121dba56-6655-4e9f-9503-e17cdbb995a5 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-98-327/2016Teisminio proceso 1-01-1-40169-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.1.2.;1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.9.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.2.4.2.3.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vik­toras PreikÅ¡as, sekreto­riau­jant Audronei StankevičiÅ«tei,dalyvaujant pro­ku­rorui Vytautui Gataveckui, nukentėjusiajam J.

Å ., kalti­na­majai O. Å ., jos gynėjai ad­vo­ka­tei Reginai Atkočaitienei, vieÅ¡ame tei­siamajame posė­dyje iÅ¡­na­grinėjo bau­džia­mÄ jÄ bylÄ , kurio­je:O. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), ne­teis­ta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n  u  s  t  a  t  ė :

O. Å . 2015-07-18 apie 5.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nu­si­kals­ta­mos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sutuoktiniu J. Å . metu, tyčia vie­nÄ kar­tÄ dÅ«rė peiliu jam į pilvÄ , tuo nukentėjusiajam J. Å . padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ Â dėl kiauryminio durtinio – pjautinio pilvo ertmės sužalojimo su skersinės gaubtinės žarnos pasaito ir žar­nų pasaito pažeidimu, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Kaltinamoji O.

Å . dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Parodė, kad 2015-07-17 namuose Å¡ventė savo gimtadienį. Buvo vyras J. Å ., sÅ«nus su drauge. Visi iÅ¡gėrė du butelius brendžio. Apie 22 val. kaltinamoji nuėjo miegoti į dukters kambarį. Apie 5.20 val., jai miegant savo namų dukros kambaryje, jÄ be prie­Å¾asties užpuolė sutuoktinis J. Å . ir gu­linčiÄ pradėjo muÅ¡ti, peÅ¡ti plaukus, nuo pirÅ¡to nutraukė vestuvinį žiedÄ . Kaltinamoji iÅ¡ kažkur pa­griebė virtuvinį peilį ir juo dÅ«rė vyrui, po to peilį numetė.

Jį vėliau rado ir paėmė policijos pa­rei­gÅ«nai. Po su­Å¾a­lojimo J. Å . žaizdÄ užspaudė pagalve ir atsigulė ant lovos, o ji paskambino dukrai J. L. ir paprašė iÅ¡kviesti pagalbÄ . Netrukus atvyko policijos ir greitosios ekipažai, kurie su­Å¾a­lotÄ vyrÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Jei bÅ«tų buvusi blaivi, tai bÅ«tų pabėgusi nuo sutuoktinio smurto, nebÅ«tų dÅ«rusi. DÅ«rė dėl to, kad gynėsi nuo sutuoktinio smurto. Gailisi dėl įvykusių pasekmių.O. Å . kaltė padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ patvirtinama bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais.Nukentėjusysis J.

Å . parodė, kad santuokoje su kaltinamÄ ja nuo (duomenys neskelbtini), turi tris bendrus vaikus. Nuo 1998 m. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Sutuoktinė nedirba. Liepos 17 d. Å¡ventė žmo­nos gimtadienį. Dalyvavo sÅ«nus, sÅ«naus draugė J. Dar buvo R., kuri prižiÅ«rėjo sÅ«naus dukrÄ . Nukentėjusysis beveik negėrė, nes ruošėsi į darbÄ kitÄ rytÄ . Jokių nesutarimų nebuvo. Apie 22 val. nuėjo miegoti tame pačiame kambaryje, kur kiti dar sėdėjo prie stalo. MoteriÅ¡kė tada miegojo duk­ros lovoje.

Atsikėlė apie pusę penkių. Kaip visada, nuėjo į virtuvę pasidaryti kavos. Kavos nerado, nuė­jo į dukros kambarį ieÅ¡koti kavos. Paklausė žmonos, ar nėra kavos. Ji pasakė: „aÅ¡ tave prigirdysiu“. Nu­ken­tėjusysis žengė žingsnį link Å¡aldytuvo, pro lovÄ ir pajuto dÅ«rį. Tada griebė jai už rankų, peilį pas­tÅ«mė po lova. Po to griebėsi už pagalvės ir nukrito. Stengdamasis iÅ¡traukti kaltinamajai iÅ¡ rankų peilį, galėjo sugriebti jai už plaukų ir iÅ¡rauti.

DÅ«ris buvo į pilvÄ , po Å¡onkauliais kairėje pusėje. Atsipeikėjo li­go­ninėje po operacijos. Å eimoje bÅ«davo piktumų, nes žmona iÅ¡gerdavo. Dabar gyvena kartu. Žmonos elgesys pasikeitė į gerÄ pusę, konfliktų nėra. Nenorėtų, kad ji sėdėtų kalėjime, nes ji rÅ«pinasi Å¡eima.Liudytojas N. Å ., kaltinamosios ir nukentėjusiojo sÅ«nus, parodė, kad 2015 m. liepos 17 d. su savo sugyventine buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas tėvus, kur Å¡ventė motinos gim­ta­dienį.

Kartu su tėvais ir sugyventine iÅ¡gėrė brendžio ir Å¡ampano. Jokių konfliktų nebuvo. Apie 20-21 val. Motina nuėjo miegoti į sesers kambarį. Tėvas atsigulė miegoti kambaryje, kuriame visi Å¡ventė. Apie 23 val. liudytojas, jo draugė su dukra ir jaunesnioji sesuo iÅ¡važiavo namo. Tėvai liko miegoti vie­ni. Rytojaus dienÄ iÅ¡ sesers J. sužinojo, kad motina peiliu sužalojo tėvÄ , kad tėvas ligoninėje, o motina suimta. Sesuo pasakojo, kad įvyko eilinis kivirčas tarp tėvų, tėvui buvo įdurta į pilvÄ .

At­vy­kęs į tėvų namus virtuvėje ant grindų rado kruvinÄ peilį. Kambaryje, kuriame miegojo motina, rado jos plau­kų kuokÅ¡tÄ , dalį lovoje, dalį prie lovos. TėvÄ aplankė ligoninėje. KitÄ dienÄ jis papasakojo, kad at­si­kėlęs ieÅ¡kojo kavos. Kadangi kavos nerado, ėmė žadinti mamÄ , tada ji jam dÅ«rė peiliu. Ir anksčiau tarp tėvų buvo konfliktų. Tėvas muÅ¡­da­vo motinÄ , buvo iÅ¡mušęs jai dantis, iÅ¡rovęs plaukus. Kai pasiėmė motinÄ iÅ¡ nuovados, jos plaukai de­Å¡i­nė­je galvos pusėje buvo praretėję.

Mo­ti­na jam pasakojo, kad tėvas puolė muÅ¡tis, iÅ¡rovė plaukus.Liudytoja J. L., kaltinamosios dukra, parodė, kad nukentėjęs yra jos patėvis nuo metų laiko. Nuo 15-16 metų liudytoja gyvena pas močiutę, aplanko mamÄ su patėviu per metus porÄ kartų. Yra mačiusi, kad patėvis muÅ¡davo mamÄ , varydavo iÅ¡ namų. Bet susitaikę gyveno toliau. Abu iÅ¡gerdavo, blaivÅ«s nesimuÅ¡davo. 2015 m. liepos 18 d. paryčiais paskambino mama ir pasakė, kad patėvis jÄ puolė, sumušė ir peiliu sau į pilvÄ Ä¯sidÅ«rė.

Liudytoja paskambino į policijÄ ir pranešė. Kai paskambino antrÄ kartÄ , policija ir greitoji buvo iÅ¡kviesta. Mama sakė, kad jis jÄ puolė su peiliu ir muÅ¡tynių metu kažkaip slydo ant to peilio. Patėvis labai pavydus. Liudytoja R. Å ., kaltinamosios duktė, parodė, kad iÅ¡ vakaro buvo namuose su tėvais, buvo mamos gimtadienis. Dalyvavo brolis, brolienė, dukterėčia, tėtis. Mama, tėtis, brolis, ir bro­lienė gėrė alkoholinius gėrimus. Jau sutemus atvyko brolienės sesė ir iÅ¡sivežė juos į (duomenys neskelbtini).

Tuo metu mama miegojo liudytojos kambaryje, tėvas ant savo lovos kambaryje, kur Å¡ventė. Jie nuėjo miegoti pusvalandis iki jiems iÅ¡važiuojant. 17 d. su mama uogavo ir parduotuvėje nusipirko skirtingų spalvų peilius. Liudytojos peilis buvo žalias, kitas – geltonas. Savo peilį liudytoja pasidėjo savo kambaryje ant baro, už poros žingsnių nuo lovos. 18 d. anksti ryte paskambino vyriausia sesė ir pasakė, kad mama komisariate, o tėtis ligoninėje. Taip pat sakė, kad tėvas atėjo į kambariukÄ , pradėjo rėkaloti su peiliu.

Å eimoje bÅ«davo barnių, tėvas liepė ieÅ¡kotis darbo, ne kartÄ yra mušęs liudytojÄ . Dažnai dėl tėvo gėrimo bėgdavo iÅ¡ namų. Mama buvo iÅ¡varyta iÅ¡ namų.Liudytoja D. M., vyriausioji tyrėja (duomenys neskelbtini) VPK, parodė, kad atliko ikiteis­mi­nį tyrimÄ Å¡ioje byloje, apklausė O. Å . Apklausa buvo atliekama dalyvaujant advokatei O. K. Ä® protokolÄ surašė tokius parodymus, kokius davė O. Å . Nevartojo nei psichologinio, nei fizinio smurto. Moteris tikrai gailėjosi, pergyveno, galvojo apie atsakomybę.

O. Å . minėjo, kad peilį pagriebė nuo Å¡alia lovos stovėjusios spintelės.IÅ¡ kaltinamosios ir nukentėjusiojo akistatos protokolo (t. 1, b. l. 129-130) matyti, kad nuken­tėju­sy­sis J. Å . parodė, kad žmonos neužpuolė, jos nemušė, žiedo nenumovė, ji tyčia du kartus dÅ«rė jam peiliu į pilvÄ , nes jai dažnai bÅ«na nuotaikos svyravimai, gal iÅ¡ pykčio. Ä®tariamoji O. Å . parodė, kad J. Å . užpuolė jÄ miegančiÄ ir be priežasties pradėjo muÅ¡ti, su čiužiniu nutraukė arba ji pati grumtynių metu nukrito nuo lovos, tada iÅ¡ kažkur pagriebė peilį ir dÅ«rė jam į pilvÄ .IÅ¡ asmens blaivumo testo (t. 1, b. l. 117) matyti, kad 2015-07-18 06.52 O.

Å . nus­ta­ty­tas 2.31 promilių girtumas.IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 75-77) matyti, kad J. Å . kliniÅ¡kai nustatyta kiauryminis durtinis ? pjautinis pilvo ertmės sužalojimas su skersinės gaub­ti­nės žarnos, skersinės gaubtinės žarnos pasaito ir žarnų pasaito pažeidimu. Sužalojimas padarytas vei­kiant pilvo sritį aÅ¡triu, duriančio ? pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte, vieno trau­minio poveikio pasėkoje ir kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 81-83) matyti, kad suža­lo­ji­mo J.

Å . padarymo galimybė, nukentėjusiajam žalojantis pačiam, mažai tikėtina. Suža­loji­mo padarymo galimybė, nukentėjusiajam laikant peilį ir atsiremiant į pasisukant ar stuktelint nu­kreip­tos peilio geležtės smaigalį, mažai tikėtina.IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 86-88) matyti, kad J. Å . pilvo sienos deÅ¡inėje pusėje yra randas, susiformavęs pilvo sienos minkÅ¡tųjų audinių vien­ti­su­mo pažeidimo (žaizdos) vietoje.

MinkÅ¡tųjų audinių pilvo sienos deÅ¡inėje pusėje vientisumo pažeidimas pa­darytas veikiant pilvo deÅ¡inę pusę aÅ¡triu, pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, neatmetama pažeidimo padarymo galimybė formuojant pilvo ertmės drenaÅ¾Ä .IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 63-64) matyti, kad Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pa­teiktame pokalbio garso įraÅ¡e girdėti, kaip J. L. praneÅ¡a apie tai, kad (duomenys neskelbtini) galimai sumuÅ¡ta jos motina bei sužalotas jos patėvis, praÅ¡o patikrinti in­for­macijÄ .IÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyres­nio­jo postinio tarnybinio praneÅ¡imo (t. 1, b. l.

1) matyti, kad 2015-07-18 apie 6.35 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gautas praneÅ¡imas, kad 2015-07-18 apie 6.15 val. į gydymo įstaigÄ GMP pristatė J. Å ., kuriam nustatyta pilvo durtinė žaiz­da su vidaus organų suža­lo­jimu, paguldytas į chirurgijos skyrių.IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 9-19) matyti, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant krosnies rastas peilis, kurio bendras ilgis 32,5 cm, kambaryje ant lovos rasta paklotė su kraujo dėmėmis.

Ä®rodymų vertinimasKaltinamosios O. Å . parodymuose nurodytos aplinkybės apie J. Å . sužalojimÄ yra pa­kan­kamai nuoseklios, logiÅ¡kos ir iÅ¡ esmės ati­tin­ka nukentėjusiojo J. Å . parodymus, specialistų iÅ¡vadas ir visus kitus aukščiau ap­raÅ¡ytus įrodymus. Todėl teismas nemato prie­Å¾as­Äių abejoti teismo posėdyje kaltinamosios O. Å . pateiktų parodymų tei­sin­gumu. Nedi­deli kalti­na­mosios parodymų skirtumai dėl nu­si­kal­timo pa­da­rymo aplinkybių ikiteisminio tyrimo eigo­je, teismo nuomone, susiję su O.

Å . girtumu įvykio metu, su nusikaltimo padarymo mo­men­to įtampa. Å ie skirtumai nepa­neigia Å¡ių paro­dy­mų įrodomosios vertės, todėl teismas Å¡iais pa­ro­dy­mais vadovaujasi. Nuken­tėjusiojo J. Å . ir kaltinamosios O. Å . paro­dy­mų skir­tumai dėl nu­si­kaltimo padarymo aplinkybių, teismo nuomone, susiję su Å¡ių asmenų girtumu įvykio metu ir dėl to galimu iÅ¡kreiptu aplinkybių suvokimu.Liudytojų N. Å ., J. L., R. Å . parodymai apie iÅ¡vakarėse vykusias iÅ¡gertuves ir po įvykio sužinotas aplinkybes patvirtina kal­ti­na­mo­sios ir nukentėjusiojo nuro­dy­tas aplinkybes.

Spe­cia­lis­tų iÅ¡vados ir visi kiti paminėti by­los įrodymai taip pat atitinka ir iÅ¡ esmės patvirtina kaltinamosios ir nuken­tė­ju­sio­jo nu­ro­dytas aplinkybes.Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus teismas sprendžia, kad jų visuma patvirtina O. Å . kaltę sunkiai sutrikdžius J. Å . sveikatÄ .Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kai iÅ¡ jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iÅ¡ anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia.

Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali jÄ sunkiai sutrikdyti, ir to nori.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pilvas (krÅ«tinė) yra gyvybei svarbi ir labai pa­Å¾ei­džia­ma žmogaus kÅ«no dalis, ir normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas peiliu kitam žmogui į pilvÄ , daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei.

Tai su­vok­da­mas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti svei­katos su­Å¾a­lo­ji­mai, tarp jų ir sunkÅ«s (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinasis požymis – kaltė gali pa­si­reikÅ¡­ti tik tyčia – tiesiogine arba netie­sio­gi­ne (BK 15 str.). Tiek nukentėjusysis J. Å ., tiek kal­ti­na­mo­ji O. Å . nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad konfliktas tarp jų įvyko neti­kė­tai.

Tuomet O. Å . ir smogė nu­ken­tėjusiajam peiliu, kurį savo kambaryje buvo pasidėjusi kaltinamosios ir nukentėjusiojo duktė R. Å . Byloje nėra duomenų, kad O. Å . bÅ«tų turėjusi iÅ¡anks­tinį tikslÄ sunkiai su­Å¾a­lo­ti J. Å . Teismas spren­džia, kad nuro­dy­to­mis aplinkybėmis kaltinamosios tyčia smogti nu­ken­tėjusiajam peiliu kilo staiga, reaguojant į J. Å . prieÅ¡ jÄ pavartojo smurto veiksmus. Ä®ver­ti­nęs byloje iÅ¡tirtų įro­dymų bei nustatytų aplinkybių visumÄ teismas sprendžia, kad kal­ti­namoji O.

Å ., bÅ«­da­ma pa­kal­ti­na­ma (t. 1, b. l. 111), pakankamos gyvenimo patirties, staiga kilusio buitinio kon­flikto metu smog­dama J. Å . pa­kankamai ilgu, smailiu ir aÅ¡triu vir­tu­vi­niu peiliu į pavojingÄ sveikatai pilvo sritį, negalėjo ne­su­prasti, jog tokie jos veiksmai pavojingi kito asmens sveikatai, numatė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ , ir jų siekė, tačiau tiksliau jų nedetalizavo. JÄ tenkino bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teis­mas kons­tatuoja, jog O. Å . savo Å¡eimos nario – sutuoktinio J. Å . sveikatÄ sunkiai su­trik­dė veikdama neapibrėžta tyčia. Kaltinamoji ir liudytojai N. Å ., J. L., R. Å . nurodė, kad su­tuoktiniai dažnai konfliktuodavo, nukentėjusysis keldavo pavydo scenas ir smurtavo prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ ir vaikus. IÅ¡ byloje esančios (duomenys neskelbtini) AVPK pažymos (t. 1, b. l. 104) matyti, kad nukentėjusysis J. Å . ne kartÄ buvo pristatytas į policijos įstaigÄ dėl konfliktų, triukÅ¡mavimo ir grasinimų na­muo­se, dėl to buvo baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 105-108).

Kaltinamosios parodymus apie prieÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusiojo pavartotÄ smurtÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo N. Å . nurodyta aplinkybė, kad jis matė kuokÅ¡tÄ plaukų įvykio vietoje ir iÅ¡peÅ¡tus plaukus kal­ti­na­mo­sios galvoje. Å ios aplinkybės, taip pat faktas, kad konfliktas vyko kambaryje, kuriame kaltinamoji mie­gojo, nukentėjusiajam pačiam atėjus į šį kambarį ir, tikėtina, pirmam panaudojus prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ fi­zinį smur­tÄ â€“ iÅ¡rovus plaukus, kaltinamajai staiga pagriebus ant spintelės buvusį peilį ir smogus juo nu­ken­tėjusiajam, iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja kaltinamosios ir nuken­tėjusiojo nuro­dy­tai vykusio konflikto eigai.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo J.

Å . netikėti smurtiniai veiksmai prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ , nesant tam rimto pagrindo, teikė pa­grin­do kaltinamajai spręsti, kad kilo pa­vo­jus jos svei­ka­tai ir atsirado bÅ«­ti­numas gintis, t. y. atitiko kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo sÄ lygas, nustatytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, įvertinęs visumÄ bylos duomenų – kaltinamosios girtumo laipsnį įvykio metu, nukentėjusiojo smurto pobÅ«dį, aplinkybę, kad nukentėjusysis ir anksčiau vartodavo panaÅ¡aus pobÅ«džio smurtÄ , kad jis neturėjo jokių įrankių, kaltinamajai nėra konstatuota kÅ«no su­Å¾a­lo­ji­mų, iÅ¡skyrus jos ir liudytojo N. Å . nurodytÄ plaukų iÅ¡rovimÄ , teismas konstatuoja, jog O.

Å . panaudota gynyba – smogimas peiliu nukentėjusiajam į pilvÄ , sunkiai su­trik­dant J. Å . sveikatÄ , aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimo pobÅ«džio ir pavojingumo, todėl padarydama nu­ken­tėjusiajam – savo Å¡eimos na­riui – sutuoktiniui sunkų sveikatos su­trikdymÄ , ji peržengė bÅ«tinosios gin­­ties ribas. Tokiu atveju O. Å . nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 28 straips­nio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Bausmės skyrimas ir kiti klausimaiBK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nu­si­kal­timams užkirtimas) iÅ¡skiria bausmės teisingumo tikslÄ .

Teismo paskirta bausmė turi atitikti du rei­ka­la­vi­mus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobÅ«dį ir pa­vo­jingumo laips­nį – kal­ti­na­mo­sios O. Å . padaryta nusikalstama veika priskirta labai sun­kių nusikaltimų ka­te­go­rijai (BK 11 str. 6 d.), tačiau jos padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam J.

Å . bÅ«tų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę liekamieji sveikatos pablogėjimo reiÅ¡kiniai. Nukentėjusysis J. Å . kaltinamajai tur­ti­nių ir kitokių pretenzijų neturi. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia padaryti nu­si­kals­tamÄ veikÄ kilo staiga, Å«miai. O. Å . yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)), anks­Äiau nebu­vo teista (t. 1, b. l. 96), buvo bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 98-102), psichiatro ir narko­lo­go įskaitoje neį­ra­Å¡yta (t. 1, b. l. 111), nedirba, gyvenamojoje vietoje charak­teri­zuo­ja­ma nepatenkinamai (t. 1, b. l. 114), turi nepilnametę dukrÄ (t. 1, b. l. 94-95).

IÅ¡ visų Å¡ių aplinkybių teis­mas turi pagrindo spręsti, kad O. Å . nėra linkusi nusikalsti ir nusikalto atsitiktinai.Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad O.

Å . pati pirmiausiai pranešė apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ savo dukrai J. L., kuri pranešė policijai. Toliau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamoji sava­noriÅ¡kai, nuosekliai iÅ¡dėstė visas savo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias teismas pri­pa­Å¾Ä¯sta esant teisin­go­mis. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji taip pat pripažino savo kaltę, iÅ¡reiÅ¡kė apgai­les­ta­vi­mÄ dėl padaryto. Å iomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra visos sÄ lygos pri­pa­Å¾inti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ O.

Å . atsakomybę leng­vi­nan­ÄiÄ aplinkybę.BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įta­kos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kalti­nin­ko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nu­ken­tėjusiojo veiks­mus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ ­mo­ningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nu­kentėjusysis neat­sargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nu­ken­tė­ju­sysis leng­va­bÅ«­diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nu­si­kalstamÄ kalti­nin­ko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizi­kin­gas nukentėjusio as­mens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo mo­ra­lės nor­moms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pa­vo­jin­gi, netei­sė­ti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/­2011, 2K-450/­2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).IÅ¡ bylos medžiagos ir aplinkybių matyti, kad įvykio naktį J.

Å . atėjo į kam­barį, ku­riame miegojo kaltinamoji O. Å ., pažadino jÄ , tarp sutuoktinių kilo konfliktas, nuken­tė­ju­sy­sis iÅ¡rovė kal­tinamajai plaukus. Nukentėjusiojo veiksmai buvo susiję su fiziniu smurtu. Todėl teis­mas Å¡iuos nu­ken­tėjusiojo tyčinius veiks­mus vertina kaip moraliai nepri­im­ti­nus, rizikingus, nukreiptus į kal­tinamÄ jÄ , kurie galutinai nulėmė staigiÄ kaltinamosios reakcijÄ ir nu­si­kals­tamÄ veikÄ prieÅ¡ nuken­tė­ju­sįjį. At­kreip­ti­nas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis J.

Å . iÅ¡ vakaro taip pat buvo var­to­jęs alkoholinius gė­rimus, kas taip pat galėjo turėti įtakos konfliktinei situacijai kilti. Ä®vertinęs Å¡ias ap­lin­kybes teis­mas pri­pažįsta, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamosios O. Å . atsakomybę leng­­vina ap­lin­ky­bė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elge­sys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Po nusikalstamos veikos padarymo O. Å . buvo kons­ta­tuotas 2,31 promilių neblai­vumas, kas atitinkÄ vidutinį girtumo laipsnį.

Pati kaltinamoji patvirtino, kad buvo iÅ¡gėrusi al­ko­ho­linių gėrimų ir pripažino alkoholio įtakÄ jos veiksmams. Teismas sprendžia, kad toks gir­tu­mo laips­nis turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ir kad Å¡i aplinkybė yra sunkinanti kaltinamosios atsa­ko­mybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltininkės veiksmus kvalifikavus pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir skiriant bausmę už šį nusikaltimÄ BK 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybė jÄ Å¡velninti remiantis BK 62 straipsniu.

Å io straipsnio an­tro­jo­je dalyje kaip viena iÅ¡ alternatyvių, savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, kurioms esant gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, yra veikos padarymas peržengiant bÅ«­ti­no­sios ginties ribas (BK 62 str. 2 d. 5 p.). Esant Å¡iai aplinkybei baudžiamasis įstatymas leidžia paskirti Å¡velnesnę bausmę tuo atveju, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį į tai, kad reikalavimas nus­ta­ty­ti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ne visada suprantamas vienodai.

Kartais jis sie­ja­mas su visu BK 62 straipsnio 2 dalies tekstu, o kartais su Å¡ioje straipsnio dalyje paminėtais žodžiais „yra atsakomybę leng­vinančių aplinkybių“. Å is terminas paprastai vartojamas daugiskaitoje net ir tais at­ve­jais, kai įsta­tymas reikalauja bent vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Antai BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į „atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybės“ nepriklausomai nuo to, ar nustatyta viena ar kelios tokios aplinkybės. BK 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatant at­lei­di­mo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas tiesiai įvar­di­ja­ma, kad atleisti nuo baudžiamosios atsa­komybės galima asmenį tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplin­ky­bės. Tuo tarpu BK 62 straipsnio 2 dalyje tokių žodžių nėra.

Taigi teismų praktikoje keliamas reikalavimas nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes sie­ja­mas su visu BK 62 straipsnio 2 dalies tekstu (be 1–6 punktų), o ne vien su jame vartojamu terminu „at­sa­komybę lengvinančios aplinkybės“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-525/2009, 2K-328/2013).BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veika pa­da­ryta per­Å¾en­giant bÅ«tinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už bÅ«ti­no­sios ginties ribų peržengimÄ .

Nors teismas pripažino esant dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančias ap­linkybes (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 6 p.), kaip aukščiau paminėta, teismas konstatuoja, kad sunkiai su­Å¾a­lo­dama J. Å . kaltinamoji O. Å . veikė peržengdama bÅ«tinosios ginties ribas, todėl spren­džia, kad yra pagrindas Å¡iÄ aplinkybę laikyti ne tik kaip BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkte nu­matytÄ sÄ lygÄ , bet ir kaip savarankiÅ¡kÄ kal­ti­na­mo­sios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Teismas sprendžia, kad draudimas tÄ pačiÄ aplinkybę pri­pa­Å¾inti ir kaltininkės atsakomybę lengvinančia aplin­ky­be, ir pri­va­lo­ma sÄ lyga galimybei taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, neleistinai apribotų jos teisę tikėtis bau­džia­ma­jame įstatyme numatytos lengvatos taikymo.Viena iÅ¡ BK 62 straipsnio taikymo sÄ lygų, nurodyta Å¡io straipsnio antroje dalyje – bent iÅ¡ dalies at­ly­ginimas ar paÅ¡alinimas turtinės žalos.

Tačiau ji privalo bÅ«ti nustatyta tik tose bylose, kuriose tokia žala buvo padaryta. Kaltinime O. Å . tokia aplinkybė nėra konstatuota. Nukentėjusysis pre­ten­zijų dėl galimai padarytos turtinės žalos nepareiÅ¡kė. Todėl spręstina kad nusikaltimu turtinė žala nebuvo padaryta.Å iomis aplinkybėmis teismas nemato formalių kliūčių taikyti kaltinamajai O. Å . BK 62 straipsnyje nustatytas lengvatas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį kaltinamosios O.

