2016-03-23 Nr. AB-6530-3-63-3-02881-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-266-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02881-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. ir 2016 m. sausio 15 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, prašymą atsakovui A. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras), (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kuriuo iš atsakovo A. G. prašė priteisti 238,07 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (b. l. 2–3).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nes konstatavo, kad prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (b. l. 14–15).

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 14 d. gautas pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirasis skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo (b. l. 18–19).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi atskirojo skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 24–26).

Teismas nustatė, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu, kuriuo koncesijos sutarties pagrindu UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras įgaliojamas atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Cituojamas įgaliojimas grindžiamas išimtinai 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi. Be to, teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 2007 m. liepos 9 d. pasirašius koncesijos sutartį tarp sutarties šalių neatsirado atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip įstatyminio atstovo, nei kaip atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 2 ir 3 d.), o vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Atsižvelgęs į tai, teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia koncesijos sąvoką – vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį Įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.

Koncesijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai koncesijos sutarties dalykas yra viešųjų paslaugų, už kurias yra ar gali būti renkama vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą, teikimas, suteikiančioji institucija gali suteikti ar perleisti koncesininkui teisę rinkti tokias rinkliavas iš fizinių ir juridinių asmenų. Tokiu atveju suteikiančioji institucija turi užtikrinti, kad būtų priimti visi tokiai teisei įgyvendinti reikalingi kompetentingų savivaldybių institucijų sprendimai.

Atitinkamai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip koncesiją suteikiančioji institucija, užtikrino ir priėmė bei įgyvendino visus teisės aktus, kuriais perdavė viešosios paslaugos teikimą koncesininkui, suteikdama teisę rinkti vietinę rinkliavą, tame tarpe ir kreiptis dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisminiu keliu. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 (Administracinė jurisprudencija Nr.

19) ir 2010 m. birželio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-382/2010 konstatuota, jog įstatymas įtvirtina neribotą galimybę naudotis teise pavesti teikti viešąsias paslaugas savo įsteigtam ūkio subjektui. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybė viešųjų paslaugų teikimą bei vietinės rinkliavos rinkimą yra perdavusi vietinės rinkliavos administratoriui – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuris savarankiškai vykdo vietinės rinkliavos administravimą ir veikia ne kaip Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas, o kaip savarankiškas juridinis vienetas.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 (motyvuojamosios dalies 90 p.), vertindama būtent Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio aspektu, taip pat konstatavo, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas, kaip savivaldybėms priskirta funkcija, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą apima ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų, inter alia atliekų tvarkymo (inter alia atliekų naudojimo ir šalinimo) viešųjų paslaugų teikimo, organizavimą.

Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, taip pat įvertinus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (2002 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) pateiktus sąvokų „atliekų tvarkymas“, „atliekų naudojimas“, „atliekų šalinimas“ apibrėžimus, buvo padaryta išvada, kad minėtais savivaldybių sprendimais ir / arba jų pagrindu sudarytomis sutartimis regioniniams atliekų tvarkymo centrams buvo pavesta teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, t. y. vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo prasme.

Atitinkamai cituojamos nutarties motyvuojamosios dalies 103 punkte konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė vykdyti ūkinę veiklą pavedė būtent UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui.

Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir konstatavęs, kad Klaipėdos miesto savivaldybė su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 perdavė savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, o pastaroji savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas (ūkinę veiklą), teismas pabrėžė, jog akivaizdu, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.), ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Teismas kartu atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir pareiškėjo atstovu įvardijama UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra savarankiški teisės subjektai, todėl pagal bendrąsias prievolių atsiradimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalį kaip juridiniai asmenys įgijo civilines teises, prisiėmė civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas.

Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Iš to seka, kad juridinio asmens atstovavimas kitam juridiniam asmeniui nėra numatytas. Todėl teisinio vertinimo nekeičia ir po to, kai teismas išsprendė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo priėmimo klausimą, naujai įvardintas kitas atstovavimo pagrindas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas (be numerio), kadangi ir šis įgaliojimas nesukuria nei įstatyminio (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei atstovavimo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.) teisinių santykių.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojime (be numerio) šiuo atveju taip pat nenurodė jokio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte numatyto teisinio pagrindo, suteikiančio teisę įgalioti kitą juridinį asmenį vietos savivaldos vykdomosios institucijos vardu atlikti veiksmus, susijusius su teisminiu atstovavimu. Todėl teismas sprendė, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas dėl nurodytų aplinkybių nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo padavė įgaliojimų neturintis atstovas, todėl teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 28–30), kuriame prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Atskirajame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai, kadangi UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu ir išimtinai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai. Be to, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas bei tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. VMI pervestos vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešime, kuris pateiktas kartu su prašymu, taip pat aiškiai nurodyta, kad vietinės rinkliavos gavėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra tik rinkliavos rinkėjas. Taigi, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje.

