122271b7-33a0-4849-a28d-e785d366d7d9 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1591-240/2016proceso Nr. 1-01-1-06818-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.1.;2.1.10.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 12 d.Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, kaltinamiesiems V. J., T. P., O. G., jų gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K.

M., jo įgaliotajam atstovui advokatui Arvydui Gudui, laiduotojoms J. J., L. G., R. P.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. J., gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, A. Stulginskio universiteto studentas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,T.

P., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, Å«kininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,irO. G., gim. (duomenys neskelbtini) Plungėje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, A. Stulginskio universiteto studentas, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, 2012-08-28 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p.,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamieji V. J., T. P. ir O. G., veikdami bendrai, 2016 m. vasario 11 d., apie 03.00 val., vieÅ¡oje vietoje – prie naktinio klubo „Combo“, esančio Raudondvario pl. 107, Kaune, laiptų, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, nukentėjusiojo K. M. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: V. J. ne mažiau kaip du kartus rankų kumščiais sudavė jam į galvos sritį, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindinio, ir ne mažiau kaip keturis kartus kojomis spyrė jam į galvos sritį, kaltinamasis T.

P. nuo V. J. smÅ«gių į galvos sritį nugriuvusiam ir gulinčiam ant grindinio nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus rankų kumščiais sudavė į galvos sritį ir ne mažiau kaip keturis kartus kojomis spyrė į galvos sritį, kaltinamasis O. G. gulinčiam ant grindinio K. M. ne mažiau kaip du kartus kojomis spyrė į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame antakyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir paakiuose bei kaktoje, kraujosruvÄ kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimÄ kaktoje, galvos smegenų sukrėtimÄ , tokiu bÅ«du muÅ¡damas sukėlė K.

M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad iki įvykio pažinojo kitus kaltinamuosius, o nukentėjusiojo nepažinojo. Sutinka su visais teiginiais, iÅ¡dėstytais kaltinamajame akte. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, galėjo spardyti nukentėjusįjį.

Atlygino dalį žalos. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sutinka atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . PraÅ¡o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad iki įvykio pažinojo kitus kaltinamuosius, nukentėjusiojo nepažinojo. Sutinka su visais teiginiais, iÅ¡dėstytais kaltinamajame akte. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, buvo neblaivus, galėjo muÅ¡ti ir spardyti nukentėjusįjį. Atlygino dalį žalos.

Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sutinka atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . PraÅ¡o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .Kaltinamasis O. G. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad iki įvykio pažinojo kitus kaltinamuosius, nukentėjusiojo nepažinojo. Sutinka su visais teiginiais, iÅ¡dėstytais kaltinamajame akte. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena. Buvo neblaivus. Mušė ir spardė nukentėjusįjį, neskaičiuodamas smÅ«gių. Atlygino dalį žalos – 400 eurų.

Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sutinka atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . PraÅ¡o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .Nukentėjusysis K. M. parodė, kad kaltinamuosius pažinojo iÅ¡ matymo. TÄ dienÄ vyko renginys studentams, kuriame buvo labai daug žmonių. Nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs tik dvi mažas stiklines alaus, Å¡oko. Atvyko autobusai iÅ¡vežioti studentų. BÅ«damas lauke su D. L. ir V. G. laukė autobuso. Buvo ir daugiau žmonių, laukiančių autobuso.

Pamatė, kaip kaltinamasis T. P. sudavė kažkokiam studentui į veidÄ , Å¡is nukrito. Tomas jam dar spyrė gulinčiam. Po to jie pakėlė tÄ studentÄ ir toliau laukė autobuso. Sužalotas vaikinas kažkur nuėjo. Lauke vyko kažkokios muÅ¡tynės, todėl paėjo nuo jų kiek toliau. Praėjus pro kaltinamÄ jį V. J., iÅ¡ automobilio „BMW X5“ iÅ¡Å¡oko T. P., ir pribėgęs prie nukentėjusiojo, Å¡aukė visokius necenzÅ«rinius žodžius. Automobilį vairavo mergina Å¡viesiais plaukais.