Å . asmenybės bei jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad O. Å . paskyrus ir minimaliÄ inkriminuoto nusikaltimo sank­cijoje numatytÄ dviejų metų laisvės atė­mi­mo bausmę savo rÅ«Å¡imi ji bÅ«tų per griežta, tokios baus­mės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų tei­sin­gumo prin­ci­pui. Teismas sprendžia, kad tiek nusi­kals­tamos veikos pobÅ«dis, tiek kaltinamosios asmenybę apibÅ«dinantys duomenys atitinka BK 62 straipsnio tai­ky­mo sÄ lygas.Teismo nuomone, pirmiau nurodytos kaltinamosios asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos vei­kos pavojingumÄ apibÅ«dinančios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai – su­lai­kyti kal­ti­na­mÄ ­jÄ nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mÄ (BK 41 str. 2 d.), gali bÅ«ti pasiekti, o pati bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­ci­pus, pritaikius jai BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ ir paskyrus Å¡vel­nesnę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sank­cijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ (BK 48 str.), kurio dydis nustatytinas di­desnis už vidurkį (BK 61 str.).

Kadangi byloje yra duomenų, kad kaltinamoji, gyvendama su nu­ken­tė­ju­siuoju var­tojo alkoholinius gėrimus, kas turėjo įtakos jų konfliktiÅ¡kiems santykiams, O. Å . įpareigotina per laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alko­ho­linių gėrimų, kas galėtų turėti tei­gia­mÄ Ä¯takÄ jos elgesiui (BK 48 str. 7 d.). Kadangi kaltinamoji padarė smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , ji įpareigotina neatlygintinai iÅ¡dirbti nus­tatytÄ kiekį valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstai­go­se ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos rei­kalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).Ikiteisminio tyrimo metu O.

Å . buvo sulaikyta Lie­tuvos Res­publikos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka 2015-07-18 (t. 1, b. l. 138), paleista 2015-07-19 (b. l. 139). 2015-07-19 nutarimu jai paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 140-142). Kadangi kal­ti­namajai skiriama laisvės apribojimo bausmė, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu, kardomoji prie­mo­nė panaikinama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sulaikyme iÅ¡bÅ«tas lai­kas įskaitomas į skiriamÄ bausmę (BK 65 str., 66 str.).Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 5029,83 Eur (17367 Lt) civilinį ieÅ¡kinį at­ly­ginti žalai Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už nu­ken­­tė­ju­siojo J.

Å . gydymÄ (t. 1, b. l. 47-48). Žalos (nukentėjusiojo sužalojimo) pa­da­ry­mo faktas pa­tvir­tinamas aukščiau nurodytais įrodymais. Žalos dydis patvirtinamas prie ieÅ¡kinio pri­dė­ta pažyma (b. l. 49). Kaltinamoji O. Å . ieÅ¡kiniui prieÅ¡taravimo nepareiÅ¡kė, todėl ieÅ¡­ki­nys tenkinamas (BPK 115 str. 1 d.).Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietoje paimti peilis ir paklodė, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Logistikos skyriuje (b. l. 92), yra mažaverčiai, todėl sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a : O. Å . pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 28 straips­nio 3 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir pritaikius BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , paskirti jai bausmę – laisvės apribojimÄ vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį, 66 straipsnį į paskirtÄ bausmę įskaičius laikÄ , O.

Å . iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame su­lai­kyme – 2015 m. liepos mėn. nuo 18 d. iki 19 d., vienÄ sulaikymo dienÄ pri­ly­ginus dviem lais­vės apribojimo dienoms – viso dvi sulaikymo dienas pri­ly­gi­nus keturioms laisvės ap­ri­bojimo dienoms, galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimÄ vieneriems metams penkiems mėne­siams dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ioms dienoms.Remiantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, O. Å . įpareigoti neatlygintinai iÅ¡dirbti 150 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) valandų per paskirtÄ laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Remiantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu įpareigoti O.

Å . nevartoti alkoholinių gėrimų.Bausmės pradžiÄ O. Å . skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.KardomÄ jÄ priemonę O. Å . – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ O. Å . Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 5029,83 Eur (pen­kis tÅ«kstančius dvideÅ¡imt devynis eurus 83 centus) žalos atly­ginimo.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, – peilį ir paklodę – sunaikinti.Dėl nuosprendžio per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mÄ .

Teisėjas             Viktoras Preikšas