Atskirajame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad teismas sprendė ginčą iš esmės ir vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, spręsdamas klausimą dėl prašymo priėmimo. Tuo tarpu ABTĮ 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje gali įpareigoti pareiškėją teikti įrodymus, papildomus paaiškinimus dėl keliamų reikalavimų. Be to, iš kartu su atskiruoju skundu pateikto įgaliojimo akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiru įgaliojimu suteikė teisę UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atitinkamai yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Kartu pažymima, kad suteikus įgaliojimą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui atstovauti bylose dėl vietinės rinkliavos skolų priteisimo ir siekiama teisme administracinę bylą iškelti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes visiškai nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas prašymų dėl vietinės rinkliavos išieškojimo apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Papildomai akcentuojama, kad 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 įtvirtinta koncesininko teisė kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo (47 p.), tačiau nenustatyta, jog pareiškėjas gali būti tik UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Taigi, bylose dėl vietinės rinkliavos išieškojimo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras gali būti savarankiškas pareiškėjas arba kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis. Atitinkamai šiuo metu visose be išimties įmonių bankroto bylose UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimai dėl vietinės rinkliavos yra prilyginti reikalavimams dėl mokesčių į biudžetą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiamos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. ir 2016 m. sausio 4 d. nutartys, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo ir prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo konstatavus, jog jie paduoti neįgalioto vesti bylą asmens.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Pagal ABTĮ 148 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi, jeigu atskirąjį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas, gali būti taikoma aptarta ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata.

Tikrinamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras neturi įgaliojimų atstovauti pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, įskaitant ir teisę pareiškėjo vardu paduoti atskirąjį skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, akcentuoja, kad atstovavimo administracinėse bylose klausimai reglamentuojami ABTĮ 49–50 straipsniuose, atstovavimas pagal pavedimą yra nustatytas ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus šios dalies 1–9 punktuose nustatytus veiksmus, nes įgaliojimas atlikti šiuos veiksmus turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (ABTĮ 50 str. 3 d.). Taigi atstovaujamasis atstovaujamojo vardu gali apskųsti teismo sprendimą ar nutartį ir perduoti įgaliojimus kitam asmeniui (perįgalioti) (ABTĮ 50 str. 2 d. 6 ir 7 p.) tik tada, jeigu įgaliojimas atlikti šiuos procesinius veiksmus yra specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ABTĮ nenustato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, svarbu tik tai, kad subjekto įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminti (2015 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas (šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suteiktas įgaliojimas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui) nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Nustatyta, kad atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro teisininkė G. E.. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo matyti, kad jis įgaliojo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo visų instancijų teismuose ir atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant teismo sprendimo ar nutarties apskundimą ir įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą). UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojo G. E. atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose, nagrinėjamose apygardų administraciniuose teismuose. Minėtame perįgaliojime yra aptarta G. E. teisė atstovaujamojo vardu apskųsti teismo sprendimą ar nutartį.

Remdamasi aptartu teisiniu reguliavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinusi pateikto įgaliojimo ir perįgaliojimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro teisininkė G. E., pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašiusi atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo, buvo tinkamai įgaliota (perįgaliota) atlikti minėtą procesinį veiksmą, t. y. apskųsti teismo nutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą analogiškose bylose (žr., pvz., 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-179-602/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-192-520/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. sausio 15 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

ABTĮ 149 straipsnio 2 dalis ir 150 straipsnis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per skundžiamą nutartį priėmusį teismą, kuris ne tik sprendžia atskirojo skundo priėmimo klausimą, bet ir gali išspęsti skundžiamos nutarties (išskyrus dėl nutarčių priimtų ABTĮ 101 str. numatytais atvejais) panaikinimo klausimą. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nesprendžia pareiškėjo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties priėmimo ir jo pagrįstumo klausimų ir šio atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan