12256cf7-b273-4c11-ad60-e69cfbb1f0ed · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas V Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-121/2013Teisėjas Alenas Piesliakas                                 Teisminio proceso Nr. 1-12-1-05147-2011-6       Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1,        1.2.14.3.2.2, 1.1.4.5.1; 1.1.7.1, 1.1.4.7,        1.1.8.1.1., 1.1.8.7.1., 1.1.8.10.3.; 2.4.6.;      2.4.7. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S 2013 m. sausio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Arūno Pažarskio, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Jekaterinai Abbakumovai,gynėjams advokatams Viktorui Rutkauskui, Vilhelmui Keliuočiui, nuteistiesiems J.

M. (J. M.) ir A. V. (A. V.),vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. M. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kalu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 str. 2 d. (plėšimas, įvykdytas L. J. atžvilgiu), ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas, įvykdytas D.

V. atžvilgiu), ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 4 d., prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė A.

V. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas, įvykdytas D. V. atžvilgiu), ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 4 d., prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė J.

M. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., J. M. iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas, įvykdytas L. J. atžvilgiu).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu iÅ¡ A. V. bei J. M. solidariai priteista 230,00 Lt (du Å¡imtai trisdeÅ¡imt litų) L. V. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ A.

V. K. J. naudai priteista 800,00 Lt (aÅ¡tuoni Å¡imtai litų) patirtai turtinei žalai atlyginti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : A. V., nuteistas už tai, kad grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, panaudojęs peilį ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. jis, kartu su nenustatytu asmeniu, 2011 m. lapkričio 26 d., apie 12.30 val., visuomeninio transporto stotelėje „Žvėrynas“ (link Laisvės pr.), esančioje prie Narbuto-Sėlių sankryžos, Vilniuje, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , abiem iÅ¡ už nugaros priėjus prie nepilnamečio L.

J., A. V. laikydamas deÅ¡inėje rankoje peilį, atsistojo nukentėjusiajam iÅ¡ vienos pusės, tuo metu nenustatytas asmuo, atsistojęs iÅ¡ kitos pusės, laikydamas deÅ¡inėje rankoje Å¡virkÅ¡tÄ , kita ranka L. J. už rankos, paklausė, ar Å¡is žino, kas yra ŽIV, ar AIDS, ir pareikalavo pinigų, telefono, jei nenori sužinoti, kas tai yra, o nukentėjusiajam iÅ¡sigandus grasinimų ir atidavus turėtÄ turtÄ , pagrobė K. J. priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žLG GD510“ 800,00 Lt vertės.Taip pat A.

V. ir J. M. nuteisti už tai, kad grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ ir atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. A. V. ir J. M. 2011 m. gruodžio 21 d., apie 15.00 val., miÅ¡kelyje, esančiame prie Molėtų pl. ir Sodų 4-osios g. sankryžos, Vilniuje, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , A. V. paėmus nukentėjusiajam už kaklo, pareikalavo pinigų ir liepė atiduoti piniginę. Nukentėjusiajam D. V. iÅ¡sigandus ir atidavus piniginę, A.

V. paėmė jÄ ir perdavė J. M., iÅ¡ kurios pastarasis iÅ¡traukė 230,00 Lt, o piniginę grÄ Å¾ino. Tęsdami veikÄ , jie tarpusavyje kalbėjo apie tai, keliais smÅ«giais galėtų D. V. „iÅ¡jungti“, tuo sukeldami nukentėjusiajam pagrįstÄ baimę, jog bus sužalotas, ir tokiu bÅ«du, bendrais veiksmais, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ ir atimdami galimybę nukentėjusiajam D. V. prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajai L. V. priklausantį 230,00 Lt vertės turtÄ .J.

M. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis, panaudojęs peilį pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. jis, 2011 m. lapkričio 26 d., apie    12.30 val., visuomeninio transporto stotelėje „Žvėrynas“ (link Laisvės pr.), esančioje prie Narbuto-Sėlių sankryžos, Vilniuje, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V., abiem iÅ¡ už nugaros priėjus prie nepilnamečio L. J., A. V. laikydamas deÅ¡inėje rankoje peilį, atsistojo nukentėjusiajam iÅ¡ vienos pusės, tuo metu jis atsistojęs iÅ¡ kitos pusės, laikydamas deÅ¡inėje rankoje Å¡virkÅ¡tÄ , kita ranka - L.

J. už rankos, paklausė, ar Å¡is žino, kas yra ŽIV ar AIDS, ir pareikalavo pinigų, telefono, jei nenori sužinoti, kas tai yra, tuo sukeldamas nukentėjusiajam pagrįstÄ baimę užsikrėsti nepagydoma liga. Tokiu bÅ«du, bendrais veiksmais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , atėmė galimybę nukentėjusiajam L. J. prieÅ¡intis, kuris iÅ¡sigandęs, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, atidavė turėtÄ telefonÄ â€žLG GD510“ – 800,00 Lt vertės, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ nukentėjusiajam K.

J. priklausantį 800,00 Lt vertės turtÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. praÅ¡o iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje jis yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. ir dėl plėšimo L. J. atžvilgiu skirti jam Å¡velnesnę bausmę, o dėl plėšimo D. V. atžvilgiu visiÅ¡kai iÅ¡teisinti todėl, kad nėra jokių pagrįstų nusikaltimo padarymo įrodymų.Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendį Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. numatytais pagrindais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir panaikinti jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), ir apraÅ¡omosios nuosprendžio dalies vietÄ :

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. ir 56 str. teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. laisvės atėmimo bausmę“, nes jis nėra recidyvistas. Skundu taip pat praÅ¡oma suÅ¡velninti nuteistajam J. M. paskirtÄ trejų metų laisvės atėmimo bausmę už plėšimÄ iÅ¡ D. V., taip pat suÅ¡velninti galutinę subendrintÄ ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. KitÄ nuosprendžio dalį skundu praÅ¡oma palikti nepakeistÄ .Nuteistasis J. M. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas D.

V. plėšimo atveju pripažino A. V. ir J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. Be to, pirmosios instancijos teismas spręsdamas bausmės dydžio klausimÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 27 str. ir 56 str. nuostatomis.Pagal Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tada, kai veika padaryta bendrininkų grupėje. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno iÅ¡ bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ pobÅ«dį ir laipsnį, gali nepripažinti Å¡ios aplinkybės atsakomybę sunkinančia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose 20 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei plėšimas padaromas veikiant bendrininkų grupe, Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti nurodoma nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kurioje nusikalstamos veikos aplinkybės pripažintos įrodytomis. Tačiau dėl Å¡ios aplinkybės pripažinimo ar nepripažinimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nusprendžia atsižvelgdamas į konkretų kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ pobÅ«dį ir laipsnį.Apelianto vertinimu, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu dėl 2011 m. gruodžio 21 d.

įvykdyto plėšimo iÅ¡ D. V. nenustatė, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtÄ . Nuteistojo įsitikinimu, jo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pasyvÅ«s ir antraeiliai, nes jis tik padėjo A. V. tuo metu, kai pastarasis nuteistajam perdavė nukentėjusiojo piniginę ir jis tik iÅ¡traukė pinigus. Dėl to, nuteistojo nuomone, jo veiksmai neturėtų bÅ«ti vertinami kaip padaryti bendrininkų grupėje.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis nebuvo pripažintas recidyvistu, todėl teismas nepagrįstai skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 27 str.

Be to, nors nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuteistajam J. M. yra skirtina bausmė artima Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijos vidurkiui, tačiau paskyrė bausmę, lygiÄ sankcijos vidurkiui, t. y. trejus metus laisvės atėmimo. Be to, A. V. už tÄ patį nusikaltimÄ ir už Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ , t. y. už apysunkį ir už sunkų nusikaltimÄ , skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta ketverių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o nuteistajam tik už vienÄ apysunkį nusikaltimÄ buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Be to, A. V. pirmosios instancijos teismas prie paskirtos bausmės pridėjo Å¡eÅ¡ių mėnesių, o apeliantui vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmės dalį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo A.

V. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ L. J. atžvilgiu jam paskirtos bausmės dydžiu, o taip pat praÅ¡o iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, padarytos D. V. atžvilgiu. Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei nuteistojo A. V. apeliacinio skundo turiniu konstatuoja, kad A. V. dėl nusikalstamos veikos D. V. atžvilgiu yra nuteistas pagrįstai. Nuteistojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo D.

