per didelė.

4. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dublike papildomai paaiÅ¡kino, kad ginčo atveju nėra susiklostę draudiminiai teisiniai santykiai, todėl ginčui negali bÅ«ti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovė nuolat aktyviai gynė savo pažeistas teises, kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymais pateikti draudimo įvykio tyrimo medžiagÄ , iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas, tačiau atsakovė nuolat atsiraÅ¡inėdavo ir informacijos apie eismo įvykį neteikdavo. Atsakovė taip pat nepateikė atsisakymo iÅ¡mokėti draudiminę iÅ¡mokÄ . Atsakovė pati nelaikė, kad ieÅ¡kinio senatis yra praleista, o tęsė įvykio tyrimÄ , todėl ieÅ¡kovė suprato, jog eismo įvykio tyrimas dar vyksta, o atsakovė neva laukia kažkokio atsakymo iÅ¡ Rusijos Federacijos.

5. Taip pat pažymi, kad Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka ir sukelianti teisines pasekmes. Apie Å¡iÄ sutartį atsakovė informavo ir pats V. S. D., o tai, kad atsakovei nepatinka informavimo bÅ«das, nedaro sutarties negaliojančia. Taip pat teigia, kad atsakovė nepateikia įrodymų, atleidžiančių jÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovės pateiktos automobilio remonto dirbtuvių sÄ matos nėra tapatus įrodymas, kaip nepriklausomo turto vertintojo atskaita, o atsakovės nurodomas iÅ¡mokos apskaičiavimo bÅ«das yra nepagrįstas, nes nėra numatytas teisės aktuose.

6. Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai triplike paaiÅ¡kina, kad pagrindinis, esminis ir pakankamas pagrindas draudiko sprendimui dėl draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo ieÅ¡kovei pagrįsti yra tai, kad ji nėra įgaliota automobilio savininko tokiai iÅ¡mokai gauti.

7. Teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. birželio 10 d., metu parodymus davė liudytojas L. G.. Liudytojas parodė, kad vairavo Audi A8, valstybinio numerio neprisimena, įvykus autoįvykiui kvietė policijÄ , pildė eismo įvykio deklaracijÄ . Paliudijo, kad atsitrenkė priekiu į deÅ¡inį Å¡onÄ , įvykis įvyko judant.

8. Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus. Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys netenkinamas.

9. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2018-05-14 D. S. kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodydamas, jog 2018-05-14 8.00 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvykio eismo įvykis, kurio metu automobilis Audi A8 4.2 Quattro TIPTR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. G., susidÅ«rė su ieÅ¡kovės vairuojamu automobiliu Audi A8L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Automobilio savininkas yra V. S. D. Automobilio Audi A8 4.2 Quattro TIPTR, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu atsakovės bendrovėje. IeÅ¡kovė 2018-05-14 atsakovei nurodė, kad automobilis jai nuosavybės teise nepriklauso, bet automobilį valdo ieÅ¡kovė. 2018-05-26 ieÅ¡kovė pateikė atsakovei A. V. individualios įmonės 2018-05-26 parengtÄ Kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės – vertinimo ataskaitÄ Nr. 180512 (toliau- Vertinimo ataskaita). 2018-06-26 ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama paaiÅ¡kinimo, kodėl jai nėra atlyginta žala. 2018-07-10 atsakovė raÅ¡tu Nr. 2004585 informavo ieÅ¡kovę, jog pagal turimus dokumentus ieÅ¡kovė nėra nukentėjusysis trečiasis asmuo ir automobilio savininkas, nukentėjusysis trečiasis asmuo ir automobilio savininkas yra kitas asmuo, kuris pretenzijos dėl padarytos žalos nėra pateikęs, bei nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė žaloje raÅ¡ytinio įgaliojimo atstovauti trečiojo nukentėjusiojo asmens interesus, o draudimo iÅ¡mokos mokėjimo klausimas bus sprendžiamas, kai bus baigtas įvykio aplinkybių tyrimas ir gauta nukentėjusiojo trečiojo asmens pretenzija.

IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2018-10-04 V. S. D. įgaliojimÄ , kuriuo pastarasis įgaliojo ieÅ¡kovę atstovauti santykiuose su draudimo bendrovę dėl 2018-05-14 įvykio, per kurį buvo apgadintas automobilis; nurodė, kad ieÅ¡kovė turi teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ ir perraÅ¡yti įgaliojimÄ kitam asmeniui. 2018-10-10 atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad draudimo iÅ¡mokos nemokės, kadangi nukentėjusysis nesikreipė, atstovas nepateikė įgaliojimo, nuosavybės teisės perėjimo dokumentais nepagrindė. 2019-02-19 ieÅ¡kovė kartu su pretenzija pateikė 2019-01-15 notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ .

Atsakovei užklausus Maskvos miesto notarę L. V., elektroniniu paÅ¡tu 2019-02-20 gautas notarės atsakymas, kad V. S. D. įgaliojimo notarė neiÅ¡davė. 2019-06-21 ieÅ¡kovė kreipėsi į Lietuvos bankÄ , praÅ¡ydama iÅ¡nagrinėti tarp jos ir atsakovės kilusį ginÄÄ . 2019-07-31 Lietuvos bankas sprendimu Nr. 242-312 ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė. V. S. D. informavo atsakovę, jog 2019-11-05 Reikalavimo perleidimo sutartimi ieÅ¡kovei perleido teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės draudimo iÅ¡mokos už padarytÄ Å¾alÄ automobiliui per įvykusį teismo įvykį. 2020-02-19 atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad įvykio metu nukentėjo V.

D., kuriam nepateikus pretenzijos, buvo priimtas sprendimas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė 2020-06-17 raÅ¡te atsakovei nurodė, kad ieÅ¡kovė 2019-11-05 Reikalavimo teisės perėmimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ V. D., kartu praÅ¡ydama informuoti apie informacijÄ gautÄ iÅ¡ Rusijos Federacijos. Atsakovė informavo, jog pagrindo keisti sprendimo nemokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokos neturi. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo 10. Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kovė atskirsdama nurodo, kad tarp Å¡alių nėra susiklosčiusių draudiminių santykių, todėl ginčo santykiams negali bÅ«ti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovės nuomone, nėra pateikta duomenų apie tai, jog 2018-10-10 praneÅ¡imas buvo ieÅ¡kovei iÅ¡siųstas ir jį ieÅ¡kovė gavo. IeÅ¡kovė taip pat pažymi, kad 2018-10-10 raÅ¡tas nelaikytinas motyvuotu ir iÅ¡samiu paaiÅ¡kinimu, atsakovė nepateikė atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal 2020-02-07 praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o atsakydama atsakovė nurodydavo, jog sprendimo negali priimti, nes laukia atsakymo iÅ¡ Rusijos Federacijos.

11. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ Â CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å i taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieÅ¡kinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieÅ¡kinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikÅ¡ti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais.

Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentÄ , pagal jį ir turi bÅ«ti nustatoma ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia.

12. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo (trečiojo asmens pagal draudimo sutartį) teisė gauti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudiko reiÅ¡kia, jog jis TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka turi pateikti pretenzijÄ atsakingam draudikui ar jo atstovui dėl padarytos žalos tam, kad gautų informacijÄ iÅ¡ atsakingo draudiko (jo atstovo), ar Å¡is sutinka ar atsisako vykdyti sutartinę prievolę – iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui), ir atitinkamai galėtų spręsti, ar jo materialioji subjektinė teisė į draudimo iÅ¡mokÄ ir jo TPVCAPDÄ® saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 35 punktas).

 Kai atsakingas draudikas pažeidžia TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 30 dienų terminÄ arba TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – 3 mėnesių terminÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. nepriima jokio sprendimo ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo negauna atsakingo draudiko atsakymo į pretenzijÄ , praėjus nustatytam terminui pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nukentėjusiam asmeniui kreiptis į teismÄ dėl, jo manymu, pažeistos teisės gauti draudimo iÅ¡mokÄ (jos dalį).

Å is terminas skaičiuojamas ta pačia tvarka, jeigu gaunamas atsakymas iÅ¡ draudiko, bet netenkinama pretenzija ar ji tenkinama iÅ¡ dalies, tačiau nukentėjęs asmuo su tokiu atsakymu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 48 punktas). Å ios ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento nustatymo taisyklės taikytinos nepriklausomai nuo to, ar pretenzijÄ atsakingam draudikui pareiÅ¡kia pats nukentėjęs trečiasis asmuo, ar draudėjas jo naudai. 13.

Byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodydama, jog vairuodama trečiajam asmeniui priklausantį automobilį eismo įvykio metu ji patyrė 5 469,53 Eur dydžio žalÄ . Nustatyta, kad 2018-10-10 atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad draudimo iÅ¡mokos nemokės, kadangi nukentėjusysis nesikreipė, atstovas nepateikė įgaliojimo, nuosavybės teisės perėjimo nepagrindė dokumentais. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovei nuo 2018 m. spalio mėnesio yra žinoma apie 2018-10-10 atsakovės sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos, tvirtina 2019-03-04 atsakovės raÅ¡tas Nr. 2004585, kuriame minimas 2018-10-10 sprendimas.

Taip pat įvertintina, kad pačiame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nenurodo, jog jai nebuvo nežinoma apie 2018-10-10 atsakovės sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o versijÄ apie tai, kad nėra duomenų apie Å¡io sprendimo įteikimÄ ieÅ¡kovei iÅ¡kėlė tik dublike.

14. Taip pat bylos duomenys tvirtina, kad 2019-07-31 Lietuvos bankas priėmė sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ spręsti ieÅ¡kovės ir atsakovės ginÄÄ , t. y., kaip pati ieÅ¡kovė nurodė Lietuvos bankui pripažinti, įvykį draudžiamuoju, apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi tikėtina, jog ieÅ¡kovei iki kreipiantis į Lietuvos bankÄ buvo žinoma ir suprantama, kad draudikas yra priėmęs sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2020-09-21, todėl ji yra praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu atsakovei.

15. Ieškovė teigia, kad tarp šalių nėra susiklosčiusių draudiminių santykių, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikytinas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinta, jog draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – draudimo sutartis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu atsakovės bendrovėje.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi yra įgijusi reikalavimo teisę reikalauti atsakovę sumokėti draudiminę iÅ¡mokÄ , todėl siekdama įgyvendinti savo teisę į žalos atlyginimÄ ir pateikiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Taigi prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, nagrinėjame atveju tarp Å¡alių yra susiklostę draudiminiai santykiai, todėl jiems taikytinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nukentėjusiajam trečiajam asmeniui kreiptis į teismÄ dėl draudimo iÅ¡mokos pagal TPVCAPDÄ®.

16. Atmestini ieÅ¡kovės argumentai, kad 2018-10-10 raÅ¡tas nelaikytinas motyvuotu ir iÅ¡samiu paaiÅ¡kinimu, kadangi pastarasis atitinka Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus pateikti motyvuotÄ raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ apie sprendimo priežastis. 2018-10-10 sprendime atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokas aiÅ¡kiai įvardintos priežastys dėl kurių atsisakyta ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

17. Taip pat ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovė pati nelaikė, kad ieÅ¡kinio senatis yra praleista, o tęsė įvykio tyrimÄ , todėl ieÅ¡kovė suprato, jog eismo įvykio tyrimas dar vyksta. Tačiau su tokia argumentacija nesutiktina, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad po 2018-10-10 sprendimo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė teikė vis naujus paklausimus, duomenis, įrodymus, kurie atsakovės nuomone nesudarė pagrindo keisti savo sprendimÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Todėl sutiktina su atsakove, kad po sprendimo priėmimo naujų praÅ¡ymų teikimas neįtakoja ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo ar leidžia spręsti, kad atsakovė nelaikė, jog ieÅ¡kinio senatis yra praleista.

18. Taigi nustatytų aplinkybių ir pateiktų bei iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes apie savo teisių pažeidimÄ turėjo ir galėjo sužinoti 2018-10-10 arba vėliausiai 2019-07-31 gavus Lietuvos banko sprendimÄ .