Nukentėjusysis norėjo bėgti, bet V. J. jam kelis kartus sudavė, nuo ko jis nukrito ant žemės. SmÅ«giai tęsėsi toliau. V. J. nukentėjusiajam du kartus sudavė į galvÄ ir du kartus spyrė. SmÅ«giai buvo labai stiprÅ«s ir skausmingi. T. P. nukentėjusiajam, gulinčiam ant žemės, sudavė smÅ«gius į galvÄ ir keturis kartus spyrė. Tada atbėgo kaltinamasis O. G. ir du kartus spyrė nukentėjusiajam. K. M. prarado sÄ monę ir nebežino, kas po to vyko, ar jam dar buvo smÅ«giuota.

Atsigavo tik Kauno klinikose. Gulėjo ligoninėje. Kai kaltinamieji jį mušė, visi aplink buvo pasipiktinę, bet niekas jam nepadėjo. Girdėjo tik pasibaisėjimo žodžius ir spiegimÄ . D. L. ir V. G. stengėsi patys iÅ¡vengti smurto ir nukentėjusiajam nepadėjo. Po įvykio susipažino su Ignu, kuris sakė, kad įvykio metu stovėjo netoli ir matė, kaip kaltinamieji mušė nukentėjusįjį. Nežino, kodėl kaltinamieji jį mušė, nes nebuvo su jais susipykęs. Kaltinamieji buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s, nuo T.

P. jautė stiprų alkoholio kvapÄ . V. G. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ . Kaltinamieji jo atsiprašė tik teisme, nors jis juos po to ne kartÄ matė universitete. Rytis skambino ir ragino atsiimti iÅ¡ policijos pareiÅ¡kimÄ . Nei vienas iÅ¡ jų nukentėjusiojo nelankė. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl 4800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamieji jau atlygino po 400 Eur. Kaltinamieji savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė dideles kančias. Ä®vykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas smegenų sukrėtimas, jis negalėjo matyti kairiÄ ja akimi, buvo padarytos kraujosruvos.

Iki Å¡iol jaučia kairės akies sužeidimo pasekmes, anksčiau matė puikiai. Po įvykio negalėjo pilnavertiÅ¡kai pasiruoÅ¡ti jėgos trikovės čempionatui, negalėjo laikyti informatikos egzamino. Sužalojimo pasekmės jaučiamos treniruojantis. Po įvykio jautėsi labai pažemintas, nes įvykį matė daug bendrakursių. Po įvykio jis kurį laikÄ negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų.Liudytojas D. L. parodė, kad kaltinamuosius buvo matęs anksčiau, pažįsta nukentėjusįjį.

Ä®vykio dienÄ su Klaudijumi buvo klube, iÅ¡gėrė po bokalÄ alaus. Eidami į autobusÄ , pamatė lauke, netoli laiptų, ant žemės gulintį M. F.. Jam gulinčiam bandė suduoti T. P.. Kažkas nuo gulinčio M. F. atitraukė T. P. ir nuvedė jį link BMW X5 markės automobilio. Aplink buvo ir daugiau žmonių. Jis su Klaudijumi pakėlė nuo žemės M. F.. Prie jų priėjo V. G., su kuriuo jie tada ir susipažino. T. F. kiek pastovėjo, apsižvalgė ir kažkur nuėjo. Jie trise – liudytojas, nukentėjusysis ir V.

G. - ėjo link autobuso. Klaudijus ėjo priekyje. Pamatė, kad T. P. bėgo link Klaudijaus. Å is apsisuko eiti atgal, bet tada prie Klaudijaus pribėgo V. J., kuris sudavė Klaudijui į galvos sritį du smÅ«gius. Klaudijus nukrito ant žemės. Prie gulinčio Klaudijaus pribėgo T. P., kuris sudavė du smÅ«gius rankomis į veidÄ ir du kartus spyrė kojomis. Nuo tokių smÅ«gių kojomis Klaudijus persivertė, tada O. G. spyrė į galvÄ gulinčiam Klaudijui. Osvaldas ėjo link liudytojo ir V. G., rodydamas kažkokius neaiÅ¡kius gestus ar mostus, bet po to nubėgo į automobilį.

T. P., prieÅ¡ nubėgdamas, dar spyrė du kartus Klaudijui į veidÄ . Kaltinamieji susėdo į automobilį ir nuvažiavo. Automobilį vairavo mergina. Kaltinamieji buvo neblaivÅ«s. Jiems nuvažiavus kėlė Klaudijų, Å¡is nesikėlė, klupo, tada V. G. iÅ¡ liudytojo mobiliojo telefono iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Klaudijus nebuvo neblaivus, tačiau buvo apsvaigęs nuo sumuÅ¡imo ir tik maždaug po 15 minučių suvokė kas įvyko. Atvykę policijos pareigÅ«nai sakė, kad buvo sustabdytas kaltinamųjų automobilis.

Klaudijus kaltinamiesiems nieko nedarė ir nesakė, jie jį sumušė be jokių priežasčių. Vėliau kaltinamieji taip ir neatsiprašė Klaudijaus. Nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, nes buvo labai sumuštas.Liudytojas V. G. parodė, kad išėjo iš klubo su Dominyku ir Klaudijumi. Pamatė, kad lauke T. P. ir O. G. mušė M. F.. Po to jie pakėlė M. F. nuo žemės ir nuėjo laukti autobuso. Kaltinamiesiems kažkas nepatiko. V. J. pirmasis sudavė smūgį Klaudijui, po to Klaudijų mušė T.

P., dar po to - O. G.. Klaudijus krito nuo Viliaus smÅ«gių, Å¡is jam dar spyrė ir jau gulinčiam, tada kiti Klaudijui sudavė rankomis, spardė jį gulintį į galvÄ . Liudytojas ir D. L. po to kėlė Klaudijų, kuris buvo be sÄ monės. Klaudijus buvo muÅ¡amas be jokių priežasčių. Jis niekam nieko nesakė, nerodė. Gali bÅ«ti, kad kaltinamiesiems nepatiko, kad jie pakėlė nuo žemės sumuÅ¡tÄ M. F.. Aplink buvo labai daug žmonių, Å¡ventė klube buvo kÄ tik pasibaigusi, visi ėjo iÅ¡ klubo.

Žmonės matė, kas vyksta, buvo pasimetę. Klaudijui jie nepadėjo, nenorėdami veltis į muÅ¡tynes. Visi trys kaltinamieji buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s, elgėsi labai agresyviai. Ryte kaltinamieji prašė Klaudijaus duomenų.Liudytojas I. K. parodė, kad klubo pirmame aukÅ¡te kažkas trenkė M. F.. Apsaugos darbuotojas iÅ¡vedė juos į laukÄ . Tada kažkas dar jam trenkė. Jį mušė kažkokie vaikinai. Vėliau vienas aukÅ¡tesnis vaikinas, kuris prieÅ¡ tai mušė MantÄ , trenkė Klaudijui, nuo ko Å¡is iÅ¡ karto nukrito ant žemės. Tada atbėgo dar du to aukÅ¡tesniojo vaikino draugai ir jie visi trys mušė Klaudijų iÅ¡ pradžių rankomis, po to spardė kojomis.

Nežino, kodėl jie mušė Klaudijų. Klaudijus iš pradžių bandė dengtis nuo jų smūgių, po to jau nesidengė. Po to vaikinai nuėjo iki BMW X5 markės automobilio, kurį vairavo šviesių plaukų mergina. Jie dar pasiėmė M. F. ir visi nuvažiavo. Kaip suprato, M. F. buvo su jais. Niekas nesuprato, kodėl Klaudijus buvo sumuštas. Liudytojas M. F. parodė, kad iki įvykio pažinojo kaltinamuosius, gyveno tame pačiame bendrabutyje. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Klube vyko universiteto šventė.

Klube jis dėl merginos susistumdė su T. P.. IÅ¡ pradžių jie tik apsižodžiavo. Ir jis, ir T. P. buvo neblaivÅ«s. Po susistumdymo su T. P. lauke liudytojas nukrito. Nukentėjusysis jam padėjo atsikelti. Nukentėjusysis buvo ne vienas, jie buvo trise. Kažkuris iÅ¡ jų pasakė „einame juos pamokyti“. Jie trise ir nuėjo jų „mokyti“. Liudytojas niekur nėjo. Tik po kelių dienų bendrabutyje iÅ¡girdo kalbas, kad jie tÄ vakarÄ susimušė. Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamasis T.

P. yra jos brolis. Pažįsta ir kitus kaltinamuosius. TÄ vakarÄ ji su jais buvo tame klube. Liudytoja vairavo automobilį. Nukentėjusiojo klube nematė. PrieÅ¡ iÅ¡einant į laukÄ Tomas apsistumdė su M. F.. Ji sėdėjo automobilyje, kai prie kaltinamojo V. J. priėjo nukentėjusysis. Automobilyje taip pat jau buvo kaltinamieji T. P. ir O. G.. Nukentėjusysis su V. J. kažkÄ kalbėjosi. Atrodė, kad nukentėjusysis norėjo suduoti Viliui, o Vilius nuo jo gynėsi. Gali bÅ«ti, kad Vilius pastÅ«mė nukentėjusįjį.

Pasibaigus incidentui visi susėdo į automobilį ir nuvažiavo. Ji nežiÅ«rėjo, kur dingo nukentėjusysis. Matė tik tÄ akimirkÄ , kaip nukentėjusysis ketino suduoti Viliui, daugiau nežiÅ«rėjo. Vilius nepasakojo, kas įvyko tarp jo ir nukentėjusiojo. Važiuojant automobiliu juos sustabdė policijos pareigÅ«nai. Kaltinamųjų V. J., T. P., O. G. kaltė, padarius jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo K. M., liudytojų D. L., V. G., I. K., M.

F. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, liudytojos A. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, taip pat įrodyta: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti Raudondvario pl. 107, Kaune, naktinis klubas „Combo“, ir nustatyta, kad nuo pastato įėjimo laiptų yra trinkelėmis grįsta aikÅ¡telė, kurios viduryje ritinio formos žiedas, jo viduje žalia veja. Už aikÅ¡telės su žiedu, kairėje „Combo“ pastato pusėje yra pravažiavimas. 7 m atstumu nuo pravažiavimo, kryptimi link aikÅ¡telės su žiedu, ant betoninių trinkelių, yra raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (b. l. 12-16);

Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G390/2016(02), kuria konstatuota, kad K. M. padaryti Å¡ie sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir paakiuose bei kaktoje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimas kaktoje, galvos smegenų sukrėtimas. K. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotÄ pavirÅ¡ių. Tai galėjo gautis suduodant kumÅ¡timi, spiriant koja ir panaÅ¡iai.

Sužalojimai K. M. padaryti dėl ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių. IÅ¡vardinti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2016-02-11(b. l. 43-44); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje smurto naudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡ojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013).

BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-452/2011, Nr. 2K-78/2013).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje – prie klubo, smurtaujant nukentėjusiojo atžvilgiu ir jį sužalojant daugelio žmonių akivaizdoje, demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarkÄ , todėl kaltinamųjų V.

J., T. P., O. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. l d.Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Kaltinamojo O. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Kaltinamojo V. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Kaltinamojo T.

P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Kaltinamojo O. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Kaltinamieji praÅ¡o juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos, numatytos BK 40 str.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, apibÅ«dinančios nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ .

Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sÄ lygos.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tai yra ne kartÄ pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (92K-99/2013).

Taigi, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kaip minėta, pirmoji iÅ¡ bÅ«tinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų – asmuo nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti padaręs pirmÄ kartÄ . Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas (arba teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiÄ sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji V. J. ir T. P. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskirtÄ nusikaltimÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , taigi, Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga yra. Tuo tarpu kaltinamasis O. G. Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-08-28 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis O.

G. ne kartÄ baustas administracine tvarka. O. G. 2012 m. birželio 21 d. padarė apysunkį nusikaltimÄ , už kurį BK 38 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant pagrindui manyti, kad jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Tačiau praėjus mažiau nei ketveriems metams, 2016 m. vasario 11 d. O. G. padarė naujÄ analogiÅ¡kÄ tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. Å i aplinkybė rodo, kad O. G. negalima laikyti pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ .

Jokio pagrindo manyti, kad jis naujų nusikalstamų veikų nedarys, nėra, todėl kaltinamasis O. G. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Antroji bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamieji V. J. ir T. P. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei gailisi padarę nusikalstamÄ veikÄ , todėl konstatuojama, kad yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sÄ lyga.

Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala gali bÅ«ti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo bÅ«ti paÅ¡alinta ar bent iÅ¡ dalies atlyginta jÄ padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms.

Kaltinamieji V. J. ir T. P. atlygino po 400 Eur neturtinės žalos, nurodė, jog sutinka atlyginti ir likusiÄ Å¾alÄ , t. y. tiek, kiek priteis teismas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina iÅ¡vada, kad yra ir trečioji bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga.Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi žalos klausimas jau aptartas anksčiau, plačiau jis nebeaptarinėjamas. Kaltinamasis V. J. eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad kaltinamojo elgesys sistemingai darant teisės pažeidimus tęsiasi jau ilgÄ laiko tarpÄ ir nekinta (po nusikaltimo padarymo jau daugiau nei kartÄ nubaustas už KET pažeidimus), todėl teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. J. laikysis įstatymų.Kaltinamasis T.

P. yra neteistas, administracine tvarka baustas tik vienÄ kartÄ , Å«kininkauja, Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekano bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Krekenavos seniÅ«no charakterizuojamas teigiamai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis T. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis T. P. praÅ¡o jį perduoti savo motinos R. P. atsakomybei. Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas R. P. praÅ¡ymas perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimÄ kaltinamÄ jį T. P., kuriame ji nurodė, kad sÅ«nus jÄ gerbia, laiko autoritetu, sÅ«naus ji neteisina, su juo kalbėjo apie jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos manymu T. P. suprato savo netinkamÄ elgesį ir padarė reikiamas iÅ¡vadas. Taip pat nurodė, jog mano, kad ji gali padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ sÅ«nui. R. P. neteista, nebausta administracine tvarka, yra Å«kininkė, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Krekenavos seniÅ«nas nurodo, jog ji vertinama kaip pareiginga ir tvarkinga gyventoja, dalyvauja kaimo visuomeninėje veikloje, seniÅ«nijos gyventojų charakterizuojama teigiamai.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių teismas yra tos nuomonės, kad R. P. yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, nes ji gali daryti T. P. teigiamÄ Ä¯takÄ . Esant Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytų sÄ lygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, atsižvelgęs į T. P. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį (padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ ), veikos padarymo aplinkybes, kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jo asmenybę (jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , Å«kininkauja, charakterizuojamas teigiamai), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad T.

P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ir yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Skiriant bausmę V. J. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į V. J. asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka), į vienÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ ir vienÄ sunkinančiÄ aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o bÅ«tent į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į tai, kad kaltinamasis yra studentas, laiko tikslinga paskirti V.

J. bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.Skiriant bausmę O. G. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į O. G. asmenybę (neteistas, nuo 2015-06-22 administracine tvarka nebaustas), į vienÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ ir vienÄ sunkinančiÄ aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o bÅ«tent į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, laiko tikslinga paskirti O.

G. bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Nukentėjusysis K. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (t. 2, b. l. 10-16) dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų solidariai 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2500 Eur proceso iÅ¡laidų bei 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos) iki nuosprendžiu priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kinyje nurodė, jog nukentėjusysis dėl brutalaus fizinio smurto panaudojimo patyrė labai didelį iÅ¡gÄ stį ir stresÄ , dideles kančias, didelį fizinį ir dvasinį skausmÄ , gėdÄ ir pažeminimÄ , iki Å¡iol jaučia didelius nepatogumus – bendravimo galimybių sumažėjimÄ , sužalojimo pasekmes. Jį dažnai apima depresija, skauda galvÄ , kamuoja nemiga, jaučiamas atminties susilpnėjimas, sunkiau koncentruoti dėmesį, viena akimi jis mato blogiau, greičiau pavargsta – tai yra liekamieji patirto sužalojimo reiÅ¡kiniai.

Iki Å¡iol lankosi pas gydytojus, vartoja medikamentus. Be to, dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų labai nukentėjo K. M. sportinė veikla, sutrikdytos aukÅ¡tojo mokslo studijos.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ pinigais yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo K. M. dėl padaryto nusikaltimo jo atžvilgiu patirtÄ neturtinę žalÄ pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgia į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, smÅ«giai buvo suduoti į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , nukentėjusysis patyrė didelį skausmÄ , fizinius ir dvasinius nepatogumus, stresÄ , iki Å¡iol jaučia sužalojimo pasekmes.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes bei tai, kad kaltinamieji nukentėjusiajam jau atlygino po 400 Eur neturtinės žalos (viso 1200 eurų), nukentėjusiajam K. M. priteistinas 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimas, nes toks dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes. IÅ¡ kaltinamųjų V. J., T. P. ir O. G. nukentėjusiajam K. M. solidariai priteistina 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusysis ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų V.

J., T. P. ir O. G. 2500,00 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016-08-30) iki pilno įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį ir proceso (atstovavimo) išlaidas baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, jei jos neprieštarauja BPK normoms.

Priimant sprendimÄ dėl žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.254 straipsnis) deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 str. 2 d. Å¡alies turėtos iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, tačiau jos neturi bÅ«ti didesnės negu nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (Žin., 2004, Nr. 54-1845) (toliau - Rekomendacijos), pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2004 M. BALANDŽIO 2 D. Ä®SAKYMO NR. 1R-85 „DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL CIVILINĖSE BYLOSE PRITEISTINO UŽMOKESČIO UŽ ADVOKATO AR ADVOKATO PADĖJĖJO TEIKIAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ (PASLAUGAS) MAKSIMALAUS DYDŽIO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO.Teismas nustatė, jog advokatas Arvydas Gudas, atstovaudamas nukentėjusįjį ir civilinį ieÅ¡kovÄ K.

M. baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu), atliko šį darbÄ : 2016-02-22 dalyvavo nukentėjusiojo papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu – apklausa pradėta 15.26 val., baigta 16.45 val. (iÅ¡ viso apklausoje sugaiÅ¡tas laikas su atvykimu/grįžimu į/iÅ¡ apklausos vietÄ (iÅ¡ Lazdijų miesto į Kauno miestÄ ) - 4 val. 19 min.);2016-06-17 susipažino su baudžiamÄ ja byla, kurios apimtis tuo metu buvo 1 tomas (102 lapai). Susipažinimas vyko nuo 16.50 val. iki 17.00 val. ikiteisminio tyrimo vietoje Kauno AVPK Kauno m.

Santakos PK (iÅ¡ viso sugaiÅ¡tas laikas su atvykimu/grįžimu į/iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijÄ (iÅ¡ Lazdijų miesto į Kauno miestÄ ) - 3 val. 10 min.); parengė ir 2016-08-30 pateikė Kauno apylinkės teismui civilinį ieÅ¡kinį, kurio apimtis 13 lapų; 2016-09-15 dalyvavo teisiamajame posėdyje, kurio trukmė buvo nuo 13.15 val. iki 16.20 val., t. y. iÅ¡ viso sugaiÅ¡tas laikas su atvykimu/grįžimu į/iÅ¡ Kauno apylinkės teismÄ (iÅ¡ Lazdijų miesto į Kauno miestÄ ) - 6 val. 5 min.; 2016-10-11 dalyvavo teisiamajame posėdyje, kurio trukmė buvo nuo 10.12 val. iki 10.26 val., t. y. iÅ¡ viso sugaiÅ¡tas laikas su atvykimu/grįžimu į/iÅ¡ Kauno apylinkės teismÄ (iÅ¡ Lazdijų miesto į Kauno miestÄ ) - 3 val. 14 min.; 2016-11-02 dalyvavo teisiamajame posėdyje, kurio trukmė buvo nuo 13.05 val. iki 14.15 val., t. y. iÅ¡ viso sugaiÅ¡tas laikas su atvykimu/grįžimu į/iÅ¡ Kauno apylinkės teismÄ (iÅ¡ Lazdijų miesto į Kauno miestÄ ) - 4 val. 10 min.; 2016-11-17 dalyvavo teisiamajame posėdyje, kurio trukmė buvo nuo 13.20 val. iki 16.40 val., t. y. iÅ¡ viso sugaiÅ¡tas laikas su atvykimu/grįžimu į/iÅ¡ Kauno apylinkės teismÄ (iÅ¡ Lazdijų miesto į Kauno miestÄ ) - 6 val. 20 min.;

Teismui pateikti du pinigų priėmimo kvitai (atitinkamai: 2016-02-12 serija LAT Nr. 815233 ir 2016-08-18 serija LAT Nr. 815251) bendrai 2500,00 Eur sumai.Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti 2500,00 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti visiÅ¡kai atitinka Rekomendacijose nustatytus advokato darbo apmokėjimo dydžius, todėl teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas Å¡ioje baudžiamojoje byloje atliko visus aukščiau iÅ¡vardintus veiksmus (parengė civilinį ieÅ¡kinį bei atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo institucijoje ir pirmosios instancijos teisme, sugaiÅ¡damas iÅ¡ viso 24 val. 8 min.), už kurių atlikimÄ aukščiau nurodytose Rekomendacijose yra numatyti žymiai didesni maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai, visiÅ¡kai sutinka su praÅ¡oma priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų pinigų suma advokato pagalbai apmokėti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas nukentėjusiojo K. M. patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pripažįsta proceso iÅ¡laidomis, todėl jam iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteistinos praÅ¡omos iÅ¡laidos, kurios sudaro 2500,00 Eur. Teismas taip pat pažymi, kad už baudžiamosios bylos dokumentų kopijų darymÄ sumokėjo nukentėjusiojo motina.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai.

To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta , kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å i norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė.

Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje iÅ¡dėstytos normos, kurios palÅ«kanų pagal prievolę atlyginti žalÄ nenumato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-181/2010). Dėl to nukentėjusiojo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ kaltinamųjų penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo negali bÅ«ti tenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235, 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308 str., n u s p r e n d ž i a :

V. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. (per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.O.

G. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. (per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ V.

J. ir O. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.T. P., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį laiduotojos – motinos R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato.Nustatyti laidavimo terminÄ â€“ 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.BaudžiamÄ jÄ bylÄ kaltinamojo T.

P. atžvilgiu nutraukti.Kardomųjų priemonių iki įsiteisės nuosprendis neskirti.Priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų V. J., T. P. ir O. G. nukentėjusiajam K. M. 1200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų V. J., T. P. ir O. G. nukentėjusiajam K. M. 2500 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) proceso iÅ¡laidų.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                        Bronislovas Liatukas