V. nuosekliais parodymais, nukentėjusiojo D. V. parodymais, iÅ¡ dalies paties nuteistojo A. V. bei nuteistojo J. M. parodymais. Nuteistojo kaltę taip pat patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai, t. y. 2012 m. sausio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas (t. 1, b. l. 116-117), 2012 m. sausio 12 d. tarnybinis praneÅ¡imas (t. 1, b. l. 118-119), 2012 m. kovo 27 d. asmens parodymo atpažinti protokolas (t. 1, b. l. 132-135), 2012 m. kovo 27 d. asmens parodymo atpažinti protokolas (t. 1, b. l. 136-138).

Kolegijos vertinimu, įvertinęs nurodytų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A. V. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. nukentėjusiojo D. V. atžvilgiu, nėra nustatyta nė vienos aplinkybės, kuria remiantis bÅ«tų pagrindas nuteistÄ jį iÅ¡teisinti.Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo A. V. apeliacinio skundo teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas, pirmiausia, suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Apeliantas padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus (plėšimas iÅ¡ L.

J. ir plėšimas iÅ¡ D. V.), kurių vienas priskiriamas apysunkių, o kitas - sunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis neprisipažino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos L. J. atžvilgiu nenustatė, nes nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintas jo bendrininkas darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti, nes ji visiÅ¡kai atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, padarytos D. V. atžvilgiu, laikė tai, kad nusikalstama veika padaryta nuteistajam veikiant bendrininkų grupėje kartu su nuteistuoju J. M.. Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokio pagrindo nesutikti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo A. V. paskirtÄ bausmę. Buvo atsižvelgta į tai, kad abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtos, nusikaltimai priskiriami apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms.

Nors nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas yra teistas jau tris kartus, kas rodo, kad jis nėra linkęs taisytis. Nusikalstamos veikos yra smurtinio pobÅ«džio, Å¡ias veikas jis padarė prieÅ¡ nepilnamečius asmenis. A. V. bÅ«damas laisvėje, niekur nedirbo, nesimokė, yra nevedęs, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ . Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, recidyvistui už naujai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paprastai skiriama bausmė, didesnė nei straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė bausmes, kurios lygios straipsnių, pagal kuriuos nuteistas A. V., vidurkiams. Jokių aplinkybių, kuriomis remiantis apeliacinės instancijos teismas galėtų Å¡velninti nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę, nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo A.

V. apeliacinis skundas yra atmestinas, jam paskirta bausmė paliekama nepakeista.Kaip matyti iÅ¡ J. M. apeliacinio skundo turinio, jis iÅ¡ esmės nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, t. y. kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, bei pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ aplinkybę, kad jis yra recidyvistas.Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Taigi, bendrininkavimas galimas visose nusikalstamos veikos stadijose. Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-364/2011). IÅ¡ anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar iÅ¡ankstinis susitarimas nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai, susitarti įmanoma ir rodant pritarimÄ kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus.

Nagrinėjamoje byloje iÅ¡vada apie nuteistojo J. M. bendrininkavimÄ su kitu nuteistuoju daryta, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų atliktus veiksmus. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, A. V. atliktas nukentėjusiojo D. V. paėmimas už kaklo, nesukėlė nukentėjusiajam fizinio skausmo ar sveikatos sutrikdymo, tačiau tai buvo fizinis veiksmas, siekiant iÅ¡gÄ sdinti nukentėjusįjį, pakirsti jo valiÄ prieÅ¡intis ir taip palengvinti sau sÄ lygas užvaldyti nukentėjusiojo turimÄ turtÄ , o tai atitinka kitokios galimybės prieÅ¡intis atėmimo požymį.

Tiek bendrai visa situacija, kuomet nuteistieji nuo pat iÅ¡lipimo iÅ¡ autobuso visÄ ir pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ kontroliavo nukentėjusiojo veiksmus, tiek jų abiejų pasakymai apie galimÄ fizinio smurto panaudojimÄ , taip pat teisingai įvertinti kaip atlikti siekiant palengvinti svetimo turto įgijimÄ ir atitinka grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ požymį. Taigi akivaizdu, kad J. M. suprato A. V. veiksmų esmę – siekį užvaldyti svetimÄ turtÄ ir pats sÄ moningai dalyvavo padarant Å¡iÄ veikÄ , betarpiÅ¡kai prisidėdamas realizuojant nusikalstamÄ ketinimÄ pagrobti nukentėjusiajam priklausančius pinigus, nes bÅ«damas įvykio vietoje, kai A.