19. Teismas nenustatė ir ieÅ¡kovė nepateikė bei neįrodė aplinkybių, leidžiančių manyti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad aplinkybių, patvirtinančių praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ pagrįstumas neįrodytas (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovei praÅ¡ant (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), taikytina ieÅ¡kinio senatis ir ieÅ¡kovės reikalavimai, remiantis ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, atmestini (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieÅ¡kovės teisės į draudimo iÅ¡mokÄ 20. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai vilkina draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ , nurodydama priežastį 2020-02-07 paklausimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, jį savo reikalavimÄ grindžia 2020-02-07 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovė privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė teigia, kad pagrindinis, esminis ir pakankamas pagrindas draudiko sprendimui dėl draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo ieÅ¡kovei pagrįsti yra tai, kad ji nėra įgaliota automobilio savininko tokiai iÅ¡mokai gauti.

21. Draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal įstatymuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi, draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, taip pat atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ .

22. TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovÄ privalo pateikti pretenzijÄ dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes, jei į eismo įvykio vietÄ nebuvo kviesta policija, taip pat pateikti informacijÄ ir turimus dokumentus apie kaltininkÄ , eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktÄ , taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 32 punkte taip pat nustatyta, kad pageidaujantis gauti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjęs trečiasis asmuo turi pateikti atsakingam draudikui pretenzijÄ atlyginti žalÄ (nuostolius). Taisyklių 47 punktas numato, kad draudimo iÅ¡moka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo, draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis.

Atsakingas draudikas ar biuras moka draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo ar jo atstovas įvykdė Ä®statyme nustatytas pareigas: pateikė atsakingam draudikui arba biurui pretenzijÄ ir bendru eismo įvykio dalyvių sutarimu užpildytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ eismo įvykio deklaracijÄ , iÅ¡ kurios teksto galima iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio dalyvius, jo aplinkybes, schemÄ (jeigu apie eismo įvykį nebuvo praneÅ¡ta policijai), taip pat turimus eismo įvykio aplinkybių ir žalos įrodymus, atsižvelgdamas į Ä®statymo 15 straipsnio nuostatas, iÅ¡saugojo ir leido apžiÅ«rėti sugadintÄ transporto priemonę ar kitÄ turtÄ tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, laikėsi atsakingo draudiko ar biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, suteikė galimybę iÅ¡tirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, leido atsakingam draudikui ar biurui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį, apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta policijai Kelių eismo taisyklėse numatytais atvejais.

23. Taigi pageidaujantis gauti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjęs trečiasis asmuo turi pateikti atsakingam draudikui pretenzijÄ atlyginti žalÄ (nuostolius). Nagrinėjamu atveju, kadangi ieÅ¡kovė eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė ir žala padaryta automobiliui, todėl pagal nurodyto TPVCAPDÄ® nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo laikytinas automobilio savininkas, dėl ko atsakovė pagrįstai prašė pateikti ieÅ¡kovę automobilio savininko įgaliojimÄ atstovauti sprendžiant žalos atlyginimo klausimus.

IeÅ¡kovė pateikė notaro nepatvirtintÄ Ä¯galiojimÄ . Ä®galiojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimÄ , turi bÅ«ti patvirtintas notaro (CK 2.138 straipsnio 1 dalis). Taigi sutiktina su atsakove, jog ji neturėjo pagrindo spręsti, kad pateiktas įgaliojimas tvirtina ieÅ¡kovę esant automobilio įgaliotine sprendžiant dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. IeÅ¡kovė atsakovei kartu su pretenzija pateikė kitÄ Ä¯galiojimÄ , kuriame nurodyta, jog jis patvirtintas notarės, tačiau notarė atsakovei patvirtino, jog Å¡io įgaliojimo ji netvirtino.

24. IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad ji savo reikalavimÄ grindžia 2020-02-07 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovė privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Bylos duomenys tvirtina, kad automobilio savininkas patvirtinimo, kad pastarÄ jÄ sutartį yra pasirašęs, ji yra autentiÅ¡ka, atsakovei nepateikė. Vertinimo atskaitÄ parengęs A. V. 2020-12-02 elektroniniame laiÅ¡ke atsakovės atstovei nurodė, jog negali patvirtinti, kad Vertinimo ataskaitoje pasirašė automobilio savininkas, asmens tapatybės nustatymo neatliko.

Taigi pastarosios ir sprendimo 23 punkte nustatytos aplinkybės pagrįstai leido abejoti ieÅ¡kovei perleistos reikalavimo teisės pagrįstumu ir automobilio savininko valios dėl reikalavimo dėl eismo įvykio metu patirtos žalos perleidimo ieÅ¡kovei. Pažymėtina kad atsakovei užklausus automobilio savininkÄ , ar galėtų patvirtinti Reikalavimo teisės perleidimo sutarties tikrumÄ , pastarasis duomenų ir patvirtinimo atsakovei nepateikė. IeÅ¡kovė nei kartu su procesiniais dokumentais, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, apie automobilio savininko patvirtinimÄ dėl sutarties autentiÅ¡kumo, taip pat nepateikė automobilio savininko duomenų.

25. Taip pat įvertintina, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė teikdama žodinius paaiÅ¡kinimus teigė, kad pati yra automobilio savininkė, tačiau Å¡iÄ aplinkybę, teismui pareikalavus, pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

26. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ekspertizė 2018 m. gegužės 14 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybėms nustatyti. Ekspertai 2021-10-29 ekspertizės akte Nr. 11-1812 (21) pateikė ekspertinę iÅ¡vadÄ , kad ties automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniu kairiuoju kampu esantys sugadinimai ir automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡iniojo Å¡ono priekinėje dalyje esantys sugadinimai susidarė ne Å¡ių transporto priemonių tarpusavio kontakto metu. Ant abiejų automobilių nebuvo nustatyta tarpusavio kontaktų pėdsakų.

Dėl Å¡ių priežasčių negalima nustatyti automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rimo mechanizmo. Teismo posėdžio, įvykusio 2022-01-21, metu ekspertas V. M. patvirtino, kad palaiko savo ekspertinę iÅ¡vadÄ . IeÅ¡kovė pakartotinės ar papildomos ekspertizės skirti neprašė, nors Å¡i teisė ir galimybė jai buvo patikslinta ir suteikta teismo posėdžio metu. NuÅ¡alinimo ekspertui ieÅ¡kovė taip pat nereiÅ¡kė. Ekspertizės akte naudotos metodikos ieÅ¡kovė neginčijo.

27. Teismo posėdžio metu liudytojas paliudijo, kad jo vairuojamas automobilis susidūrė su ieškovės vairuojamu automobiliu, tačiau pastarojo liudytojo parodymai, įskaitant ir ieškovės žodiniai paaiškinimai, prieštarauja ekspertizės akte pateiktai išvadai, jog ant abiejų automobilių nebuvo nustatyta tarpusavio kontaktų pėdsakų, todėl liudytojo parodymai vertintini kritiškai, prieštaraujančiais byloje esančiai medžiagai ir teismas jais nesivadovauja.

28. Taigi objektyvÅ«s įrodymai pagrindžia, kad ginčo eismo įvykis ir automobilis buvo sugadintas kitomis nei nurodo ieÅ¡kovė, kuri, kaip teigia pati ieÅ¡kovė, buvo eismo įvykio dalyvė, aplinkybėmis. Dėl to, kad automobilių sugadinimai susidarė ne Å¡ių transporto priemonių tarpusavio kontakto metu, ekspertai atliko tyrimÄ . Pažymėtina kad ekspertai atlikdami tyrimÄ , iÅ¡analizavo bylos medžiagÄ , nuvyko automobilio apžiÅ«rėti į jo saugojimo aikÅ¡telę, įvertino eismo įvykio dalyvių nurodytas esmines eismo įvykio aplinkybes ir schemÄ , identifikavo ir iÅ¡analizavo tyrimui pateiktose nuotraukose matomus automobilio sugadinimus ir saugojimo aukÅ¡telėje esančio kito automobilio Audi A8, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavusio eismo įvykyje, esančius sugadinimus. Specialistai atliko transporto priemonių susidÅ«rimo ir judėjimo modeliavimÄ su kompiuterio programa PC Crash 10.2. Ekspertai remdamiesi objektyviais paskaičiavimais paneigė ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę apie 2018-05-14 įvykusį eismo įvykį.

29. IeÅ¡kovės manymu, ekspertas pažeidė LR Teismo ekspertizės įstatymo (toliau-TEÄ®)14 straipsnio 3 dalį, kadangi teismo ekspertas neturi teisės savarankiÅ¡kai rinkti ar imti medžiagos, reikalingos teismo ekspertizei, bet nepateiktos jam proceso įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertai, eksperto iÅ¡vadÄ pagrindę savarankiÅ¡kai apžiÅ«rėję toje pačioje saugomojoje aikÅ¡telėje ginčo eismo įvykyje dalyvavusį kitÄ automobilį, pažeidė TEÄ® 14 straipsnio 3 dalį, kadangi, teismo vertinimu, Å¡i nuostata reiÅ¡kia draudimÄ rinkti medžiagÄ , susijusiÄ su tiriamu objektu, tačiau neapima informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, rinkimu, pateikiant iÅ¡samesnę iÅ¡vadÄ , vykdant teismo užduotį.

TEÄ® 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad ekspertas turi teisę savarankiÅ¡kai pasirinkti atliekamų tyrimų bÅ«dus. Taip pat prieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu, atlikta ekspertizė nepažeidžia ir TEÄ® 26 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuostatos, kad teismo ekspertizei reikalingÄ medžiagÄ pateikia jÄ paskyręs teismas ar teisėjas arba jų įpareigoti pareigÅ«nai ar atstovai. Kadangi ieÅ¡kovės atstovas neįvardino ir teismas nenustatė, kurios reikalingos medžiagos teismas neteikė ekspertizei atlikti.

30. Atmestini ieÅ¡kovės atstovo argumentai, kad taip pat yra pažeistas TEÄ® 27 straipsnio 5 dalies reikalavimas, numatantis prie teismo ekspertizės akto pridėti vaizdinę medžiagÄ , kuri yra sudedamoji teismo ekspertizės akto dalis, kadangi ekspertizės akte yra pridėta vaizdinė medžiaga – foto nuotraukos. Nors ieÅ¡kovės atstovas nurodo, kad ekspertas negalėjo nurodyti, kurios foto yra atliktos ekspertinio tyrimo metu, o kurios yra panaudotos iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų, tačiau ekspertui nurodžius, jog gali pateikti visas foto kurios atliktos ekspertinio tyrimo metu, praÅ¡ymo jas pateikti į bylÄ ieÅ¡kovė neteikė, pati nurodyti, kurios nuotraukos neatitinka ekspertinio tyrimo metu užfiksuotų fotonuotraukų taip pat nenurodė.

31. Ieškovė taip pat teigia, kad ant automobilio galėjo atsirasti papildomi sugadinimai, detalės galėjo būti pajudintos dėl išorinio poveikio, tačiau pastarieji teiginiai laikyti ieškovės prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

33. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu pakanka konstatuoti, kad V. D. priklausantis automobilis buvo apgadintas ne ieÅ¡kovės nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, o atsakovė įrodė aplinkybes atleidžiančias jÄ nuo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir ji pagrįstai Å¡io eismo įvykio nepripažino draudžiamuoju. Nesant nustatyto draudžiamojo įvykio, neatsiranda ir draudiko prievolė sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ (LR Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis, CK 6.987 straipsnis).

34. Dėl kitų Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35. Atsakovė prašė priimti atskirÄ jÄ nutartį CPK 300 straipsnio pagrindu. CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiÅ¡kėjus, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokuratÅ«rai. Teismas ieÅ¡kovės veiksmuose nemato akivaizdžių, be papildomo tyrimo galimų nustatyti nusikalstamos veikos požymių, atsakovės nurodomos aplinkybės, kuriomis ji grindžia savo praÅ¡ymÄ kreiptis į prokurorÄ , nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko ir nėra tiriamos Å¡ioje byloje. Todėl praÅ¡ymas netenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

37. Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos atsakovės naudai jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 909,92 Eur ekspertizės iÅ¡laidos ir 112,66 Eur už OOO „KitMarka“ už teisinę pagalbÄ bendraujant su Rusijos Federacijos notare.

38. Teismas atmeta ieÅ¡kovės atstovo argumentus, kad 112,66 Eur atsakovės patirtos iÅ¡laidos yra nepagrįstos, kadangi kaip matyti Å¡ias iÅ¡laidas atsakovė patyrė tirdama ieÅ¡kovės teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , todėl jos laikytinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis.

39. Remiantis CPK 92 straipsniu, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina 10,50 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834, iÅ¡ ieÅ¡kovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 022,58 Eur (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt du eurus ir 58 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,50 Eur (deÅ¡imti eurų ir 50 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Dovilė Sadauskaitė