V. paėmė nukentėjusiajam už kaklo, suteikė A. V. reikalingÄ pagalbÄ â€“ išėmė iÅ¡ nukentėjusiojo piniginės joje buvusius pinigus. Minėtos aplinkybės reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų veiksmų apimties, abu jie turėjo vieningÄ tikslÄ ir atsako kaip plėšimo bendravykdytojai. Toks bendrininkavimo aiÅ¡kinimas atitinka teismų praktikoje įsitvirtinusį aiÅ¡kinimÄ , todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bendrininkavimo institutÄ reguliuojančios Lietuvos Respublikos BK nuostatos, nuteistojo J.

M. atžvilgiu Å¡ioje byloje bÅ«tų aiÅ¡kintos ir taikytos netinkamai. Pažymėtina, kad savo apeliaciniame skunde nuteistasis savitai interpretuoja Lietuvos Respublikos BK 27 str. nuostatas. Akcentuotina, kad teismo nuosprendžiu asmuo gali bÅ«ti pripažintas, atskirai tai aptariant nuosprendyje, pavojingu recidyvistu ir tuomet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 2 d., tokiam asmeniui yra skiriama tik griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė.

Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas ir atskirai pripažinti jo tokiu nuosprendyje teismas neprivalo. Pažymėtina, jog vadovaujantis teismų praktika, recidyvistui paprastai skiriama bausmė didesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tačiau paprasto recidyvo atveju, teismas nėra įpareigotas skirti recidyvistui tik didesnę nei straipsnio, pagal kurį jis teisiamas, sankcijos vidurkis bausmę.

Å iuo atveju, įstatymas leidžia tokiam asmeniui paskirti ir Å¡velnesnę bausmę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, individualizavęs bausmę, nuteistajam J. M. paskyrė bausmę, lygiÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. vidurkiui, nesudaro pagrindo teigti, kad skiriant bausmę nuteistajam, buvo pažeisti įstatymo reikalavimai. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Visas Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Nusikalstama veika, už kuriÄ pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas J. M., padaryta tiesiogine tyčia, nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. J. M. yra teistas septynis kartus, visus kartus už plėšimus ir vagystes, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, bÅ«damas laisvėje niekur nedirbo, nesimokė, be to, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Akcentuotina ir tai, kad tiek J. M., tiek A. V. už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ nukentėjusiojo D. V. atžvilgiu, buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Tai, kad nuteistajam A. V. už nusikalstamas veikas, padarytas tiek L. J., tiek D. V. atžvilgiu dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du buvo paskirta ketverių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nesudaro pagrindo Å¡velninti J. M. paskirtos bausmės dydžio. Kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad A. V. subendrinus nuosprendžiu paskirtÄ bausmę su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta tik Å¡eÅ¡i mėnesiai laisvės atėmimo, o nuteistajam J.

M. - vieneri metai laisvės atėmimo, nėra pagrindas Å¡velninti galutinę nuteistajam J. M. pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę. Akcentuotina, kad teismas, skirdamas bausmę teisiamam asmeniui, jÄ individualizuoja. J. M. yra teistas daugiau kartų negu A. V., o ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu jam paskirta griežtesnė nei A. V. bausmė. Taigi, iÅ¡ esmės Å¡ios aplinkybės ir nulėmė, kad nuteistajam J. M. buvo pridėta didesnė bausmės dalis.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus konstatuoja, kad nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė iÅ¡vadas dėl apelianto A.

V. kaltės. Spręsdamas jo kaltės klausimÄ , teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir iÅ¡vadas, kad jis padarė jam inkriminuojamas veikas grindė ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nenustatyta.

Be to, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistiesiems paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, tinkamai subendrintos su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: atmesti nuteistųjų A. V. (A. V.) ir J. M. (J. M.) apeliacinius skundus. Kolegijos pirmininkė                                                                 Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai                                                                                           Artūras Pažarskis                                                                                              Laureta Ulbienė